Civilinė byla Nr. e2-3092-892/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03119-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,
sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei
dalyvaujant atsakovui V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „General Financing“ ieškinį V. R. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 22 753,65 Eur mokėjimo įmokų skolos, 35,72 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (22 789,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys buvo sudariusios keturis finansavimo sandorius, pagal 2019 m. balandžio 26 d. sudarytą finansavimo sandorį atsakovas neatliko nė vienos įmokos, bendrovė sutartį nutraukė, todėl prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą pagal minėtą sutartį.
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškovu yra sudaręs tik vieną vartojimo kredito sutartį - 2010 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 482,96 Eur (1 667,55 Lt) kreditą, pagal šią vartojimo kredito sutartį yra pilnai atsiskaitęs, įsiskolinimų nebuvo ir jokių pranešimų, kad pagal šią vartojimo kredito sutartį yra skolingas atsakovas negavo. Dėl 2012 m. rugpjūčio 23 d. finansavimo sandorio Nr. 2, pagal kurį suteiktas 3301,78 Eur (11 400,37 Lt) kreditas, ir dėl 2014 m. vasario 26 d. finansavimo sandorio Nr. 3, pagal kurį suteiktas 1 304,65 Eur kreditas, atsakovui nieko nėra žinoma, nes tokių sutarčių nėra sudaręs ir pinigų pagal šias sutartis negavo. Dėl 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorio, pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas, atsakovas nurodo, kad jis sudarytas apgaulės būdu, t.y. pažįstamas asmuo V. J. pasiūlė atsakovui darbą, tačiau tikino, kad reikalinga turėti kelias sąskaitas bankuose, galiausiai, nepažįstamas asmuo atsakovui davė Credit24 paraišką kreditui gauti ir paprašė užpildyti. Atsakovas kredito nesiruošė imti, tačiau pažįstamo asmens Sergejaus siųstas vyriškis pasakė, kad kredito imti nereikės, o reikia įvesti duomenis dėl prieigos elektroninės bankininkystės, todėl atsakovas paraišką užpildė ir atidavė nepažįstamam asmeniui. Vyriškis paaiškino, kad atsakovo darbui perkama nauja mašina ir jos pirkimui imamas kreditas, taip pat nurodė, kad atsakovas turi prisidėti prie jos pirkimo ir tuo tikslu paimti kreditą. Nurodė, kad įmokas už kreditą jie grąžins per pusmetį. Atsakovas pasirašė dokumentus, tačiau atsakovas dirbti nepradėjo, iš kredito įstaigų pradėjo eiti pranešimai dėl įmokų nemokėjimo. Paskambinus V. J., jis žadėjo įmokas sumokėti, tačiau to nevykdė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas asmeniškai pinigų negavo ir jais nepasinaudojo. Supratęs, kad dėl 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorio atsakovas yra apgautas, kad, galimai pasinaudojus jo duomenis yra paimta ir daugiau kreditų ir iš kitų kredito įmonių, atsakovas kreipėsi į policiją. 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38355-19 dėl sukčiavimo. Prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-407-892/2020 iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38355-19 dėl sukčiavimo, kol bus priimtas procesinis sprendimas.
3. 2019 m. spalio 8 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėjo, kad nurodyti ieškovo prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių siekiant išsiaiškinti, pagal kokias vartojimo kredito sutartis, kokias sumas atsakovas yra skolingas bei kas ir kokias prievoles vykdydamas sumokėjo įmokas pagal sandorius, kurių sudarymą atsakovas neigia (nutarties 24 punktas).
4. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prašoma priteisti atsakovo skola atsirado pagal 2019 m. balandžio 26 d. Sutarties sandorį Nr. 4, kuriuo suteiktas 15 000 Eur kreditas. 2020 m. gegužės 19 d. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti 2 753,65 Eur sumą sudaro 15 000 Eur vartojimo kreditas, 5 400 Eur tvarkymo mokestis, 2 353,65 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
5. Atsakovas 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašė 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorį ir pateikė jį ieškovui. Pažymėjo, kad jį apgavo kiti asmenys, jis neėmė pinigų ir neturi ką atiduoti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
6. Remiantis ieškovo paaiškinimas teismo posėdyje, kad 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorį jis pasirašė ir pateikė ieškovui, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorio egzemplioriumi, kuriame yra atsakovo parašas, 2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimu, kuris patvirtinta, kad ieškovas sutartyje numatytomis sąlygomis pervedė atsakovui 15 000 Eur į jo nurodytą sąskaitą, teismas laiko nustatytu, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai pagal 2019 balandžio 26 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutarties Nr. 90004822499 sandorį Nr. 4 dėl 15 000 Eur kredito suteikimo (CPK 187 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnis). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent sandorių balansas, delspinigių skaičiavimo lentelė patvirtina, kad atsakovas nemokėjo įmokų už Finansavimo sandorį Nr. 4. Šios aplinkybės atsakovas teismo posėdyje neginčijo. Su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas pateikė įrodymus, kad nemokant įmokų pagal sutartį atsakovas buvo raginamas jas mokėti. Atsakovas vėlavo mokėti pagal sutartį priklausančius mokėjimus, todėl remiantis 8.2 punktu laikytina, kad ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį prieš terminą bei turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų kredito sumą.
7. Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad byloje turi būti ištirta, pagal kokias vartojimo kredito sutartis, kokias sumas atsakovas yra skolingas bei kas ir kokias prievoles vykdydamas sumokėjo įmokas pagal sandorius, kurių sudarymą atsakovas neigia (nutarties 24 punktas). Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų bei pateiktų paskaičiavimų matyti, kad šioje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas nėra susijęs su ankstesniais finansavimo sandoriais (Nr. 2 bei Nr. 3), kurių egzistavimą atsakovas neigia. Iš paskaičiavimo lentelių aiškiai matyti, kad prieš 2019 m. balandžio 26 d., sudarant Finansavimo sandorį Nr. 4, atsakovas neturėjo įsiskolinimų ieškovui, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad, jei nuo 2010 metų jis negrąžino trijų kreditų, 2019 m. balandžio 26 d. ieškovas nebūtų jam suteikęs 15 000 Eur kreditą, yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovas neteigia ir neįrodinėja, kad šioje byloje prašoma priteisti skola kyla iš neįvykdytų įsipareigojimų pagal finansavimo sandorį Nr. 2 bei Nr. 3 (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 178 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas kitaip nei įprastai įformina kredito sutarčių sudarymą, tai yra pagal tą pačią kredito sutartį sudarinėja atskirus finansavimo sandorius nedaro esminių ginčo aplinkybių neaiškiomis.
8. Vertinant atsakovo argumentus, kad imant kreditą jį apgavo kiti asmenys, pažymėtina, kad kitų asmenų neteisėti veiksmai atsakovo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje, kuriame sprendžiama dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, neturi teisinės reikšmės. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorio pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovas nenurodė, kad ieškovas būtų pažeidęs sutarties sąlygas, įtakojęs atsakovo valią sudaryti sandorį, jį klaidinti ar pan. Atsakovas neįrodė, ieškovas sutarties sąlygų tinkamai neįvykdė, dėl ko jis laikomas pažeidusiu prievolę ir neturi reikalavimo teisės šioje byloje dėl sumų, kurias pagal finansavimo sandorį atsakovas privalo sumokėti, bet to nepadarė, priteisimo. Byloje yra duomenys, kad 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas su ieškovu sudarė sandorį Nr. 4, t.y. atvyko ir jį pasirašė, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Pinigai (15 000 Eur) pagal šį sandorį buvo pervesti atsakovui į jo paties finansavimo sandoryje nurodytą sąskaitą Nr. LT93 7180 3004 5972 4761, esančią Šiaulių banko Vilniaus filiale. Taigi, nurodytos pinigų sumos iš ieškovo buvo perduotos atsakovui, o tai reiškia, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), pagal kuriuos atsakovas įgijo pareigą grąžinti kreditą bei mokėti kitas sutartyje numatytus mokėjimus. Pinigų gavimas ir naudojimasis jais (nepaisant to, ar jie naudojami savarankiškai, ar pagal kitų asmenų nurodymus), byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas siekė nutraukti pinigų pervedimą į jo sąskaitą, atsisakyti sutarties, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tokiais veiksmais pripažino savo prievolę ieškovui (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Dvišaliai sandoriai, kuriems paskolos teisiniai santykiai yra priskiriami, negali būti sudaromi neegzistuojant dviejų šalių suderintai valiai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog sandoris Nr. 4 buvo sudarytas ne tarp jame nurodytų šalių, nebuvo atsakovo valios sudaryti sandorį, atsakovas nereiškė priešieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo argumentai dėl to, kad jis kitų asmenų nurodymu sudarė sandorį, minėti asmenys vėliau nevykdė atsakovui duotų įsipareigojimų ir kt., nagrinėjamoje byloje nepaneigia atsakovo prievolių prieš ieškovą, kylančių iš paskolos sutarties, kuri nebuvo nuginčyta (CK 6.200 straipsnis). Dėl nurodyto, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 15 000 Eur kredito priteisimo (CPK 187 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnis, žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1121-656/2017).
9. 2020 m. gegužės 19 d. papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti 2 753,65 Eur sumą sudaro 15 000 Eur vartojimo kreditas, 5 400 Eur tvarkymo mokestis, 2 353,65 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką. Iš 2019 m. balandžio 26 d. finansavimo sandorio matyti, kad bendra vartojimo kredito mokama suma sudaro 22 753,65 Eur. Šia sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal sutarties 8.2, 8.1 punktus nutraukus sutartį prieš terminą dėl to, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimo mokėti įmokas pagal sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas prieš terminą sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, tame tarpe iki sutarties pabaigos privalomas mokėti palūkanas ir delspinigius (sutarties 8.1 punktas).
10. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punkte buvo nurodyta, kad tvarkymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. 2019 m. gruodžio 27 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartis buvo nutraukta, pateikė ištrauką iš pranešimo atsakovui dėl sutarties nutraukimo.
11. Aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio reikalavimą, yra konstatavę, kad iš administravimo mokesčio apibrėžimo nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukus sutartį vartotojas ir toliau turi mokėti administravimo mokestį už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą, paskirstymą ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-589-794/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-280/2020). Minėtose byloje aukštesnės instancijos teismai konstatavo, kad atsižvelgiant į sutartyje nurodytą šio mokesčio paskirtį, jis turi būti skaičiuojamas šiuo atveju tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo (nagrinėjamu atveju atsakovo) ir paskolos davėjo (nagrinėjamu atveju ieškovo) interesų pusiausvyra, bei protingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovui nesumokėjus skolos geranoriškai ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, nežinoma, kaip ir kada skola (jos dalis) bus išieškota, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas dėl to turės kažkokių papildomų sąskaitos tvarkymo išlaidų ilgą laiką. Taigi, nors šalys vartojimo kredito sutartyje ir susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Be to, ieškovui iš atsakovo yra priteistos kompensuojamos palūkanos, kurios atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Vadinasi, kreditoriaus (ieškovo) padėtis nebus neproporcingai pabloginama (CK 6.210 straipsnis). Bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008 ir kt). Atsižvelgiant į paminėtą, reikalavimas dalyje dėl 5 400 Eur tvarkymo mokesčio pritesimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 366 Eur ((4*90)+((90/30)*2)) tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto nuo sutarties sudarymo 2019 m. birželio 25 d. iki jos nutraukimo 2019 m. rugsėjo 27 d.
12. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 25 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (2 353,65 Eur). Tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (15 000 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo apeliantei terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-280/2020). Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.
13. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (V dalies 2 punkte) nustatyta, kad bendrovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų, kurių dydis pagal kredito sutarties II dalį yra 5,7 procentai iki visiško piniginės prievolės grąžinti vartojimo kreditą įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nėra įmokėjęs jokių įmokų pagal kredito sutartį, šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra sandorių balansas, delspinigių skaičiavimo lentelė. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad nėra mokėjęs jokių įmokų pagal kredito sutartį. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistina 1 491,25 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 25 d. ir 5,7 procento palūkanos nuo nesumokėtos kredito sumos skaičiuojant jas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 862,40 Eur suma (2 353,65 Eur – 1 491,25 Eur) (CPK 313 straipsnis) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).
14. CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (specialiųjų sąlygų II dalis, V dalies 5 punktas) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 35,72 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę (už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 892,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 74 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 380 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (513 Eur x 74 proc. / 100 proc.).
17. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
n u s p r e n d ž i a :
Priteisti ieškovui UAB ,,General Financing“ (j.a.k. 300515252) iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur kredito, 366 Eur tvarkymo mokesčio, 1 491,25 Eur palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 25 d. ir 5,7 procento palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos skaičiuojant jas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki visiško kredito padengimo, tačiau ne daugiau nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 862,40 Eur suma, 35,72 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 892,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Ieva Pluirienė