Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-298-1002/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04604-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4;
2.7.4.5; 2.14.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. vasario 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,
sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,
vertėjai Daivai Sakalienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,
išnagrinėjęs A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė
A. P. 2015-12-21 apie 21.29 val. Šiauliuose, ties Aido g. 8, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad važiuoti yra saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
A. P. teisme kaltu dėl pažeidimų padarymo prisipažino. Jis paaiškino, kad kliudęs automobilį, jį apžiūrėjo, matė, kad nulūžo atšvaitas. Kadangi vairuotojo vietoje nebuvo, nežinojo ką daryti, todėl išvažiavo, nes skubėjo į namus pas savo kūdikį. Apgadintas automobilis buvo išsikišęs, trukdė kelių eismui, buvo pastatytas neleistinoje vietoje, t.y. neįgaliesiems skirtoje vietoje.
Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. P. paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis.
A. P. veikos atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį (vairavimas atbulai, ir žalos padarymas, esant išsikišusiai transporto priemonei, į kurią buvo atsitrenkta), kaltininko asmenybę (nebaustas administracine tvarka už saugaus kelių eismo taisyklių pažeidimus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Latvijos Respublikoje), mano, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnes, nei sankcijos minimumas, nuobaudas. A. P. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, o pažeidėjo asmenybė saugaus kelių eismo požiūriu vertintina teigiamai. A. P. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai ir nuoširdžiai domėjosi bylos baigtimi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad į gimtąją kalbą nebuvo išversti visi teisėjo pateikti dokumentai, o būtent – ATPK straipsniai, pagal kuriuos A. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be įstatymo nėra pažeidimo. Kiekvienam asmeniui gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, turi būti išsamiai išaiškintas norminis atsakomybės pagrindas. Teismas konstatuoja, kad neišvertus ir nepateikus ATPK straipsnių, numatančių atsakomybę už A. P. inkriminuotus teisės pažeidimus, buvo iš dalies suvaržyta A. P. teisė į gynybą. Kita vertus, A. P. teisme kalbėjo rusiškai, proceso eigą, esmines bylos aplinkybes ir straipsnius, numatančius atsakomybę už jo padarytus pažeidimus, suprato, todėl teismas nevertina šių teisės į gynybą suvaržymų kaip esminių, o į procesinius suvaržymus atsižvelgia skirdamas švelnesnę nuobaudą.
Teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse formuojamą teismų praktiką, kurioje aiškinamas ATPK 301 straipsnis (2016 m. sausio 5 d. nutartis, Nr. 2AT-20-942/2016).
Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas A. P. skiria pinigines baudas, taiko ATPK 301 straipsnį ir neatima teisės vairuoti transporto priemones. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė
A. P.
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 eurų baudą,
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 400 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę nuobaudą A. P. skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Mantas Liesis