Baudžiamoji byla Nr. 2K-225/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.23.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus
Čiučiulkos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64
straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Klaipėdos apygardos teismo
2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais paskirtos bausmės
neatlikta dalis ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių
laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n
u s t a t ė:
A. S. nuteistas už tai, kad tiksliai
nenustatytomis aplinkybėmis iki 2008 m. vasario 11 d. neteisėtai, turėdamas
tikslą platinti, įgijo 0,718 g narkotinės medžiagos kokaino ir parsigabenęs
laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 11 d. apie
17.15 val., turėdamas tikslą perduoti, Klaipėdos mieste su savimi gabeno 0,136
g kokaino, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu
suradę paėmė šį kiekį narkotinės medžiagos, o likusį 0,582 g kokaino kiekį
kratos metu surado ir paėmė minėtame bute.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį
pakeisti: jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,
perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą penkerių
metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki BK 259 straipsnio 1 dalies
sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jo
veikoje nėra nustatyti būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo sudėties požymiai, veika kvalifikuota netinkamai, todėl byloje
pažeistos Konstitucijos 7, 20, 29, 118 straipsnių nuostatos. Jis nuteistas be įrodymų,
o tik sutampančių aplinkybių, frazių, žargonų ir pan., visiškai neatitinkančių
įrodymų sampratos, pagrindu, dėl pareigūnų lakios fantazijos ir keršto. Faktas,
kad jis susitiko su senu pažįstamu A. R., neteikia pagrindo jį naudoti
kaip įrodymą, kad jis norėjo perduoti jam narkotines ar psichotropines
medžiagas. Narkotinių medžiagų perdavimo faktas ir atlygio už tai gavimas
turėjo būti užfiksuoti. Šių aplinkybių neužfiksavus, kaltinimai pagal BK 260
straipsnio 1 dalį yra eilinė provokacija, kad būtų suvaržyta kasatoriaus
judėjimo laisvė, atimta teisė susitikti su pažįstamais žmonėmis. Kasatorius
neneigia, kad neteisėtai savo reikmėms disponavo nedideliu kieku narkotinės medžiagos,
kurios 0,136 g turėjo su savimi, o 0,582 g laikė namuose be tikslo jas
platinti, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį,
kaip tai patvirtina byloje pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus surinkti
įrodymai. Byloje specialisto išvada nustatyta, kad A. R. iki susitikimo su
kasatoriumi jau buvo vartojęs iš kažkur kitur gautas narkotines medžiagas. Tai
reiškia, kad jis turėjo kitą šaltinį ir, be to, jam nebuvo poreikio jas vėl
vartoti. Liudytojas A. R. taip pat nurodė, kad suėmimo dieną narkotinių
medžiagų platinimo fakto nebuvo ir negalėjo būti, nes tam nebuvo būtinumo ir
tikslo. Kasatorius pažymi, kad byloje akivaizdus pareigūnų išankstinis
nusistatymas, nes įtarimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pakeistas į
sunkesnį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kai jis atsisakė bendradarbiauti
tyrime dėl kitų asmenų ir užsitraukė pareigūnų nemalonę. Teismai, palaikydami
šiuos kaltinimus, o ne taikydami teisės normas pagal nustatytas faktines
aplinkybes, parodė savo šališkumą.
Atsiliepime į nuteistojo A. S. kasacinį skundą
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus
prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog
nuteistasis neigia tikslą platinti narkotines medžiagas, nors tai patvirtina
visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nuteistojo
kasacinio skundo argumentai analogiški išdėstytiems jo apeliaciniame skunde.
Jie yra išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti apeliacinės
nutarties motyvais, su kuriais prokuroras visiškai sutinka. Kratų rezultatai,
daiktiniai įrodymai, specialisto išvados, telefoninių pokalbių išklotinės
patvirtina policijos pareigūnų informaciją apie tai, kad A. S. verčiasi
narkotikų platinimu ir 2008 m. vasario 11 d. ketino dalį narkotikų perduoti A. R.
Nuteistasis A. S. ir liudytojas A. R. nuolat keitė savo parodymus,
bandydami juos priderinti prie turimos informacijos apie byloje surinktus
įrodymus. Išanalizavus nuteistojo, liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių
turinį, automobilio, kuriuo į susitikimą su A. R. atvyko A. S.,
kratos protokolo turinį, kad nerasta jokių žemės dokumentų ar diskų, kratų
protokolų duomenis, akivaizdu, kad byloje užfiksuotas pokalbis vyko ne apie
filmų diskus ar žemės dokumentus, o apie narkotines medžiagas. Todėl
kasatoriaus teiginiai, kad teismas nepagrįstai padarė tokias išvadas, tėra
bandymas klaidinti teismą ir prieštarauja bylos įrodymams. BK 260 straipsnio
dispozicija nereikalauja nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, pakanka
įrodyti, jog kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Byloje
pagrįstai nustatyta, kad A. S. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir
gabeno, turėdamas tikslą jas platinti. Kokaino perdavimo A. R. sąlygos
veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nepriklauso nuo to, ar A. S.
narkotikus vežė asmeniškai A. R., ar tie narkotikai A. R. prašymu
būtų atitekę kitam asmeniui už atlygimą ar be atlyginimo. Teismai nuteistojo A. S.
nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir bausmę paskyrė
teisingai. Prokuroro manymu, skundo nuorodos į byloje padarytus procesinius
pažeidimus deklaratyvios. Tokie pažeidimai plačiau neaptarti ir
nekonkretizuoti, o grindžiami tikslo platinti narkotines medžiagas
inkriminavimo nepagrįstumu. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su jo veikos
kvalifikavimu, nereiškia, kad teismas padarė pažeidimą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK
260 straipsnio 1 dalį
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus
įrodymus, laikė juos pakankamu pagrindu vienareikšmiškai išvadai, jog A. S.
įsigijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą kokainą turėdamas tikslą ją
platinti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog A. S. kokainą įsigijo tikslu jį platinti,
patvirtina telefoninio pokalbio tarp A. S. ir A. R. turinys, kurio
metu šie asmenys, siekdami konspiracijos, vartojo žodžius ir jų junginius ne jų
įprastine tiesiogine reikšme, kad nebūtų demaskuoti teisėsaugos pareigūnų. A. R.
iki sulaikymo buvo vartojęs šią narkotinę medžiagą ir visiškai įtikinama, jog
jam reikėjo dar vienos dozės. Teismas pažymėjo, kad byloje neaišku, kokiomis
sąlygomis A. S. būtų perdavęs kokainą A. R. Nėra patikimų įrodymų spręsti,
jog jis ketino kokainą būtent parduoti, nes su A. R. apie piniginį atlygį už
šią narkotinę medžiagą nekalbėjo, o sulaikymo metu pinigų perdavimo faktas
neužfiksuotas. Tačiau teismas konstatavo, kad tai veikos kvalifikavimui jokios
įtakos neturi, nes įrodyta, jog A. S. kokainą būtų perdavęs A. R. ir taip
šią narkotinę medžiagą platinęs.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą
pagal nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai patikrino pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, jų teisinį
vertinimą. Teismas nusprendė, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje
ištirti įrodymai patvirtina, kad narkotinę medžiagą kokainą A. S. neteisėtai
įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti. Už tai jis nuteistas pagrįstai. Teismas
konstatavo, kad policijos pareigūnai jau 2007 m. vasarą turėjo operatyvinių
duomenų, jog A. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, tokį informacijos
srautą kontroliavo, tačiau vis nebuvo palankių sąlygų nuteistąjį sulaikyti. 2008
m. vasario 11 d. klausantis telefoninių pokalbių išsiaiškinta, jog A. S. ketina
susitikti su A. R. dėl narkotikų platinimo. Pareigūnai veikė greitai: kai jie privažiavo
prie Muzikinio teatro, A. S. iš automobilio jau buvo išlipęs ir su A. R. ėjo už
kampo, bet, A. S. nespėjus perduoti A. R. narkotikų, abu juos sulaikė. A.
S. kratos metu kelnių kairėje šoninėje kišenėje surastas ir paimtas
polietileninis maišelis su šviesios spalvos milteliais, o kratos metu bute, kur
jis gyveno, surastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „KERN TMB 250–1“, 97
užspaudžiami polietileniniai maišeliai, keturi balkone paslėpti užspaudžiami
polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. 2008 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr.
l40-(1203)-ISl-1372 patvirtino, kad sulaikymo metu iš A. S. paimtų miltelių
sudėtyje buvo 0,136 g narkotinės medžiagos kokaino, o kratos metu iš buto,
kuriame gyveno A. S., paimtų keturių maišelių miltelių sudėtyje buvo 0,582 g
narkotinės medžiagos kokaino. Ant elektroninių svarstyklių „KERN TMB 250–1“,
surastų tame pačiame bute kratos metu, aptikta narkotinės medžiagos kokaino
pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kratų rezultatai,
daiktiniai įrodymai, specialisto išvados patvirtina policijos pareigūnų turėtą
informaciją apie A. S. vertimąsi narkotikų platinimu, ketinimą dalį
narkotikų 2008 m. vasario 11 d. perduoti A. R. bei tai, kad telefoninio pokalbio metu
A. S. ir A. R. pasakytų žodžių „vieną kopiją“ reikšmę ir liudytojas
Ž. S., ir nuosprendį priėmęs apylinkės teismas suprato teisingai.
Apeliacinėje nutartyje išsamiai aprašyti ir įvertinti A. S. parodymai,
duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamajame
posėdyje. Atskleistas jų nenuoseklumas ir prieštaringumas, nes apie įvykių
aplinkybes A. S. parodė skirtingai, negalėjo apsispręsti, kokie parodymai
jam naudingesni. Todėl jo parodymai įvertinti kaip pasirinkta gynybos taktika
ir siekis tokiu būdu suklaidinti teismą. Išanalizavęs nuteistojo A. S. ir
liudytojo A. R. telefoninių pokalbių turinį kitų duomenų: liudytojo Ž. S.
parodymų, automobilio „Mitsubishi Galant“ apžiūros protokolo, kratų protokolų
kontekste, teismas laikė įrodyta, kad tokie ryšiai šiuos abu asmenis siejo
seniai. A. R. iš A. S. narkotikus ėmė ne pirmą kartą. Vieną „kopiją“,
t. y. vieną kokaino dozę, A. S. siūlė pats ir vežė perduoti A. R. paprašius, o
perduoti nesuspėjo todėl, kad, nelaukdami perdavimo momento, policijos
pareigūnai A. S. sulaikė. Teismas nurodė, kad liudytojo pareigūno Ž. S.
parodymai sudaro tik nedidelę A. S. kaltę patvirtinančių įrodymų visumos dalį, nenusveriančią
kitų įrodymų reikšmės.
Teismas
pažymėjo, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu
atveju nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, užtenka įrodyti kaltininko
turėtą tikslą jas platinti, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
išvadai, jog kokaino perdavimo A. R. sąlygos neturi įtakos nuteistojo A. S.
nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Skundžiamų teismų sprendimų turinio ir kasacinio
skundo argumentų analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje
byloje teismai, įrodinėdami A. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, būtų pažeidę Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, BPK 20 straipsnio nuostatas ar kvalifikuodami nusikaltimą
būtų padarę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Darytina bendra išvada, kad
keisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį, kaip to prašo kasatorius, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a:
Nuteistojo
A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Vladislovas
Ranonis
Valerijus Čiučiulka
Egidijus Bieliūnas