Administracinė byla Nr. eI-216-281/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 12.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Norvedas“ atstovams Aivarui Ringelevičiui, Astai Rakauskienei ir Pauliui Miliauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Renaldui Mundeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Norvedas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja UAB „Norvedas“ 2016-01-08 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-15 sprendimą Nr. S-244 (7-245/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI prie FM) 2015-09-11 sprendimo Nr. 69-111 antrąją dalį; 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2015-05-04 sprendimą Nr. (36.9)FR0682-271 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 4) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.
Pareiškėja nesutinka su Panevėžio AVMI sprendimu, taip pat jį patvirtinančiais VMI ir MGK sprendimais, kuriais konstatuota, kad pareiškėjo 356 237 Lt patirtos išlaidos, susijusios su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančių bendrovės direktoriui, remontu bei įrengimu, pripažintos direktoriaus A. Ringelevičiaus pajamomis natūra. Pareiškėjo teigimu, ginčo patalpos yra skirtos ne tik biurui, bet ir svečių, verslo partnerių apgyvendinimui. Visus ginčo patalpų komunalinius mokesčius mokėjo bendrovės direktorius A. Ringelevičius, kuris yra ir vienintelis bendrovės akcininkas. Direktorius, vertindamas bendrovės finansinę situaciją ir siekdamas veiklos pelningumo bei nedidinti pareiškėjos veiklos sąnaudų, tikslingai atsisakė šių išlaidų kompensavimo. Kadangi ginčo patalpos buvo įsigytos pasinaudojant banko kreditu, bankas iškėlė reikalavimą, kad bendrovės įstatuose nebūtų nurodyta, jog įkeistas turtas yra bendrovės buveinė. Todėl Panevėžio AVMI nebuvo informuota apie ginčo patalpų naudojimą pareiškėjo veikloje bei tikslingai nebuvo iškabinta jokių bendrovės nuorodų. Be to, ginčo patalpų naudojimo bendrovės veikloje tikslas – turėti ekspozicinį gyvenamąjį namą, kuris pastatytas įgyvendinant pasyviojo arba žaliojo namo idėjos principus.
Pareiškėjas teigia, kad Panevėžio AVMI neteisingai apskaičiavo ir VMI bei MGK sprendimais patvirtino ginčo patalpoms tenkančias išlaidas, nuo kurių apskaičiuotini papildomai mokėtini mokesčiai, baudos ir delspinigiai. Dalis statybinių medžiagų ir įrengimų buvo sunaudoti kito gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos rajone, statybai, tačiau nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, galinčios daryti įtaką apmokestinamos bazės apskaičiavimui. Panevėžio AVMI nevertino faktinio statybinių medžiagų panaudojimo, nevertino kur faktiškai buvo atlikti statybos darbai, neapžiūrėjo visų Klaipėdos rajone esančio namo patalpų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad statybinių medžiagų ten nėra. Panevėžio AVMI nenagrinėjo kitų galimų apmokestinimo alternatyvų, pasirinkdama apmokestinimui gautų natūra pajamų būdą, tuo siekdama apskaičiuoti kuo didesnę papildomai mokėtinų mokesčių ir sankcijų sumą, nepagrindė aplinkybės, kad neva gautos pajamos yra susijusios su darbo santykiais.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad A. Ringelevičius tikrinamuoju laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės akcininkas, jis taip pat dirbo direktoriaus pareigose, todėl galėjo daryti įtaką Bendrovės sudaromiems sandoriams. A. Ringelevičius buvo suinteresuotas, kad namas būtų įrengtas būtent taip, o ne kitaip. Jo nurodymu buvo perkamos medžiagos, reikalingos namo statybos darbų užbaigimui, perkama namo įranga, baldai. Tikslu išvengti asmeninių išlaidų įrengiant namą, 2011-01-01 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (nebaigtas statyti namas įsigytas 2010-11-25), ko pasekmėje nuomos suma buvo dengiamos Bendrovės patirtos išlaidos baigiant statyti ir įrengti namą. Pabaigdama statyti ir įrengdama namą, priklausantį A. Ringelevičiui, Bendrovė išvengė PVM mokėjimo, nes pirktų darbų ir medžiagų PVM traukė į atskaitą, A. Ringelevičius, kaip namo savininkas, nepatyrė jokių išlaidų, nors namas buvo baigtas statyti ir įrengtas. Kadangi nustatyta, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. Ringelevičiaus nuosavybė, todėl Bendrovės patirtos statybos darbų, namo įrengimo ir įrangos pirkimo išlaidos namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (2011 m. – 249 959 Lt, 2012 m. – 106 278 Lt), vadovaujantis GPM įstatymo 6, 8, 9 straipsniais, pripažintos A. Ringelevičiaus pajamomis natūra. Taikant turinio viršenybės prieš formą principą Bendrovei apskaičiuota 13 668,62 Eur GPM, 41 247 Eur VSD įmokų, 17 704,07 Eur PVM.
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AMVI atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio AVMI 2015-05-04 sprendimu Nr. (36.9)FR0682-271 patvirtino 2015-01-21 patikrinimo akte Nr. FR0680-25 papildomai apskaičiuotas 2 588,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 182 802,65 Eur pelno mokesčio (toliau - PM) sumas, apskaičiavo 770,13 Eur PVM ir 46 887,93 Eur PM delspinigius, skyrė 776 Eur PVM ir 54 841 Eur PM baudą. Patvirtino 60 898 Eur nustatytą 2012 m. nuostolį, patvirtino 23 762 Eur sumažintą 2013 m. nuostolį. Patvirtino taikant turinio viršenybės prieš formą principą papildomai apskaičiuotas 17 704,07 Eur PVM, 13 668,62 Eur GPM, 4 1247 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos) sumas, apskaičiavo 6 159,91 Eur PVM, 4 761,21 Eur GPM delspinigius, skyrė 8 853 Eur PVM, 6 834 Eur GPM, 20 624 Eur VSD įmokų baudą.
VMI 2015-09-11 sprendimu Nr. 69-111 nusprendė patvirtinti Panevėžio AVMI 2015-05-04 sprendimo Nr. (36.9)FR0682-271 nurodymus Bendrovei į biudžetą sumokėti 17 704,07 Eur PVM, 6 159,91 Eur PVM delspinigius, 8 853 Eur PVM baudą, 13 668,62 Eur GPM, 4 761,21 Eur GPM delspinigius, 6 834 Eur GPM baudą bei 41 247 Eur VSD įmokas ir 20 624 Eur VSD įmokų baudą, apskaičiuotus taikant turinio viršenybės prieš formą principą (2 dalis). Panaikinti Panevėžio AVMI 2015-05-04 sprendimo Nr. (36.9)FR0682-271 nurodymus Bendrovei į biudžetą sumokėti 2 588,15 Eur PVM, 770,13 Eur PVM delspinigius, 776 Eur PVM baudą, 182 802,65 Eur PM, 46 887,93 Eur PM delspinigius, 54 841 Eur PM baudą bei nustatytą 60 898 Eur 2012 m. nuostolį ir 23 762 Eur sumažintą 2013 m. nuostolį ir šioje dalyje pavesti Panevėžio AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI prie FM sprendimu, padavė skundą MGK, kuri 2015-12-15 sprendimu Nr. S-244(7-245/2015) nusprendė patvirtinti VMI 2015-09-11 sprendimo Nr. 69-111 antrą dalį.
Pareiškėja nesutikdama su minėtais VMI ir MGK sprendimais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-15 sprendimo Nr. S-244(7-245/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-09-11 sprendimo Nr. 69-111 antrosios dalies ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-04 sprendimo Nr. (36.9)FR0682-271 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243), su jais susiję teisės aktai.
Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, nurodoma, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).
Panevėžio AVMI 2015-01-21 patikrinimo akte Nr. RF0680-25 nustatyta, kad pagal 2011-01-01 nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2011/01 UAB „Norvedas“ iš Aivaro Ringelevičiaus išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratorius 2014-10-15 apžiūrėjo minėtą pastatą, apžiūros metu nebuvo matyti požymių, kad šiame pastate įsikūręs UAB „Norvedas“ biuras. Nustatė, kad bendrovė nepateikė informacijos, kad naudojasi biuru, kokiam tikslui šis biuras reikalingas. Pareiškėja šiose patalpose 2014-11-10 deklaravo įregistravusi biurą. Mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovės patirtų statybos darbų, namo įrengimo ir įrangos pirkimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2011 m. – 249 959 Lt, 2012 m. – 106 278 Lt sumos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 8, 9 str., pripažintos A. Ringelevičiaus pajamomis natūra.
Teismas su aukščiau nurodytomis išvadomis nesutinka. Pastebėtina, kad patikrinimo akte nustatyta, jog A. Ringelevičiaus pajamos natūra pripažintinos bendrovės patirtų statybos darbų, namo įrengimo ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios 2011 m. buvo 249 959 Lt, o 2012 m. – 106 278 Lt. Taigi iš viso A. Ringelevičiaus pajamomis natūra pripažintos 356 237 Lt išlaidos. Šios išlaidos pripažintos A. Ringelevičiaus pajamomis natūra todėl, kad, anot Panevėžio AVMI, tokia suma buvo investuota į namo, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimą, statybos darbus ir įrangą. Teismo vertinimu, Panevėžio AVMI nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad visa ši apskaičiuota ir A. Ringelevičiaus pajamoms natūra priskirta suma buvo investuota į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo nėra dėl fakto, kad pareiškėjas UAB „Norvedas“ 2011 m. statė ir įrenginėjo ir kitą gyvenamąjį namą, esantį Darkiemio g. 7, Lelių k., Klaipėdos raj. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iki 2011-07-01 sąnaudų 6002 sąskaitoje apskaityta 70 438 Lt statybos darbų vertė priskirta namui esančiam (duomenys neskelbtini) vien dėl tos priežasties, jog namas Klaipėdoje buvo pradėtas statyti tik 2011 m. antrame pusmetyje. Teismas pažymi, kad bendrovei planuojant investicijas, įranga, statybinės medžiagos galėjo būti nupirktos dar prieš prasidedant realiai namo statybai Klaipėdos raj. Todėl automatinis tokių statybos ir įrangos išlaidų priskyrimas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepagrįstas. Patikrinimo metu turėjo būti atlikta visapusiška ir objektyvi šių aplinkybių analizė, nustatant kurios išlaidos kuriam namui faktiškai buvo skirtos, o ne vadovaujantis chronologine statybos darbų atlikimo seka.
Iš patikrinimo akte ir jo prieduose pateiktų paskaičiavimų nėra aišku kurios tiksliai ir kodėl atitinkamos statybos, įrengimo, įrangos išlaidos buvo priskirtos namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o kurios namui, esančiam Klaipėdos raj. Vien už statybos, įrengimo darbus ir už statybines medžiagas sumokėtos sumos nesudaro pagrindo teigti, kad jos visos buvo panaudotos būtent name, esančiame (duomenys neskelbtini). Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad dalis nupirktų baldų (25 315,46 Lt bendrovės veikloje nebuvo panaudoti, nes nuvykus į namą, esantį Klaipėdos raj., ir atlikus namo apžiūrą iš išorės nustatyta, jog šiame name jokių sumontuotų baldų nėra. Teismo vertinimu, detali namo, esančio Klaipėdos raj. apžiūra nebuvo atlikta. Iš patikrinimo akto priedų (priedas Nr. 12) matyti, kad visas namas apžiūrėtas nebuvo, namas apžiūrėtas tik ta apimtimi, kiek įmanoma apžiūrėti iš lauko pusės pro namo langus. Todėl išvada, kad Klaipėdos raj. name nėra baldų, neapžiūrėjus namo iš vidaus, objektyviai yra nepagrįsta. Panevėžio AVMI taip pat padarė išvadą, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MSV 03357 pirktos eco parketlentės (patikrinimo akto priedas Nr. 32) suklotos (duomenys neskelbtini), esančiame name. Sutikti su šia išvada taip pat nėra objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad abiejuose namuose, t. y. tiek (duomenys neskelbtini), tiek Darkiemio g. 7, Lelių k., Klaipėdos raj., grindys yra išklotos parketlentėmis. Panevėžio AVMI nenurodė argumentų kodėl šios parketlentės priskirtos išimtinai namui esančiam (duomenys neskelbtini). Be to, Panevėžio AVMI konstatavo, kad garso ir vaizdo įranga įrengta (duomenys neskelbtini) name, vien dėl tos priežasties, kad iš pirminės atliktos namo išorės apžiūros nematyti, kad ši technika būtų panaudota name, esančiame Darkiemio g. 7, Lelių k., Klaipėdos raj. Taigi teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVMI netinkamai atliko faktinių duomenų analizę, kas galėjo esmingai įtakoti mokestinės bazės apskaičiavimo dydį.
Teismo vertinimu, Panevėžio AVMI, VMI ir MGK nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimu bendrovės veikloje. Aplinkybę, kad ginčo patalpos nėra naudojamos bendrovės veikloje mokesčių administratorius konstatavo dėl to, kad patalpose nėra iškabų, patvirtinančių, kad šiame name yra bendrovės biuras, be to, namas įrengtas kaip gyvenamasis namas. Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius nevertino aplinkybės, kad ginčo patalpos yra naudojamas ekspoziciniais ir svečių priėmimo tikslais, be to, nepasisakė dėl asmenų, kurie svečiavosi name, pateiktų pozicijų. Vien aplinkybė, kad ginčo patalpos neturi iškabos nesuponuoja išvados, kad bendrovės veikloje jos nėra naudojamos. Mokesčių administratorius taip pat pats patvirtino, kad ginčo patalpose yra darbo kambarys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, mokesčių administratorius iš byloje esančios medžiagos neturėjo pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad patalpos bendrovės veikloje nėra naudojamos.
Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius 356 237 Lt sumą, skirtą patalpų remontui priskyrė A. Ringelevičiaus gautoms pajamoms natūra, t. y. apmokestinamoms kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios gautos pajamos. Pastebėtina, kad mokesčių administratorius nevertino ir nesvarstė kitų apmokestinimo būdų, neargumentavo, kodėl nagrinėjamos bylos atveju taikomas būtent šis apmokestinimo būdas. Vien aplinkybė, kad A. Ringelevičius galėjo gauti pajamų dirbdamas pareiškėjos direktoriumi, nesudaro pagrindo visas namui skirtas išlaidas priskirti gautoms pajamoms natūra. Todėl mokesčių administratorius turėjo apsvarstyti ir kitus galimus apmokestinimo būdus.
Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo esmė yra atskleista MAĮ 2 straipsnio 22 punkte. Čia mokestinis patikrinimas apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas bei savo, kaip valstybės institucijos, pareigas, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.), nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą.
Pagal MAĮ 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 356 237 Lt suma priskirta A. Ringelevičiaus gautoms pajamoms natūra, taigi nuo šios sumos A. Ringelevičiui apskaičiuoti papildomi mokesčiai. Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius nepateikė paskaičiavimų, kokios konkrečios išlaidos sudaro 356 237 Lt sumą, nedetalizavo šios sumos, todėl nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą mokesčių mokėtojui.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nevisapusiškai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, neanalizavo pareiškėjo apmokestinimui aktualios faktinės medžiagos. Todėl nustačius, kad patikrinimas atliktas nevisapusiškai, yra pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant ištaisyti patikrinimo trūkumus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-15 sprendimas Nr. S-244 (7-245/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-09-11 sprendimo Nr. 69-111 antroji dalis, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-04 sprendimas Nr. (36.9)FR0682-271 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, priimtais netinkamai išanalizavus bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintini. Panaikinus ginčijamus sprendimus, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigojama atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos UAB „Norvedas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-15 sprendimą Nr. S-244 (7-245/2015).
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-09-11 sprendimo Nr. 69-111 antrąją dalį.
Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-04 sprendimą Nr. (36.9)FR0682-271 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos atlikti pakartotinį pareiškėjos UAB „Norvedas“ mokestinį patikrinimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė