Administracinė byla Nr. A2.9.-570-613/2013

                                      (Proceso Nr. 4-06-3-00350-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 50.1.1.; 52.3.

Registro objektas ROIK: 07-13-7296023

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., išnagrinėjusi V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

V. R. 2013-01-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-01-18 apie 11.15 val. Debreceno g. 51 namo, Klaipėdoje, laiptinėje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nevykdė teisėtų policijos reikalavimų. Tokiais veiksmais padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. R. savo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus nepripažino. Paaiškino, kad miegojo, kai atvyko pareigūnai. Jie liepė mautis batus, išvadino narkomanu, pradėjo mušti. Pareigūnai patys keikėsi, mušė kartu buvusį M. A.. Vėliau V. R. su M. A. nuėjo į 2-ąjį policijos komisariatą rašyti pareiškimo ir ten buvo pasakyta, kad niekuo jiems padėti negali (b.l. 33).

Nukentėjusioji O. J. teismo posėdžio metu parodė, jog skambino į policiją, norėdama, kad jie išvarytų girtaujančius asmenis, kurie buvo kitame kambaryje. Atvykus policininkams, nurodė kambarį, kuriame buvo triukšmaujantys asmenys, bet ne tą, kuriame buvo V. R.. V. R. miegojo ir tikrai netriukšmavo. Matė, kaip policininkai jį mušė (b.l. 33-36).

Liudytojas, policijos pareigūnas R. S. parodė, kad V. R. pamena. Įvykis buvo žiemą, tikslios datos pasakyti negalėjo. Gavo pranešimą, kad bute yra pašaliniai asmenys, jie miega. Nukentėjusioji pageidavo ilsėtis ir prašė išprašyti nepageidaujamus asmenis. V. R. buvo agresyvus, tempė laiką, neklausė policijos nurodymų. Atsimena, kad paprašė į pagalbą atvykti dar vieną ekipažą. Kadangi R. priešinosi, koridoriuje buvo pargriautas ir jam uždėti antrankiai. Aiškino, kas stengėsi visus išprašyti, kadangi O. J. visus nurodė kaip nepageidaujamus asmenis. Kiti asmenys išėjo netriukšmaudami. Viskas prasidėjo nuo to, kai V. R. pabudo. Jis buvo agresyviausias, grąsino, kad pareigūnai turės problemų (b.l. 33-34).

Liudytoja, policijos pareigūnė A. D. parodė, kad įvykio aplinkybių nelabai atsimena, buvo nuvykę pagal iškvietimą dėl nepageidaujamų asmenų. Nukentėjusioji nurodė visus buvusius ten asmenis išprašyti. Niekas nei V. R., nei kitų asmenų nemušė (b.l. 34-35).

Liudytojas M. A. parodė, kad buvo kartu su V. G. ir V. R.. Grįžę namo iš darbo išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Apie 11.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai, ištempė juos iš lovos. Kai pavadino narkomanais, paklausė kodėl taip elgiasi ir ko iš vis atvažiavo. Vėliau policininkai pradėjo juos stumdyti, tarpduryje surakino. Nurodė, kad laiptinėje tarp 3-4 aukšto, pilicijos pareigūnai jam užlaužė rankas. Laiptinėje gali būti, kad ir nusikeikė, nes nežinojo už ką išveža, juk buvo savo namuose.

Liudytoja V. G., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad V. R. yra M. A. bendradarbis. Močiutė iškvietė policiją. Pareigūnai Marių ir Valdemarą ištempė iš lovos. Kas vyko už durų, ji nematė. Kol ji buvo kambaryje, V. R. nesikeikė ir policijos pareigūnams nesipriešino.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575- 6511/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nurodė, kad miegojo kambaryje, kai atvykę pareigūnai jį pažadino, išvadino narkomanu, liepė mautis batus ir panaudojo prieš jį fizinę jėgą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje yra numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. surašytas už tai, kad jis viešoje vietoje, Debreceno g. 51 namo laiptinėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis R. S., paaiškino, kad jis pats įvykio nematė, kai atvyko, V. R. miegojo kambaryje. Liudytoja, Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio  vyresnioji patrulė A. D., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio gerai neatsimena. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. J. parodė, kad policijos pareigūnus kvietė ne dėl V. R. veiksmų, jis netriukšmavo, nesikeikė, miegojo kambaryje. Jos parodymus patvirtina ir liudytojų V. G. ir M. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. 2013-01-18 Debreceno g. 51, Klaipėdoje, laiptinėje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Teismo nuomone, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir ši pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, V. R. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). 

LR ATPK 187 str. 2 d. nurodytas pažeidimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t.y. asmuo turi suprasti ir savo veiksmais siekti pasipriešinti policijos pareigūnų nurodymams (LR ATPK 10 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pareigūnų tarnybinius pranešimus, apie tai, kad V. R. būtų įžeidinėjęs policijos pareigūnus ar nevykdęs jų nurodymų. Pačiuose tarnybiniuose pranešimuose neįvardinti tikslūs žodžiai, kuriuos pareigūnų atžvilgiu pavartojo V. R., todėl teismas negali įvertinti jų turinio. Teismas neturi pagrindo netikėti V. R. parodymais, kad jis pareigūnų neįžeidinėjo, tiesiog nesuprato kodėl buvo pažadintas, išvadintas narkomanu ir sumuštas, todėl sakė policijos pareigūnams, kad kreipsis į teismą ir taip paprastai visko nepaliks. Toks V. R. elgesys nėra vertinamas kaip nepaklusimas teisėtiems pareigūnų nurodymams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų O. J., M. A., V. G. parodymai ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, byloje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas įvykio aplinkybes. Ištirta faktinių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad administracinės teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai nepašalina visų abejonių dėl V. R. tyčios pasipriešinti policijos pareigūnams bei nevykdyti jų teisėtų reikalavimų.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. R. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, todėl atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, V. R. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 282 straipsnio 3 dalimi teismas,

n u t a r i a:

V. R. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį bei 187 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                  Giedrė Seselskytė