Baudžiamoji byla Nr. 1-470-1148/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09776-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.14.1.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 26 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,
sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui,
kaltinamajam K. A.,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. K. A. pagrobė svetimą turtą:
jis, 2022 m. pavasario metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš V. P. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. P. priklausantį turtą - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių bendros 382 Eur vertės ir 5 vnt. žalių uosio medžių, bendros 1525 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. bendrą 1907 Eur vertės turtinę žalą.
2. Kaltinamasis K. A. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino iš dalies ir 2022-09-07 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta pavogęs du uosius, bet kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas jis vieną uosį parvežė atgal. Matė, prieš kelis metus per šienapjūtę, išvirtusį storą uosį. Pamatė, kad nuo to medžio džiūsta jo medžiai, todėl sugalvojo susirasti miškelio savininką, kad šis susitvarkytų išvirtusius medžius. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją, į žemėtvarką, kad sužinoti miškelio savininko telefono numerį, tačiau asmens duomenų apsaugos pagrindu jam telefono numerio nedavė. Pažymėjo, kad Gardamo seniūnijos žemėtvarkininkei nepranešė apie nuvirtusį medį, nes norėjo sužinoti tik to sklypo savininką. Žino aplinkosaugos reikalavimus, kad nuvirtęs medis tais pačiais metais turi būti pasiimtas. Nepranešė aplinkos apsaugai, kad yra nuvirtęs medis, kad yra grėsmė jo miškui, nes žala jo miškui jau buvo padaryta. Tame miškelyje buvo du išvirtę medžiai, kuriuos jis ir pasiėmė. Juos supjaustė po 2 m. ir parsivežė namo ir juos laikė iki tol, kol juos surado policijos pareigūnai. Medžius pjovė vienas, nemano, kad kas nors matė jį vežant tuos medžius. Tyrėja vieną dieną išsikvietė jį pasitikslinti žalą, nurodė jam būti namuose 15 val. Atvykusi nufotografavo arklį, vežimą, ir paėmė benzininį pjūklą. Tyrėja į įvykio vietą nevyko. Mano, kad įvykio vietos niekas netyrė. Mano, kad nusikaltimas nėra ištirtas, yra tik užfiksuotas įvykis. Kokie medžiai buvo pavogti, niekas netyrė. Nežinojo, kad galima skųsti tyrėjos veiksmus. Kai buvo įteiktas įtarimas, teisės ir pareigos jam nebuvo išaiškintos. Patvirtina, kad pasirašė po įtarimu. Papildomai nurodė, kad pavasarį, jau po įvykio buvo išsikvietęs gamtos apsaugos inspektorių. Imdamas medžius žinojo, kad tai yra svetimas turtas. Jaučiasi kaltas dėl vagystės. Apie kitus medžius, kurių vagystė jam buvo inkriminuojama pirminiai kaltinimais, t. y. dėl 3 žalių uosių, 4 žalių juodalksnių medžių, vagystės kaltės nepripažįsta. Pažymi, kad juodalksniai tame miškelyje neauga. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad nugenėjusiajam padaryta žala neviršija 70 Eur. Dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio nesutinka, kadangi tą uosį jis grąžino.
3. 2022-10-12 teisiamojo posėdžio metu, po to, kai buvo patikslintas pareikštas kaltinamajam kaltinimas (nuosprendžio 1 p. nurodomas jau patikslintas kaltinimas), kaltinamasis pripažino, kad pavogė jam patikslintu kaltinimu inkriminuojamus 4 baltalksnius ir 2 uosius. Nurodė, kad vogti poreikio nebuvo, tik gynė savo turtą nuo parazitų. Ginčija atlikto patikrinimo aktą. Nesutinka, kad buvo 5 uosiai. Juodalksnių nevogė, nes jie tame miškelyje neauga. Nurodo, kad ievos buvo pavadintos uosiais. Patikslintą ieškinį gavo. Su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, nes uosių buvo 2, o ne 5. Prašo remtis 2022-10-12 posėdžio metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl visų ir ievų ir ne ievų, baltalksnių vagystės, bet neprisipažino, dėl juodalksnių vagystės ir kad pavogė 5 uosius, nes pavogė 2 uosius. Jokių veiksmų tyrimo metu, kaip įrodyti, kad nevogė, nesiėmė. Advokato pagalba nesinaudojo. Prašymų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neteikė. Papildomai nurodė, kad tyrėja nedavė nukentėjusiojo telefono numerio, todėl su juo nesusitarė dėl žalos.
4. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo mėn. kartu su sugyventine, nuvyko į jam priklausantį miškelį ir rado ką tik išpjautus medžius. Buvo pjuvenos šviežios, baltos spalvos. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, atvyko policija, viską užfiksavo fotografuojant, išmatavo kelmų skersmenis. Kelmų buvo daugiau, tačiau skaičiavo tik didesnius kelmus, ievų neskaičiavo. Pagal policijos duomenis buvo užfiksuoti 9 pavogti medžiai. Kokie tai buvo medžiai su policijos pareigūnais nusprendė pagal drožles (pjuvenas), šakas. Patirtą žalą apskaičiavo jam Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcija. Asmenį, kuris galimai pavogė medžius, nurodė jis (nukentėjusysis), nes įvykio vietoje matėsi vėžės, kurios buvo fiksuojamos, arklio kanopos, vėžės matėsi iki kaltinamojo namų. Įvykio vietoje parašė pareiškimą. Reiškia civilinį ieškinį. Savo žalos dydį grindžia aplinkosaugos paskaičiavimais. Nupjauti buvo 9 medžiai - 4 uosiai ir 5 juodalksniai. Pagal esamus kelmus neina nustatyti koks tai medis, jis pats nusprendė, kad medis yra juodalksnis. Nuotraukose negali parodyti uosių kelmų, kadangi pjuvenų ir šakų jose nesimato. Po to, kai buvo patikslintas pareikštas kaltinimas kaltinamajam, nukentėjusysis patikslino, kad buvo pavogti keturi baltalksniai, o ne juodalksniai. Atitinkamai perskaičiavo jam padarytos žalos dydį ir reiškia civilinį ieškinį dėl 1907 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Prašo ieškinį tenkinti.
5. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, parodė, kad dirba Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. Įvykio dieną dirbo su kolege A. Š.. Buvo gautas iškvietimas dėl iškirstų medžių. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusysis bei jo žmona arba sugyventinė, kurie nurodė, kad ilgą laiką nebuvo sodyboje, nes ten lankydavosi maždaug kartą į metus, kad atvyko iš po žiemos sezono pasižiūrėti, kaip atrodo miškelis ir ar nėra tame miškelyje priverstų medžių ir pan., kad atvykęs pastebėjo, jog yra nupjautų medžių. Fiksavo medžių kelmus, matavo jų skersmenis. Kelmus nurodė nukentėjusysis, tuos pagrindinius, kur matosi, kad šviežiai jie buvo nupjauti, o šalia pjuvenos. Medžius įvardino nukentėjusysis, kaip uosius, juodalksnius arba baltalksnius, tiksliai neprisimena. Miškelyje buvo tešlos ir matėsi gan siauros, likusios plonų padangų vėžių žymės. Antspaudų nebuvo galimybės nuimti, tarp padangų žymių matėsi arklio kanopos, šalia matėsi arklio išmatos. Kaip vagystės faktą fiksavo tik šviežiai nupjautų medžių kelmų, kitų nefiksavo. Kas galėjo įvykdyti vagystę nurodė pats nukentėjusysis. Šalia palei tą miškelį buvo upelis, netoli to upelio buvo gyvenamasis namas, per medžius pats matė, kad ten stovi arklio vežimas, jis matėsi iš tolo. Iš tolo matėsi, kad tie ratai tešlini, padėta buvo kieme rąstų. Į tą gyvenamąjį namą nevyko, nes buvo gautas iškvietimas į kitą įvykį.
6. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).
7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. P. pareiškimą apie tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iki (duomenys neskelbtini) iš jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) buvo nupjauti devyni įvairūs medžiai: keturi juodalksniai ir penki uosiai, padaryta 1000 Eur dydžio žala (1 t., b. l. 1-6).
8. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) bei jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 14-22) užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta - žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei 9 nupjautų medžių sunumeruoti kelmai (jų skersmenys).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-16 išrašas patvirtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. P. (1 t., b. l. 50-51).
10. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu V. P. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 39-40).
11. Iš kaltinamojo (tuo metu – įtariamojo) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis pripažino, jog nupjovė nukentėjusiajam priklausančius išvirtusį uosį bei aštuonis ievų krūmus, juos supjaustė malkoms. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka atlyginti realią žalą (1 t., b. l. 129-131). Įtariamajam, ikiteisminio tyrimo metu, prieš duodant parodymus, išaiškintos jo teisės, pasirašytinai supažindintas (1 t., b. l. 119-123, 124-125).
12. Parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamasis K. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė nupjautų medžių kelmus – 10 vnt. (1 t., b. l. 140-141, 142-148).
13. Iš kaltinamojo (tuo metu – įtariamojo) papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis pripažino, kad pavogė nukentėjusiajam priklausančius du uosius, tris baltalksnius bei ievų krūmus (1 t., b. l. 136-137).
14. Kaltinamasis K. A. pateikė arklį su vežimu ir pjūklą (b. l. 75), kurie apžiūrėti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-78, 79-83). (duomenys neskelbtini) nutarimu arklys su vežimu grąžinti K. A. (1 t., b. l. 84-85), pjūklas perduotas saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2022-06-17 kvitas B serija BBB Nr. 067998) (1 t., b. l. 86-87, 88).
15. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba pateikė 360 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-59), 2022-05-16 nutarimais leista Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei R. I. - Baniulienei dalyvauti procese (1 t., b. l. 64-65, 66-67) ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 68-69).
16. Įvykio vietos 2022-09-15 apžiūros metu, dalyvaujant Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyr. tyrėjai R. Š., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės sk. vyr. specialistui A. S. bei nukentėjusiajam V. P., aptikus medžio kelmą, buvo nustatyta, kad vienas iš kaltinamajam inkriminuojamų pavogtų medžių yra uosis (skersmuo 40 cm), kitų medžių, kurių vagystė inkriminuojama kaltinamajam, kelmų surasti nepavyko dėl pasikeitusios aplinkos (apaugusios žolės). Konstatuota, kad šalia įvykio vietos auga uosiai ir baltalksniai, o juodalksniai auga nutolę (2 t., b. l. 12-17).
17. 2022-09-27 nukentėjusysis V. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1907 Eur žalos atlyginimo priteisimo (2 t., b. l. 21). Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu nukentėjusysis V. P. pripažintas civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 22-23).
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu K. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150-153).
18. BK 178 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą. Toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
19. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
20. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis jam pareikštus kaltinimus pripažįsta iš dalies. Susipažinęs su įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (2 t., b. l. 12-17) bei patikslintais kaltinimais (2 t., b. l. 24, 25), kaltinamasis prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš V. P. priklausančio žemės sklypo, pagrobė svetimą, V. P. priklausantį turtą - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių. Kaltinamasis patikslino, kad vieną uosį jis grąžino į įvykio vietą. Kaltinamojo teigimu, jis tai padarė, siekdamas apsaugoti šalia esantį savo mišką nuo nukentėjusiojo ligotų medžių, kuriuos ir nupjovė.
22. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo K. A. kaltė, jam pagrobiant svetimą, V. P. priklausantį turtą - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių yra visiškai įrodyta, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tokia savo išvadą teismas daro remdamasis visuma surinktų ir įvertintų sekančių įrodymų pagrindu.
23. Nupjautų medžių faktas (jų kiekis) užfiksuotas proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) bei jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 14-22). Įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (2 t., b. l. 12-17) patvirtina, kad įvykio vietoje auga uosiai ir baltalksniai, o vienas įvykio vietoje rastas medžio kelmas (skersmuo – 40 cm) yra konkrečiai uosio. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 140-141, 142-148), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 119-123, 124-125, 136-137) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (nuosprendžio 2, 3 punktai) kaltinamasis K. A. patvirtino, patikslino ir papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei aiškiai nurodė nupjautų medžių rūšį ir kiekį, be kita ko, aiškiai išskirdamas (pirštu byloje nurodęs į fotolentelėse atvaizduotą medžio kelmą, pažymėtą Nr. 1) jo paties nupjautą ir pavogtą (nukentėjusiajam priklausantį) uosį, kurio skersmuo – 40 cm. Duomenų, kad minėtas medis būtų grąžintas byloje nepateikta ir nenustatyta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.3. punkto pagrindu, konstatuotina, kad minėto uosio, kurio skersmuo – 40 cm, vertė – 360 Eur, t.y. didesnė, nei 5 MGL. Likusių medžių, kurių vagystę teismas konstatavo, vertė veikos kvalifikavimui būtent pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įtakos neturi, nes, remiantis minėto aplinkos ministro įsakymu 2.1. ir 2.3. punktais, spręstina, kad likusių byloje įrodytų pavogtų vieno uosio ir keturių baltalksnių medžių galimos vertės, jas sudėjus su uosio, kurio skersmuo – 40 cm, verte, neviršija 250 MGL. Šiuo atveju, esant minėtoms aplinkybėms, likusių byloje įrodytų pavogtų vieno uosio ir keturių baltalksnių medžių tikslios vertės nustatymas reikšmingas sprendžiant dėl nukentėjusiajam, galbūt, padarytos žalos atlyginimo priteisimo.
24. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės r., Gardamo sen., Juškaičių k., iš V. P. priklausančio žemės sklypo, pagrobė svetimą, V. P. priklausantį turtą - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių, kurių vertė ne mažesnė nei 5 MGL, bei ne didesnė, nei 250 MGL.
25. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
26. Teismo vertinimu, byloje nustatytos ir teismo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis pavogė, be kita ko, dar tris uosius, jų vagystę kaltinamasis neigė nuo pirmos jo apklausos.
27. Analizuodamas byloje esančius, ištirtus įrodymus, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visumą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė, pavogus du uosius ir keturis baltalksnius, yra aiškiai įrodyta: užfiksuota įvykio vieta, nupjauti medžiai, kaltinamojo parodymai apie jo nurodomus nupjautus medžius ir jų vietą, pateikti duomenys apie medžių, augančių įvykio vietoje, rūšį ir konkretų vieną iš nupjautų medžių – uosį ir jo skersmenį. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad kaltinamasis pavogė dar tris medžius: konkrečiai – uosius.
28. Kaltinamajam aiškiai inkriminuojama penkių uosių vagystė. Dviejų iš minėtų medžių vagystę kaltinamasis pripažino ir teismas, imdamas domėn minėtą prisipažinimą, vertindamas jį (prisipažinimą) kartu su kitais įrodymais, sprendžia dėl kaltinamojo kaltės, pavogus du uosius. Tačiau kaltinamajam neigiant kitų trijų uosių vagystę, likę įrodymai nepatvirtina nei, kad kaltinamasis pavogė dar tris uosius, nei, kad nukentėjusiojo pareiškime policijai nurodytų uosių kiekis sudaro penkis vienetus.
29. Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo žodžius apie tai, kad buvo pavogti būtent penki uosiai. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, parodė, kad pavogtų medžių rūšį jam nurodė nukentėjusysis. Taigi duomenys proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) ir jo prieduose, susiję su konkrečių medžių rūšimi, pateikti remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo pirminiais parodymais, nurodytais pareiškime policijai ir nukentėjusiojo apklausos protokole. Pažymėtina, kad nukentėjusysis klydo dėl savo pirminio pareiškimo policijai ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dėl to, kad be penkių uosių buvo pavogti dar keturi juodalksniai. Teismo pavedimu prokurorui, tyrėjai (duomenys neskelbtini) atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, dalyvaujant ir vertinimą atliekant aplinkos apsaugos specialistui, buvo nustatyta, kad juodalksniai įvykio vietoje iš vis neauga – jie auga nutolę. Tuo pagrindu buvo tikslinamas kaltinimas. Tik dėka aplinkos apsaugos specialisto pagalbos ir kaltinamojo prisipažinimo, visa byloje pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma susidėliojo į bendrą vaizdą, leidusį padaryti išvadą dėl dalies medžių vagystės, aiškiai nustatant pavogtų medžių rūšis. Tuo tarpu, kaltinamajam neigiant likusių trijų uosių vagystę, atsižvelgtina į tai, kad įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokolas patvirtina tik tai, kad įvykio vietoje auga tiek uosiai, tiek baltalksniai. Tuo tarpu, pats nukentėjusysis pareiškė ir kaltinamasis su tuo sutiko, kad įvykio vietoje dar auga ievos, kurias kaltinamasis nupjovė, bet dėl kurių galimos vagystės nukentėjusysis pareiškimo nereiškė (dėl jų pretenzijų kaltinamajam neturi), ir dėl kurių įtarimai ir kaltinimai kaltinamajam reiškiami nebuvo. Dėl to, remtis išimtinai nukentėjusiojo pirminiais parodymais, kurie nebuvo tikslūs ir išsamūs, o eigoje buvo tikslinami, nėra jokio teisinio pagrindo. Minėti parodymai vertintini visos bylos kontekste.
30. Esant nukentėjusiojo parodymams, kuriuos tik iš dalies patvirtina pirminės įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai (o būtent: medžių kiekį ir jų skersmenis) ir (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (o būtent: vieno konkretaus nupjauto medžio rūšį ir jo skersmenį bei dėl kitų medžių galimos rūšies), atsižvelgiant į tai, kad patikrinti nukentėjusiojo parodymus dėl konkrečių medžių užfiksuotų numeriais tyrėjos pateiktose fotolentelėse (ir jų skersmenų) patikrinti neįmanoma, nes (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo konstatuota, kad nėra įmanoma rasti nupjautų medžių kelmų, pasikeitus aplinkai, spręstina, kad likę trys medžiai, kurie užfiksuoti minėtose fotolentelėse, ir kurių vagystės kaltinamasis nepripažįsta, gali būti ne tik uosiai, bet ir baltalksniai ir ievos. Nėra neginčijamų įrodymų, kurių pakaktų spręsti, kad likę trys medžiai (pavaizduoti fotolentelėse), kurie buvo nupjauti ir, galbūt, pavogti, yra būtent trys uosiai. Atskiro tyrimo atlikti, minėta, neįmanoma. Prielaidomis grįsti nuosprendžio teismas negali, todėl būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai). Dėl to, aplinkybė, kad kaltinamasis be kita ko pavogė tris uosius, iš kaltinimo šalintina, kaip neįrodyta. Nėra įrodyta, kad, be kita ko, buvo atlikta būtent trijų uosių vagystė.
Bausmės skyrimas.
31. Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.
32. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino pavogęs visus tuos medžius, kurių vagystę teismas nustatė, ir dėl to kaltinamasis gailisi, nes kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus ir iki šiol nelaiko, kad padarė didesnę, nei (jo nuomone) 70 Eur žalą. Dėl to, kaltinamojo atgailos nuoširdžia pripažinti nėra pagrindo. Be to, teismo vertinimu, keturių baltalksnių vagystę jis pripažino tik priremtas (teismo pavedimu) papildomai surinktais įrodymais.
33. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertintina kaip recidyvas, o toks asmuo recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
34. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgtina į tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas antrą kartą, veiką padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Baustas eilę kartų administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Sodros duomenimis, kaltinamasis nedirba. Nors kaltinamasis teigia, kad medžius nupjovė ir pavogė dėl to, kad saugojo savo medžius nuo ligotų nukentėjusiojo medžių, bet byloje neįrodyta, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo būklėje. Kaip ir neįrodyta, kad nukentėjusiojo medžiai buvo ligoti ir kėlė grėsmę kaltinamojo turtui. Tokie neigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumo ir baustumų išvadų nedaro.
35. Aptartų aplinkybių visuma ir neigiamai susiformavęs kaltinamojo požiūris į visuomenėje priimtinas vertybes suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
36. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė bendrintina su (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį - 3 mėnesius (tokia dalis nustatytina atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes) laisvės apribojimo bausmės pagal (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį ir kaltinamajam skirtina galutinė - vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. A. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.).
37. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintina (BPK 139 straipsnis).
Dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio
38. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba pateikė 360 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-59). Savo ieškinį civilinis ieškovas grindžia paskaičiavimu pagal nustatytą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“). Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Nupjautas uosis priskirtinas saugotiniems želdiniams, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (aktuali redakcija) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, priedo 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemes sklypuose privačioje žemėje prie saugotinų priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys 30 cm ir didesnio skersmens. Išdėstyto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad byloje prie saugotinų medžių priskirtinas tik vienas kaltinamojo pavogtas uosis, todėl, remiantis išdėstytu, teigia, kad kaltinamasis valstybei padarė 360 Eur dydžio žalą, kurią privalo atlyginti.
39. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, sprendžia, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: kaltinamojo kaltę, jam atlikus neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp minėtų veiksmų ir padarytos žalos aplinkai (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Dėl to, kaltinamasis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
40. Kadangi tik vienas pavogtų medžių yra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (aktuali redakcija) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priedo 7.2 punktą, priskiriamas saugotiniems, t.y. uosis, kurio skersmuo 40 cm, todėl, pagal 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“) nustatytos metodikos 22 punktą, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Kaltinamojo neteisėtai nukirstas uosis patenka į minėto įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo IlI-ą grupę, todėl vadovaujantis įsakymo 2.3 punkto nuostatomis, taikant 9 Eur įkainį (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais, buvo padaryta 360 eurų (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio žala gamtai.
41. Išdėstyto pagrindu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos civilinis ieškinys dėl 360 Eur žalos atlyginimo priteisimo, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio
42. Nukentėjusysis V. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1907 Eur žalos atlyginimo priteisimo (2 t., b. l. 21). Savo ieškinį grindžia Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343.
43. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant patraukti asmenį deliktinės civilinės atsakomybės atveju, būtina nustatyti asmenį, jo neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp asmens veiksmų ir patirtų nuostolių, be to, asmens kaltę (CK 6.246-6.249). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
44. Byloje neginčijamai nustatytas tik vieno konkretaus kaltinamojo nupjauto ir pavogto medžio rūšies (uosio) skersmuo (40 cm). Minėta aplinkybė pagrįsta tiek nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, tiek ir įvykio vietos 2022-09-15 apžiūros protokolu.
45. Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, kaltinamojo neteisėtai nukirstas uosis patenka į minėto įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo III-ą grupę, todėl vadovaujantis minėto įsakymo 2.3 punkto nuostatomis, taikant 9 Eur įkainį (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 360 eurų (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio žala.
46. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo bendros jam padarytos turtinės žalos dydį. Minėtos žalos dydžio apskaičiavimas pateikiamas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo papildomos apklausos protokole. Minėtame protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis jo pavogtus keturis baltalksnius vertina 382 Eur suma, o penkis uosius – 1525 Eur suma.
47. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo priemonėmis fiksuojant nukentėjusiajam priklausančių nukirstų medžių kelmus, jų rūšis ir skersmenis, proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiūros) protokole duomenys buvo nurodyti remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, vien tik kuriais remtis teismas nenustatė pagrindo (žr. nuosprendžio 30 p.).
48. Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad, išskyrus vieną uosio kelmą (kurio skersmuo aiškiai nustatytas), kitų nukirstų medžių kelmų rasti nepavyko ir to padaryti nebeįmanoma dėl pasikeitusios vietovės aplinkos, todėl patikrinti nukentėjusiojo parodymus dėl konkrečių medžių (ir jų skersmenų), užfiksuotų tyrėjos proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiūros) protokole ir jo prieduose, neįmanoma. Išskyrus minėtą vieną uosį, neįmanoma tiksliai nustatyti kokioje nuotraukoje ir kokiu pažymėtu numeriu yra uosis, baltalksnis ar, galbūt, ieva.
49. Tuo pagrindu spręstina, kad įrodžius kaltinamojo įvykdytą šešių medžių (dviejų uosių ir keturių baltalksnių) vagystę, tuo pačiu įrodyta patirta žala tik dėl vieno iš jų – uosio, kurio skersmuo aiškiai nustatytas ir įrodytas. Kitų (teismo konstatuotų kaltinamojo nupjautų ir pavogtų) medžių skersmenų, išskiriant kuris skersmuo kurios rūšies medžiui priklauso, identifikuoti nebeįmanoma, dėl atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurių pašalinti taip pat nebeįmanoma, o remtis nepatikrintais nukentėjusiojo parodymais, užfiksuotais proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose, teismas neturi pagrindo. Proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiūros) protokole nurodyti duomenys apie konkrečių medžių skersmenis, išskyrus uosį, kurio skersmuo 40 cm, nėra įrodyti. Dėl to, spręstina, kad nors nukentėjusysis įrodė, kad turi teisę į žalos atlyginimo priteisimą, bet nukentėjusysis neįrodė tokios žalos dydžio, nors tokią pareigą turi (CPK 178 straipsnis). Jo tikslaus dydžio nustatyti, nagrinėjamu atveju, neturi galimybės ir teismas. Net, jei remtis mažiausiais visų proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiūros) protokole nurodytų medžių kelmų skersmenimis, nėra galimybės nustatyti, kuris skersmuo kuriam medžiui priklauso, juolab, kad trijų medžių kaltinamojo vagystės teismas nenustatė. Nėra įmanoma nustatyti koks skersmuo priklauso kaltinamojo nupjautam ir pavogtam uosiui, kuris baltalksniui, o kuris – tam medžiui, kurio kaltinamojo vagystės teismas nenustatė. Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo trūkumo, minėtų aplinkybių nustatyti nebeįmanoma, o reiškia – nėra įmanoma nustatyti ir konkretaus žalos dydžio už likusių penkių kaltinamojo nupjautų ir pavogtų medžių vagystę.
50. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad nukentėjusysis įrodė tik dalį ieškinio, todėl atitinkamai nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamojo priteistinas 360 eurų (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Kita ieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
51. Kaltinamasis K. A. pateikė benzininį pjūklą (1 t., b. l. 75), kuris perduotas saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2022-06-17 kvitas B serija BBB Nr. 067998) (1 t., b. l. 86-87, 88).
52. Kadangi minėtas pjūklas buvo panaudotas vagystei įvykdyti - medžiams nupjauti, be jo pagalbos vagystės nebūtų įmanoma įvykdyti, todėl minėtas pjūklas konfiskuotinas (BPK 91 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis).
53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam paskirti įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį - 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės pagal 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį ir kaltinamajam paskirti galutinę - vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. A. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. civiliniam ieškovui 360 Eur žalos atlyginimą.
Civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. A. civiliniam ieškovui 360 Eur žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškovo V. P. ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 067998) saugomą benzininį pjūklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Teisėjas Michail Volčkov