Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2A-458-115/2010
Teisėjas R.Krušnienė Procesinio
sprendimo kategorijos:
30.10.; 121.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 11d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos
Janovičienės, Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant
Julijai Štreimikienei
dalyvaujant ieškovui
M. B., jo atstovui advokatui V.Vasilionokui,
atsakovės I. D. atstovei advokatei A.Petronytei,
atsakovo V. J. atstovei advokatei T.Kočegarovai,
atsakovei J. S., jos atstovui advokatui K.Čilinskui,
vertėjai
O.Jakšto,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 pagal
ieškovo M. B. ieškinį atsakovams I. D.,
V. J., J. S., tretieji asmenys
Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija,
kurios teisių perėmėja šioje byloje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistos teisės į statybą
gynimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas M. B. ieškiniu prašė pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos
darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų
sutikimo (I t.,b.l. 3-5) . Ieškovas nurodė, kad jam priklauso dalis namo,
esančio (duomenys neskelbtini), kurią nori
rekonstruoti. Jis Vilniaus m. Lenino raj. LDT VK 1989-10-31 potvarkiu gavo
leidimą statyti prie namo priestatą (garažą) su antstatu. Teismo procesai,
sustabdyta statyba neleido jam savalaikiai užbaigti statybos darbų. Per tą
laiką bendrasavininkiai I. D. su V. J. rekonstravo
namą, pakėlė namo stogą, ant jo statomo garažo krenta sniegas, krituliai, irsta
garažo perdanga. Pastatyto priestato (garažo) teismas nepripažino savavališka
statyba, neleido jo griauti. Pasibaigus procesams, jis nori pasigerinti savo
gyvenimo sąlygas, apsaugoti pastatytą garažą, rekonstruojant jam
priklausančią namo dalį. 2004 m. padarė namo rekonstrukcijos projektą. Pagal šį
projektą nori pradėti statybos darbus, tačiau bendrasavininkiai ir gretimo
sklypo savininkė atsakovė J. S. nesutinka duoti sutikimus
rekonstrukcijai. Be tokių sutikimų jis negali gauti leidimo rekonstrukcijos
statybai, negali pradėti ruošti projektinės dokumentacijos, derinti projektą,
atlikti kitus rekonstrukcijai reikalingus veiksmus. Mano, kad atsakovai be
jokio pagrindo neduoda prašomo sutikimo.
Atsakovė J. S. atsiliepimais į ieškinį (I t.,b.l. 31-32; 97-99) prašė
ieškinį atmesti. Nurodė, nedavusi sutikimo rekonstrukcijai, nes ieškovas vykdys
statybas jai priklausančiame žemės sklype –sklypo posūkis laužtine linija yra
toje vietoje, kur projektuojamas ieškovo pastatas. Atsakovė pažymėjo ir tai,
jog iš kadastrinio žemėlapio matyti, kad sklypus skiria tiesi, o ne laužta
linija ir ieškovo projektuojamo pastato dalis užima atsakovės sklypo dalį.
Mano, jog rekonstrukcija pakels namo aukštį, siena prisišlies prie jos namo ir
dėl to jos namo padėtis suprastės, jos namas atsidurs duobėje, pelys.
Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.35-36) prašė ieškinį
dėl reikalavimų atsakovui V. J. palikti nenarinėtu.
Nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog pateikė projektą jam suderinti
ir kad jis atsisakė projektą derinti. Teigė, kad byloje nepatraukti visi
suinteresuoti asmenys, nes namo, esančio (duomenys
neskelbtini) savininkais yra ne tik ieškovas M. B.,
bet ir jo motina, o į jo tėvo turėtą dalį paveldėjimo teisė konkretaus asmens
atžvilgiu neregistruota. Todėl mano, kad ir kiti savininkai, įskaitant
Vilniaus apskrities VMI, turėjo išreikšti šioje byloje savo pozicijas.
Pažymėjo, jog ieškinio padavimo momentu atsakovas V. J. nebebuvo
ginčo namo dalies bendrasavininkiu, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti
reiškiamas reikalavimas.
Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.65-67) prašė ieškinį
atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nes dalį rekonstruoto pastato
jau įteisino, ketina įteisinti ir kitą. Pateiktas projektas yra netinkamas,
nepatikimas, pažeidžia atsakovės interesus. Prašomas sutikimas didelio
dydžio rekonstrukcijai, kuri neproporcinga ieškovo turimai nuosavybės daliai.
Rekonstruojant pagal ieškovo projektą namą, būtų neišsaugota atsakovės
atlikta namo sienos apdaila. Pateiktas projektas neatitinka statybos įstatymo
ir STR reikalavimų. Mano, kad ieškovas gali baigti tvarkyti reikiamus
dokumentus – įregistruoti pastatytą garažo statinį, bet nebaigus šio statinio,
pradėti naująją statybą, mano esant nereikalinga.
Tretysis asmuo
Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.38-39)
prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad statybai atlikti
reikalingi bendrasavininkių sutikimai, o turint bendrasavininkių sutikimus,
Savivaldybė ruošia projektinę dokumentaciją. Todėl ieškovas, negaudamas
atsakovų sutikimo, turi teisę reikšti reikalavimą teismui.
Tretysis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį ( b.l.
63-64) prašė teismo nuožiūra vertinti bendrasavininkių atsisakymo išduoti
sutikimus motyvus. Nurodė, kad projekto pagal kurį turi būti atlikta
rekonstrukcija svarstymą sprendžia Nuolatinė statybos komisija.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė
iš ieškovo 2.025,00 Lt I. D. naudai ir 2.129,00 Lt J. S. naudai (I t.,b.l.275-279).
Pirmosios
instancijos teismas iš 2006-03-14 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nustatė, kad
ieškovui priklauso 21/100 namo dalis, o kiti šio namo bendrasavininkiai yra V. J., kuriam priklauso 12/16 pastato dalis, I. D. (28/100 dalys), L. B. (9/100 dalys),
I. J. (2/16 dalys). Skaičiuojant aritmetiškai visų
bendrasavininkių dalys nesudaro 100% dalių. Atsakovei I. D. 28/100
dalis nustatyta nuo viso gyvenamo namo, turinčio 278,82 kv. m., o likusių
bendrasavininkių dalys yra nurodytos nuo 199,71 kv.m. gyvenamo namo ploto (iki
rekonstrukcijos). Reikalavimas reiškiamas minėtame VĮ „Registrų centras“ pažymėjime
įvardytos dalies bendrasavininkių V. J. ir I. D. atžvilgiu. Iš naujai pateiktos nekilnojamo turto
registro pažymos teismas nustatė, jog namo esančio (duomenys
neskelbtini) gyvenamo namo, kurio atžvilgiu prašoma ginti teisę į
rekonstrukciją bendrasavininkiais yra ieškovas M. B., atsakovė
I. D. bei į bylą neįtraukti L. B. ir
F. B. (jų atžvilgių ieškovas reikalavimo nereiškia).
Teismas sprendė, jog patraukti šiuos asmenis byloje trečiaisiais asmenimis nėra
pagrindo, nes ginčas kyla dėl teisės į statybą suteikimo ir nesutarimo
priežasčių, dėl tokios teisės nedavimo nustatymo kitų bendrasavininkių
atžvilgiu, todėl CPK 46 str., 47 str. numatytų pagrindų byloje patraukti
trečiaisiais asmenimis L. B. ar F. B. (
galimus jo teisių perėmėjus) nėra. Teismas iš pateikto architektės D. V. atlikto gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini)rekonstrukcijos projekto nustatė, jog ieškovo siekiama
rekonstrukcija pagal aukštingumą sudaro du aukštus neįskaitant numatomo
statyti cokolinio aukšto, o kito bendrasavininkio rekonstruota namo dalis taip
pat yra dviejų aukštų su cokoliniu aukštu. Teismas konstatavo, jog ieškovas,
kaip bendrasavininkis, siekia rekonstrukcijos suvienodinant namo dalių
aukštingumą. Atsakovės I. D. nurodytą motyvą, kad
rekonstruodamas namą ir atitinkamai pakeldamas jį iki atsakovės pastatyto
aukščio pažeis jos teises, teismas atmetė, kaip nepagrįstą, nes rekonstrukcijos
atveju būtų sudarytos sąlygos vientisam statybos objektui sukurti, bet nėra
pagrįstas motyvas atsisakyti duoti numatomai rekonstrukcijai sutikimą.
Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas yra prisistatęs statinį, neduoda
pagrindo teismui pagal pastatytą, bet neįregistruotą statinį nustatyti
kitokio dydžio, nei nustatyta viešojo registro duomenimis, ieškovo valdomą
nuosavybės dalį. Teismas konstatavo, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr.
2-479-614/07 išspręstas klausimas dėl ieškovo pastatyto statinio nugriovimo.
Ši aplinkybė neleidžia teismui pastatytą statinio dydį, jo pobūdį (garažas su
antstatu) ir apimtį priskirti ieškovo nuosavybėje valdomai turto daliai,
nes prijungtoje byloje nespręstas nuosavybės atsiradimo teisinis santykis. Teismas
vadovavosi CK 4.27 str. 2 d. ir iš viešojo registro duomenų nustatė, kad nuosavybėje
ieškovas turi 41,94 kv.m. plotą (199,71x21:100). Siekdamas rekonstruoti savo
gyvenamo namo dalį iki 218,47 kv.m. jis faktiškai turimą gyvenamą plotą didintų
5,21 karto (218,47:41,94), t.y. didintų ne 10 proc., kaip nustato Statybos
įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., bet 500 proc. Teismas sprendė, jog pateiktas
rekonstrukcijos projektas neatitinka šiai statybos rūšiai Statybos įstatymu
keliamų reikalavimų. Teismas nustatė, jog nuo siekiamo rekonstruoti pastato
iki kaimyninio sklypo ribos masteliu matuojant lieka 38 mato vienetai, t.y.
riba mažesnė negu vienas metras, tai neatitinka STR reikalavimų, o pateiktu
būdu rekonstruojant statinį per cokolinį ir dar du aukštus, pažeidžiami
šalia nuosavybę valdančios atsakovės J. S. interesai.
Ginčo sprendimo metu ieškovas, turėdamas leidimą yra pasistatęs statinį arčiau kaip
3 metrai iki atsakovės J. S. sklypo ribos. Ši aplinkybė
nesukelia prejudicijos ieškovui vykdyti šioje vietoje kitokios rūšies statybos
darbų– atlikti rekonstrukciją pagal ginčo nagrinėjimo metu neįregistruotą
statinį. Teismas sprendė, jog ieškovas, pateikdamas teismui 2004 m.
rekonstrukcijos projektą faktiškai siekia ne nustatyta tvarka įteisinti
pastatytą statinį, bet didesnės apimties ir naujo pobūdžio statybos–
rekonstrukcijos, todėl bus pažeistos atsakovų įstatymais garantuotos teisės. Teismas
nurodė, jog atsakovas V. J., nebūdamas bendrasavininkiu, be
pagrindo naudojosi bendraatsakovio procesine padėtimi, didino išlaidas siekdamas
atstovavimo paslaugų, todėl jo atžvilgiu taikė CPK 3 str. 1 d. nuostatą ir jo
naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Ieškovas M. B. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.2-5), kuriuo
prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pirmosios
instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR statybos įstatymo 2 str. 2
d. 18 p., nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, jog kai
pertvarkomas esamas statinys, sukuriama jo nauja kokybė: pastatomi nauji
aukštai (antstatai) ar nugriaunama dalis esamų. Šiai rekonstrukcijos sąvokos
daliai nėra taikomi kokie nors procentiniai ar ploto apribojimai dėl naujai
įrengiamo naudingo ploto. Kai pristatomas prie namo priestatas, jam yra taikomi
rekonstrukcijos ploto apribojimai, t.y. priestato plotas turi būti ne didesnis
nei 10 proc. buvusio statinio ploto. Teigia, jog šiuo atveju rekonstrukcija
turėjo būti atliekama jau esančio statinio (garažo), jo viršutiniame aukšte
(antstate) įrengiant gyvenimui tinkamas patalpas. Priestato pastatymas yra
suprantamas kaip naujo statinio, kuris arba susijęs su jau esamu statiniu ar
nesusijęs, pastatymu ant žemės sklypo, taip užstatant papildomą žemės sklypo
dalį. Teigia, jog tais atvejais, kai statomas statinys, kuris viršytų nurodytą 10
proc. ribą, ši statyba būtų vadinama ne rekonstrukcija, o naujo statinio
statyba. Nagrinėjamu atveju numatyta rekonstruoti jau esamą statinį, nedidinant
papildomai žiemės sklypo užstatymo. Mano, jog teismo pateiktas plotų sumos skaičiavimas
yra neteisingas, nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., skaičiuojant
yra imama bendra visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės
patalpų plotų suma. Teismas, taikydamas nurodytą normą pasirinktu būdu, net
nesistengė nustatyti tų sąlygų, kurios būtų būtinos jos pritaikymui. Teismas
santykį tarp buvusio ploto ir naujojo ploto skaičiavo imdamas duomenis iš NTR
pažymėjimo. Tokiu būdu teismas darė esminę klaidą prilygindamas NTR pažymėjime
esančią bendro naudingo ploto sampratą ir Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p.
esančią minėtą definiciją. Teigia, jog teismas neteisingai aiškino nurodytą
teisės normą ir neteisingai nustatė įrodinėjimo byloje dalyką, nes taikant šią
teisės normą teismo nurodytu būdu turėjo būti surinkti ir užfiksuoti faktiniai
duomenys apie bendrą visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų,
pastogės patalpų plotų sumą. Apelianto teigimu, ši suma yra 595 m2.
Ieškovas nurodo tik iš sprendimo sužinojęs, kad teismas taiko nurodytą teisės
normą tokiu būdu, todėl renka įrodymus (samdo matininkus) dėl nurodyto
skaičiavimo pagrįstumo ir juos pateiks teismui, kai tik jie bus gauti. Apeliantas
nori atlikti 42 m2 dydžio rekonstrukcijos darbus, o tai neviršija
įstatyme nustatytos ribos. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad
atliekant rekonstrukcijos darbus siekiama pažeisti kaimyninio sklypo savininkės
teises, nes ginčas tarp ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo savininkės jau yra
išspręstas įsiteisėjusiu LAT 2008 m. rugsėjo l d. sprendimu civilinėje byloje
Nr.3-K6-407/2008, kuriuo atmestos kaimyninio sklypo savininkės pretenzijos,
kad ieškovo statiniai yra pastatyti neteisėtai. Atsakovė ginčija statinio
pastatymo teisėtumą, tačiau pagal teismų praktiką reikalaujama pateikti
įrodymus, kaip ši rekonstrukcija pažeis jos teises.
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.10-13)
prašo skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo, pakeisti ir jo prašymą patenkinti, likusioje dalyje
apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistu; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas
nesilaikė LR CPK 7 str. 2 d. nustatyto nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis
teisėmis principo, nes iš pateiktų į bylą 2009-07-01 išrašų iš NTR CDB duomenų,
nuosavybės teisės į jo nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą 2009-03-03
įregistruotos atsakovės I. D. vardu 2008-05-27 išlaikymo
iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Pagal minėtos sutarties sąlygas atsakovas iki
gyvos galvos naudosis visu perleistu turtu, todėl jis yra teisėtas
nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (250/1000
dalies žemės sklypo, 14/16 gyvenamojo namo, 2/3 ūkinio pastato, pastato -
garažo, 14/16 kiemo statinių), naudotojas ir sprendimas šioje civilinėje byloje
turės įtakos jo teisėms bei teisėtiems interesams, nes tenkinus ieškinį, būtent
jo naudojamų patalpų langus užstotų priestatas, kuris būtų statomas prie jo
naudojamų patalpų išorinių sienų, padidėtų jo naudojamo žemės sklypo užstatymo
tankis ir pan. Teigia gavęs 2008-05-27 teismo pranešimą dėl atsiliepimų į ieškinį
pateikimo, ir teismą informavo iš karto po 2008-05-27 išlaikymo iki gyvos
galvos sutarties įregistravimo NTR. Apeliaciniame skunde jis nurodytas kaip
atsakovas, taigi gindamas savo teises bei teisėtus interesus, vėl turės
bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad ieškovas nurodė ne visus gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius (nenurodė L. B. bei F. B.), taigi ieškovas nebuvo
pakankamai apdairus ir rūpestingas, o teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į
bylą asmenų. Mano, jog apelianto motyvas, jog jis siekia rekonstruoti ne
gyvenamąjį namą, bet jau egzistuojantį garažą, nedidinant jo užstatyto ploto, išeina
už reikalavimo ribų, nes ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui teisę
rekonstruoti minėtą gyvenamąjį namą, o apeliacinio skundo motyvas yra dėl
priestato rekonstrukcijos. Mano, jog negalima teigti, kad priestatas pastatytas
teisėtai ir teisės prasme egzistuoja, nes jis nėra įregistruotas NTR, todėl
nėra galimybių nustatyti, ar tai yra gyvenamojo namo dalis (priestatas) ar
savarankiškas statinys, kokio jis yra ploto, ar jo plotas viršija Statybos įstatymo
2 str. 18 d. nustatytą ploto padidėjimo koeficientą. Nepateikus įrodymų nustatyti
plotą, kuriuo apeliantas pageidauja padidinti turimą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nėra galimybių.
Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.16-17)
prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesant rekonstrukcijos
projekto originalo, neaišku, ką nori rekonstruoti ieškovas – pabaigtą pastatyti
garažą, kuris nėra NTR užregistruotas kaip atskiras daiktas, ar tą gyvenamojo
namo dalį, kuria naudojasi ieškovas, ir kuri ieškovo pradėta statyti dar
galiojant jam išduotam statybos leidimui ir neužbaigta, o Nekilnojamojo turto
kadastrinių matavimų byloje iki šiol nėra užfiksuoti ieškovo atlikti
rekonstrukcijos ar priestato (antstato) statybos darbai. Tokių dokumentų nėra
ir VĮ „Registro centras“ archyvinėje ginčo namo byloje. Nurodo, jog ieškinio
pagrindas aiškus, ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos
darbus pagal konkretų projektą, kuris nebuvo pateiktas ir neišreikalautas. Tačiau
apeliaciniame skunde ieškovas nurodo siekiantis rekonstruoti garažą, kuris,
kaip atskiras daiktas NTR nėra suformuotas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad
jis siekia pertvarkyti garažą, nedidinant užstatyto ploto, neatitinka nei pateiktų
įrodymų, nei faktinių bylos aplinkybių, todėl jo motyvas dėl galimo netinkamo
Statybos įstatymo 2 str. 18 d. aiškinimo ir taikymo, yra atmestinas. Atsakovė
įsitikinusi, kad apeliantas, turėdamas pasibaigusį leidimą statybai negali
įteisinti jau pastatyto garažo, negali tęsti ir jo neteisėtai pradėtos kitos dalies
namo priestato statybos, todėl bando įteisinti jau užbaigtą garažo ir kitos
priestato dalies statybą ir toliau tęsti kitus statybos darbus, prisidengdamas
tariama namo (garažo) rekonstrukcija.
Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l. 21-23)
prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog nepagrįstas apelianto
teiginys, kad jis ketina savo namo dalį didinti mažiau nei 500 proc., tačiau
procentų skaičiaus dar nežino (matininkai matuoja). Mano, jog pats ieškinio ir
skundo faktinis pagrindas – tai, kad ieškovas ketina pagal projektą kažką
statytis – yra tikrovės neatitinkantis dalykas. Iš byloje esančio antstolio
aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas yra jau pasistatęs statinį,
dėl kurio atsakovų sutikimo neturėjo ir dėl kurio neturi statybos leidinio.
Teigia, jog faktiškai nėra ir ieškinyje minimo architektės V. V. 2004 m. parengto projekto; pati architektė teisme
neliudijo, o ieškovas atsisakė pateikti architektės projekto originalą. Mano,
kad ieškovas teismui siūlomą projekto variantą nubraižė pats ant anksčiau
architektės pabraižyto teisėto, t.y., nedidelio priestato, projekto. Pažymi,
jog antstolis V.Milevičius teisme paliudijo, jog jis užfiksavo, kad ieškovo
pastatytas priestatas yra įsikišęs į atsakovės J. S. sklypą
apie 1,5 m. Taip statydamas (projektuodamas) savo dalį statinio kaimyniniame
atsakovei J. S. priklausančiame sklype, ieškovas pažeidžia
Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p., kuris reikalauja, kad statyba vyktų statytojo
valdomame žemės sklype. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2
dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių,
užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi. Priglausdamas
jo suprojektuotą statinį prie atsakovės sklype jos teisėtai pastatyto statinio,
ieškovas pažeidžia Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji
pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki
statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ir analogišką STR l
priedo 4 d. Teigia, jog pats ieškovas pripažįsta, kad jis pagal projektą priblokuotų
savo statinį prie atsakovės sklype esančio statinio. Ieškovas teigdamas, kad jo
statybos teisėtumas išspręstas 2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008,
šią nutartį interpretuoja klaidinančiai ir nesąžiningai, nes šioje nutartyje
nurodyta, kad nagrinėjamas ginčas dėl ankstesnio statybos leidimo teisėtumo ir
konstatuota, kad pats savaime leidimo M. B. statybai,
kurio terminas jau pasibaigęs, išdavimas nėra neteisėtas. Atsakovė pripažįsta,
kad teisėtas yra leidimas antstatui, statytinam virš ieškovo pastato, bet ne
priestatui, statytinam atsakovės sklype. Iš NTR duomenų matyti, kad ieškovo
projektu siekiama pastatyti statinį atsakovės sklype, o tai pažeidžia minėtus
Statybos įstatymo ir STR reikalavimus bei atsakovės teises netrukdomai naudotis
savo žemės sklypu ir kiemo statiniais.
Apeliacinis skundas
netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės
instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str.
2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas)
M. B. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo
sprendimu, kuriuo netenkintas ieškinys pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos
darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų
sutikimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o
apelianto argumentai atmestini.
Kolegija
pažymi, kad CK 4.75 str. 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės
teisės įgyvendinimui - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita)
bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.
Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami
savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam
bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą
tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės
įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai
nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu
bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru
daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę perplanuoti bendrą žemės
sklypą, rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią
teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios
teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus
interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų
bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie
pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.
Bendraturtis
turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą
daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis
teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai
privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių
nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali
pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis
pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis
bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip
nei numato statybos techniniai dokumentai ir kitos teisės normos.
Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę realizavimui
būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės
normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant jau esamą statinį.
Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės,
bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus.
Pažymėtina, kad namo ar jo dalies rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi
(Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl jai keliami griežtesni
reikalavimai, ji turi atitikti Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3
straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato
statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą.
Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo
pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2
dalis). Ši teisės norma numato, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos
nuosavybės dalies pakeitimo. Būtent specialiosios teisės normos numato, kad
bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant
prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu.
Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam
pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie
rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).
Nagrinėjamoje byloje ieškovui jau 1989 buvo leista statyti antstatą
virš jam priklausančios namo dalies, padidinat bendrąjį plotą iki 130kv.m.,
išduodant leidimą vykdyti individualią statybą. Pagal išduotą leidimą ir projektą
ieškovas pastatė garažą, tačiau leidimo galiojimo terminu visi statybos darbai
nebuvo užbaigti ir priduoti, dėl ko jie buvo sustabdyti, o gretimo sklypo
savininkės J. S. iniciatyva buvo iškelta civilinė byla,
siekiant nugriauti jau pastatytą statinį(garažą), kuris nėra įregistruotas NTR
(žr. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-479-614/2007). Tuo
tarpu naujai nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia be atsakovų sutikimo
užbaigti jau anskčiau pradėtus darbus ir plėstis dar daugiau, t.y. jam
tenkantį namo dalies registruotą bendrąjį naudingą plotą nuo 41,94kv.m. padidinti
net iki 218,47kv.m., su kuo nesutinka namų valdos (duomenys neskelbtini)bendraturtė I. D., naudotojas V. J. ir gretimo
žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkė J. S..
Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo
argumentais, kad pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti
gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, pagal byloje pateiktą 2004
metais neaišku kieno pataisytą 1989 m. A. V. architektų
dirbtuvės parengtą projektą, pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas siekiant atlikti namo
rekonstrukcijos darbus, todėl šiems darbams turi būti taikoma Statybos
įstatymo 2straipsnio 18 dalis, kurioje nurodyta, jog statinio rekonstravimas
- statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį,
sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar
nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų,
išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio
(ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal
naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio
visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų
suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą
statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Tuo tarpu
pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas net 50 kartų nori viršyti
įstatymu leistiną rekonstrukcijos būdu pasididinti patalpų plotą.
Apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau nepateikė skunde žadėtų skaičiavimų
ar kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skaičiuotę. Pažymėtina
ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų pagal 1989
metais išduotą leidimą pastatyto statinio plota. Be to, kaip jau buvo minėta
anksčiau, tai šis statinys iki šiol nėra nustatyta tvarka įteisintas. Todėl
pastatyto statinio patalpų plotas faktiškai negali įeiti į bendrą plotą,
nuo kurio skaičiuojamas 10 proc. leistinas padidinimas Statybos įstatymo
2str.18d. prasme, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo
įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27str.2d.).
Kolegija iš esmės sutinkas su pirmosios instancijos teismo Statybos
įstatymo normų aiškinimu, skundžiamo sprendimo argumentais ir daro išvadą,
kad apeliantas, neturėdamas tinkamo projekto, siekia užbaigti pagal
ankstesnį leidimą jau pradėtus ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus,
kurie savo apimtimi akivaizdžiai viršija leistinus pagal įstatymą. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas Šarkų 23 namų valdos bendraturtės ir
naudotojo(atsakovų) atžvilgiu yra atmestas pagrįstai, kaip pažeidžiantis
įstatymo nuostatas, o tuo pačiu ir nurodytų asmenų teises bei teisėtus
interesus. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju
bus vykdoma nauja statyba, kuriai netaikomas 10proc. ploto padidinimo
apribojimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad naujai vykdomai statybai yra taikomi
užstatymo ir kiti apribojimai, tačiau šiomis aplinkybėmis ieškinys nebuvo
grindžiamas, pirmosios instancijos teismas jų netyrė, todėl jomis negali būti
grindžiamas ir apeliacinis skundas (CPK 306str.2d.).
Statybos
įstatymo 3 str.2 d.1 p. reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės
sklype, o Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji
pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki
statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ką numato ir
analogiška STR l priedo 4 d. Tuo tarpu ieškovas pripažįsta, kad jo
suprojektuotą statinį norima priglausti prie atsakovės J. S. sklype
teisėtai pastatyto statinio. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas faktiškai pažeidžia Statybos
įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų
teisių ir užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi.
Ieškovas teigia, kad jo anksčiau pradėtos statybos teisėtumas yra išspręstas
2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008. Tačiau Vilniaus miesto
3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-479-614/2007 ginčas kilo dėl teisėtumo
pastatyto statinio(garažo) pagal 1989 metais išduotą statybos leidimą ir jo nugriovimo.
Nurodytoje byloje yra atmestas J. S. reikalavimas dėl
jau pastatyto statinio(garažo) nugriovimo, konstatuojant, jog jis nėra pastatytas.
Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovas gali atlikti darbus, susijusius
su naujų patalpų statyba, įrengimu, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų
dėl atstumo nuo gretimo sklypo ribos, neturėdamas jo savininko leidimo. Be
to, iš bylos medžiagos ir NTR duomenų matyti, kad tarp ieškovo M. B. ir atsakovės J. S. yra kilęs
ginčas dėl žemės sklypų ribos, kuris nėra iki šiol išspręstas. Todėl kolegija
sprendžia, kad be J. S. sutikimo leisti ieškovui vykdyti
rekonstrukcijos darbus pagal projektą, kurio viso nėra net originalo, pažeidžiant
jau minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus, negalima, nes tuo yra
pažeidžiamos atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo
statiniais(CK 4.37str.1d.).
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti skundžiamo
sprendimo dalį, kuria yra atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas
priteisti. Tačiau šis prašymas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas, nes
dėl jo įstatymu nustatytu terminu ir tvarka turėjo būti paduotas apeliacinis
skundas (CPK 305,306, 307). Tuo tarpu atsiliepimu į apeliacinį skundą CPK 318
straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę pareikšti tik savo nuomonę dėl paduoto
apeliacinio skundo.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde
nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl
kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
aiškino, taikė įstatymą ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą,
todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame
nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Vadovaujantis
CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto (ieškovo) priteistinos bylinėjimosi
išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 14, 25, 26, 29, 51,
t.2). Šios išlaidos priteistinos ir V. J., kuris šioje byloje yra patrauktas atsakovu ir
pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei turėjo dėl to advokato išlaidų.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,
326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.
2-1898-155/09 palikti nepakeistą.
Priteisti iš
apelianto (ieškovo) M. B. atsakovei I.
D. 3000,0Lt, J. S. 2600,0Lt, V. J. 1000,0
advokato pagalbos, o taip pat 37,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjai Romualda Janovičienė
Virginija Volskienė