Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-759-265/2016
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01378-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
3.3.1.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. birželio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. S. dėl teisės be atsakovo sutikimo prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų pripažinimo,
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovo teisę be atsakovės sutikimo prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų žemės sklype, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, turinčiame 0,89799 ha ploto, esančiame adresu Duomenys neskelbtini Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini., kuriame jis projektuoja vieno buto gyvenamąjį namą. Nurodė, kad atsakovė yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, savininkė, žemės sklypas turi 0,89799 ha ploto, žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypo adresas Duomenys neskelbtini. Pažymėjo, kad atsakovės žemės sklype yra įregistruotas servitutas - teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), o projektavimo įmonei yra reikalingas kvartalo inžinierinių tinklų savininkės (atsakovės) sutikimas, jog projektuojamo vieno buto gyvenamojo namo savininkui (ieškovui) leidžiama prisijungti prie kvartalo inžinierinių tinklų. Nurodė, kad atsakovė nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą prisijungti prie kvartalo inžinierinių tinklų, dėl to projektuotojai negali pateikti projekto į sistemą „Infostatyba" bei gauti statybą leidžiančio dokumento. Nurodė, kad atsakovė savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad inžinieriniai tinklai nėra pripažinti tinkamais naudotis.
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad atsakovės žemės sklype yra įregistruotas servitutas – teisė tiesti, naudoti ir aptarnauti antžemines ir požemine komunikacijas, servituto turėtojas – AB VST (šiuo metu – AB LESTO). Nurodė, kad šis servitutas nesuteikia ieškovui teisės prisijungti prie komunalinių inžinerinių tinklų ir jais naudotis. Pažymėjo, kad nei ankstesni statytojai, nei atsakovė nėra sudariusi daugiau servituto sutarčių nei su ieškovu, nei su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Nurodė, kad ieškovui reikia ne atsakovės kaip bendraturtės sutikimo, tačiau reikia prisijungimo sąlygų prie komunalinių inžinerinių tinklų, kurių ji išduoti negali, nes ieškovas nepateikė Lietuvos Respublikos statybų įstatymo keliamų reikalavimų atitinkančio prašymo – paraiškos prisijungimo sąlygoms gauti, bei komunaliniai (inžineriniai) tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-29 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Duomenys neskelbtini, teisę be atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Duomenys neskelbtini r., sutikimo prisijungti prie kvartalinių inžinerinių tinklų žemės sklype, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, turinčiame 0,89799 ha ploto, esančiame adresu Duomenys neskelbtini priteisė ieškovui D. V. iš atsakovės R. S. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad iš 2005-10-01 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Duomenys neskelbtini patvirtinto Detaliojo plano sprendinių matyti, jog teritorijoje, kurioje yra ieškovui ir atsakovei priklausantys žemės sklypai, yra suplanuoti vandens tiekimo įrenginiai, bendri buitinių nuotekų įrenginiai, lietaus nuotekų tinklai, sklype, skirtame inžinerinei infrastruktūrai, numatyta įrengti transformatorinė. Pažymėjo, kad detaliajame plane yra numatyta bendra infrastruktūros teritorija, skirta visų inžinerinių tinklų klojimui. Detaliuoju planu yra išspręsta teritorijos, kurioje yra ieškovo ir atsakovės žemės sklypai, infrastruktūros sistema, numatyta bendra infrastruktūros teritorija. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nepateikė duomenų, kad galimi kiti infrastruktūros sprendiniai nei numatyti minėtame teritorijų planavimo dokumente. Kadangi pagal Detaliojo plano sprendinius bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą numatyta, kad atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl ieškovui, norint gauti leidimą statyti naują statinį, yra būtina gauti atsakovės sutikimą. Tai, kad ginčo objektu tapę tinklai dar nėra užbaigti ir leisti naudoti įstatymų nustatyta tvarka, nėra priežastis atmesti ieškovo reikalavimą; toks sprendimas leistų atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir toliau vilkinti ginčo klausimų sprendimą, tuo tarpu projekto sprendiniai įpareigoja ją šiuos veiksmus atlikti, o ieškovui garantuoja teisę prie jų prisijungti.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - objekto administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų apmokėjimo 2014-11-10 sutarties kopijas, sutarties priedo techninių prisijungimo sąlygų Nr. Duomenys neskelbtini kopijas, atsakovės įgaliojimo kopijas. Pažymėjo, kad papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teismui teikiami siekiant paneigti ieškovo atstovo teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodytą aplinkybę, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovo – statyto ir inžinerinių tinklų savininko sutartį. Nurodė, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog remiantis detalaus plano Nr. Duomenys neskelbtini sprendiniais ieškovas turi galimybę jungtis prie atsakovės - savininkės komunalinių inžinerinių tinklų. Atsakovė ginčijo aplinkybę, jog ji turi atlikti ieškovo sklypui, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, prijungimo prie savininkės R. S. komunalinių tinklų darbus nemokamai. Taip pat nurodė, jog komunalinių tinklų tiesimo ir pripažinimo tinkamais naudoti sprendiniai nėra pilnai įgyvendinti, todėl teismas, davęs leidimą ieškovui be savininkės sutikimo prisijungti prie nepripažintų tinkamais naudoti komunalinių inžinerinių tinklų, turėtų prisiimti atsakomybę dėl aplinkos teršimo buitinėmis atliekomis ir priešgaisrinio rezervuaro teršimo fekalijomis. Nurodo, kad pagal LR Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad ieškovas - statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių komunalinių tinklų remonto ar prijungimo darbus, šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkas, t. y. atsakovė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, jog statytojas (užsakovas) šioje byloje yra atsakovė. Be to, detaliajame plane Nr. Duomenys neskelbtini nurodyta, jog perspektyvoje, gavus technines prisijungimo prie Gargždų miesto inžinerinių tinklų sąlygas, savininkai įsipareigoja prisijungti prie miesto inžinerinių tinklų, todėl sutikimą prisijungti prie komunalinių inžinerinių tinklų ieškovas gali gauti kreipdamasis į AB “Klaipėdos vanduo”, o gavus technines prisijungimo prie Gargždų miesto inžinerinių tinklų sąlygas, jungtis prie miesto inžinerinių tinklų.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Prašo neprijungti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kadangi atsakovė neprašo šių dokumentų prijungti ir apeliacinį skundą grindžia motyvais, kurių ji nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nebuvo keliami piniginio pobūdžio reikalavimai. Visi atsakovės nesutikimo motyvai yra paneigti byloje esančia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad prisijungimo sąlygas turi gauti ne ieškovas, bet atsakovė, ir kad nėra kliūtis sutikimui duoti dėl to, kad inžinieriniai tinklai nėra priduoti ir pripažinti tinkamais naudotis. Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovės teiginys, kad ji turi piniginio pobūdžio reikalavimų į ieškovą, nesudaro kliūčių duoti sutikimą prisijungti prie inžinierinių tinklų. Pažymi, kad ieškovas yra pateikęs atsakovės atstovės R. Z. išduotą pažymą, kuri patvirtina, kad už visas įvedamas komunikacijas ieškovas yra atsiskaitęs, todėl naujus atsakovės piniginius reikalavimus ieškovas laiko nepagrįstais, jie nėra nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus tarifus, kaip yra numatyta 2014-11-10 sutarties 3 punkte. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovės iki šios dienos nėra gavęs jokios sąskaitos.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Iš bylos duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl teisės prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų suteikimo be atsakovės sutikimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeE. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Šiuo atveju apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Objekto administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų apmokėjimo 2014-11-10 sutarties kopijas, sutarties priedo techninių prisijungimo sąlygų Nr. Duomenys neskelbtini kopijas, atsakovės įgaliojimo kopijas. Ieškovas nesutinka, kad nauji įrodymai būtų pridėti prie bylos medžiagos, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį, atsakyme ieškovui, nebuvo keliami piniginio pobūdžio reikalavimai. Kolegija pažymi, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį buvo grindžiamas argumentu, kad inžineriniai tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti. Pastebėtina, kad prijungimo prie atsakovės R. S. komunalinių tinklų darbų apmokėjimo klausimas pirmos instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, atsakovė šiomis aplinkybės atsiliepimo į ieškinį negrindė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus apeliantė teikė pirmosios instancijos teismui ir šis nepagrįstai atsisakė juos priimti, o taip pat įrodymų apie tai, kad minėtų dokumentų apeliantė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos rašytinius įrodymus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, papildomus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantei (CPK 314 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2005-10-01 Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Duomenys neskelbtini buvo patvirtintas A. A. ir N.A. žemės sklypų, esančių Kuliškių k., Dauparų-Kvietinių sen., Detalusis planas, šis planas apima ir ieškovui bei atsakovei priklausančius žemės sklypus. Iš 2005-10-01 Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Duomenys neskelbtini patvirtinto Detaliojo plano sprendinių, teritorijoje, kurioje yra ieškovui ir atsakovei priklausantys žemės sklypai, yra suplanuoti vandens tiekimo įrenginiai, bendri buitinių nuotekų įrenginiai, lietaus nuotekų tinklai, sklype, skirtame inžinerinei infrastruktūrai, numatyta įrengti transformatorinė. Pažymėtina, kad Detaliajame plane yra numatyta bendra infrastruktūros teritorija, skirta visų inžinerinių tinklų klojimui. Atsakovės sklype, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, yra nurodytas žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, šiame sklype nustatyti šie servitutai: servitutas – teisė naudotis požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servituto turėtojas – AB VST, įregistravimo pagrindas 2006-10-19 sutartis Nr. Duomenys neskelbtini; servitutas – teisė tiesti požemines komunikacijas (tarnaujantis), servituto turėtojas AB VST, įregistravimo pagrindas – 2006-10-19 sutartis Nr. Duomenys neskelbtini; servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas – 2006-01-13 Apskrities viršininko įsakymas Nr. Duomenys neskelbtini; servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas – 2006-01-13 Apskrities viršininko įsakymas Nr. Duomenys neskelbtini; kelio servitutas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas – 2006-01-13 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-130. Detaliuoju planu yra išspręsta teritorijos, kurioje yra ieškovo ir atsakovės žemės sklypai, infrastruktūros sistema, numatyta bendra infrastruktūros teritorija.
CK 4.37 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš šio straipsnio, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y. savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. LR Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (LR Konstitucinio Teismo 1995-04-20, 2000-10-18, 2002-03-14, 2002-04-09, 2005-05-13 nutarimai). Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat ir su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais. LR žemės įstatyme nustatyta pareiga žemės savininkams naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010). Kadangi pagal Detaliojo plano sprendinius bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą numatyta, kad atsakovei R. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl ieškovui, norint gauti leidimą statyti naują statinį, yra būtina gauti atsakovės sutikimą. Taigi, esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, jog ieškovas, norėdamas prisijungti prie statytojos ir savininkės R. S. tinklų, turi gauti pastarosios sutikimą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 7 d. nurodyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti norint gauti leidimą statyti naują statinį. 6 p. numatyta, kad jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Atsakovė byloje nekėlė klausimo dėl to, kad neegzistuoja techninės galimybės prisijungti prie jos žemės sklype esančių inžinerinių tinklų, o savo nesutikimą leisti ieškovui prisijungti prie inžinerinių tinklų iš esmės siejo su tuo, kad šie tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti. Klaipėdos rajono savivaldybės 2015-11-12 rašte Nr. Duomenys neskelbtini konstatuota, kad projekto rengimo stadijoje nėra svarbu, jog inžineriniai tinklai, esantys kitam fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype, dar nėra pripažinti tinkamais naudoti. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad tai, jog ginčo objektu tapę tinklai dar nėra užbaigti ir juos leistina naudoti įstatymų nustatyta tvarka, nėra priežastis atmesti ieškovo reikalavimą; toks sprendimas leistų atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir toliau vilkinti šį užbaigimą, tuo tarpu projekto sprendiniai įpareigoja ją šiuos veiksmus atlikti, o ieškovui garantuoja teisę prie jų prisijungti.
Atsakovės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo klaidingo išaiškinimo, kad šioje byloje statytojas (užsakovas) yra atsakovė, atmestinas. Pagal Detaliojo plano sprendinius bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą numatyta, kad atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėto straipsnio prasme statytoja (užsakovė) yra atsakovė. Kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovė turi piniginio pobūdžio reikalavimų į atsakovą, nesudaro kliūčių duoti sutikimą prisijungti prie inžinierinių tinklų.
Apeliantės argumentas, kad ieškovas sutikimą prisijungti prie komunalinių inžinerinių tinklų gali gauti kreipdamasis į AB “Klaipėdos vanduo”, kadangi detaliajame plane Nr. Duomenys neskelbtini nurodyta, jog perspektyvoje, gavus technines prisijungimo prie Gargždų miesto inžinerinių tinklų sąlygas, savininkai įsipareigoja prisijungti prie miesto inžinerinių tinklų, vertintinas kaip hipotetinis, nes nepagrįstas jokiais įrodymais.
Apeliantė apeliacinį skundą grindžia eile argumentų: t. y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kad neįvertino visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir neįsigilino į bylos esmę.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, sprendimą grindė byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė