Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-225-2010].doc
Bylos nr.: 2K-225/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo Kasacinė byla Nr

            Baudžiamoji byla  Nr. 2K-225/2010

                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                               1.2.23.2 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais paskirtos bausmės  neatlikta dalis ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė:        

A. S. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iki 2008 m. vasario 11 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 0,718 g narkotinės medžiagos kokaino ir parsigabenęs laikė savo namuose (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 11 d. apie 17.15 val., turėdamas tikslą perduoti, Klaipėdos mieste su savimi gabeno 0,136 g kokaino, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu suradę paėmė šį kiekį narkotinės medžiagos, o likusį 0,582 g kokaino kiekį kratos metu surado ir paėmė minėtame bute.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti: jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jo veikoje nėra nustatyti būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, veika kvalifikuota netinkamai, todėl byloje pažeistos Konstitucijos 7, 20, 29, 118 straipsnių nuostatos. Jis nuteistas be įrodymų, o tik sutampančių aplinkybių, frazių, žargonų ir pan., visiškai neatitinkančių įrodymų sampratos, pagrindu, dėl pareigūnų lakios fantazijos ir keršto. Faktas, kad jis susitiko su senu pažįstamu A. R., neteikia pagrindo jį naudoti kaip įrodymą, kad jis norėjo perduoti jam narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinių medžiagų perdavimo faktas ir atlygio už tai gavimas turėjo būti užfiksuoti. Šių aplinkybių neužfiksavus, kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra eilinė provokacija, kad būtų suvaržyta kasatoriaus judėjimo laisvė, atimta teisė susitikti su pažįstamais žmonėmis. Kasatorius neneigia, kad neteisėtai savo reikmėms disponavo nedideliu kieku narkotinės medžiagos, kurios 0,136 g turėjo su savimi, o 0,582 g laikė namuose be tikslo jas platinti, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip tai patvirtina byloje pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus surinkti įrodymai. Byloje specialisto išvada nustatyta, kad A. R. iki susitikimo su kasatoriumi jau buvo vartojęs iš kažkur kitur gautas narkotines medžiagas. Tai reiškia, kad jis turėjo kitą šaltinį ir, be to, jam nebuvo poreikio jas vėl vartoti. Liudytojas A. R. taip pat nurodė, kad suėmimo dieną narkotinių medžiagų platinimo fakto nebuvo ir negalėjo būti, nes tam nebuvo būtinumo ir tikslo. Kasatorius pažymi, kad byloje akivaizdus pareigūnų išankstinis nusistatymas, nes įtarimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pakeistas į sunkesnį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kai jis atsisakė bendradarbiauti tyrime dėl kitų asmenų ir užsitraukė pareigūnų nemalonę. Teismai, palaikydami šiuos kaltinimus, o ne taikydami teisės normas pagal nustatytas faktines aplinkybes, parodė savo šališkumą.

Atsiliepime į nuteistojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog nuteistasis neigia tikslą platinti narkotines medžiagas, nors tai patvirtina visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai analogiški išdėstytiems jo apeliaciniame skunde. Jie yra išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti apeliacinės nutarties motyvais, su kuriais prokuroras visiškai sutinka. Kratų rezultatai, daiktiniai įrodymai, specialisto išvados, telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina policijos pareigūnų informaciją apie tai, kad A. S. verčiasi narkotikų platinimu ir 2008 m. vasario 11 d. ketino dalį narkotikų perduoti A. R. Nuteistasis A. S. ir liudytojas A. R. nuolat keitė savo parodymus, bandydami juos priderinti prie turimos informacijos apie byloje surinktus įrodymus. Išanalizavus nuteistojo, liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių turinį, automobilio, kuriuo į susitikimą su A. R. atvyko A. S., kratos protokolo turinį, kad nerasta jokių žemės dokumentų ar diskų, kratų protokolų duomenis, akivaizdu, kad byloje užfiksuotas pokalbis vyko ne apie filmų diskus ar žemės dokumentus, o apie narkotines medžiagas. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad teismas nepagrįstai padarė tokias išvadas, tėra bandymas klaidinti teismą ir prieštarauja bylos įrodymams. BK 260 straipsnio dispozicija nereikalauja nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, pakanka įrodyti, jog kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad A. S. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą jas platinti. Kokaino perdavimo A. R. sąlygos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nepriklauso nuo to, ar A. S. narkotikus vežė asmeniškai A. R., ar tie narkotikai A. R. prašymu būtų atitekę kitam asmeniui už atlygimą ar be atlyginimo. Teismai nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir bausmę paskyrė teisingai. Prokuroro manymu, skundo nuorodos į byloje padarytus procesinius pažeidimus deklaratyvios. Tokie pažeidimai plačiau neaptarti ir nekonkretizuoti, o grindžiami tikslo platinti narkotines medžiagas inkriminavimo nepagrįstumu. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su jo veikos kvalifikavimu, nereiškia, kad teismas padarė pažeidimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, laikė juos pakankamu pagrindu vienareikšmiškai išvadai, jog A. S. įsigijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą kokainą turėdamas tikslą ją platinti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog A. S. kokainą įsigijo tikslu jį platinti, patvirtina  telefoninio pokalbio tarp A. S. ir A. R. turinys, kurio metu šie asmenys, siekdami konspiracijos, vartojo žodžius ir jų junginius ne jų įprastine tiesiogine reikšme, kad nebūtų demaskuoti teisėsaugos pareigūnų. A. R. iki sulaikymo buvo vartojęs šią narkotinę medžiagą ir visiškai įtikinama, jog jam reikėjo dar vienos dozės. Teismas pažymėjo, kad byloje neaišku, kokiomis sąlygomis  A. S. būtų perdavęs kokainą A. R. Nėra patikimų įrodymų spręsti, jog jis ketino kokainą būtent parduoti, nes su A. R. apie piniginį atlygį už šią narkotinę medžiagą nekalbėjo, o sulaikymo metu pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas. Tačiau teismas konstatavo, kad tai veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi, nes įrodyta, jog A. S. kokainą būtų perdavęs A. R. ir taip šią narkotinę medžiagą platinęs.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, jų teisinį vertinimą. Teismas nusprendė, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad narkotinę medžiagą kokainą A. S. neteisėtai įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti. Už tai jis  nuteistas pagrįstai. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai jau 2007 m. vasarą turėjo operatyvinių duomenų, jog A. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, tokį informacijos srautą kontroliavo, tačiau vis nebuvo palankių sąlygų nuteistąjį sulaikyti. 2008 m. vasario 11 d. klausantis telefoninių pokalbių išsiaiškinta, jog A. S. ketina susitikti su A. R. dėl narkotikų platinimo. Pareigūnai veikė greitai: kai jie privažiavo prie Muzikinio teatro, A. S. iš automobilio jau buvo išlipęs ir su A. R. ėjo už kampo, bet, A. S. nespėjus perduoti  A. R. narkotikų, abu juos sulaikė. A. S. kratos metu kelnių kairėje šoninėje kišenėje surastas ir paimtas polietileninis maišelis su šviesios spalvos milteliais, o kratos metu bute, kur jis gyveno, surastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „KERN TMB 250–1“, 97 užspaudžiami polietileniniai maišeliai, keturi balkone paslėpti užspaudžiami polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. 2008 m. vasario 14 d.  specialisto išvada Nr. l40-(1203)-ISl-1372 patvirtino, kad sulaikymo metu iš A. S. paimtų miltelių sudėtyje buvo 0,136 g narkotinės medžiagos kokaino, o kratos metu iš buto, kuriame gyveno A. S., paimtų keturių maišelių miltelių sudėtyje buvo 0,582 g narkotinės medžiagos  kokaino. Ant elektroninių svarstyklių „KERN TMB 250–1“, surastų tame pačiame bute kratos metu, aptikta narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kratų rezultatai, daiktiniai įrodymai, specialisto išvados patvirtina  policijos pareigūnų turėtą informaciją apie A. S. vertimąsi narkotikų platinimu, ketinimą dalį narkotikų 2008 m. vasario 11 d. perduoti A. R. bei tai, kad telefoninio pokalbio metu A. S. ir A. R. pasakytų žodžių „vieną kopiją“ reikšmę ir liudytojas Ž. S., ir nuosprendį priėmęs apylinkės teismas suprato teisingai. Apeliacinėje nutartyje išsamiai aprašyti ir įvertinti A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamajame posėdyje. Atskleistas jų nenuoseklumas ir prieštaringumas, nes apie įvykių aplinkybes A. S. parodė skirtingai, negalėjo apsispręsti, kokie parodymai jam naudingesni. Todėl  jo parodymai įvertinti kaip pasirinkta gynybos taktika ir siekis tokiu būdu suklaidinti teismą. Išanalizavęs nuteistojo A. S. ir liudytojo A. R. telefoninių pokalbių turinį kitų duomenų: liudytojo Ž. S. parodymų, automobilio „Mitsubishi Galant“ apžiūros protokolo, kratų protokolų kontekste, teismas laikė įrodyta, kad tokie ryšiai šiuos abu asmenis siejo seniai. A. R. iš A. S. narkotikus ėmė ne pirmą kartą. Vieną „kopiją“, t. y. vieną kokaino dozę, A. S. siūlė pats ir vežė perduoti A. R. paprašius, o perduoti nesuspėjo todėl, kad, nelaukdami perdavimo momento, policijos pareigūnai A. S. sulaikė. Teismas nurodė, kad liudytojo pareigūno Ž. S. parodymai sudaro tik nedidelę A. S. kaltę patvirtinančių įrodymų visumos dalį, nenusveriančią kitų įrodymų reikšmės.

            Teismas pažymėjo, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, užtenka įrodyti kaltininko turėtą tikslą jas platinti, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, jog kokaino perdavimo A. R. sąlygos neturi įtakos  nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

            Skundžiamų teismų sprendimų turinio ir kasacinio skundo argumentų analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai, įrodinėdami A. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK 20 straipsnio nuostatas ar kvalifikuodami nusikaltimą būtų padarę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Darytina bendra išvada, kad keisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį, kaip to prašo kasatorius, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Nuteistojo A. S.  kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Vladislovas Ranonis

 

 

Valerijus Čiučiulka

 

 

Egidijus Bieliūnas