Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-87-174/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04470-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. skundas – pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 ir V. I. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje, padarymą, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda –144 Eur dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2016-10-24 nutarimu V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 125 straipsnį 144 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. spalio 17 d., apie 10.10 val., Naujojoje Uosto g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mazda Tribute“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su Institucijos 2016-10-24 nutarimu, V. I. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Skundžiama 2016-12-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. skundą – pakeitė Institucijos 2016-10-24 nutarimą ir V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą, pritaikęs ATPK 301 straipsnį, paskirtą administracinę nuobaudą sušvelnino, paskirdamas V. I. 144 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą 144 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.
Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu švelninti pažeidėjui V. I. administracinę atsakomybę, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje, kuris numato galimybę skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Institucijos nuomone, teismas nenurodė, kokių nors išskirtinių priežasčių, dėl kurių V. I. būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir už šiurkštų KET pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės.
V. I. nurodo, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje vykdydamas darbines funkcijas protokole nurodytu laiku važiavo iš savo darbo vietos į krovos objektą, kuris yra kitoje geležinkelio pusėje. Todėl turėjo pervažiuoti geležinkelio pervažos vietą. Sustojęs prie geležinkelio bėgių jis įsitikino, kad kelias laisvas ir neatvažiuoja šilumvežis. Prie šio pravažiavimo yra įrengtas šviesoforas, kokia šviesa tuo metu degė, nesimatė, nes labai ryškiai švietė saulė. Kadangi jis įsitikino, kad pervažiuoti bėgius saugu, taip pat žinodamas, kad šis geležinkelio kelias yra technologinė pervaža, jis bėgius pervažiavo.
Pasak apelianto V. I., pagrindinis argumentas, kuriuo jis rėmėsi skųsdamas Institucijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, buvo tas, kad geležinkelio kelias, kurį jis pervažiavo, yra uosto, t. y. įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, nėra laikytinas geležinkelio pervaža. Geležinkelio pervaža KET apibrėžta kaip kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje (KET 3.5. punktas). Kelias, pagal KET 3.7. punktą, yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Kelias įmonės teritorijoje yra skirtas įmonės darbui ir neturi jam būtinų požymių – eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio paviršiaus juostos su važiuojamąja dalimi, šaligatviais, sankryžomis, kelkraščiais ir pan.
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 9 punktą, įmonės teritorijoje esančios geležinkelio kelių ir įmonės darbui skirtų kelių sankirtos vadinamos technologinėmis pervažomis ir į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą neįtraukiamos. Taigi geležinkelio kelias, kurį jis, V. I., pervažiavo, į geležinkelių infrastruktūros registrą nėra įtrauktas ir yra laikytinas technologine pervaža.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas.
Taigi teismas vietoj to, kad išsiaiškintų, ar yra jo, V. I., teiginius pagrindžiančių dokumentų, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad jo paaiškinimai laikyti gynybos versija.
Apelianto V. I. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai ištyrė visas aplinkybes ir neatsižvelgė į pagrindinį jo skundo argumentą, jo paaiškinimus vertino kritiškai, vienašališkai bei konstatavo, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kad pervaža yra technologinė. Taigi teismas, nesigilindamas, ar yra įrodymai, pagrindžiantys technologinės pervažos statusą, iš karto, nepadaręs pertraukos dokumentams pateikti, priėmė nutartį. Taip pat teismas nepaaiškino, kad jei yra jo teiginį pagrindžiančių įrodymų, galima daryti pertrauką, suteikiant galimybę pateikti dokumentus, kurie yra itin svarbūs teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Pasak V. I., nebūdamas teisininku jis nesuprato savo procesinių teisių, o teismas nepaaiškino, kad jis gali prašyti pertraukos reikiamiems dokumentams pateikti. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2016-12-29 raštas Nr. 2(IF-4)-2057 „Dėl Anglinės kelyno pervažos per 25, 21 geležinkelio kelius statuso“ (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad geležinkelio kelias Nr. 21, 25, kurį jis pervažiavo, yra technologinė pervaža ir skirta tarnybiniam bei aptarnaujančiam personalui, pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu. Šis raštas įrodo, kad geležinkelio kelias, kurį jis, V. I., kirto, yra ne geležinkelio pervaža, o technologinė pervaža, todėl, apelianto teigimu, KET reikalavimų jis nepažeidė ir ATPK 125 straipsnyje nurodyta atsakomybė šiuo atveju jam netaikytina.
Be to, V. I. pažymi, kad tiek protokole, tiek nutarime klaidingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Teigiama, kad jis, V. I., pervažiavo geležinkelio pervažą, esančią adresu Naujojo Uosto g. 23, Klaipėda. Visuotinai žinoma, kad jokių geležinkelio pervažų adresu Naujojo Uosto g. 23 nėra. Tai yra įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ gamybinė teritorija, kurioje vykdomi krovos darbai. Be to, pervažų per geležinkelio kelius Naujojo Uosto g. adresu yra keliolika, tai rodo pateikiama schema.
Išdėstyti argumentai, apelianto V. I. teigimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo palikti galioti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį, o administracinėn atsakomybėn patrauko V. I. apeliacinį skundą atmesti.
Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliaciniai skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 421 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios V. I. buvo nubaustas šioje byloje (ATPK 125 straipsnis), numato baudą nuo 180 Eur iki 280 Eur, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. ATPK 125 straipsnis veiką, dėl kurios padarymo V. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatė baudą nuo 144 Eur iki 289 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina, ir V. I. apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliacinio skundo
Atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį, inter alia (be kita ko), kyla už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.
V. I. nubaustas pagal ATPK 125 straipsnį už tai, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią Naujojoje Uosto g. 23, Klaipėdoje, nesustojo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tuo jis pažeidė KET 168 punkto reikalavimus.
Apeliantas V. I. su jo nubaudimu nesutinka, teigia, kad geležinkelio kelias, kurį jis pervažiavo, yra uosto, t. y. įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, ir šis kelias, kaip nurodyta „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros“ 2016-12-29 rašte Nr. 2(IF-4)-2057 „Dėl Anglinės kelyno pervažos per 25, 21 geležinkelio kelius statuso“, yra technologinė pervaža, skirta tarnybiniam bei aptarnaujančiam personalui, todėl, apelianto V. I. teigimu, nagrinėjamu atveju KET reikalavimų jis nepažeidė ir atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį jam netaikytina. Tokie V. I. skundo motyvai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ preambulėje nurodyta, kad „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius geležinkelių pervažų įrengimo, panaikinimo, naudojimo, priežiūros, remonto bei transporto priemonių važiavimo ir gyvulių ar paukščių varymo per jas reikalavimus. Taisyklių 3 straipsnis nurodo, kad „Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.“ Šių Taisyklių 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad važiuojant per pervažas būtina laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Taip pat pažymėtina, kad anksčiau minėtos Taisyklės skirtos geležinkelio transporto eismo ir įrenginių naudojimui ir priežiūrai, o KET 2 straipsnyje numatyta, jog kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.
KET (galiojusių pažeidimo padarymo metu) 168 punktas numatė, kad: „Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“.
Pats V. I. ir neneigia, kad neatkreipė dėmesio (nematė) prieš pervažą stovinčio draudžiančio važiuoti (mirksinčio raudono) šviesoforo signalo, tai, kad jis pervažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, patvirtino kaip liudytojas byloje apklaustas policijos pareigūnas Ž. M., todėl abejonių dėl anksčiau minėto KET pažeidimo nėra.
Be to, nors V. I. skunde teigia, kad jo pervažiuota pervaža yra tik technologinė pervaža ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36 (taikytinas 2005-01-27 įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo) 9 punktu, ši pervaža nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą, todėl KET reikalavimai šiai pervažai netaikomi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ši pervaža priklauso „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“, taip pat nepateikė jokios šios įmonės administracijos patvirtintos eismo per pervažas tvarkos, taisyklių ar reikalavimų, todėl darytina išvada, kad važiuojant per minėtą geležinkelio pervažą būtina vadovautis KET.
Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas V. I. atsakomybės pagal ATPK 125 straipsnį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto V. I. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. I. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamą nutartį V. I. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. I. nutraukti nėra jokio pagrindo.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas V. I. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė V. I. ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y., Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu neskirti pažeidėjui ATPK 125 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė 144 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas taikyti pažeidėjui ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 125 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, yra priimtas pakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir LAT praktikoje (pvz. LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.).
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai pažeidimas padaromas intensyvaus eismo kelio ir geležinkelio pervažos susikirtime ar vairuotojas sukelia eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai pažeidimas padaromas uždaroje įmonės teritorijoje. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 301 straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. I. stengėsi laikytis KET reikalavimų, jis sustojo priešais pervažą, įsitikino, kad neartėja šilumvežis, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą, tik nepamatė, kad dega (mirkčioja) raudonas draudžiamas šviesoforo signalas (kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. I. sustojus prie geležinkelio pervažos, jam į akis šviečia saulė ir akina, tai turėjo įtakos matomumui, todėl nagrinėjamu atveju nepaneigti V. I. parodymai, jog jis nematė, kad dega (mirkčioja) raudonas signalas) ir pervažiavo pervažą degant draudžiamam raudonam signalui. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą V. I. padarė pirmą kartą. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe.
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 301 straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. V. I. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, jos griežtinti, kaip to prašoma Institucijos apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė