Baudžiamoji byla. Nr. 1-239-834/2015

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01362-2014-3              Procesinio sprendimo kategorijos:   1.2.25.4.4;               2.3.6.4.5; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.1.; 1.1.3.3.;               2.1.4.7.; 2.1.14.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja V. S.,

sekretoriaujant Romui Karmazai, Almai Buinovskienei, Rūtai Čereškaitei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

kaltinamajam R. P.,

nukentėjusiajam S. A., jo atstovui adv. Viktorui Rutkauskui,

vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje., gyv. Vilniaus r., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

n u s t a t ė:

    R. P. vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, o būtent jis:

  2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.18 val., Vilniaus r., Grigaičių k., Geležinkelio – Pergalės g. sankryžoje, vairuodamas S. A. priklausantį motociklą ,,Piaggio‘‘, valstybinis Nr. 924 JT, pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9; 14; 133; 134 punktų reikalavimus, numatančius, kad „<<.. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui.. >>,, draudžiančius, kad „<<..Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.. >>,, ; nurodančius, kad ,,<<..Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties..>>,, ; kad ,,<<.. jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams..>>,, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir neblaivus (nustatytas lengvas 1,57 promilės girtumas), neatsižvelgęs į važiavimo ir kelio sąlygas nepasirinko greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui nesugebėjo motociklo sustabdyti ir suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo ,,Piaggio‘‘, valstybinis Nr. 924 JT vairuotojas R. P., kuriam dėl abiejų dilbių, abiejų alkūnkaulių ir abiejų stipinkaulių riešinių galų ir atvirų dešiniojo dilbio abiejų kaulų vidurinių dalių, dešinės pėdos pirmo piršto pirmo pirštakaulio ir antro padikaulio lūžių, gaktikaulio savaržos prasiskyrimo, bei poodinės kraujosruvos viršugalvyje ir veide su muštine žaizda burnos srityje, nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas ir kartu važiavęs keleivis S. A., kuriam dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, abiejų gaktikaulių abiejų ataugų ir kairės klubinės kryžkaulio jungties prasiskyrimo, suardžiusių dubens kaulo vientisumą, bei kairės šlaunies odos nubrozdinimo, nustatytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.

              R. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-08-11 apie 14.00 val. Grigaičių k., Vilniaus r. susitiko su savo draugu S. A.. Pasikalbėję nusprendė, kad reikia nusipirkti degtinės, parduotuvėje nusipirkę degtinės, ji kartu su S. A. motociklu ,,Piaggio‘‘ nuvažiavo prie geležinkelio, kur gėrė degtinę ir bendravo. Kai išgėrė tą butelį, nusprendė nuvažiuoti ir nusipirkti dar vieną. Nuvažiavę į parduotuvę nusipirko dar vieną butelį degtinės, kurį nuvažiavę ant to pačio kalnelio vėl išgėrė. Po to telefonu užsisakė, kad atvežtų picą. Laukdami picos nusprendė, kad reikia nupirkti dar vieną butelį degtinės, bet S. A. pasakė, kad jau vairuoti nenori ir siūlė motociklą vairuoti pačiam. Jis motociklo anksčiau nebuvo vairavęs, nes neturėjo tam teisės, anksčiau buvo vairavęs tik motorolerį, tačiau sutiko vairuoti S. A. motociklą. S. A. pats užvedė savo motociklą, R. P. sėdo jo vairuoti. Važiuojant spėjo įjungti trečią pavarą, bet kokiu greičiu važiavo nematė. Kai pamatė, kad artėja prie sankryžos pradėjo stabdyti kojiniu stabdžiu, tačiau nežinojo, kad motociklas stabdomas kartu ir rankiniu stabdžiu, todėl motociklo sustabdyti nepavyko, jie kirto į prie kelio esančio namo tvorą ir prarado sąmonę. Kai atsigavo pamatė, kad yra ligoninėje. Dėl šio įvykio labai gailisi, bandys padarytą žalą atlyginti. Su ligonis kasa susidarė sutartį dėl skolos ir turi ją padengti per 5 metus.  Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau jam bus sunku atlyginti, nes šiuo metu nedirba, sutinka skolą atidirbti.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta:

- nukentėjusiojo S. A. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22) ir paaiškinimu teisme, kad 2014-08-15 apie 13 val. kartu su R. P. prie geležinkelio gėrė degtinę ir bendravo. Po to nuvyko ir nusipirko dar vieną butelį, užsisakė picą, po to sugalvojo dar paimti butelį degtinės. Jis leido R. P. sėsti už vairo , nes jis sakė, kad moka vairuoti, todėl davė jam vairuoti. Važiuodami prašė jo sustoti, daužė jam per petį ir sakė, kad sustok, tačiau jis nesustabdė ir jie trenkėsi į tvorą. Perdavė motociklą, nes buvo išgėręs. Motociklas nebuvo draustas, nes jis buvo darytas ir planavo jį parduoti. Su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo kalbėjo, jis nė vieno karto neatėjo nei į ligoninę, nei į namus. Buvo atėjęs dėl pinigų, norėjo su juo geruoju, tačiau jis pats sakė, kad neturi pinigų ir teismas išspręs. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir turto sugadinimo patyrė 6220 eurų, iš kurių 700  eurų yra turtinė žala, kurią jis patyrė dėl sugadintų daiktų (20 eurų vertės megztinis buvo iškruvintas, bateliai 20 eurų vertės ir 25 eurų vertės sportinis kostiumas buvo sugadinti, šalmas 130 eurų vertės buvo sugadintas bei dingo po įvykio, motociklo vilkimas 75 eurų ir motociklo saugojimo aikštelė 430 eurų), 1000 eurų už nepataisomai sugadintą motociklą, 120 eurų turto vertinimo aktas, o 4000 eurų neturtinė žala, kurią ji patyrė dėl ilgai jaučiamų sveikatos sutrikdymo pasekmių: galvos svaigimo, nuovargio, apsunkinto mobilumo, apsitarnavimo, bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis. Motociklas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonė drausta nebuvo, todėl kaltinamasis turi atlyginti jam padarytą žalą. Be to jis prašo priteisti 400 eurų advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

   - Liudytojo L. V. parodymais, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. jis buvo išėjęs pas žentą, gyvenantį Grigaičių k., Vilniaus r. Apie 15 val. atėjo jo anūkė ir paprašė eiti namo, kadangi kažkas su motociklu įvažiavo į jo namo tvorą. Prie savo namų pamatė sulaužytą savo namo tvorą, priešais namą darže gulintį motociklą. Avarijos nematė. Kai jis atėjo avarijos kaltininko nebuvo, nes buvo išvežtas į ligoninę. Kas vairavo motociklą nematė. Vėliau sužinojo iš kaimynų, kad tai R. P.. Tvora pataisyta ir jis pretenzijų dėl to neturi.

             - Liudytojos I. V. parodymais, kad , kad ji 2014-08-15 apie 16.30 val. buvo Grigaičių k., ji stovėjo prie automobilio kalbėjosi su savo vyru. Staiga išgirdo garsiai ūžiančio variklio garsą. Staiga pamatė iš šalutinės gatvės į pagrindinę greitai įvažiuojantį motociklą, išgirdo, kaip motociklo vairuotojas garsiai suriko ir rėžėsi į kitoje gatvės pusėje esančią namo tvorą. Nematė, kad vairuotojas būtų stabdęs, tačiau mano, kad greitis buvo labai didelis. Pakilus motociklo galiniam ratui jis vertėsi, motociklu važiavęs keleivis perlėkė per tvorą ir nukrito į daržą toliau nuo tvoros, o motociklo vairuotojas, kartu su motociklu arčiau tvoros. Išgirdę triukšmą atbėgo jos vyras ir sūnus, kurie paties įvykio nematė. Jos vyras, pamatęs, kad abu motociklu važiavę žmonės sužaloti, iškvietė policiją ir medikus, kurie vėliau juos išvežė į ligoninę. Ji asmeniškai nebuvo priėjusi.

  Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta Vilniaus r., Grigaičių k., Pergalės g. 40. Apžiūros metu saulėta, šviesus paros metas, kelių eismo įvykio rūšis nuvažiavimas nuo kelio, atsitrenkimas į tvorą. Eismas nereguliuojamas, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu yra sausas. Važiuojamosios dalies plotis 3,7 m., kelkraštis dešinėje 0,5 m., kairėje 0,5 m. Kelių eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. 203. Važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšnine kelio ženklinimo linija 1.5. Kelio aplinka gyvenamoji vietovė, namai, pastatai Matomumas iš vairuotojo vietos šviesiu paros 300 m. Motociklas ,,Piaggio‘‘, valstybinis Nr. 924 JT yra už kelio ribų, įvažiavus į namo kiemo teritoriją, sulaužyta medinė tvora. Nuo motociklo priekinio rato iki tvoros 1 m., nuo galinio rato 2,2 m. Tvora nuo važiuojamosios kelio dalies yra 2,6 m., pradžia nuo įvažiavimo į namo kiemą yra 2,9 m., apgadinta 2,6 m. tvoros. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės važiavimo krypties žymės nustatomos pagal liudininkų parodymus. Motociklas važiavo Geležinkelio g. ir nestabdydamas pravažiavo Pergalės g. bei nuvažiavo nuo kelio nulauždamas tvorą. Pagrindiniai duomenys apibūdinantys susidūrimo vietą, motociklo detalės ir tvoros elementai guli už tvoros vidiniame kieme (1 t.b.l.7-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad motociklas ,,Piaggio‘‘ valstybinis Nr. 924 JT, identifikacinis Nr. 218030522, priklauso S. A., nedraustas. Išoriniai sugadinimo požymiai: sulaužyta priekinė šakė, vairas, abu priekiniai posūkio žibintai, deformuotas rėmas, plastmasinė apdaila, priekinis ratas. Padangų protektoriaus brėžinys paprastas, galinės padidinto praeinamumo. Priekinis ratas ,,Bridgestone‘‘ 90/90-21, galinis ratas ,,Mitas‘‘ 130/80-17. Rankinio stabdžio nėra, pavaros dėl sugadinimų patikrinti nėra galimybės. Vairo mechanizmas sulaužytas, kojinio stabdžio nėra galimybės patikrinti. Žibintai ir posūkio žibintai sulaužyti (1 t.b.l.13-14).

  VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7191/14(01) nurodyta, kad S. A. kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio (1 t.b.l. 24).

   VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7196/14(01) nurodyta, kad R. P. kraujyje rasta 1,57 promilės etilo alkoholi. (1 t.b.l. 52).

   VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad S. A. nustatyta daugybiniai dubens kaulų lūžiai: abiejų gaktikaulių abiejų ataugų ir kairės klubinės kryžkaulio jungties prasiskyrimas, suardę dubens žiedo vientisumą, bei kairės šlaunies odos nubrozdinimas. Tai padaryta didele jėga kietu buku daiktu sumušant dubenį ir kietu buku ar bukabriauniu daiktu paveikiant šlaunį, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. punktas). Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu (1 t. b.l.27).

   VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad R. P. nustatyta abiejų dilbių, abiejų alkūnkaulių ir abiejų stipinkaulių riešinių galų ir atviri dešiniojo dilbio abiejų kaulų vidurinių dalių, dešinės pėdos pirmo piršto pirmo pirštakaulio ir antro padikaulio lūžiai, gaktikaulio savaržos prasiskyrimas, bei poodinės kraujosruvos viršugalvyje ir veide su muštine žaizda burnos srityje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgam (ilgiau 10 dienų). Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu (1 t. b.l.53).

     Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

    Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, apibūdinama neatsargumu. Vairuodamas neblaivus ir grubiai pažeisdamas KET, kaltinamasis pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams,- todėl būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje (BK 16 str. 3 d.).

     Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir neblaivus (nustatytas lengvas 1,57 promilės girtumas), neatsižvelgęs į važiavimo ir kelio sąlygas nepasirinko greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui nesugebėjo motociklo sustabdyti ir suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjo ir pats kaltinamasis, kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei sunkiai sutrikdyta keleivio S. A. sveikata,-jo nusikalstama veika  pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

     Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

  Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris padarytas dėl neatsargumo (BK 11 str. 2 d.), bet šiurkščiai pažeidžiant KET (nes vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir neblaivus ir yra labai pavojingas visuomenei, į jo sukeltas sunkesnes nei minimalias pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas, sudarė sutartį su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiojo atsiprašė bei ketina atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl pritaikius BK 61 str. 4 d. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėtinas.

   Baudžiamojoje byloje Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 2348,95 EUR kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos ( b.l.37-38). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo R. P. veiksmų nukentėjusysis S. A. buvo gydomas stacionare ir ambulatoriškai ( b.l.39-40). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kaltinamasis yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria įsipareigojo žalą mokėti dalimis. Tačiau duomenų, jog žala būtų visiškai atlyginta nėra, teritorinė ligonių kasa ieškinį palaiko ( b.l.152), duomenų, jog atsisako ieškinio nėra, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo R. P. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

       Eismo įvykyje nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

     Nukentėjusysis S. A. pareiškė 6220 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98-101). Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir turto sugadinimo patyrė 6220 eurų, iš kurių 1820 eurų yra turtinė žala, kurią jis patyrė dėl sugadintų daiktų (20 eurų vertės megztinis buvo iškruvintas, bateliai 20 eurų vertės ir 25 eurų vertės sportinis kostiumas buvo sugadinti, šalmas 130 eurų vertės buvo sugadintas bei dingo po įvykio, motociklo vilkimas 75 eurų ir motociklo saugojimo aikštelė 430 eurų), 1000 eurų už nepataisomai sugadintą motociklą, 120 eurų turto vertinimo aktas, o 4000 eurų neturtinė žala, kurią ji patyrė dėl ilgai jaučiamų sveikatos sutrikdymo pasekmių: galvos svaigimo, nuovargio, apsunkinto mobilumo, apsitarnavimo, bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis. Motociklas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonė drausta nebuvo, todėl kaltinamasis turi atlyginti jam padarytą žalą. Be to jis prašo priteisti 400 eurų advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

      Nukentėjusysis A. A. ieškinyje prašo priteisti 65 eurų už sugadintus rūbus (megztinis, bateliai ir aportinis kostiumas). Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismui pateiktame ieškininiame pareiškime nukentėjusysis išlaidos dėl drabužių nepagrindė rašytiniais įrodymais,  todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Be to bylos duomenimis t. y. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo esančiais priedais (b. l. 7-12) nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta. Iš minimo protokolo matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta iš karto po įvykio, buvo padarytos nuotraukos, tačiau apie šalmo nieko nėra pasakyta, todėl galima manyti, kad nukentėjusysis įvykio metu šalmo galimai neturėjo, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes nukentėjusysis nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina  už saugojimo aikštelę (430 eurų), motociklo vilkimą (75 eurų), 1000 už  sugadintą motociklą, 120 eurų vertinimo išlaidos, iš viso 1625 U. L. dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį R. P. teismas atsižvelgė į tai, kad nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes kaltinamasis motociklą vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgta ir į tai, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, todėl manytina, kad ateityje jo finansinė padėtis gerės ir bus visos sąlygos atlyginti nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai. Kaltinamasis eismo įvykio metu taip pat sužalotas, jo sveikatas sutrikdyta nesunkiai. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti fiziniai sužalojimai vertinami kaip sunkus. Dėl jų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus. Taip pat svarstytas klausimas kokią įtaką sveikatos sužalojimui ir padarinių kilimui turėjo paties nukentėjusiojo S. A. veiksmai eismo įvykio metu, ar jis pats prieš jį elgėsi apdairiai, atsargiai ir rūpestingai. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. A. kartu su kaltinamuoju prieš eismo įvykį kartu vartojo alkoholinius gėrimus, žinojo kad pastarasis yra neblaivus, pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę tam, kad pirkti dar alkoholinių gėrimų, pats užvedė savo motociklą, atsisėdo ant keleivio vietą, neįsitikinęs, kad jį saugiai vairuos blaivus asmuo. Tai vertintina kaip rizikos prisiėmimas, numatytas CK 6.253 str. 5 d. Atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei vadovaujantis teismų praktiką (LAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-1/2009, 2012 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 2K-193/2012, nutartys Nr. 2K- 228/2007, 2K-612/2006, 2K-114/2008) pripažintina kad nukentėjusysis, važiuodamas žinomai neblaivaus kaltinamojo vairuojamu motociklu, elgėsi labai neatsargiai ir iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Esant tokiai situacijai, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 4 000 eurų civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį – 2000 eurų.

Nukentėjusiojo S. A. 400 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (b.l 103,143) proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. P. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d..

n u s p r e n d ė :

   R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

  Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies  8 ir 10 punktus ir R. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

              Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir R. P. skirti įpareigojimą: atlikti 80 valandų nemokamų  darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti  per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

    Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

   Civilinio ieškovo  Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 2348, 95 EUR (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 95 euroct.)  iš R. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

   N. S. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. P. 1625 eurų turtinei žalai atlyginti, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.  Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d., nukentėjusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. P. S. A. naudai 400 eurų.

     Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      V. S.