Baudžiamoji byla Nr. 1-28-290/2017

Proceso Nr. 1-01-1-39092-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės, Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems S. B., A. A. B., teismo medicinos ekspertui Ž. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, našlys, nedirbantis, neįgalus (darbingumas 55%), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

n u s t a t ė:

kad kaltinamasis V. P. 2015 m. liepos 12 d. apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis stipriai pastūmė sutuoktinę R. P., dėl ko ji galvos dešine puse momens sritimi atsitrenkė į sieną, dešiniu šonu atsitrenkė į  lovos kraštą, tuo dėl sužalojimo į lovos kraštą krūtinės dešiniame šone, užpakalinėje pažasties linijoje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos skersinės krypties juostos pavidalo 2,5x11 cm dydžio, bei dėl galvos sužalojimo į sieną padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdijimo  ir kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio momens srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius, ir galvos smegenų sumušimo, kas  komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu ir dėl ko nukentėjusioji 2015 m. liepos 15 d. 9.35 val. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. P. dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo sutuoktinei R. P. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 1 d.

Kaltinamasis V. P. savo atliktus veiksmus pripažino, kaltės neneigė, tik teigė, kad jo veiksmuose tyčios sužaloti, o tuo labiau nužudyti žmoną – nebuvo. Kaltinamasis parodė, kad su žmona kartu gyveno 37 metus. 2015 m. liepos 12 d. ryte jis gėrė kartu su sutuoktine, A. Ž. ir S. M.. Išgėrė visi 0,5 l. degtinės.  A. Ž. nuėjo pas karvę, moterys į daržą, o jis liko namų tvarkytis. Apie 17 val. jį pasišaukė žmona, davė savo banko kortelę ir liepė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Eidamas sutiko A. Ž. ir pakvietė kartu išgerti. Nupirko 0,7 l. degtinės moterims, o sau su A. Ž. – 0,5 l. vyno. Jis su A. Ž. vyną gėrė virtuvėje, o moterys degtinę kitame kambaryje, kur miegodavo jo žmona. Po maždaug valandos laiko, jam su A. Ž. baigus gerti vyną ir A. Ž. nuėjus pas karvę, jis nuėjo į kambarį pas moteris. Moterys gulėjo ant skirtingų lovų, žiūrėjo serialą. Ant stalo buvusiame butelyje dar buvo likę degtinės, kurios jam pasiūlė. Jis atsisakė manydamas, kad greičiau išsiskirstys. Norint išeiti iš kambario jo žmona atsistojo tarp durų. Liepdamas jai sėstis ir praleisti jį, dešine ranka švelniai pastūmė žmoną per petį. Žmona atsisėdo, o paskui nugriuvo dešiniu šonu ant lovos. Stumdamas nesitikėjo, kad žmona kažkur atsitrenks ir kad taip atsitiks, negalvojo apie pasekmes. Žmona buvo tvirta, tvirtai stovėdavo ant kojų, mano, kad gal alkoholis dėl to kaltas. Kaip sutuoktinė susitrenkė galvą į sieną nematė. Visą tai matė kambaryje kartu buvusi S. M.. Kai sutuoktinė nugriuvo ant dešinio šono, jis išėjo iš kambario ir paliko moteris ten dviese. Jis dar girdėjo žmoną vaikščiojant į tualetą, girdėjo kraujospūdžio aparato veikimą, jis užmigo, o apie 19 val. jį pakėlė S. M. sakydama, kad su jo sutuoktine kažkas negerai. Atsikėlęs rado žmoną be sąmonės, pradėjo ją gaivinti, žiūrėjo požymius, darė dirbtinį kvėpavimą, nes buvo visi infarkto požymiai. Nors kaltinamajame akte parašyta, kad ji neatsigavo, tačiau tvirtina, jog ji atsigavo, išgėrė jo duodamų vaistų, vandens. Ji nekabėjo, o tik dejavo, ji sąmonę turėjo, pasodinta sėdėjo, jis jai matavo spaudimą. Per tą laiką atvažiavo greitoji, ir net nespėjo jos perrengti. Visą naktį skambinėjo ir teiravosi, o apie 6 val. sužinojo išvadas. Žmonos jis mušęs nebuvo niekada. Ant sutuoktinės rastos mėlynės galėjo atsirasti dėl to, kad jos oda buvo labai jautri. Gailisi, kad stumtelėjo žmoną. Sutuoktinė vartojo vaistus nuo kraujospūdžio ir nuo kepenų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas 2015-07-14 V. P. parodė, kad 2015-07-12 apie 11 val. pas jį į namus atėjo kaimynas A. Ž., su kuriuo išgėrė 0,5 litro degtinės ir kaimynas išėjo. Namuose buvo trise, jis, žmona ir kaimynė S. M.. Vėliau S. M. išėjo ravėti, o jis, užsinorėjęs alaus, nuėjo į kambarį pas žmoną ir paprašė vieno euro. Žmona gulėjo lovoje, tačiau atsistojo. Kai atsisakė jam duoti eurą, jis supyko ir dešine ranka ją stipriai pastūmė. Nuo jo smūgio, pastūmimo, žmona galva trenkėsi į sieną, į medinį lovos kraštą. Matė, kad žmona be sąmonės, jis išėjo į savo kambarį. Buvo girtas, alkoholį gėrė 4-5 dienas iki įvykio. Apie 18-19 val. atėjo S. M., kuri jam pasakė, kad R. blogai, ji be sąmonės, jis pradėjo ją gaivinti, darė širdies masažą. Kad žmoną pastūmė ir ji smarkiai susitrenkė galvą S. M. nesakė. Medikus iškvietė apie 23 val. ir ją išvežė į ligoninę, iš medikų sužinojo, kad žmonai sunki galvos trauma. Kai pas jį atvyko policininkai, pasakė, kad trauma žmonai įvyko dėl jo veiksmų. Tokių savo veiksmų pasekmių jis nenorėjo, nesitikėjo (t. 1, b. l. 133-136).

Po pagarsintų ikiteisminio tyrimo parodymų, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas nedalyvavo, daug ko tyrėjui nesakė, nes to nebuvo, kas užrašyta parodymuose. Ką jam diktavo – jis tą rašė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį tyrėjas vertė duoti neteisingus parodymus, nurodant, kad viskas bus greičiau ir paprasčiau, sakė bus paprastesnis tyrimas. Advokatą sutiko tik teismo salėje. Dabar abejoja, kad gal iš vis to pastūmimo nebuvo, o tik tyrėjui paklausus, ar pastūmė, jis pasakė, kad taip. Advokatą K. J. pažįsta, jį matė tik teisme, kai apklausė prokurorė. Namuose buvo tik trise – jis ir du pareigūnai. Parodymų patikrinimo metu nebuvo advokato. Tik pas ikiteisminio tyrimo teisėją einant į salę susitiko su advokatu.

Nukentėjusysis A. A. B. parodė, kad kaltinamasis V. P. yra jos sesers vyras, nužudytoji R. P. yra jo sesuo. Jis nuo sesers gyveno apie 300 metrų atstumu, dažnai matėsi. 2015 m. liepos 13 d. apie 8.30 val., paskambino S. M. ir pasakė, kad seseriai blogai ir reikia ateiti pasikalbėti, suprato, kad pats V. P. kviečia. Pasakė, kad sesuo išvežta į ligoninę. Įvykio dieną sesers nematė, ten nebuvo. Kai nuėjo pakalbėti V. P. pasakė, kad jai turbūt infarktas, nes ji nepakalbėjo, sakė, kad darė dirbtinį kvėpavimą ir, kad bedarant netyčia galėjo sulaužyti raktikaulį. Sesuo išgerdavo, bet alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Kartą pats matė sesers ir jos vyro nesutarimus, ir pats gavo nuo V. P.. Tą dieną sesuo kvietė ir atvažiavo policija. Konfliktai tarp jų kildavo dėl to, kad sesuo neduodavo vyrui pinigų alkoholiui, o jis visada jos prašydavo. V. P. mušė seserį per veidą, tas buvo 2013 m. Sesuo pati skųsdavosi, kad ją muša. Jis V. P. neauklėjo. Sumušimo žymes matydavo dažnai, bet sesuo meluodavo, sakydavo, kad karvė įspyrė. Kaimynai pasakodavo, kad V. P. smurtauja prieš seserį. Sesuo viską namuose tvarkė, o V. P. arba girtas miegodavo, arba su draugais gerdavo. Sesers laidotuvėmis užsiėmė kartu su broliu, pinigus panaudojo sesers ir kiek reikėjo – savų. Pats savų išlaidų neturėjo, laidojimo pašalpa buvo išmokėta broliui. 

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers vyras, nužudytoji R. P. jo sesuo. Nuo sesers gyvena apie 3 kilometrų atstumu. Sesę sutikdavo į mėnesį du kartus, apie nelaimę pranešė brolis. Sesuo jam mažiau skundėsi apie gyvenimą su V. P., daugiau skųsdavosi broliui, nes jis arčiau gyveno.

Ekspertas Ž. M. paaiškino, kad jis apžiūrėjo R. P., byloje yra trys išvados. Savo išvadas tvirtina, kad R. P. sirgo kepenų ciroze (dėl alkoholio vartojimo arba galimo hepatito), fermentų padidėjimu, nustatytas ryškus trombocitų sumažėjimas (ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmė), kas sąlygojo sumažėjusį kraujo krešėjimą. Tai turėjo įtakos ir galvos traumai, kraujavimui, nes kraujas nekreša ir didesnis kiekis jo gali išsilieti ir nesustoja. Tyrimo metu turėjo informaciją apie galimą sužalojimo padarymo būdą – t. y. galvos sutrenkimą į sieną, todėl įvertinęs sužalojimus konstatavo, jog tyrimo metu konstatuotos aplinkybės neprieštaravo konstatuotiems R. P. sužalojimams – griūnant susižalojant galvą į sieną, o šonu į lovos kraštą. Labiau tikėtina, kad R. P. galva atsitrenkė į sieną, kadangi nustatyta, jog kontaktas buvo su neribotu paviršiumi, jei tai būtų palangė ar lovos kraštas – tai briaunuoti paviršiai ir susidarytų muštinė žaizda. Negalima kategoriškai atsakyti, ar tuojau pat po įvykio suteikus medicininę pagalbą būtų pasekmės kitos ir moterį būtų pavykę išgelbėti, kadangi būna ir taip, kad suteikus pagalbą iš karto mirtis vis tiek įvyksta. Taip pat tiksliai nėra galima atsakyti, ar po tokios traumos R. P. dar galėjo atlikti kažkokius veiksmus – t.y. atsisėsti, apsiversti ir pan., kadangi po traumos vieni asmenys praranda sąmone ir nebeatsigauna, kiti asmenys kelias valandas dar vaikšto ir nieko nejaučia. Tikimybė, kad iki sąmonės praradimo praėjo kelios valandos – yra. Žmogaus, vartojančio alkoholį, smegenys būna atrofiškos, tarpas tarp smegenų padidėjęs  ir daugiau kraujo gali ten susikaupti kol užspaudžia smegenis, todėl R. P. galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus, kalbėti. Krūtinės ląstos sužalojimai galėjo būti padaryti darant dirbtinį kvėpavimą. Atmetus kitus ant kūno nustatytus sužalojimus, neblaivus asmuo, užkliuvęs už lovos ir praradęs pusiausvyrą galėjo taip griūdamas susižaloti galvą ir šoną. Galėjo būti ir stiprus smūgis ir laisvas kritimas. Šalutinės jėgos poveikis konstatuotas dėl to, kad kitose vietose yra sužalojimai, pavyzdžiui raktikaulio srityje, juos atmetus, asmuo galėjo pats nugriūti. Kraujosruvos galėjo atsirasti ir pačiam asmeniui užsigavus, spaudžiant vienoje vietoje – gali kitoje vietoje susidaryti kraujosruva savaime. Neatmestina tikimybė, gal kraujosruvos, mėlynės galėjo būti ir dėl smurtinio poveikio. Raktikaulio srityje padarytas sužalojimas ne dėl dirbtinio kvėpavimo darymo. Dėl kitų kraujosruvų ir sužalojimų, tai keliant ar nešant asmenį ir paėmus abejomis rankomis ir spaudžiant jau gali būti iš karto 10 kraujosruvų. Smulkūs sužalojimai – nėra smūgiai, nes paspaudus ant odos atsiranda kraujosruvos.

Liudytoja S. M. parodė, kad dažnai pas kaltinamąjį į namus užeidavo, nes sutardavo su jo sutuoktine R. P.. Tą dieną, apie 9 val. ryte jai paskambino R. P. ir tuoj pat išėjo pas ją. Atėjus, R. P. nuėjo į daržą, parnešė braškių, paskui salotų. Tą dieną jos nedirbo jokių darbų, abi su R. P. bendravo, baliavojo, dviese gėrė degtinę, žiūrėjo nuotraukas, daržų neravėjo. Kalbėjo su R. P. apie gyvenimą. R. P. buvo pablyškusi, sėdėjo ant savo lovos, o ji ant kitos. Paskiau norėjo eiti namo, tačiau R. P. pasiūlė prigulti pas ją namuose. Ką tuo metu veikė V. P., ar buvo užėjęs į jų kambarį, pasakyti negali. Jos gėrė atskirai nuo vyrų, nes jie rūkė, o ji pati nerūkanti. Susitarė su R. P., kad eis pailsėti, ji nuėjo atsigulti į svetainę, o R. P. savo kambaryje, abi sumigo. Pamiegojo apie 4 valandas, atsikėlus nuėjo pasakyti R. P., kad eina namo, tačiau pamatė, kad ji užsimerkusi ir atmetusi ranką, pasakė, kad eina namo, tačiau R. P. nereagavo, tada sukrutino veidą ir pamatė, kad ji nekalba, nors įprastai R. P. visada pašokdavo. Užrėkė V. P., kuris tuo metu gulėjo lovoje, kad kažkas su jo žmona negerai, jis atlėkė, o ji pati išbėgo kviesti greitosios. Ar V. P. darė dirbtinį kvėpavimą nežino. Jai įėjus į kambarį pas R. P. kambaryje nebuvo niekas pasikeitę. Prie jos V. P. savo žmonos nemušdavo, tą dieną jiedu „susikibę“ nebuvo, nematė, kaip V. P. žmoną pastūmė. Jis jai nesakė, kad pastūmė. Sumušto jos veido nemačius, niekad nevaikščiodavo su „fanarais“. Sumušimų ant R. P. veido nematė, ji lovoje gulėjo normaliai, galva ant pagalvės, kraujo nematė, nematė kaip ją V. P. gaivino, nes gatvėje laukė greitosios. Atvykus greitajai, R. P. gyvybės ženklų nerodė. Kaip ji gulėjo negali atsakyti, nes atvykus medikams ji buvo kitame kambaryje. Naktį jai paskambino policija ir klausė, ar R. P. nesirgo epilepsija.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju V. P. pažįstami, bendravo, gyveno per kelią. 2015 m. liepos 12 d. jam paskambino V. P. ir paprašė perrišti karvę. Užsuko pas V. P. ir jie dviese išgėrė butelį vyno. Jie buvo virtuvėje, o moterys – R. P. su S. M. – kitame kambaryje. Jam esant pas juos namuose sutuoktiniai nesusipyko. R. P. dar papjaustė salotų, kad turėtų užkąsti ir moterys nuėjo į kambarį. Išgėrė vyną ir jis išėjo, o vakare paskambinęs V. P. jo paprašė pamelžti karvę. Paskui paskambino S. M. ir paprašė padėti išnešti R. P.. Kai atėjo R. P. jau buvo neštuvuose. Ant R. P. veido kraujo, sumušimų nematė. V. P. jam pasakė, kad rado ją gulinčią lovoje, o kaip ten viskas buvo – nematė. V. P. jam nesakė, kad jie sukonfliktavo, ar pastūmė. Jie sutarė normaliai, R. P. nesiskundė, kad ją skriaudė. Ji išgerdavo kartais per šventes. V. P. nesakė, kad ji viena geria. Jis išgėręs pasibardavo, bet muštynių nebūdavo. R. P. nematęs sumuštos, nors gyveno per gatvę. V. P. išgerdavo dažnai. Tą dieną, kai atėjo gerti vyno, V. P. nebuvo išgėręs, išoriškai neatrodė išgėręs.

Dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus, pakartotinai apklausiamas liudytojas A. Ž. parodė, kad V. P. paskambino jam norėdamas atiduoti raktus, tada advokato nebuvo, buvo du policininkai, apsirengę uniformas, be uniformų žmonių nebuvo, ir  V. P. padavė raktus. Tie du pareigūnai buvo po įvykio, o ar antrą kartą buvo atvykę su V. P. – nežino. Matė tik vieną kartą pareigūnus V. P. namuose, kada paskambinęs liepė pasiimti raktus ir tada policija V. P. išsivežė. Kiek dienų tada buvo praėję po įvykio – neatsimena. Nematė ką jie ten tikrino, ar fotografavo ir filmavo, nes liepė išeiti, todėl jis iš karto išėjo namo. Jie buvo atvykę su policijos automobiliu, kuris paliktas buvo netoli kiemo.

Liudytoja D. M. parodė, kad šioje byloje atliko kai kuriuos procesinius veiksmus, o būtent apklausė V. P. kaip įtariamąjį ir pareiškė įtarimus. Apklausos protokolai surašyti iš kaltinamojo žodžių. Buvo tikslinama informacija pagal gautą specialisto išvadą ir buvo įteiktas galutinis įtarimas, nes specialisto išvadoje buvo konstatuota daugiau nei vieno trauminio poveikio pasekoje ir buvo aiškintasi, kaip galėjo atsirasti kiti sužalojimai ir V. P. paaiškino, kaip tie sužalojimai atsiardo ir ką V. P. pasakojo, tą ji ir užrašė. Neatsimena, ką V. P. aiškino, pamena, kad pasakojo, kad jis tą moterį gaivino, galbūt gaivinimo metu buvo padaryti krūtinės ląstos sužalojimai, galbūt timptelint. V. P. sakė, kad savo sutuoktinę tik stūmė, sakė, kad įvyko konfliktas dėl pinigų, susinervino ir pastūmė, bet nenorėjo, kad taip įvyktų, V. P. apklausos metu tikrai labai išgyveno, verkė, atrodė, kad jis nuoširdus, kad nuoširdžiai pasakoja, gailisi, sakė, kad nenorėjo, kad tokios pasekmės įvyktų. Apklausoje dalyvavo advokatas K. J., atsimena dėl to, kad jis rašė žaliu tušinuku, ko iki to laiko nebuvo mačiusi, kad kas su tokiu rašytų. Advokatas atvažiavo vėliau nei V. P., dar apklausos net nebuvo pradėję, o iki to su V. P. kalbėjo apie gyvenimą, kaip masažus daro, kaip su žmona nugyveno. V. P. nesiskundė, kad G. Č. jam darė įtaką, kad vertė prisipažinti. Duodamas parodymus V. P. jai atrodė nuoširdus, kad jam dabar be moters bus sunku gyventi. Jai nesakė, kad jis nieko nedarė R. P., kad jam liepė taip sakyti.

Liudytojas G. Č. parodė, kad šioje byloje atliko įtariamojo V. P. apklausą, atliko parodymų vietoje patikrinimą. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas. V. P. aplinkybių smulkiai neaiškino, jis aiškino, kad pastūmė žmoną, ji krito, susižalojo galvą. Kad žmoną pastūmė sakė nuo pat pirmos apklausos. Kaltinamasis pasakojo, kad norėjo alkoholio, prašė pinigų pas savo žmoną, jai atsisakius duoti, jis supyko ir ją pastūmė, R. P. krito ir susimušė galvą į sieną. Vežant V. P. į Lazdijų komisariatą, jis pats pradėjo kalbėti automobilyje, kad jam gaila žmonos, kad taip atsitiko, kad jis ją pastūmė, kad jisai nenorėjo tokių pasekmių. Kitą dieną skambino į klinikas, kalbėjo su gydytojais dėl traumos, gydytojai pasakė, kad nuo vieno smūgio tikrai taip negalėjo susižaloti. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, dalyvaujant ir advokatui, V. P. kalbėjo taip pat, kalbėjo, kad žmoną stumtelėjo, kad jis neturi lėšų, o žmona turėjo pinigų, prašė jos pinigų alkoholiui nusipirkti, o kai nedavė – jis supyko, kažkokią frazę pasakė ir ją pastūmė. Jis aiškino, kad gal jei buvo supykęs, tai jėga buvo per stipri ir tokių pasekmių jis nenorėjo. Aiškino, kad R. P. galva atsitrenkė į sieną. V. P. pasakė savo nuomonę, o jie ją užrašė. Viskas buvo atlikta pagal reikalavimus.

Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamąjį V. P. pažįsta, nes dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo valstybės paskirtas advokatas jį ginti. Ginant V. P. jis dalyvavo įteikiant pranešimą apie įtarimą, dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu, vėliau byla buvo perduota tirti Alytaus PK ir vėl buvo iš naujo pateiktas įtarimas. Kai byla buvo perduota teismui, V. P. jam skambino vieną ar du kartus ir klausė, ar dalyvaus teisme. Tarp jų buvo normalūs santykiai, jis paaiškino, kad jeigu bus susitarimas – tada gins, bet susitarimo nebuvo ir nevažiavo jo ginti. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo, važiavo į Seirijus, tačiau nepamena kiek žmonių dalyvavo. Patalpoje buvo kaltinamasis, jis ir tyrėjas, gal kiti asmenys ir buvo lauke, negali atsakyti. Jam girdint V. P. aiškino, kad pastūmė žmoną, apie sudavimą kalbos nebuvo. Kad V. P. savo žmoną stumtelėjo – tai buvo iš V. P. žodžių. Tyrėjas aukštos kvalifikacijos žmogus, tolerantiškas žmogus, nieko nesufleravo kaltinamajam.

Kaltinimas V. P. grindžiamas šiais duomenimis:

Įtariamojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad V. P. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančiame name, parodė kambarį, kuriame įvyko įvykis, parodė, kaip R. P. gulėjo lovoje, kai jis atėjo pas ją į kambarį. Po to parodė kaip žmona stovėjo prieš jį, kai jis jos prašė pinigų alkoholiui. Po to parodė į kurią vietą pastūmė R. P., kaip ji nugriuvo ant lovos krašto ir sienos  (t. 1, b. l. 137-147).

2015-07-13 Alytaus aps. VPK Lazdijų r. PK VPS  Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto Ž. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-07-13 00.54 val. buvo gautas telefoninis pranešimas iš  Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kad greitosios pagalbos automobiliu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatyta R. P., kuriai konstatuotas bendras kūno sumušimas, pakraujavimas į smegenis, smegenų patinimas, koma, įtariamas kaukolės lūžimas. Tikrinant informaciją nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui 22.10 val. paskambino S. M., kuri pranešė, kad moteriai reikalinga medicininė pagalba (t. 1, b. l. 1).

Apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), V. ir R. P. sodyboje, gyvenamajame name. R. P. kambaryje prie šiaurinės sienos stovi lova, kurios kraštas medinis (t. 1, b. l. 9-21).

Specialisto išvada Nr. M 721/15(02) patvirtina, kad R. P. kūne konstatuoti šie sužalojimai :

1. Odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio momens srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius ir galvos smegenų sumušimas padaryti buku (-ais) daiktu (-ais) paveikus dešinio momens sritį, 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas), kas šiuo konkrečiu atveju ir tapo R. P. mirties priežastimi.
2. Trys poodinės kraujosruvos krūtinėje, t.y. kairio raktikaulio, krūtinkaulio ir dešinio šono srityse, padarytos paveikus šias sritis bukais, riboto paviršiaus daiktais, mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
3. Dvi poodinės kraujosruvos krūtų srityse (po vieną kiekvienoje krūtyje) padarytos šias sritis paveikus bukais, riboto paviršiaus daiktais, 2 (dviem) trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
4. Penkios poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatiniame trečdalyje, vertinant jų formą, išsidėstymą ir lokalizaciją, būdingos ir labiausiai tikėtina padarytos suspaudus žastą plaštakos pirštais.
5. Poodinės kraujosruvos: trys dešinio žasto vidiniame paviršiuje, šešios kairio žasto vidiniame paviršiuje, šešios kairio dilbio srityje ir penkios kairėje šlaunyje –  padarytos paveikus šias sritis bukais daiktais, 20 (dvidešimties) trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
6. Sužalojimai, išvardinti 1.1-1.5 punktuose, padaryti 1-3 parų bėgyje iki mirties, tai patvirtina sužalojimų pobūdis.
7. Poodinės kraujosruvos – dvi dešiniame dilbyje ir trys kairiame dilbyje – padarytos paveikus šias sritis bukais daiktais, 5 (penkiais) trauminiais poveikiais, prieš 5-7 paras iki mirties, tai patvirtina žalsvai gelsva kraujosruvų spalva. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
8. Pažymėtina, jog R. P. nustatyta kepenų cirozė su kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu, sumažėjęs protrombino aktyvumas, ryškus trombocitų kiekio sumažėjimas (trombocitopenija) sąlygojo kraujo krešėjimo sumažėjimą, todėl tiek poodinės kraujosruvos tiek kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais galėjo susidaryti nuo menkiausių trauminių poveikių.
1. Trauminių poveikių, kuriais padaryti sužalojimai, skaičius nurodytas ties konkrečiais sužalojimais išvados 1-e punkte. Galvos sužalojimai susidarė nuo 1 (vieno) ar daugiau smūgio (-ų) į dešinio momens sritį, tai patvirtina čia esantis odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Nustatyti tikslų smūgių skaičių į kitas kūno vietas nėra galimybės, nes R. P. kūne konstatuotos tik poodinės kraujosruvos, o poodinės kraujosruvos gali susidaryti tiek nuo smūgių, tiek nuo odos suspaudimo, pertempimo ar net savaime plyšus kraujagyslei.
2. Galvos sužalojimai galėjo susidaryti atsitrenkus dešinio momens sritimi į kietą neribotą paviršių, kuo galėtų būti ir siena. Atsitrenkimui į lovos kraštą, t.y. buką, ribotą, briaunas turintį daiktą, labiau būdingą juostos pavidalo poodinė kraujosruva krūtinės dešiniame šone.
3. R. P. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu (t. 1, b. l. 65-72).

Specialisto išvada Nr. pM 16-M 721/15(02) patvirtina, kad tikėtina, jog poodinė kraujosruva R. P. krūtinkaulio srityje susidarė V. P. atliekant jai išorinį širdies masažą, t. y. uždėtomis ant krūtinkaulio srities plaštakomis spaudinėjant krūtinės ląstą. Kitų sužalojimų atsiradimui šie V. P. veiksmai įtakos neturėjo (t.1, b. l. 75-77).

Specialisto išvada Nr. pM 22-pM 16 -M 721/15(02) patvirtina, kad R. P. mirtį lėmusi sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius ir galvos smegenų sumušimu, kas vėliau komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu, galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu į dešinio momens sritį. Tai patvirtina odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio momens srityje, bei išorinių sužalojimų nebuvimas kitose galvos srityse. Mirtį lėmę sužalojimai galėjo būti padaryti V. P. nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jam pastūmus R. P., dėl ko ji griuvo ir dešine galvos puse trenkėsi į sieną. Be mirtį lėmusių sužalojimų R. P. kūne yra ir daugiau sužalojimų (krūtinėje kairio raktikaulio srityje, rankose, kairėje šlaunyje), kas labiau nurodo į buvusį pašalinės jėgos poveikį (stumdymąsi, patirtus smūgius, atsitrenkimą į bukus daiktus ir pan.) (t. 1, b. l. 81-84).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2015-07-13 03.04 val. V. P. buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas (t. 1, b. l. 125).

Dėl įrodymų teisinio vertinimo ir veikų kvalifikavimo:

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamojo V. P. veiksmai dėl sutuoktinės R. P. nužudymo yra nusikalstami, kad jie kvalifikuotini pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis savo sutuoktinei gyvybę atėmė dėl neatsargumo. Kolegijos nuomone, kaltinamojo neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu: jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal aptariamą situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų apdairesnis, atsargesnis.

Byla Kauno apygardos teismui buvo perduota V. P. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. savo sutuoktinės nužudymu nurodant, kad V. P. sudavė smūgį R. P. į krūtinės kairę pusę, kairio raktikaulio sritį. Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus ir nusikaltimo aplinkybes padarė išvadą, šis kaltinimas teisme nepasitvirtino.

BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Teismo medicinos specialistų išvadomis neginčytinai nustatyta, kad R. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, į abu skilvelius, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu, galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu į dešinio momens sritį. Mirtį lėmę sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jam pastūmus R. P., dėl ko ji griuvo ir dešine galvos puse trenkėsi į sieną. Tokią išvadą dėl nukentėjusiosios mirties patvirtino ir teisme apklaustas ekspertizę atlikęs specialistas. Jis taip pat nurodė, kad R. P. sirgo kepenų ciroze, fermentų padidėjimu, jai nustatytas ryškus trombocitų sumažėjimas, kas sąlygojo sumažėjusį kraujo krešėjimą, kas taip pat galėjo įtakoti patirtos traumos pasekmes. Pats kaltinamasis neneigė, kad pastūmė sutuoktinę, kuri, galimai dėl girtumo, praradusi pusiausvyrą nuvirto ant lovos. Eksperto parodymai teisme patvirtina, kad dėl R. P. sveikatos būklės, patirti sužalojimai galėjo atsitikti tiek ją pastūmus, tiek laisvo kritimo metu, kuomet galva atsitrenkė į sieną. Visgi, atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus, konstatuotina, kad jis pastūmė R. P., todėl darytina išvada, kad jo pastūmimas,  turėjo įtakos R. P. kritimui ir galvos sutrenkimui, kas sąlygojo jos mirtį, t.y.  kaltinamojo veika buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga.

Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Nors nustatyta, kad R. P. mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo V. P. pastūmimo sukelti padariniai moters organizme, kolegija, pripažindama šį faktą, laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia.

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyčia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad V. P. pastūmė sutuoktinę jiems sukonfliktavus ir norėdamas ją patraukti, kad išeitų iš kambario, o ne siekiant prieš ją smurtauti. Išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją byloje nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kūnui, žaloti V. P. neturėjo ir nenaudojo, tačiau, kaip minėta, jiems sukonfliktavus, jis ją paprasčiausiai pastūmė.

Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai pastūmimas suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Pastūmimas, priklausomai nuo jo jėgos, paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus arba nesukelia jokių pasekmių. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga pastūmimo pasekmė. Tokie padariniai kaip gyvybės atėmimas sąlygojami ne vien pastūmimo, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su R. P. sveikatos būkle, jos būsena veikos padarymo metu. Ir šioje byloje pastūmimas iš karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Tik po kurio laiko nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, jai daryta operacija, o mirtis įvyko tik trečią dieną po veikos padarymo.

Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas pastūmimo padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti. Byloje nustatyta, kad V. P. supratęs, kad jo sutuoktinei yra negerai, darė širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą, bandė gaivinti sutuoktinę, kas tik patvirtino jo tyčios nebuvimą. Pats V. P. niekada nepripažino norėjęs nužudyti nukentėjusiąją, iš bylos aplinkybių neišplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui, kas leistų jo veiką kvalifikuoti kaip nužudymą pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties.

Kaip minėta, byloje nustatytas priežastinis ryšys. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerūpestingumui kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigą būti atsargiam, darant atitinkamas veikas. Tokia pareiga gali kilti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinį. Apie tai teismas sprendžia, įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. P. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi veiką padarė veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. pastūmė savo sutuoktinę, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo, rūpestingumo taisyklių. Pagal įvykio situaciją, kad pastūmė R. P. kambaryje šalia lovos, už kurios yra siena, palangė, atsižvelgiant į R. P. sveikatos būklę, V. P. asmenines savybes (suaugęs, brangus, pakaltinamas, ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad sutuoktinė, kuri įvykio metu buvo neblaivi, nuo jo pastūmimo gali parvirsti ir patirti sužalojimus, tame tarpe ir mirtinus. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius.

Nustačius, kad V. P. gyvybę savo sutuoktinei R. P. atėmė dėl neatsargumo, tai yra nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis, jo veika iš BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuotina į BK 132 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo:

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Kaltinamasis V. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Anksčiau V. P. nebuvo nusikaltęs, taip pat nebaustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 105-106), yra senyvo amžiaus, tremtinys, neįgalus (darbingumas 55%) (t. 1, b. l. 123-124), iki nusikalstamos veikos padarymo psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nebuvo įrašytas (t. 1, b. l. 109). (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus ir tvarkingas, tačiau pastaruoju metu dažnai girtuokliaujantis, kas iššaukia impulsyvų ir ūmų būdą, kartais net agresiją. Po kelių mėnesių nuo įvykio, V. P. seniūnija apibūdina taip pat, nurodė, kad girtuokliaujama ir toliau, tačiau pasikeitė tai, kad komisijai leido užeiti ir bendravo, ko nebuvo anksčiau (t. 1, b. l. 111, 113). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino pastūmęs savo sutuoktinę, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar ne, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Iš bylos matosi, kad V. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus, kad pastūmė savo sutuoktinę. Visą laiką nesutiko tik su tyčia atimti gyvybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 125), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).  Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės nepataisomos – atimta žmogaus gyvybė. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija skiria nuteistajam BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ir jos dydį nustato didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors BK 132 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir arešto bausmę, kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumą. Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai V. P. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas).

V. P., vadovaujantis BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2015-07-13 iki 2015-07-15 (t. 1, b. l. 158-159), todėl šis laikas įskaitytinas į skirtos bausmės laiką. 

2015-07-15 tyrėjo nutarimais V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento, asmens tapatybės kortelės, paėmimas (t. 1, b. l. 160-162, 163-165).  2015-07-31 prokuroro nutarimu kardomoji priemonė, dokumento paėmimas, panaikinta (t. 1, b. l. 170-171,172). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi V. P. jos nepažeidė.

Dėl nuosavybės teisių ribojimo:

Civilinių ieškinių užtikrinimui, 2015 liepos 29 d. prokuroro nutarimu laikinai, šešiems mėnesiams (iki 2016-01-29), paskirtas laikinas įtariamojo V. P. nuosavybės teisių apribojimas į turtą – statinius, registro Nr.60/63691 – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paskiriant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (t. 1, b. l. 118-119). Teisminio nagrinėjimo metu pasibaigus apribojimo terminui, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 72-73), kuri buvo patikslinta 2016 m. kovo 14 d. nutartimi (t. 2, b. l. 83), nuosavybių teisės apribojimas į minėtą turtą buvo paskirtas 6 mėnesiams, t.y. iki 2016-09-10. Vėliau nuosavybės teisių apribojimas nebuvo tęsiamas, todėl panaikintas.

Dėl civilinių ieškinių:

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1100,76 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 93-95). Ieškinyje nurodyta, kad žala susidarė dėl kaltinamojo veiksmų kilusių padarinių – R. P. gydymo ir pridėjo gydymo paslaugų apskaitos išrašą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo V. P..

Nukentėjusieji A. A. B. ir S. B. pareiškė bendrą, 50 000 eurų dydžio, ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam jų po 25 000 eurų (t. 1, b. l. 99). Ieškinyje nurodė, kad yra mirusios R. P. broliai, kurie dėl jos netekties patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Perkvalifikavus V. P. veiką į neatsargų gyvybės atėmimą ir nustačius, kad jis veikė neatsargia kaltės forma, atitinkamai pagal tai sprendžiamas ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kai gyvybė atimama veikiant neatsargiai, yra gana įvairi, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 3 000 iki 11 500 Eur, o išskirtiniu atveju iki 29 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-599/2010, 2K-394/2010, 2K-45/2013, 2K-7-58-697/2015). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į nukentėjusiųjų santykius su seserimi. A. A. B. nurodė, kad gyveno šalia, su sese bendraudavo dažnai, todėl akivaizdu, kad jų santykiai buvo artimesni nei kad nukentėjusiojo S. B., kuris nurodė, jog su sese matydavosi rečiau, ji daugiau bendraudavo ir pasakodavosi A. A. B.. Taigi įvertinus formuojamą praktiką bei tai, kad nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus netekę sesers, bei atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kaltinamojo materialinę padėtį, nukentėjusiajam A. A. B. priteistinas 7000 Eur dydžio, o S. B. – 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl proceso išlaidų:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (t. 3, b. l. 22). Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 358,98 Eur. Antrinę teisinę pagalbą teisme teikė advokatė Angelė Fominienė. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio1 dalies 5 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamojo nepriteistinos (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014), todėl tokios išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. A. B. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą 60 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (t. 13, b. l. 14). BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kalu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl šios A. A. B. patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. P..

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 307 str., 308 str., 310 str. teismas

                                                     n u s p r e n d ė:

V. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8, 10 punktų nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. liepos 15 d. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš V. P. priteisti 1100,76 eurų.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų A. A. B. ir S. B. civilinius ieškinius ir iš V. P. priteisti A. A. B. 7 000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai, o S. B. – 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. P. priteisti 60 Eur S. B. už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai: diską CD-R Nr. 52-06-BT-118-15 su R. P. telefono ,,Samsung GT-E2530“ informacija, kaip priedą prie 2015-07-31 tarnybinio pranešimo, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme – netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                                                                                              Danutė Giačaitė

                                                                                                                                            Valdas Vitunskas