Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-594/2017

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.5.14.; 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria nuteistojo V. M. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 93-807 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. V. M. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-807 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. M., konstatuojant, kad šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje dar nėra pasiekti bausmės tikslai, pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje, taip pat nėra.
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis V. M. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą.
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį bei 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1. Nuteistojo teigimu, atsisakydama jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, Komisija visiškai nepagrįstai vertino jo baustumus pataisos įstaigoje, kadangi paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik 2016 m. sausio 4 d., kas, įvertinus tolesnį jo elgesį, pasak nuteistojo, leidžia pagrįstai įžvelgti teigiamus jo asmenybės pokyčius. V. M. įsitikinimu, visiškai nepagrįstai buvo vertinamas ir jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, sunkumas bei tai, kad jų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu. Vertinant jas pakartotinai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo įsitikinimu, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2. Pasak V. M., šiuo metu jis dirba, įvykdė Komisijos įpareigojimus ir rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei ir ji nuolat mažėja, o būdamas pataisos namuose jis buvo skatintas net 16 kartų, kas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies lingvistiniu aiškinimu, sudaro pagrindą manyti, kad ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamu Komisijos nutarimu šios aplinkybės, pasak V. M., nebuvo įvertintos, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Be to, jo asmenybę apibūdinanti medžiaga buvo paimta iš pirmojo Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., kas suponuoja išvadą, kad jo elgesys nebuvo analizuojamas pakartotinai.
3. Skundu pabrėžiama, kad laisvėje gyvena nuteistojo senyva ir neįgali motina, kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
5. Skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą ne tik su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. M. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, sutinkamai su BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be šių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Juo labiau šiuo atveju, kai nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis dirbo, už gerą elgesį buvo paskatintas net 16 kartų, ir tai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai rodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.
7. Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 4  d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos bei silpni socialiniai ryšiai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šių aplinkybių vertinimas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžia. Vertindamas jas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, teismas nesiekia pakeisti jau įsiteisėjusiu ir vykdomu teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės. Nuteistojo praeitis yra vertinama tik tiek, kiek jos kontekste analizuojant asmens elgesį jam paskirtos bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti tam tikrus jo elgesio pokyčius (ar jų nebuvimą), tačiau įvertinus V. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nors šis teistumas V. M. ir yra pirmasis (ankščiau jis nebuvo teistas), tačiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimą padaryti kitą, taip pat labai sunkų, nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nusikaltimai, už kuriuos V. M. buvo nuteistas, buvo įvykdyti nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Tačiau, sprendžiant iš aukštesniajam teismui pateiktos V. M. charakterizuojančios medžiagos, šiuo metu jis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio įtakos ir atsikratyti šio neabejotinai neigiamai jo elgesį įtakojančio įpročio nesiekia, kadangi jokių veiksmų šia linkme būdamas pataisos namuose nesiima. Socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko, teigdamas, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo vienintelis atvejis, kai alkoholio vartojimas jo veiksmus įtakojo iš esmės neigiamai, tokiu būdu iš esmės neigdamas šios problemos aktualumą. Vertinant tokį nuteistojo požiūrį svarbu paminėti, kad dar 2016 m. sausio 4 d. jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą pataisos namuose (nuobauda panaikinta tik 2016 m. liepos 20 d.), kas iš esmės leidžia pagrįstai teigti, jog ši problema (alkoholio vartojimas) vis dar išlieka aktuali. Ir nors ši aplinkybė 2016 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis ir nepriskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, tačiau įvertinus V. M. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei jų įvykdymo aplinkybes, jų kontekste sprendžiant apie pakankamą/nepakankamą nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, ji neturėtų būti sumenkinama.
2. Abejoti V. M. pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje tik teisėtais būdais ir priemonėmis verčia ir jo išsilavinimas bei galimybės įsidabinti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad laisvėje nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi stogdengio bei staliaus specialybes, nuo 1988 metų iki 2005 metų dirbo stogdengiu, vėliau buvo registruotas darbo biržoje. Atvykęs į pataisos namus, nepaisydamas nuosprendžiu iš jo priteistų civilinių ieškinių, jam siūlomo darbo atsisakė, tačiau savo požiūrį kiek vėliau pakeitė, dėl ko 2006 m. lapkričio 2 d. buvo priimtas dirbti į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“. Ir nors šis V. M. požiūrio į darbą pokytis neabejotinai jį charakterizuoja labiau teigiamai bei leidžia įžvelgti jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau, vien šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, vertinant jas visumoje, nepakanka. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad pastangų siekdamas susirasti darbą laisvėje nuteistasis nesiima, duomenų, patvirtinančių, jog lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas, įvertinus iš nuteistojo priteistus civilinius ieškinius, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai.
3. Vertinant V. M. skundo argumentus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo socialiniai ryšiai, neabejotinai galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamumo, yra silpni. Jis nėra vedęs, praeityje turėjo sugyventinę, su kuria ryšiai nutrūko, šiuo metu gyvenimo draugės neturi. Nuteistasis turi ir pilnametį sūnų, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad su juo palaiko kokius nors ryšius, aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Ir nors nuteistojo socialiniais ryšiais su motina aukštesnysis teismas neabejoja – su ja V. M. bendrauja laiškų pagalba, lygtinio paleidimo atveju apsigyvens jos namuose, tačiau vien tik šie socialiniai ryšiai, įvertinus nuteistąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis taip pat bendravo su savo motina, tačiau tai nesulaikė jo nuo alkoholio vartojimo, nusikaltimų padarymo.
8. Sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir jo mąstymas bei elgesys. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. M. nėra socialiai atsiskyręs, geba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, yra patenkintas savo asmenybe, sau patinka toks, koks yra, savyje keisti nieko nenorėtų, kas įvertinus 6 už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus pataisos namuose nuteistajam paskirtas drausmines nuobaudas bei aukščiau išdėstytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias (ne visuomet teigiamai) aplinkybes, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar negeba kritiškai vertinti savo asmenybės, tinkamų išvadų iš savo elgesio bei praeities nedaro, nesiekia pasitaisyti iš esmės. Konstatuojant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad, kaip minėta, paskutinė drausminė nuobauda V. M. buvo paskirta 2016 m. sausio 4 d., panaikinta tik 2016 m. liepos 20 d., todėl nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2005 m. birželio 12 d., aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos V. M. elgesio korekcijos. Ir nors šiuo metu nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau, padaryti pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimai jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir rodo, jog jis negeba ilgesnį laiką prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, net ir siekdamas lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, nesistengia elgtis nepriekaištingai.
9. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog V. M. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, šiuo metu vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje V. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo taip pat nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2016 m. lapkričio 4 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2016 m. lapkričio 4 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2016 m. lapkričio 7 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo asmenybė bei jos pokyčiai buvo vertinami tik pagal pirmojo Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., duomenis, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, todėl tai, kad laisvėje nuteistojo laukia jo neįgali motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui esminės reikšmės neturi. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Albinas Antanaitis

                                                                                                                  Giedrius Endriukaitis

                                                                                                       Daiva Jankauskienė