Civilinė byla Nr. e2S-639-357/2025

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00111-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 3.1.2.2.5.; 3.2.8.3.; 3.2.8.7.; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-808-1174/2025, pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Jungtinės Karalystės bendrovė „SH Invest Group LP“ (toliau ir - „SH Invest Group LP“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ parengtas 2022 metų pirkimo - pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas ir 2023 metų pirkimo - pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas (toliau – Bendrosios sąlygos) „SH Invest Group LP“ atžvilgiu niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu.

2.       Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nurodė, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, į kurio taikymo sritį patenka ieškinio reikalavimai, todėl egzistuoja pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Pažymėjo, kad arbitražo byloje ieškovė nekėlė Bendrosiose sąlygose įtvirtinto arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimo, todėl nekilo abejonių, kad Bendrųjų sąlygų galiojimo ir privalomumo klausimas šalių buvo ir yra priskirtinas arbitražo kompetencijai. Atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir bylos nutraukimo pagrindas, nes Bendrųjų sąlygų galiojimo ir privalomumo klausimas yra jau išspręstas įsiteisėjusiu Arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės. Bendrųjų sąlygų galiojimo ir privalomumo klausimas buvo išnagrinėtas arbitražo sprendime abiem ieškovės šioje byloje keliamais aspektais, tiek dėl ieškovės supažindinimo su standartinėmis (Bendrosiomis) sąlygomis pareigos įvykdymo, tiek dėl atitinkamų Bendrųjų sąlygų nuostatų siurprizinio pobūdžio, ieškovės argumentai arbitražo teismo atmesti dėl abiejų įrodinėtų aspektų, Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėjęs arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą, atitinkamų negaliojimo pagrindų taip pat nenustatė. Teigė, kad ieškovė negali iš naujo kelti klausimų, kurie yra jau išnagrinėti įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu ir tai sudaro pagrindą bylą nutraukti.

3.       Ieškovė atsakydama į atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu nurodė, kad nesutinka su Bendrųjų sąlygų galiojimu, kadangi Bendrosios sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra neteisėtos, niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (ab initio). Teigė, kad savo ieškiniu ginčija Bendrąsias sąlygas, kuriuose ir yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, t.y. ieškovė apskritai nesutinka, kad arbitražinė išlyga yra teisėta ir galiojanti. Dėl tos priežasties ginčas pagal ieškovės ieškinį turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o ne arbitražo teismui. Paaiškino, kad arbitražo byloje nesutiko su Bendrųjų sąlygų galiojimu, įskaitant ir arbitražinę išlygą, tačiau kadangi ieškinys jau buvo pareikštas arbitražo teisme, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik gintis arbitražo byloje. Tai pat nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme dėl arbitražo teismo sprendimo taip pat palaikė savo motyvus dėl arbitražinės išlygos neteisėtumo ir negaliojimo. Atkreipė dėmesį, kad arbitražo procese ne kartą pažymėjo, jog nebuvo supažindinta su Bendrosiomis sąlygomis, todėl nesutiko su visų Bendrųjų sąlygų galiojimu, arbitražiniu susitarimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025-05-20 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinį atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 5 575,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad privatūs juridiniais asmenys „SH Invest Group LP“ ir AB „ORLEN Lietuva“ sudarė (pasirašė) komercinius sandorius, kurių sutarčių (2022 metų ir 2023 metų) Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiuose buvo nurodyta, kad bet kokį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, kylantį iš sutarčių ar susijusį su sutartimis, sutarčių pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, sutarčių šalys sprendžia geranoriškų derybų būdu. Nesusitarus, per 30 kalendorinių dienų ginčas perduodamas spręsti (jei sutarčių Specialiųjų sąlygų 8 punktas nenustato kitaip) Vilniaus komercinio arbitražo teismui, jei pirkėjas yra ne Lietuvos Respublikos subjektas. Arbitrų skaičius – 1 (vienas), jei ginčo suma iki 150 000 Eur arba 3 (trys), jei ginčo suma viršija 150 000 Eur. Arbitrai paskiriami pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą, teismo posėdžius rengiant Vilniaus mieste lietuvių kalba), taikant Lietuvos Respublikos teisę.

6.       Remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2024-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-567-798/2024 nagrinėdamas pareiškėjos „SH Invest Group LP“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0135/2024, suinteresuotas asmuo (ieškovė) – akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“, paliko Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e nepakeistą, kuriuo Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2024-08-19 sprendimu priteisė ieškovei AB „ORLEN Lietuva“ iš atsakovės „SH Invest Group LP“ 984 534,39 Eur skolą; 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2023-12-29 iki visiško skolos sumokėjimo ir 55 871,45 Eur arbitražo išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 774 Eur arbitražo išlaidas; kitus reikalavimus atmetė, vadovaujantis tarp šalių pasirašytomis (2022 metų ir 2023 metų) Specialiosiomis ir Bendrosiomis sąlygomis. Lietuvos apeliacinis teismo 2024-10-24 nutarties 51 punkte nurodė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos nurodytais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktų pagrindais, nes arbitražiniai susitarimai laikomi galiojančiais (KAĮ 10 straipsnio 2 dalis) bei yra įforminti šalių pasirašytomis sutarčių Specialiosiomis sąlygomis, o Bendrosios sąlygos (ir 13.2.2 papunktis) yra neatskiriamos šių sutarčių dalys, o supažindinimas su sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiu suinteresuoto asmens AB „ORLEN Lietuva“ atliktas tinkamai.

7.       Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys grindžiamas tais pačiais pagrindais ir argumentais, kurie buvo nurodyti tiek ieškovės atsiliepime, tiek skunde, dėl kurių išsamiai pasisakyta minėtuose Vilniaus komercinio arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinis teismo procesiniuose sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, keliami reikalavimai jau išnagrinėti tiek Vilniaus komercinio arbitražo teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismo vertinimu ieškovė tęsdama teisminį procesą šioje byloje ir, be kita ko, prašydama Bendrąsias sąlygas jos atžvilgiu pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, kurių pagrindu teismams jau išsprendus šalių ginčą iš esmės yra priteista iš ieškovės „SH Invest Group LP“ skola atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ įsiteisėjusiu sprendimu, siekė ne apginti savo pažeistas teises, o pakartotinio jai palankaus teismų jau nustatytų aplinkybių vertinimo.

8.       Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu, priimtais įsiteisėjusiais sprendimais, kuriuose buvo keliami analogiški klausimai (reikalavimai), grindžiami tais pačiais pagrindais ir argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

9.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas buvo išnagrinėtas ne ieškovės naudai – byla pagal jos pareikštą ieškinį nutraukta, todėl pripažino, kad atsakovė, kurios procesinis elgesys buvo tinkamas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus – detalią teisinių paslaugų suvestinę, kad šioje byloje iš viso patyrė 5 575,68 Eur atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu atitiko ir neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių. Atsižvelgiant į tai, teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės atsakovės naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskiruoju skundu apeliantė Jungtinės Karalystės bendrovė „SH Invest Group LP“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-05-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-808-1174/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti civilinės pagal ieškovo SH Invest Group LP ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nutartimi nutraukdamas civilinę bylą neatsižvelgė į tai, kad klausimas dėl ieškovės ieškinio priimtinumo jau buvo išnagrinėtas aukštesnės instancijos teismo, t.y. Panevėžio apygardos teismas 2025-03-25 nutartimi. Teismų precedentų vertikalus privalomumas reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), juo labiau negali ignoruoti aukštesnės instancijos teismo sprendimų, priimtų tuo pačiu klausimu toje pačioje byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju klausimą dėl bylos nutraukimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė ir nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo 2025-03-25 nutartimi šioje byloje, Nutartyje jos neaptarė ir nevertino, pažeidė vertikalaus teismo precedento privalomumo principą. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2025-03-25 nutartimi iš esmės konstatavo, kad ieškovės ieškinys priimtinas ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, po ko pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė nagrinėti. Nuo to laiko byloje niekas nepasikeitė. Atsakovės pateiktas prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo buvo grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, dėl kurių Telšių apylinkės teismas 2025-01-20 nutartimi jau buvo atsisakęs priimti ieškinį, ir kuriuos išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2025-03-25 nutartimi konstatavo, kad jie yra nepagrįsti ir iš esmės nurodė pirmosios instancijos teismui priimti ieškovės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. 

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodydamas prieštaringus motyvus, sprendė, kad analogiškas ginčas ir analogiški ieškovės reikalavimai jau buvo išnagrinėti arbitražo teisme. Ieškovės reikalavimas dėl arbitražo išlygos negaliojimo arbitražo byloje nebuvo pareikštas. Dėl tos priežasties ginčas pagal ieškovės ieškinį turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o ne arbitražo teismui.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „ORLEN Lietuva” prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-05-20 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 3 306,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Panevėžio apygardos teismas išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Tokie apeliantės argumentai neatitinka proceso eigos bei šio teismo procesinio sprendimo turinio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad arbitražinis susitarimas neturi absoliučios galios. Tai reiškia, kad kaip ir bet kurią kitą sutartį, arbitražinį susitarimą šalys bendru sutarimu gali pakeisti ar jo atsisakyti (pavyzdžiui, tais atvejais, kai mato, jog ginčo sumos ir arbitražo kaštų santykis būtų neracionalus). Vienas iš arbitražinio susitarimo atsisakymo būdų – konkliudentiniais veiksmais. Ieškovui padavus ieškinį, atsakovas gali atsiliepti dėl ginčo esmės, tokiu būdu dalyvauti procese, sutikdamas su teismo jurisdikcija ir atsisakydamas arbitražo jurisdikcijos. Atitinkamai, turint omenyje galimybę atsisakyti arbitražinio susitarimo, apeliacinės instancijos teismas visiškai teisingai nurodė antrąjį teisiškai reikšmingą aspektą – poreikį išklausyti AB „ORLEN Lietuva“ poziciją dėl bylos nagrinėjimo teisme. Pateikęs šiuos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, rezoliucinėje dalyje eksplicitiškai nurodydamas poreikį pakartotinai išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje suformulavo aspektus, į kuriuos reikalinga atsižvelgti klausimą nagrinėjant iš naujo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymus, konkrečiai – užtikrino atsakovei teisę pasisakyti dėl arbitražinio susitarimo ir išklausęs jos valią bylą nutraukė esant įsiteisėjusiam arbitražo sprendimui. Tai visiškai atitinka teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, jog Panevėžio apygardos teismo 2025-03-25 nutartimi galutinai išspręstas teismų jurisdikcijos klausimas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tarptautinės jurisdikcijos klausimais priimtos teismo nutartys neturi res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 212-230). Atkreiptinas dėmesys, kad jurisdikcijos klausimas buvo galutinai išspręstas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, be kita ko, peržiūrėtu KAĮ 50 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos apeliacinio teismo, kurio nutartis taip pat yra įsiteisėjusi. Taigi klausimas yra išspręstas, tačiau ne tokiu būdu, kurį siūlo ieškovė.

11.2.                      Ieškovė klaidingai aiškina kompetencijos paskirstymą tarp teismo ir arbitražo bei nepagrįstai teigia, kad teismas gali pakartotinai spręsti dėl Bendrųjų sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Taip pat ieškovė de facto kelia arbitražo sprendimo revizavimo klausimą, kompetencijos tarp arbitražo ir teismo paskirstymo klausimą, bei klausimą, kokiame proceso etape teisę pasisakyti dėl savo kompetencijos turi arbitražas, o kokiame – teismas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės kvestionuoti arbitražo sprendimo ieškovės prašomu būdu. Teisės aktai įtvirtina konkrečius arbitražo sprendimo peržiūrėjimo pagrindus: tais atvejais, kai Lietuvos teisme siekiama kvestionuoti arbitražo, kurio vieta yra Lietuvoje, priimtą sprendimą, taikoma KAĮ 50 straipsnyje reglamentuota jo panaikinimo tvarka ir panaikinimo pagrindai. KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinta arbitražo sprendimo panaikinimo tvarka atitinka 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (1958 m. Niujorko konvencija) V straipsnyje nustatytą tvarką. Tiek pagal KAĮ 50 straipsnį, tiek pagal 1958 m. Niujorko konvenciją galioja draudimas peržiūrėti arbitražo sprendimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė jau įgyvendino teisę į teisminę arbitražo sprendimo peržiūrą – KAĮ nustatyta tvarka skundą dėl VKAT sprendimo išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas prašymą jį panaikinti atmetė, patvirtino tiek arbitražinio susitarimo, tiek Bendrųjų sąlygų privalomumą ieškovei. Ieškovės pateikiamos teismų praktikos citatos šiai bylai neaktualios, nes susijusios su kitokiomis procesinėmis situacijomis, nei šioje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta, nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025-01-14 ieškovė Jungtinės Karalystės bendrovė „SH Invest Group LP“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ parengtas 2022 m. pirkimo – pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas ir 2023 m. metų pirkimo – pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas ieškovės atžvilgiu niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu.

15.       2025-01-20 nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai atsisakė priimti ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinį atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, išaiškino ieškovei, kad ieškinys teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

16.       2025-03-25 Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-01-20 nutarties, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-01-20 nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

17.       2025-03-27 teisėjos rezoliucija ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinys priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

18.       2025-04-16 atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu. Prašyme nurodė, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, į kurio taikymo sritį patenka ieškinio reikalavimai, todėl egzistuoja pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Arbitražo byloje ieškovė nekėlė Bendrosiose sąlygose įtvirtinto arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimo, todėl nekyla abejonių, kad Bendrųjų sąlygų galiojimo ir privalomumo klausimas šalių buvo ir yra priskirtinas arbitražo kompetencijai. Taip pat pažymėjo, kad Bendrųjų sąlygų galiojimo ir privalomumo klausimas yra jau išspręstas įsiteisėjusiu Arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės.

19.       Remiantis byloje pateiktu 2024-08-19 Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu, priimtu byloje Nr. V-0135/2024e, nustatyta, kad 2023-12-29 ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) AB „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ 1 065 413,04 Eur skolą (944 446,55 Eur, 99 244,22 Eur delspinigių, 21 722,27 Eur sutartinių delspinigių), 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki skolos visiško sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl į Sutartis inkorporuotų Bendrųjų sąlygų nuostatų, numatančių reikalavimus atsakovei pateikti įrodymus, būtinus 0 proc. PVM tarifo taikymui (Bendrųjų sąlygų 8.10 - 8.12 punktai), vykdymo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė reikalingų dokumentų, todėl ieškovė išrašė i) patikslintas PVM sąskaitas faktūras už 2022 m. ir 2023 m. balandžio ir liepos mėnesiais parduotas prekes, jose nurodydamas taikytiną standartinį 21 proc. PVM tarifą, bei ii) sąskaitą už VMI mokėtinus delspinigius ir pareikalavo atsakovės sumokėti sąskaitose nurodytą mokėtino PVM sumą bei VMI mokėtinus delspinigius. Atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu, atsikirsdama į ieškinį nurodė, kad Bendrųjų sąlygų 8.15 punktas yra siurprizinė sąlyga, kadangi ieškovė nesupažindino atsakovės su Bendrosiomis sąlygomis bei dėl to, kad jų nebuvo galima protingai tikėtis būsiant Sutartyse.

20.       Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau – ir arbitražo teismas) 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu priteisė ieškovei AB „ORLEN Lietuva“ iš atsakovės „SH Invest Group LP“ 984 534,39 Eur skolą (944 446,55 Eur nesumokėto PVM + 18 365,578 Eur PVM delspinigių + 21 722,27 Eur delspinigių pagal sutartį), 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki visiško skolos sumokėjimo ir 55 871,45 Eur arbitražo išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 774 Eur arbitražo išlaidas; kitus reikalavimus atmetė.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e, 2024-10-24 priėmė nutartį, kuria Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e paliko nepakeistą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išanalizavęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį, apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad Panevėžio apygardos teismas 2025-03-25 nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo, ginčo teismingumo klausimus ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinį negalėjo spręsti dėl bylos nutraukimo, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, prieštaraujančius tiek bylos medžiagai, tiek įstatymo nuostatoms.

23.       Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, 2025-03-25 Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-01-20 nutarties, nurodė, kad šioje proceso stadijoje nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sutarčių pagrindu jau yra inicijuotas ir šiuo metu tebevyksta procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme, kuriame ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir forma galėtų pareikšti visus prieštaravimus tiek dėl pačios arbitražinės išlygos negaliojimo, tiek ir dėl ginčo sutarčių negaliojimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos atsisakymo ir šalių nukreipimo į arbitražą, vadovaudamasis kooperacijos, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 8, 12, 17 straipsniai), turi suteikti atsakovei galimybę pateikti savo paaiškinimus ir aiškiai išreikšti poziciją dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, (ne)galiojimo bei taikymo, siekdamas užtikrinti proceso šalių teisę į tinkamą teismo procesą. 

24.       CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

25.       Remiantis minėta nuostata, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas negali jo išspręsti, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Panevėžio apygardos teismas 2025-03-25 nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo klausimą bei, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo sprendimu. Kaip pagrįstai nurodė ir atsakovė, pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl jurisdikcijos įvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus išklausyti šalis ginčo klausimu bei sprendimą priimti nustačius papildomas bylai reikšmingas aplinkybes.

26.       Antra, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinį neturėjo teisės nutraukti civilinės bylos nagrinėjimo ir privalėjo bylą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai išaiškinta, kad  tuo atveju, jeigu teismui priėmus ieškinį vėliau paaiškėja, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paaiškėja, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 ir 6 punktai). Tai imperatyvi teisės norma, grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kurią teismas taiko ex officio (pagal pareigas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 18 punktas). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paaiškėjus papildomos aplinkybėms (išklausius šalių paaiškinimus dėl arbitražinės išlygos taikymo, įvertinus pateiktus papildomus duomenis, susijusius su Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. V-0135/2024e priimtu sprendimu), pagrįstai vertino ir sprendė dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3  punkto pagrindu.

27.       Trečia, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju ieškovės keliami reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiais Vilniaus komercinio arbitražo teisme bei Lietuvos apeliaciniame teismo sprendimais, o ieškovė tęsdama teisminį procesą šioje byloje ir prašydama visas Bendrąsias sąlygas jos atžvilgiu pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, tame tarpe ir dėl arbitražinės išlygos, kurių pagrindu teismams jau išsprendus šalių ginčą iš esmės yra priteista iš ieškovės „SH Invest Group LP“ skola atsakovei AB „ORLEN Lietuva“, siekia ne apginti savo pažeistas teises, o pakartotinio jai palankaus teismų jau nustatytų aplinkybių vertinimo.

28.       Pažymėtina, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

29.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

30.       Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiojo teisinio santykio atžvilgiu. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo, esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).

32.       Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).

33.       Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 24 punktas).

34.       Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 30 punktas).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

36.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo šalys šioje byloje bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo išnagrinėtoje byloje yra tapačios. Taip pat abiejose bylose kelti materialiniai teisiniai reikalavimai (ieškinio dalykas) bei ieškinio pagrindas neatsiejamai susiję tarpusavyje ir nors suformuluoti skirtingai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš dalies laikyti tapačiais – Vilniaus komercinio arbitražo teismo nagrinėtoje byloje ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) AB „ORLEN Lietuva“ prašė taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti skolą pagal atsakovei išrašytas patikslintas PVM sąskaitas faktūras šalių sudarytų sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.15 punkto pagrindu, o nagrinėjamu atveju ieškovė prašo visas sutarčių Bendrąsias sąlygas, tame tarpe ir Bendrųjų sąlygų 8.15 punktą ir Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunktį (dėl arbitražinės išlygos) pripažinti negaliojančiomis, motyvuodama tuo, kad atsakovas (AB „ORLEN Lietuva“) neįvykdė supažindinimo su Bendrosiomis sąlygomis pareigos, bei, kad Bendrosios sąlygos laikytinos siurprizinėmis sąlygomis.

37.       Pažymėtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas sprendimo 3.2 papunktyje „Arbitražo teismo kompetencija“ konstatavo, kad šalys nereiškė prieštaravimų dėl arbitražo teismo jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštus reikalavimus, tačiau atsakovė „SH Invest Group LP“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepripažįsta visų (trijų) pirkimo–pardavimo sutarčių Bendrųjų sąlygų galiojimo ir teisėtumo, įskaitant sąlygą dėl ginčo nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme <...>. Tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nesuformulavo ir nepareiškė aiškaus ir nedviprasmiško prieštaravimo dėl arbitražo teismo jurisdikcijos. Pagal KAĮ 7 straipsnio 1 dalį, jeigu ginčo šalis, žinodama, kad yra pažeista jos teisė, vis tiek dalyvauja arbitražinio nagrinėjimo procese ir per protingą laiką nepareiškia savo nesutikimo dėl tokio pažeidimo, laikoma, kad šalis atsisako savo teisės į prieštaravimą. Dėl to arbitražo teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl pareikštų reikalavimų.

38.       Arbitražo teismas taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad Bendrųjų sąlygų 8.15 punktas yra siurprizė sąlyga, sprendė, kad Bendrųjų sąlygų 8.15 punktas nėra siurprizinė sąlyga, todėl kaip ir kitos aktualios Sutarčių nuostatos, gali ir turi būti taikomos šalių teisiniams santykiams (Arbitražo sprendimo 140 punktas). Sprendimo 127-128 punktuose arbitražo teismas taip pat nurodė, kad „Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad visų Sutarčių Specialiosiose sąlygose, pasirašytose Atsakovo, yra nurodyti patvirtinimai apie tai, kad i) Atsakovui prieš pasirašant Sutartis BS buvo pateiktos susipažinti; Ieškovas nurodė, kur galima susipažinti su BS; Atsakovui Ieškovas pasiūlė atsiųsti BS; ii) šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog buvo įgyvendinti CK 6.185 str. 3 d. reikalavimai, bei į tai, kad iii) į Bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtus patvirtinimus, Arbitražo teismas sprendžia, kad Ieškovas supažindinimo su Bendrosiomis sąlygomis pareigą įvykdė tinkamai ir Bendrosios sąlygos yra privalomos Atsakovui. Ši aplinkybė, kaip ir minėta, nėra savaime pakankama tam, kad būtų konstatuotas kiekvienos Bendrųjų sąlygų privalomumas Atsakovui. Kitaip tariant, net jei Bendrosios sąlygos ir yra privalomos Atsakovui, tam tikros jų nuostatos gali būti netaikomos, jeigu būtų pripažintos siurprizinėmis CK 6.186 straipsnio pagrindu.“

39.       Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024-08-19 sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0135/2024e, 2024-10-24 nutartyje nurodė, kad atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiai, kuriuose įtvirtinta arbitražinė išlyga, laikytina netikėta (siurprizine) sąlyga (nutarties 49 punktas). Teisėjų kolegija padarė šias išvadas: skundžiamas arbitražo teismo sprendimas negali būti naikinamas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi byloje nenustatytas KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių draudimų sudaryti arbitražinį susitarimą pažeidimas bei KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu, nes skundžiamas arbitražo teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir pareiškėja nepateikė įrodymų dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai. Taip pat nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos nurodytais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktų pagrindais, nes arbitražiniai susitarimai laikomi galiojančiais (KAĮ 10 straipsnio 2 dalis) bei  yra įforminti šalių pasirašytomis sutarčių Specialiosiomis sąlygomis, o Bendrosios sąlygos (ir 13.2.2 papunktis) yra neatskiriamos šių sutarčių dalys, o supažindinimas su sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiu suinteresuoto asmens AB „ORLEN Lietuva“ atliktas tinkamai (nutarties 51 punktas).

40.       Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju įsiteisėjusiais Vilniaus komercinio arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais konstatavus, kad šalių sudarytų sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.15 punktas (dėl teisės išrašyti pakoreguotas PVM sąskaitas faktūras) ir 13.2.2 papunktis (dėl arbitražinės išlygos) laikytinos galiojančiomis, atsakovei neįrodžius, kad šios sąlygos laikytinos siurprizinėmis ir, kad atsakovė nebuvo su jomis supažindinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punkto pagrindu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik dėl minėtų sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu.

41.       Pažymėtina, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

42.       Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 2020 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių 2022 metų ir 2023 metų sudarytų sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiuose nurodyta, kad bet kokį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, kylantį iš sutarčių ar susijusį su sutartimis, sutarčių pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, sutarčių šalys sprendžia geranoriškų derybų būdu. Nesusitarus, per 30 kalendorinių dienų ginčas perduodamas spręsti (jei sutarčių Specialiųjų sąlygų 8 punktas nenustato kitaip) Vilniaus komercinio arbitražo teismui, jei pirkėjas yra ne Lietuvos Respublikos subjektas. Arbitrų skaičius – 1 (vienas), jei ginčo suma iki 150 000 Eur arba 3 (trys), jei ginčo suma viršija 150 000 Eur. Arbitrai paskiriami pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą, teismo posėdžius rengiant Vilniaus mieste lietuvių kalba), taikant Lietuvos Respublikos teisę. Kaip jau minėta, Vilniaus komercinio arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinis teismo procesiniais sprendimais konstatuota, kad sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.2.2 papunkčiai, kuriuose įtvirtinta arbitražinė išlyga, šalims yra galiojantys ir taikytini.

44.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, įstatyminiu reglamentavimu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad konkrečiu atveju yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl likusių sutarčių Bendrųjų sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad ieškovės ieškinys dėl Bendrųjų sąlygų, išskyrus Bendrųjų sąlygų 8.15 punkto ir 13.2.2 papunkčio, pripažinimo negaliojančiomis teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui (CPK 298 str. 1 d. 9 p.).

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais pripažįsta, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias bylos nutraukimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, tačiau šie procesinių teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad civilinė byla pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinį atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ dėl sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.15 punkto ir 13.2.2 papunkčio pripažinimo negaliojančiomis nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 3 p. ir 6 p.), dėl kitų sutarčių Bendrųjų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 298 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47.       CPK

48.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 306,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.16 punktas), bei tai, kad prašomos priteisti išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, mažina priteistinų atstovavimo išlaidų sumą iki 935,08 Eur sumos (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Patikslinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.15 punkto ir 13.2.2 papunkčio pripažinimo negaliojančiomis nutraukti.

Ieškinio reikalavimus dėl kitų Bendrųjų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis palikti nenagrinėtus.

Išaiškinti, kad ieškovės ieškinys dėl Bendrųjų sąlygų, išskyrus Bendrųjų sąlygų 8.15 punkto ir 13.2.2 papunkčio, pripažinimo negaliojančiomis teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

Priteisti iš ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“, juridinio asmens kodas SL034603, atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, juridinio asmens kodas 166451720, naudai 5 575,68 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.”

Priteisti iš ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „SH Invest Group LP“, juridinio asmens kodas SL034603, atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, juridinio asmens kodas 166451720, naudai 935,08 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                           Rasa Bartašienė