Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-458-115-2010].doc
Bylos nr.: 2A-458-115/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-458-115/2010

Teisėjas  R.Krušnienė                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       30.10.; 121.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m.  spalio 11d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovui  advokatui V.Vasilionokui,

atsakovės I. D. atstovei advokatei A.Petronytei,

atsakovo V. J. atstovei advokatei T.Kočegarovai,

atsakovei J. S.,  jos atstovui advokatui K.Čilinskui,

vertėjai O.Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 pagal ieškovo M. B. ieškinį  atsakovams I. D., V. J., J. S., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja šioje byloje yra  Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistos teisės į statybą gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas M. B. ieškiniu prašė pripažinti jam teisę  atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų sutikimo (I t.,b.l. 3-5) . Ieškovas nurodė, kad jam priklauso dalis namo, esančio  (duomenys neskelbtini), kurią nori rekonstruoti. Jis Vilniaus m. Lenino raj. LDT VK 1989-10-31 potvarkiu gavo leidimą statyti prie namo priestatą (garažą)  su antstatu. Teismo procesai, sustabdyta  statyba neleido jam  savalaikiai užbaigti statybos darbų. Per tą laiką bendrasavininkiai I. D. su V. J. rekonstravo namą, pakėlė namo stogą, ant jo statomo garažo krenta sniegas, krituliai, irsta garažo perdanga. Pastatyto priestato (garažo) teismas nepripažino savavališka statyba, neleido jo griauti. Pasibaigus procesams, jis nori pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, apsaugoti pastatytą  garažą, rekonstruojant  jam priklausančią namo dalį. 2004 m. padarė namo rekonstrukcijos projektą. Pagal šį projektą nori pradėti statybos darbus, tačiau bendrasavininkiai ir gretimo sklypo savininkė atsakovė J. S. nesutinka duoti sutikimus rekonstrukcijai. Be tokių sutikimų jis negali gauti leidimo rekonstrukcijos statybai, negali pradėti ruošti projektinės dokumentacijos, derinti projektą, atlikti kitus rekonstrukcijai reikalingus veiksmus. Mano, kad atsakovai be jokio pagrindo neduoda prašomo  sutikimo.

Atsakovė J. S. atsiliepimais į ieškinį (I t.,b.l. 31-32; 97-99) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, nedavusi sutikimo rekonstrukcijai, nes ieškovas vykdys statybas jai priklausančiame žemės sklype –sklypo posūkis laužtine linija yra toje vietoje, kur projektuojamas ieškovo pastatas. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog iš kadastrinio žemėlapio matyti, kad sklypus skiria tiesi, o ne laužta linija ir ieškovo projektuojamo pastato dalis užima atsakovės sklypo dalį. Mano, jog rekonstrukcija pakels namo aukštį, siena prisišlies prie jos namo ir dėl to jos namo padėtis suprastės, jos namas atsidurs duobėje, pelys.

Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.35-36) prašė ieškinį dėl reikalavimų atsakovui V. J. palikti nenarinėtu. Nurodė, jog  ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog pateikė projektą  jam suderinti ir kad jis atsisakė projektą derinti. Teigė, kad byloje nepatraukti visi suinteresuoti asmenys, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkais yra ne tik ieškovas  M. B., bet ir jo motina, o į jo tėvo turėtą dalį paveldėjimo teisė konkretaus asmens atžvilgiu neregistruota.  Todėl mano, kad ir kiti savininkai, įskaitant Vilniaus apskrities VMI, turėjo išreikšti šioje byloje savo pozicijas. Pažymėjo, jog ieškinio padavimo momentu atsakovas V. J. nebebuvo  ginčo namo dalies bendrasavininkiu,  todėl jo atžvilgiu  negalėjo būti reiškiamas  reikalavimas.  

Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.65-67) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nes dalį rekonstruoto pastato jau įteisino, ketina įteisinti ir kitą. Pateiktas projektas yra netinkamas, nepatikimas,  pažeidžia  atsakovės  interesus. Prašomas sutikimas  didelio dydžio rekonstrukcijai, kuri neproporcinga ieškovo turimai nuosavybės daliai. Rekonstruojant pagal ieškovo  projektą namą, būtų neišsaugota  atsakovės atlikta namo sienos apdaila. Pateiktas projektas neatitinka statybos įstatymo ir STR  reikalavimų. Mano, kad ieškovas gali baigti tvarkyti reikiamus dokumentus – įregistruoti pastatytą garažo statinį, bet nebaigus  šio statinio, pradėti naująją statybą, mano esant  nereikalinga.

Tretysis asmuo Vilniaus  m. savivaldybės administracija  atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.38-39) prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad statybai atlikti reikalingi  bendrasavininkių sutikimai, o turint  bendrasavininkių sutikimus, Savivaldybė ruošia projektinę dokumentaciją. Todėl ieškovas, negaudamas atsakovų sutikimo, turi teisę reikšti reikalavimą teismui.

Tretysis  asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 63-64) prašė teismo nuožiūra vertinti bendrasavininkių atsisakymo išduoti sutikimus motyvus. Nurodė, kad projekto pagal kurį turi būti atlikta rekonstrukcija svarstymą sprendžia Nuolatinė statybos komisija.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo  2.025,00 Lt  I. D. naudai ir  2.129,00 Lt J. S. naudai (I t.,b.l.275-279).

Pirmosios instancijos teismas iš 2006-03-14 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nustatė, kad ieškovui priklauso 21/100 namo dalis, o kiti šio namo  bendrasavininkiai yra  V. J., kuriam priklauso 12/16  pastato dalis, I. D. (28/100 dalys), L. B. (9/100 dalys), I. J. (2/16 dalys). Skaičiuojant aritmetiškai  visų bendrasavininkių dalys nesudaro 100% dalių. Atsakovei I. D. 28/100 dalis nustatyta nuo viso gyvenamo namo, turinčio 278,82 kv. m., o likusių bendrasavininkių dalys yra nurodytos nuo 199,71 kv.m.  gyvenamo namo ploto (iki rekonstrukcijos). Reikalavimas reiškiamas minėtame VĮ „Registrų centras“ pažymėjime įvardytos dalies bendrasavininkių  V. J. ir I. D. atžvilgiu.  Iš naujai pateiktos nekilnojamo turto registro pažymos teismas nustatė, jog namo esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo, kurio atžvilgiu prašoma ginti teisę į rekonstrukciją bendrasavininkiais yra  ieškovas  M. B., atsakovė I. D. bei į bylą neįtraukti  L. B. ir F. B. (jų atžvilgių ieškovas reikalavimo nereiškia). Teismas sprendė, jog patraukti šiuos asmenis byloje trečiaisiais asmenimis nėra pagrindo, nes  ginčas kyla  dėl teisės į statybą suteikimo ir nesutarimo  priežasčių, dėl tokios teisės nedavimo  nustatymo kitų bendrasavininkių atžvilgiu, todėl CPK 46 str., 47 str. numatytų pagrindų byloje patraukti trečiaisiais asmenimis  L. B. ar F. B. ( galimus jo teisių perėmėjus) nėra.  Teismas iš pateikto architektės D. V. atlikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos projekto nustatė, jog  ieškovo  siekiama rekonstrukcija  pagal aukštingumą sudaro du aukštus neįskaitant numatomo statyti cokolinio aukšto, o kito bendrasavininkio  rekonstruota namo dalis taip pat yra dviejų aukštų su cokoliniu  aukštu. Teismas konstatavo, jog  ieškovas, kaip bendrasavininkis, siekia rekonstrukcijos suvienodinant namo dalių aukštingumą. Atsakovės I. D. nurodytą motyvą, kad rekonstruodamas namą  ir atitinkamai pakeldamas jį iki  atsakovės pastatyto aukščio pažeis jos teises, teismas atmetė, kaip nepagrįstą, nes rekonstrukcijos atveju būtų sudarytos sąlygos vientisam statybos objektui sukurti, bet nėra  pagrįstas motyvas  atsisakyti  duoti numatomai rekonstrukcijai sutikimą. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas yra prisistatęs statinį, neduoda pagrindo teismui  pagal pastatytą, bet neįregistruotą  statinį  nustatyti kitokio dydžio, nei nustatyta viešojo registro duomenimis, ieškovo valdomą nuosavybės dalį. Teismas konstatavo, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-479-614/07  išspręstas klausimas dėl ieškovo pastatyto statinio  nugriovimo. Ši aplinkybė neleidžia teismui pastatytą  statinio dydį, jo pobūdį  (garažas su antstatu)  ir apimtį  priskirti  ieškovo nuosavybėje valdomai turto daliai, nes  prijungtoje byloje  nespręstas  nuosavybės atsiradimo teisinis santykis.  Teismas vadovavosi CK 4.27 str. 2 d. ir iš viešojo registro duomenų   nustatė, kad nuosavybėje ieškovas turi  41,94 kv.m. plotą (199,71x21:100). Siekdamas rekonstruoti savo  gyvenamo namo dalį iki 218,47 kv.m. jis faktiškai turimą gyvenamą plotą didintų  5,21 karto (218,47:41,94), t.y. didintų ne 10 proc., kaip nustato Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., bet 500 proc. Teismas sprendė, jog pateiktas rekonstrukcijos projektas neatitinka šiai statybos rūšiai  Statybos įstatymu keliamų  reikalavimų. Teismas nustatė, jog nuo siekiamo rekonstruoti pastato iki  kaimyninio sklypo ribos masteliu matuojant lieka  38  mato vienetai, t.y. riba mažesnė negu vienas metras,  tai neatitinka  STR reikalavimų, o  pateiktu būdu  rekonstruojant statinį  per cokolinį ir dar du aukštus,  pažeidžiami  šalia nuosavybę valdančios atsakovės J. S. interesai. Ginčo sprendimo metu ieškovas, turėdamas leidimą yra pasistatęs statinį arčiau kaip 3 metrai iki atsakovės  J. S. sklypo ribos. Ši aplinkybė nesukelia prejudicijos ieškovui vykdyti šioje vietoje kitokios  rūšies statybos darbų– atlikti rekonstrukciją pagal ginčo nagrinėjimo metu  neįregistruotą statinį. Teismas sprendė, jog ieškovas, pateikdamas teismui 2004 m.  rekonstrukcijos projektą faktiškai siekia ne nustatyta tvarka įteisinti pastatytą statinį, bet didesnės apimties ir naujo pobūdžio statybos– rekonstrukcijos, todėl bus pažeistos atsakovų įstatymais garantuotos  teisės. Teismas nurodė, jog atsakovas V. J., nebūdamas bendrasavininkiu, be pagrindo naudojosi bendraatsakovio procesine padėtimi, didino  išlaidas siekdamas  atstovavimo paslaugų, todėl  jo atžvilgiu taikė CPK 3 str. 1 d. nuostatą ir jo naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Ieškovas M. B. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.2-5), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, jog kai pertvarkomas esamas statinys, sukuriama jo nauja kokybė: pastatomi nauji aukštai (antstatai) ar nugriaunama dalis esamų. Šiai rekonstrukcijos sąvokos daliai nėra taikomi kokie nors procentiniai ar ploto apribojimai dėl naujai įrengiamo naudingo ploto. Kai pristatomas prie namo priestatas, jam yra taikomi rekonstrukcijos ploto apribojimai, t.y. priestato plotas turi būti ne didesnis nei 10 proc. buvusio statinio ploto. Teigia, jog šiuo atveju rekonstrukcija turėjo būti atliekama jau esančio statinio (garažo), jo viršutiniame aukšte (antstate) įrengiant gyvenimui tinkamas patalpas. Priestato pastatymas yra suprantamas kaip naujo statinio, kuris arba susijęs su jau esamu statiniu ar nesusijęs, pastatymu ant žemės sklypo, taip užstatant papildomą žemės sklypo dalį. Teigia, jog tais atvejais, kai statomas statinys, kuris viršytų nurodytą 10 proc. ribą, ši statyba būtų vadinama ne rekonstrukcija, o naujo statinio statyba. Nagrinėjamu atveju numatyta rekonstruoti jau esamą statinį, nedidinant papildomai žiemės sklypo užstatymo. Mano, jog teismo pateiktas plotų  sumos skaičiavimas yra neteisingas, nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., skaičiuojant yra imama bendra visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma. Teismas, taikydamas nurodytą normą pasirinktu būdu, net nesistengė nustatyti tų sąlygų, kurios būtų būtinos jos pritaikymui. Teismas santykį tarp buvusio ploto ir naujojo ploto skaičiavo imdamas duomenis iš NTR pažymėjimo. Tokiu būdu teismas darė esminę klaidą prilygindamas NTR pažymėjime esančią bendro naudingo ploto sampratą ir Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p. esančią minėtą definiciją. Teigia, jog teismas neteisingai aiškino nurodytą teisės normą ir neteisingai nustatė įrodinėjimo byloje dalyką, nes taikant šią teisės normą teismo nurodytu būdu turėjo būti surinkti ir užfiksuoti faktiniai duomenys apie bendrą visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės   patalpų plotų sumą. Apelianto teigimu, ši suma yra  595 m2. Ieškovas nurodo tik iš sprendimo sužinojęs, kad teismas taiko nurodytą teisės normą tokiu būdu, todėl  renka įrodymus (samdo matininkus) dėl nurodyto skaičiavimo pagrįstumo ir juos pateiks teismui, kai tik jie bus gauti. Apeliantas nori atlikti 42 m2 dydžio rekonstrukcijos darbus, o tai neviršija įstatyme nustatytos ribos. Mano, jog teismas nepagrįstai  konstatavo,  kad  atliekant rekonstrukcijos darbus siekiama pažeisti kaimyninio sklypo savininkės teises, nes  ginčas tarp ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo savininkės jau yra išspręstas įsiteisėjusiu LAT 2008 m. rugsėjo l d. sprendimu civilinėje byloje Nr.3-K6-407/2008, kuriuo atmestos  kaimyninio sklypo savininkės pretenzijos, kad ieškovo statiniai yra pastatyti neteisėtai. Atsakovė ginčija statinio pastatymo teisėtumą, tačiau pagal  teismų praktiką reikalaujama pateikti įrodymus, kaip ši rekonstrukcija pažeis jos teises.

Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.10-13) prašo skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir jo prašymą patenkinti, likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas  nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas  nesilaikė LR CPK 7 str. 2 d. nustatyto nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis principo, nes  iš pateiktų į bylą 2009-07-01 išrašų iš NTR CDB duomenų, nuosavybės teisės į jo nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą 2009-03-03 įregistruotos atsakovės I. D. vardu 2008-05-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Pagal minėtos sutarties sąlygas atsakovas  iki gyvos galvos naudosis visu perleistu turtu, todėl jis yra teisėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (250/1000 dalies žemės sklypo, 14/16 gyvenamojo namo, 2/3 ūkinio pastato, pastato - garažo, 14/16 kiemo statinių), naudotojas ir sprendimas šioje civilinėje byloje turės įtakos jo teisėms bei teisėtiems interesams, nes tenkinus ieškinį, būtent jo naudojamų patalpų langus užstotų priestatas, kuris būtų statomas prie jo naudojamų patalpų išorinių sienų, padidėtų jo naudojamo žemės sklypo užstatymo tankis ir pan. Teigia gavęs 2008-05-27 teismo pranešimą dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo, ir teismą informavo iš karto po 2008-05-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties įregistravimo NTR. Apeliaciniame skunde jis nurodytas kaip atsakovas, taigi gindamas savo teises bei teisėtus interesus, vėl turės bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad ieškovas nurodė ne visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius (nenurodė L. B. bei F. B.), taigi ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, o teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Mano, jog apelianto motyvas, jog jis siekia rekonstruoti ne gyvenamąjį namą, bet jau egzistuojantį garažą, nedidinant jo užstatyto ploto, išeina už reikalavimo ribų, nes ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui teisę rekonstruoti minėtą gyvenamąjį namą, o apeliacinio skundo motyvas yra dėl priestato rekonstrukcijos. Mano, jog negalima teigti, kad priestatas pastatytas teisėtai ir teisės prasme egzistuoja, nes jis nėra įregistruotas NTR, todėl nėra galimybių nustatyti, ar tai yra gyvenamojo namo dalis (priestatas) ar savarankiškas statinys, kokio jis yra ploto, ar jo plotas viršija Statybos įstatymo 2 str. 18 d. nustatytą ploto padidėjimo koeficientą. Nepateikus įrodymų nustatyti plotą, kuriuo apeliantas pageidauja padidinti turimą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nėra galimybių.

Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.16-17) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesant rekonstrukcijos projekto originalo, neaišku, ką nori rekonstruoti ieškovas – pabaigtą pastatyti garažą, kuris nėra NTR užregistruotas kaip atskiras daiktas, ar tą gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieškovas, ir kuri ieškovo pradėta statyti dar galiojant jam išduotam statybos leidimui ir neužbaigta, o Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje iki šiol nėra užfiksuoti ieškovo atlikti rekonstrukcijos ar priestato (antstato) statybos darbai. Tokių dokumentų nėra ir VĮ „Registro centras“ archyvinėje ginčo namo byloje. Nurodo, jog ieškinio pagrindas aiškus, ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal konkretų projektą, kuris nebuvo pateiktas ir neišreikalautas. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nurodo siekiantis rekonstruoti garažą, kuris, kaip atskiras daiktas NTR nėra suformuotas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis siekia pertvarkyti garažą, nedidinant užstatyto ploto, neatitinka nei pateiktų įrodymų, nei faktinių bylos aplinkybių, todėl jo motyvas dėl galimo netinkamo Statybos įstatymo 2 str. 18 d. aiškinimo ir taikymo, yra atmestinas. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliantas, turėdamas pasibaigusį leidimą statybai negali įteisinti jau pastatyto garažo, negali tęsti ir jo neteisėtai pradėtos kitos dalies namo priestato statybos, todėl bando įteisinti jau užbaigtą garažo ir kitos priestato dalies statybą ir toliau tęsti kitus statybos darbus, prisidengdamas tariama namo (garažo) rekonstrukcija.

Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l. 21-23) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis ketina savo namo dalį didinti mažiau nei 500 proc., tačiau procentų skaičiaus dar nežino (matininkai matuoja). Mano, jog pats ieškinio ir skundo faktinis pagrindas – tai, kad ieškovas ketina pagal projektą kažką statytis –  yra tikrovės neatitinkantis dalykas. Iš byloje esančio antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas yra jau pasistatęs statinį, dėl kurio atsakovų sutikimo neturėjo ir dėl kurio neturi statybos leidinio. Teigia, jog faktiškai nėra ir ieškinyje minimo architektės V. V. 2004 m. parengto projekto; pati architektė  teisme neliudijo, o ieškovas  atsisakė pateikti architektės projekto originalą. Mano, kad ieškovas teismui siūlomą projekto variantą nubraižė pats ant anksčiau architektės pabraižyto teisėto, t.y., nedidelio priestato, projekto. Pažymi, jog antstolis V.Milevičius teisme paliudijo, jog jis užfiksavo, kad ieškovo pastatytas priestatas yra įsikišęs į atsakovės J. S. sklypą apie 1,5 m. Taip statydamas (projektuodamas) savo dalį statinio kaimyniniame atsakovei J. S. priklausančiame sklype, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p., kuris reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės sklype. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių, užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi. Priglausdamas jo suprojektuotą statinį prie atsakovės sklype jos teisėtai pastatyto statinio, ieškovas pažeidžia Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ir analogišką STR l priedo 4 d. Teigia, jog pats ieškovas pripažįsta, kad jis pagal projektą priblokuotų savo statinį prie atsakovės sklype esančio statinio. Ieškovas teigdamas, kad jo statybos teisėtumas išspręstas  2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008, šią nutartį interpretuoja klaidinančiai ir nesąžiningai, nes šioje nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamas ginčas dėl ankstesnio statybos leidimo teisėtumo ir konstatuota, kad pats savaime leidimo M. B. statybai, kurio terminas jau pasibaigęs, išdavimas nėra neteisėtas. Atsakovė  pripažįsta, kad  teisėtas yra leidimas antstatui, statytinam virš ieškovo pastato, bet ne priestatui, statytinam atsakovės sklype. Iš NTR duomenų  matyti, kad ieškovo projektu siekiama pastatyti statinį atsakovės sklype, o tai pažeidžia minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus bei atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas) M. B. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo netenkintas ieškinys pripažinti jam teisę  atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų sutikimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,  sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas,  todėl paliktinas nepakeistas, o  apelianto  argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad CK 4.75 str. 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę perplanuoti bendrą  žemės sklypą, rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai  negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai ir kitos  teisės normos.

Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę realizavimui būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant jau esamą statinį. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, kad namo ar jo dalies  rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti  Statybos įstatymo  4, 5, 6 straipsnius.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Ši teisės norma numato, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. Būtent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio  galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).

Nagrinėjamoje byloje ieškovui jau 1989 buvo leista statyti antstatą virš jam priklausančios namo dalies, padidinat bendrąjį plotą iki 130kv.m., išduodant leidimą vykdyti individualią statybą. Pagal  išduotą  leidimą  ir  projektą ieškovas pastatė garažą, tačiau  leidimo galiojimo terminu visi statybos darbai nebuvo užbaigti  ir priduoti, dėl  ko jie buvo sustabdyti, o  gretimo sklypo  savininkės J. S. iniciatyva  buvo iškelta civilinė byla, siekiant nugriauti jau pastatytą  statinį(garažą), kuris nėra įregistruotas NTR (žr. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-479-614/2007).  Tuo tarpu naujai nagrinėjamoje  byloje ieškovas siekia  be  atsakovų sutikimo užbaigti jau anskčiau pradėtus  darbus ir  plėstis dar daugiau, t.y.  jam tenkantį namo dalies registruotą  bendrąjį  naudingą  plotą nuo 41,94kv.m.  padidinti net iki 218,47kv.m., su kuo nesutinka  namų valdos (duomenys neskelbtini)bendraturtė I. D.,  naudotojas V. J. ir  gretimo žemės sklypo  (duomenys neskelbtini)savininkė  J. S..

Kolegija iš esmės  sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pripažinti  ieškovui  teisę  be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo  rekonstrukcijos   darbus,  pagal  byloje  pateiktą 2004 metais   neaišku kieno pataisytą  1989 m. A. V. architektų dirbtuvės  parengtą projektą,  pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas siekiant atlikti namo rekonstrukcijos darbus, todėl šiems darbams turi būti taikoma  Statybos  įstatymo 2straipsnio 18 dalis, kurioje nurodyta, jog   statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kai yra  tikslas iš  esmės  pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo  naują   kokybę: pastatyti  naujus  aukštus (antstatus) ar nugriauti  dalį   esamų (nedidinant  statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus  šioje dalyje  nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio  (ar pastatyti  tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį   statinį (pagal  naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio   jis pristatomas),  kurio  visų  aukštų, taip pat  rūsio   (pusrūsio), antstatų,  pastogės  patalpų plotų suma nebūtų didesnė  kaip   10 procentų  už  tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,  prie   kurio priestatas  pristatomas,  plotų sumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad  ieškovas  net 50 kartų nori viršyti įstatymu leistiną  rekonstrukcijos  būdu pasididinti  patalpų plotą.  Apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau  nepateikė  skunde  žadėtų skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie  paneigtų  pirmosios instancijos teismo skaičiuotę. Pažymėtina ir tai, kad  byloje nėra  pateikti įrodymai, kurie patvirtintų  pagal 1989 metais išduotą leidimą  pastatyto statinio plota. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai šis statinys  iki šiol nėra nustatyta tvarka  įteisintas. Todėl   pastatyto  statinio patalpų plotas faktiškai  negali  įeiti į bendrą  plotą, nuo kurio skaičiuojamas  10 proc. leistinas padidinimas Statybos įstatymo 2str.18d. prasme, nes nekilnojamojo daikto  valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27str.2d.).

 Kolegija iš esmės sutinkas su pirmosios instancijos  teismo Statybos  įstatymo  normų aiškinimu,  skundžiamo sprendimo argumentais ir daro išvadą, kad  apeliantas,  neturėdamas tinkamo projekto,  siekia užbaigti pagal ankstesnį  leidimą jau pradėtus  ir atlikti  kitus rekonstrukcijos darbus, kurie savo apimtimi akivaizdžiai viršija  leistinus pagal  įstatymą. Dėl šios priežasties  ieškinio reikalavimas Šarkų 23  namų valdos   bendraturtės ir naudotojo(atsakovų) atžvilgiu  yra  atmestas pagrįstai, kaip pažeidžiantis įstatymo nuostatas, o tuo pačiu ir nurodytų asmenų  teises bei teisėtus interesus. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju bus  vykdoma nauja statyba, kuriai netaikomas 10proc. ploto padidinimo apribojimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad naujai vykdomai statybai yra taikomi užstatymo  ir kiti apribojimai, tačiau  šiomis aplinkybėmis  ieškinys nebuvo grindžiamas,  pirmosios instancijos teismas jų netyrė, todėl  jomis negali būti grindžiamas ir  apeliacinis skundas (CPK 306str.2d.).

Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p. reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės sklype, o  Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ką numato ir  analogiška STR l priedo 4 d. Tuo tarpu ieškovas pripažįsta, kad jo suprojektuotą statinį norima priglausti prie atsakovės J. S. sklype teisėtai pastatyto statinio.  Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas faktiškai  pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių ir  užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi. Ieškovas teigia, kad jo anksčiau pradėtos statybos teisėtumas yra  išspręstas  2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008.  Tačiau  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje  byloje Nr.2-479-614/2007 ginčas kilo  dėl  teisėtumo pastatyto statinio(garažo) pagal  1989 metais  išduotą  statybos leidimą ir jo  nugriovimo.   Nurodytoje  byloje yra atmestas J. S. reikalavimas dėl  jau pastatyto statinio(garažo) nugriovimo, konstatuojant, jog jis nėra  pastatytas. Tačiau  ši aplinkybė nereiškia, kad  ieškovas gali  atlikti   darbus, susijusius su  naujų patalpų statyba,  įrengimu,   nesilaikydamas įstatymo  reikalavimų dėl  atstumo nuo gretimo sklypo ribos, neturėdamas  jo savininko leidimo. Be to, iš  bylos medžiagos ir  NTR duomenų  matyti, kad  tarp ieškovo  M. B. ir  atsakovės J. S. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, kuris nėra iki šiol išspręstas. Todėl kolegija sprendžia, kad  be J. S. sutikimo leisti ieškovui vykdyti rekonstrukcijos  darbus pagal  projektą, kurio  viso nėra net  originalo,  pažeidžiant  jau  minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus, negalima, nes tuo  yra pažeidžiamos atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais(CK 4.37str.1d.).

Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą  prašo  pakeisti skundžiamo sprendimo dalį,  kuria  yra atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų  ir jas priteisti. Tačiau šis prašymas negali būti nagrinėjamas ir  tenkinamas, nes  dėl jo  įstatymu nustatytu terminu ir tvarka turėjo būti paduotas apeliacinis skundas (CPK 305,306, 307). Tuo tarpu atsiliepimu į apeliacinį skundą  CPK 318 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę pareikšti tik savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde  nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų  atskirai  nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų  kolegija konstatuoja, kad  pirmosios instancijos teismas  teisingai aiškino, taikė įstatymą ir  iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.). 

Vadovaujantis  CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.,  iš apelianto (ieškovo) priteistinos  bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 14, 25, 26, 29, 51, t.2). Šios išlaidos priteistinos ir  V. J., kuris šioje byloje yra patrauktas atsakovu ir  pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei turėjo dėl to advokato išlaidų.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies  1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) M. B. atsakovei I. D. 3000,0Lt,  J. S. 2600,0Lt, V. J. 1000,0  advokato pagalbos, o  taip pat 37,15Lt valstybei  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algirdas Auruškevičius

 

Teisėjai                                                                                                Romualda Janovičienė

 

Virginija Volskienė