Civilinė byla Nr. e2-1104-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00007-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idestus“ pareiškė ieškinį teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 46 089,28 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Civilinei bylai buvo suteiktas Nr. e2-3234-661/2020.

4.       Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą už 46 089,28 Eur sumą, o atsakovo nekilnojamojo turto nepakankant, areštuoti pinigines lėšas atsakovo sąskaitose. Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo pasikeitė tam tikros aplinkybės – vėliau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose kitose bylose buvo konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises, bendrai neviršijant 46 089,28 Eur sumos.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje jau buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys patenkintas visiškai, teismui, šiuo atveju nekyla, dvejonių dėl galimo ieškinio pagrįstumo, todėl egzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7.       Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimui, teismas nurodė, jog atsakovas yra fizinis asmuo, todėl laikytina, kad prašoma priteisti 46 089,28 Eur suma atsakovui yra didelė. Taip pat teismas pažymėjo, jog nors kitos bylos, kurias nurodė ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prejudiciniu ryšiu ir nėra susijusios su šia byla, tačiau jose nustatyti faktai charakterizuoja atsakovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8122-1019/2020 tenkino antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skyrė UAB „SA Logistic“ vadovui A. S. 200 Eur baudą už antstolio 2020 m. sausio 10 d. reikalavimo nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-722-430/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas pripažintas nepagrįstai neįvykdęs antstolio reikalavimų antstoliui vykdant ieškovo naudai priimtus teismų sprendimus. Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo įrodinėjamą atsakovo nesąžiningumą, kad ieškovo naudai priimti teismų sprendimai nebūtų vykdomi sklandžiai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė ieškovei palankaus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovė į bylą pateikė suklastotus dokumentus, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas bus pripažintas neteisėtu. Ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes tai paneigia atsakovo nurodomos aplinkybės. Taip pat teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį ir reikalavimus, laikytina, kad ieškinyje nurodyti prašymai / reikalavimai prieštarauja įstatymams, todėl ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

8.2.       Įmonei (įmonės vadovui) paskirta bauda pati savaime neįrodo nei nesąžiningumo, nei grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui. Tai taip pat nelaikytina tikėtinais duomenimis apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Be to, bauda skirta už tai, kad antstoliui pateikė kasos knygą už paskutinius metus, o ne už visą laikotarpį nuo įmonės įsteigimo.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Idestus“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.        Byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti ieškovės ieškinį pagrįstu. Tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių šioje byloje panaikintas, nereiškia, jog išnagrinėjus bylą šioje byloje vėlgi nebus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

9.2.        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-722-430/2020 atsakovas yra pripažintas nepagrįstai neįvykdęs antstolio reikalavimų jam vykdant būtent ieškovo naudai priimtus teismų sprendimus, t. y. tyčia nesąžiningai slėpus duomenis apie turtą, nepateikiant antstoliui kasos knygos apie grynųjų pinigų judėjimą ir likučius, dėl ko buvo paskirta 200 Eur bauda už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Dar daugiau, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-351-905/2019 taikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „SA Logistic“ atžvilgiu, jos veikla buvo nuosekliai perkeliama į atsakovo A. S. sūnaus L. S. 2019 m. sausio mėnesį įsteigtą įmonę UAB „Logimuita“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apelianto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

12.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus – VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „Logimuita“, 2020 m. gegužės 22 d. atsakovo areštuoto turto aprašą.

13.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė, kodėl šie įrodymai teikiami tik dabar, t. y. nepateikė motyvuoto prašymo priimti naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, bet į CPK 314 straipsnyje nustatytą ribojimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Taip pat išaiškintina, kad ieškovė, manydama, jog jos teikiami dokumentai turi reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės, parengusi atitinkamus procesinius prašymus pagal civilinio proceso reikalavimus, gali teikti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, tačiau pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Logimuita“ byloje jau buvo teiktas.

15.       2020 m. rugsėjo 15 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo nurodoma informacija yra nagrinėjamos bylos medžiaga, kuria teismas vadovaujasi, tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apie teismo 2020 m. birželio 1 d. priimtą nutartį yra žinoma visoms proceso šalims, teismas priima atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

        Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

6.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, bei įvertinęs faktą, jog pateikto ieškinio suma (46 089,28 Eur) atsakovui yra didelė, o taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8122-1019/2020 tenkino antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skyrė UAB „SA Logistic“ vadovui A. S. 200 Eur baudą už antstolio 2020 m. sausio 10 d. reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje, kurioje išieškotoja yra būtent ieškovė. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad gali kilti grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.

8.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Jis teigia, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes grindžiamas neva suklastotais dokumentais, neįsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o taip pat byloje priimtas preliminarus sprendimas buvo priimtas neteisėtai. Be kita ko, apeliantas nesutinka ir su antrosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimui egzistavimui. Apeliantas teigia, jog jam, kaip UAB „SA Logistic“ vadovui, paskirta bauda pati savaime neįrodo nei nesąžiningumo, nei grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje                                Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

10.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti savarankiški reikalavimai, išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, preliminarų ieškinio pagrįstumą pagrindžia ir tai, jog byloje jau buvo priimtas sprendimas už akių. Apelianto argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. priimto sprendimo už akių neteisėtumo sprendžiamo procesinio klausimo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) atveju nėra aktualūs, nes Vilniaus apygardos teismo  2020 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3234-661/2020 buvo panaikintas sprendimas už akių ir nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tai, ar ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su neva byloje pateiktų dokumentų klastojimu, reikalavimų nepagrįstumu. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.

11.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Tai reiškia, jog tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

12.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, analizuojama ar kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip keliančios grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

14.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto nesąžiningumo, iš esmės vadovavosi vieninteliu argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8122-1019/2020 tenkino antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skyrė UAB „SA Logistic“ vadovui A. S. 200 Eur baudą už antstolio 2020 m. sausio 10 d. reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje, kurioje išieškotoja yra būtent ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų nepakanka, jog būtų galima daryti išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo. Iš civilinės bylos Nr. 2VP-8122-1019/2020 matyti, kad apeliantui buvo skirta bauda, kadangi 2020 m. sausio 10 d. antstolis surašė skolininkei UAB „SA Logistic“ reikalavimą Nr. S-20-28-862 dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuriuo įpareigojo skolininkę UAB „SA Logistic“ per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, turimas turines teises ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis asmenį turtą ir lėšas, partnerystės sutartis, kreditorių ir skolininkų sąrašus, taip pat bendrovės kasos knygą, tačiau 2020 m. sausio 24 d. skolininkė pateikė antstoliui elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso ataskaitą už 2019 metus, 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, skolininkui priklausančio turto sąrašą (pavadintą „pagrindinės priemonės“), įmonės skolininkų sąrašą, įmonės kreditorių sąrašą, taip pat 2020 m. sausio 23 d. dokumentą, nurodantį, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 23 d. įmonės kasos likutis sudarė 0 Eur, t. y. nevisiškai įvykdė antstolio reikalavimą. Iš civilinės bylos Nr. 2S-722-430/2020 medžiagos matyti, kad apeliantas, skųsdamas tesimo nutartį, nurodė, jog ne visi dokumentai buvo pateikti antstoliui, nes, jo manymu, tokių dokumentų perdavimas atskleistų įmonės konfidencialius duomenis, tokiu būdu pakenkiant įmonės interesams. Taigi, teismas nenustatė, jog apeliantas, nepateikdamas kasos knygos antstoliui, tokiu būdu siekė slėpti turtą. Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantui bauda buvo skirta kaip skolininkės UAB „SA Logistic“, prieš kurią vykdomas išieškojimas, atstovui, o ne asmeniškai. Juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Taigi, nesant duomenų apie paties apelianto, o ne jo vadovautų įmonių, atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog apelianto elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.

15.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apeliantas UAB „SA Logistic“ veiklą perkėlė į 2019 metais įsteigtą UAB „Logimuita“. Viena vertus, pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis ieškovė nesivadovavo pirmosios instancijos teisme, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, siekiant įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl šie veiksmai bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

16.       Nesant kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                                Vilija Mikuckienė