Civilinė byla Nr. e2A-447-460/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06255-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.5; 2.4.2.2; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. Š., trečiasis asmuo A. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 3 921,67 Eur skolą, 167,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ir reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 950 Eur, tokiu būdu padengė dalį skolos, todėl reikalaujama priteisti skolos suma proporcingai mažintina sumokėtos sumos dydžiui ir prašoma priteisti 2 971,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir 167,15 Eur delspinigių, iš viso 3 138,82 Eur.
- Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, jame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad butas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo jo naudojamas, nes tuo metu jame gyveno ankstesnė savininkė A. K., kurią atsakovas siekė iškeldinti ir kuri tuo laikotarpiu nemokėjo už komunalines paslaugas. Atsakovas pažymėjo, kad butas buvo įgytas varžytynėse 2012 m. gegužės 2 d. ir nuo 2012 m. gegužės 14 d. buto nuosavybės teisės įregistruotos R. Š. vardu, tačiau daugiau nei dvejus metus į butą atsakovas negalėjo patekti, nes jame iki 2014 m. spalio 2 d., kol buvo priverstine tvarka iškeldinta, neteisėtai gyveno A. K.. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas mano, kad šioje byloje atsakovu turėjo būti A. K., nes skolos skaičiavimo laikotarpiu būtent ji faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. Š. 2 971,67 Eur skolą, 167,15 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 3 138,82 nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Klaipėdos energija“ į. k. 140249252. Priteisė iš atsakovo 166 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“.
- Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad tarp šalių susidarė prievoliniai vartojimo teisiniai santykiai. Atsakovas laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės taip pat privalo mokėti ieškovei netesybas - delspinigius (CK 6.71 str. 1 d.). Ieškovė teikė atsakovo turtui paslaugas, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė –už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovas, teismo nuomone, laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).
- Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, priteisus skolą iš atsakovo, jis įgijo reikalavimo teisę į trečiuoju asmeniu byloje patrauktą A. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
- Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Klaipėdos energija” 344,83 Eur (trys šimtai keturiasdešimt keturi Eur, 83 et) skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 31 d., kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
- Apeliantas tikina, kad jis atgavo teisę laisvai disponuoti butu tik 2014 m. spalio 2 d., pažymi tai, kad kiekvienas šilumos vartotojas atsiskaito už jo faktiškai suvartotą šilumos energiją, dėl to mano, kad jis neturi pareigos mokėti ieškovės apskaičiuotos skolos už suvartotą šilumos energiją, susidariusią už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 2 d.
8. Atsiliepime ieškovė prašo apelianto skundo netenkinti. Teigia, kad svarbi aplinkybė ta, kad R. Š. nuosavybės teisę į butą įgijo pagal 2012-05-02 turto pardavimo iš varžytynių aktą t. y. teismo sprendimo vykdymo procese priverstinai realizuojant turtą. Taigi R. Š. perimdamas turtą prisiėmė ir su tuo susijusią riziką.
9. Teigia, kad atsakovas nesudarė su AB „Klaipėdos energija“ sutarties dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui, laiku nesikreipė dėl to į AB „Klaipėdos energija“, todėl yra atsakingas už apmokėjimą. Būtent R. Š. turi teisę reikalauti iš A. K. jam padarytų nuostolių atlyginimo, nes buto naudojimo teisniai santykiai susiklostė tarp R. Š. ir A. K., tačiau tuo negali gintis prieš AB „Klaipėdos energija“, nes AB „Klaipėdos energija“ nėra santykių tarp R. Š. ir A. K. dalyviu. Tai analogiškoje byloje konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-29 nutartimi Nr. e2A-1664-513/2016.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovas R. Š. nuosavybės teisė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuo 2012 m. gegužės 14 d. atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekė atsakovo butui šilumos energiją. Nustatyta, kad už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ieškovei nebuvo mokama, dėl to susidarė 4 088,82 Eur dydžio skola (Priedas „mokesčių paskaičiavimo pažyma“). 2017 m. gegužės 23 ir 29 d. atliktais mokėjimais atsakovas sumokėjo ieškovei 950 Eur, dėl to ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. patikslino savo reikalavimą, nurodydama, kad sumokėta suma atsakovas padengė skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., atsižvelgiant į tai reikalavimą patikslino nurodant, kad reikalaujamą priteisti sumą sudaro laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. susidariusi 2 971,67 Eur skola, 167,15 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, kad su R. Š. rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 2 d., tačiau butas, kurį atsakovas nuosavybės teise įgijo 2012 m. gegužės 2 d., jau buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir šiam turtui buvo tiekiama šilumos energija.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1. straipsnis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, suformuluotais sprendžiant ginčą dėl įsiskolinimo paslaugų tiekėjui už patiektą šilumos energiją, kuomet buto savininkas, butą įgijęs iš varžytynių, juo negalėjo naudotis dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba), turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, jog savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti neteisėtai valdomas patalpas. Taigi, iš šioje nutartyje nurodytų išaiškinimų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ir ieškovė be pagrindo prievolės mokėjimo pradžią sutapatina išimtinai tik su nuosavybės teisės perėjimo momentu (CPK 715 straipsnis) ir be pagrindo laiko teisiškai nereikšmingomis šio ginčo sprendimui nustatytų ir neginčijamų aplinkybių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu faktiškai negalėjo jam priklausančio turto valdyti dėl to, kad jį neteisėtai buvo užėmusi trečiasis asmuo.
15. Pažymėtina, kad išviešinus atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovas savaime netapo. Išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovo tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, negalėdamas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu bei jokiais konkliudentiniais veiksmais nesudaręs šilumos energijos vartojimo sutarties, yra atsakingas ieškovei, yra neteisinga. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovas į butą pateko 2014 m. spalio 2 d., kol buvo priverstine tvarka iškeldintas trečiasis asmuo, su R. Š. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 2 d.
16. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovui jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, neatsirado prievolė mokėti už butui patiektą šilumos energiją, kuomet juo neteisėtai naudojosi trečiasis asmuo, o atsakovas savo nuosavybės teisių neturėjo galimybės įgyvendinti.
17. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialines teisės normas bei kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų už šilumos energiją priteisimo, todėl ne iki galo teisingai sprendė, kad už visą ieškovės nurodomą laikotarpį yra atsakingas tik atsakovas. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos nėra susijusios su išlaidomis už atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui teiktas paslaugas (šilumos energiją), kai butu ir jomis faktiškai naudojosi trečiasis asmuo iki jo iškeldinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip buto savininkas, savo prievoles turėjo vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis), nes draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). O prievolių nevykdant, reikalavimas priteisti skolą ir procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), turėjo būti tenkinamas visiškai. Spręstina, kad atsakovas atsakingas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d., kada jis objektyviai pateko į jam nuosavybės teise priklausiusias patalpas, iki 2015 m. sausio 31 d. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisinat ieškovei 344,83 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 31 d.
18. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 str. 1 d. nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Taigi, apeliantas neteisus, teigdamas, kad delspinigiai negali būti priteisiami. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė šį institutą, tačiau atsižvelgus į priteistiną skolą už kitą – mažesnį terminą (nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 31 d., t .y. 122 dienos) ieškovei iš atsakovo priteistina 8,54 Eur delspinigių. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).
19. Kaip žinia, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Dėl to ieškovės teiginys, kad šiuo atveju aktualu vadovautis Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-29 nutartimi Nr. e2A-1664-513/2016, nėra pagrindo. Kitas aspektas tas, kad šioje byloje ir ieškovės minimoje byloje iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e2A-1664-513/2016 dėl buto išlaikymo mokesčių (ir kitko) tarp savininko ir trečiojo asmens (faktiškai ten gyvenusio) buvo sudaryta taikos sutartis, šioje byloje taikos sutarčių dėl šilumos energijos tiekimo sudaryta nebuvo. Taigi, dėl neatitinkančių faktinių aplinkybių vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-29 nutartimi Nr. e2A-1664-513/2016 kaip precedentu negalima.
20. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto ir ieškovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovei iš atsakovo priteisiant 344,83 Eur skolą, 8,54 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (353,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 11 procentų apimtimi. Ieškovė patyrė šias išlaidas: 92 Eur žyminio mokesčio, 74 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 166 Eur išlaidų. Apeliantas patyrė šias išlaidas: 94 Eur žyminio mokesčio, 950 Eur teisinės pagalbos išlaidų (650 Eur pirmosios instancijos teisme, 300 Eur apeliacinės instancijos teisme), iš viso 1 044 Eur. Pažymėtina, kad šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos kompleksiškai vertinat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžių, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, į patenkintų / nepatenkintų reikalavimų apimtį, ieškovei iš atsakovo priteistina 18,26 Eur (166 Eur * 11 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 929,16 Eur (1 044 Eur * 89 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 910,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. Š., trečiasis asmuo A. K. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies –priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 344,83 Eur (trys šimtai keturiasdešimt keturi Eur, 83 et) skolą, 8,54 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. sausio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (353,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.
Apeliantui R. Š. priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 910,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos teisėjos Raimonda Andrulienė
Erinija Kazlauskienė
Aušra Maškevičienė