Civilinė byla Nr. 2-476-615/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03745-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 02 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui R. Z., jo atstovei advokatei D. J., atsakovo AB „Kauno energija“ atstovui G. K., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB „City Servise“ atstovei A. Č., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Žaidas“ atstovei I. A., nedalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. M., S. M., K. M., M. M., V. M., J. B., I. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų, trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje esant Kauno miesto savivaldybei, AB „City Servise“, UAB „Žaidas“, V. M., S. M., K. M., M. M., V. M., J. B., I. S.,
n u s t a t ė:
Ieškovas patikslintu ieškiniu (IV t. 3-10 b.l.) prašo: 1) Pripažinti, kad atsakovas vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1998-02-02 sutartį Nr. 7112213 bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį; 2) Įpareigoti atsakovą atstatyti buitinės katilinės, esančios pastate Vaižganto g. 20, Kaunas, funkcijas; 3) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą sumoje 7 300, 00 Lt; 4) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą dėl šildymo sistemos išmontavimo, sumoje 31 000, 00 Lt; 5) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 6 940, 00 Lt, kuri susidarė dantų gydymui ir protezavimui panaudotų lėšų šilumos katilo įrengimui; 6) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 2 000,00 Lt, kuri susidarė dėl būtinybės demontuoti baldus iš gyvenamojo ploto; 7) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje l649,20 Lt, kuri susidarė dėl prarastos sandėliavimo patalpos; 8) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 36 000,00 Lt, kuri susidarė dėl netektos galimybės sezono metu dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas; 9) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 3 600,00 Lt, kuri susidarė per 2009-2010 metų šildymo sezoną: 10) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinė žala dėl netekto gyvenamojo ploto, kuri sudaro 538 x 20,00 Lt (5,00x4)=10760,00 Lt; 11) Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 12) Priteisti iš atsakovo AB „Kauno energija“ bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė nurodė, kad 1996-06-25 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieškovui ir jo šeimos nariams buvo suteikta neterminuotam naudojimui 29,41 kv. m. gyvenamoji patalpa, kurią sudaro 1 kambarys, kurio gyvenamasis plotas 20,86 kv.m., 1/3 7,09 kv.m. bendros virtuvės, 1/3 vonios, kurios plotas yra 2,45 kv.m., 1/3 WC, kurio plotas 1,93 kv.m., 1/3 1,66 kv.m., 1/3 8,05 kv.m., 1/3 11,49 kv.m. koridoriaus bei 5,32 kv.m. sandėlys rūsyje, esantys Vaižganto g. 20-3, Kaunas. Ši sutartis nėra nutraukta iki šiol, todėl ieškovas su savo šeima nuomos sutarties pagrindu suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi iki šiol. 1998-02-02 buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.7112213 bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis su SPAB „Kauno energija“. Šiomis sutartimis atsakovas įsipareigojo profilaktiškai remontuoti ir reguliuoti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, atlikti šildymo sistemų sandarumo bandymus ir praplovimus bei parengimą žiemai. Aukščiau nurodytomis sutartimis ieškovas savo ruožtu įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ieškovas visą laiką laiku atsiskaitydavo pagal atsakovo pateiktas sąskaitas. 1999 m. rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, atsakovas ieškovui ėmė nebetiekti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nors apie tai neinformavo ieškovo. Remiantis 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutarties 4 punkto nuostatomis, sutartis buvo sudaryta iki 1999-12-31 ir ji buvo tęsiama kasmet, jeigu likus mėnesiui iki metų pabaigos nė viena iš šalių sutarties neatsisako arba nepareiškia noro sutarties peržiūrėti. Tame pačiame sutarties punkte buvo nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta anksčiau minėto laiko, raštu įspėjus kitą šalį vieną mėnesį prieš jos nutraukimą. Analogiškos sąlygos buvo išdėstytos ir 1998-02-02 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr.7112213 12 punkte. Atsakovas niekada ieškovui nesiuntė jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą ar jos nepratęsimą. Atsakovas šiais savo veiksmais pažeidė CK 6.390 straipsnio 3 dalies, 4 dalies bei Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Šioje byloje šilumos energijos tiekimo sutartis vienareikšmiškai ir neabejotinai pripažintina viešąja sutartimi (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nutraukdamas energijos tiekimą nesilaikė ne tik šalių pasirašytų sutarčių nuostatų bet ir CK bei kitų įstatymų reikalavimų. Tai patvirtina faktą, jog šilumos energijos tiekėjas neteisėtai vienašališkai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o tuo pačiu ir šilumos energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų. Tokiu būdu atsakovo veiksmai pažeidė tiek vartotojo kaip abonento pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tiek kaip vartotojo pagal vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) teises. Pažymėtina ir tai, jog Vaižganto gyvenamojo namo Nr. 20 katilinės operatyvinis žurnalas patvirtina faktą, kad 2009 m. birželio 29 d. buvo atliktas metinis profilaktinis katilinės remontas ir katilinė 2009-2010 metų šildymo sezonui buvo paruošta. Tačiau nepaisant paties atsakovo pasiruošimo darbų šildymo sezonui, šildymo sezonas nebuvo pradėtas, bei pati katilinė, esanti Vaižganto g. gyvenamajame name Nr. 20 buvo sugadinta ir vėliau išardyta. Tai yra katilai -KČM Nr. 2 su APOK-1 dujine automatika ir „Modratherm PKM 45 E“ Nr. 1, buvę katilinėje buvo atsakovo išmontuoti, taip pat buvo išmontuota visa katininės įranga (įsiplėtimo bakelis, vamzdynas) bei siurblys priduobės vandeniui pašalinti. Dėl padarytos neteisėtos veikos ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas taip pat neteisėtai išmontavo elektros tinklą ir elektros apskaitos prietaisą, tuo būdu, sandėliukas ne tik kad buvo apsemtas iš priduobės susikaupusiu vandeniu (neteisėtai išmontuotas siurblys vandeniui pašalinti), tačiau ir be elektros tinklo. Dėl pastarosios priežasties ieškovas prarado sandėliavimo patalpą, kuri buvo užlieta (apsemtos maisto atsargos) ir be elektros apšvietimo. Sandėliavimu negalima naudotis jau 31 mėnesį, todėl remiantis sandėliavimo patalpų nuomos rinkos kainomis (10 Lt už m2) ieškovui padaryta žala siekia 1649,2 Lt (5,32 x 10 x 31 = 1649). Nepagrįstas ir neteisėtas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas suponavo ieškovo nuostolių atsiradimą. Kadangi ieškovui nebebuvo tiekiama šilumos energija į nuomos teisėmis suteiktą gyventi gyvenamąją patalpą, kurioje iki šiol ieškovas gyvena su nepilnamečiu sūnumi, jam teko įsirengti šildymo sistemą pačiam. Šie darbai kainavo 7300 Lt. Kadangi ieškovas jam suteiktame gyvenamajame bute gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kuriam privalo užtikrinti elementarias būtinas gyvenimo sąlygas, tačiau nutraukus šildymo tiekimą ieškovui ir jo nepilnamečiam sūnui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumai, pažeminimas. Buvo nutrauktas vandens tiekimas, nepagrįstai argumentuojant, kad butas buvo nešildomas. Teko rūpintis papildoma technika, kad nesušaltų ieškovas bei jo nepilnametis sūnus. Neturtinę žalą, kurią patyrė atsakovui neteisėtai nutraukus sutartis ir nustojus tiekti šildymo energiją, ieškovas vertina 30 000 Lt. Be to, UAB „Turto ir verslo tyrimų centro“ vieno kambario, esančio Kauno m. sav. Vaižganto g. 20-3A vertinimo ir nuostolių nustatymo ataskaitos išvadoje dėl turto vertės nustatyta, kad rinkos vertės netekimo dydis, susidaręs dėl šildymo sistemos išmontavimo, ko pasėkoje butas tapo nešildomasis netinkamas gyventi yra 31 000,00 Lt, šie nuostoliai turi būti priteisti iš atsakovo. Be to, ieškovo 20 m2 kambario plote yra pastatytas kieto kuro katilas su apsaugine zona, kurie užima 4 m2 bendro kambario ploto. Todėl dėl atsakovo kaltės ieškovas neteko ir taip nedidelio gyvenamojo namo dalies ploto. Dėl to, kad kambaryje yra įrengtas kieto kuro katilas, ieškovas neteko komfortabilumo bute, kadangi apsauginė zona, kuro minimalus sandėliavimas, pats kieto kuro kūrenimas yra komplikuotas gyvenamojoje zonoje. Todėl netektas gyvenamojo buto plotas vertintinas kaip patirta turtinė žala ieškovo atžvilgiu. Netektas plotas laikotarpiu nuo 2010-001-01 iki 2010-04-08; nuo 2010-10-15 iki 2010-12-31 (174 kalendorinės dienos); nuo 2011-01-01 iki 2011-04-14; nuo 2011-10-15 iki 2011-12-31 (180 kalendorinių dienų); nuo 2012-01-01 iki 2012-04-12; nuo 2012-10-29 (132 kalendorinės dienos). Viso 486 (174+180+132=486) kalendorinės dienos. Gyvenamojo komfortabilaus buto 1 m2 vertintina 5,00 Lt už vieną dieną. Todėl šiai dienai ieškovo patirta turtinė žala, dėl netekto gyvenamojo ploto sudaro 538 x 20,00 Lt (5,00 x 4) = 10 760,00 Lt. Be to, ieškovas per laikotarpį 2009-2010 šildymo sezono metu patyrė dar papildomai 3 600 Lt turtinės žalos, kadangi namas tapo nešildomas, visa ieškovo buitinė technika, taip pat ir namo vidaus apdaila negrįžtamai prarado sau būdingas savybes. Taip pat į šią žalą įskaičiuota, užliejus sandėliavimo patalpas, prarastos maisto atsargos (uogienės, daržovės, konservuoti produktai). Be to, ieškovo bute įrengtos kieto kuro krosnelės palikti be priežiūros negalima, todėl būtina nuolatinė, nepertraukiama priežiūra. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad ieškovas prasidėjus šildymo sezonui, yra priverstas prižiūrėti kieto kuro krosnelę ir dėl šios priežasties, prarado galimybę dirbti. Ieškovas turi statybos inžinieriaus ir vairuotojo profesionalo kvalifikaciją, tačiau negali išnaudoti savo realių galimybių į darbą, kadangi, kaip jau buvo minėta, yra priverstas nepertraukiamai prižiūrėti kieto kuro krosnį. Pagal ieškovo turimą kvalifikaciją, minimalus darbo užmokestis siekia 2 000,00 Lt per mėn. Žala paskaičiuota pagal vidutinį šalyje mėnesinį atlyginimą, kuris yra 2 000,00 Lt per mėn. padauginus iš laikotarpio - šildymo sezonų 2010-2011, 2011-2012 ir 2012-2013, trunkančių po 6 mėn. trukmės. Viso 2 000,00 x 6 x 3 =36 000,00 Lt. Kaip matyti iš pateikto skaičiavimo, negautos su darbo santykiais susijusios pajamos siekia 36 000,00 Lt. Be to, 6 940,00 Lt buvo skirta odontologo išlaidoms, kadangi ieškovui yra būtina susidėti dantų protezus. Dėl atsakovo kaltės, savo santaupas ieškovas buvo priverstas investuoti į kieto kuro katilą, jo pastatymą, todėl negalėjo kreiptis pas odontologą dėl kritinės dantų būklės. Papildomai pažymėtina ir tai, kad sulig kiekviena diena ieškovo dantys dar labiau gedo ir genda toliau ir tai yra negrįžtamas procesas. Atsakovas turi padengti 6 940,00 Lt ieškovo sveikatai padarytai žalai atlyginti. Be to, ieškovas AB „Lietuvos dujoms“ prieš atjungiant ieškovo butą nuo pagrindinės šildymo sistemos, mokėjo padidintu tarifu už naudojimąsi tik dujiniu paviršiumi valgio gaminimui. Po neteisėto ieškovo buto atjungimo nuo pagrindinės sistemos, ieškovas pradėjo šildytis ir dujomis didesniu kiekiu, nuo kurio tarifas ženkliai mažesnis. AB „Lietuvos dujos“ atsisakė sumažinti tarifą, neva butas yra nešildomas. Be to, AB „Kauno vandenys“ pusę metų nuo šildymo sistemos atjungimo netiekė ir vandens, dėl ko ieškovas patyrė didelį diskomfortą. AB „Kauno vandenys“ pareiškė, kad butas nebuvo šildomas, todėl nėra tikslo tiekti vandens į minėtąjį butą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas ieškinio nepripažįsta ir jį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu 1998-02-02 buvo sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 7112213, bei 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis. 2006-03-02 metais Kauno miesto savivaldybė gyvenamojo namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaunas, bendro naudojimo objektus administruoti paskyrė UAB „Žaidas“, kuri savo iniciatyva pasirinko šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoją AB „City Service“. Kadangi namo administratorius UAB „Žaidas“ šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko ne AB „Kauno energija“, o kitą juridinį asmenį, t. y. AB „City Service“, todėl 1999-02-02 su ieškovu sudaryta Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis dėl šildymo sistemos aptarnavimo pasibaigė. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą vykdė AB „City Service“, todėl pripažinti, kad atsakovas AB „Kauno energija“ vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį pagrindo nėra. Be to, V. M., S. M. ir K. M. 2009-10-12 raštu Nr. R-13-k 1977 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami nepradėti namo, adresu Vaižganto g. 20, Kaune, šildymo bei pareikalauti iš AB „Kauno energija“ demontuoti ir išsivežti šildymo agregatą. V. M., S. M. ir K. M. 2009-11-25 raštu Nr. 02-5639 kreipėsi į šilumos tiekėją AB „Kauno energija“ prašydami nepradėti šildyti namo, adresu Vaižganto g. 20, Kaunas. Prašyme nurodė, kad jie yra grąžinto namo savininkai, prašė namo nešildyti, kadangi namas yra negyvenamas, o antrame aukšte šildymo radiatoriai nupjauti, šildymo sistema visiškai išreguliuota. AB „Kauno energija“ atstovai nuvykę į vietą 2009-11-25 patikrino nurodytą namą ir sudarė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 374877, kuriame pažymėjo, kad pastatas negyvenamas, šildymo sistema nudrenuota, pastatas šildomas dujiniu katilu. Sistemų prižiūrėtojas dėl namo, adresu Vaižganto g. 20, Kaunas, 2009/2010 metų šildymo Parengties šildymo sezonui akto gavimo į šilumos tiekėją AB „Kauno energija“ nesikreipė. AB „Kauno energija“ nei iš namo administratoriaus, nei iš namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo negavo duomenų, kad namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra paruoštos šildymui ir karšto vandens tiekimui. AB „Kauno energija“ 2009-12-18 raštu kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas“, prašydama pateikti informaciją apie esamą situaciją. Pastarasis 2010-01-13 raštu atsakė, kad dėl namo Vaižganto g. 20, Kaunas, šilumos įrenginio (šildymo katilo) demontavimo kreiptis į namo savininką. Nurodytą namą patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybės taryba. 2009/2010 metų šildymo sezonui namo šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service“ neparuošė. Dėl kokios priežasties namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo nebuvo paruošta, AB „Kauno energija“ nėra žinoma. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service“ AB „Kauno energija“ kaip šilumos tiekėjui apie tai, kad namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos šildymo sezonui nebus ruošiamos ir dėl kokios priežasties nepranešė. Dėl nurodytos priežasties AB „Kauno energija“ minėtam namui šilumos nepagamino ir šilumos nepatiekė. AB „Kauno energija“ 2010-05-24 raštu Nr. 20-2438 informavo R. Z., kad namo šildymo sistema nebuvo paruošta šilumos tiekimui, sistemą privalėjo paruošti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service“, kuri yra kontroliuojama namo administratoriaus UAB „Žaidas“. 2010-05-05 AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-2164 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus, nurodančius nuomininko R. Z. teisę naudotis butu Vaižganto g. 20-3, Kaunas. Turto valdymo departamentas 2010-05-27 raštu Nr. 53-2-887 informavo, kad R. Z. ir jo šeimos nariams buvo išduota valstybės garantija (butui nusipirkti), o butu jie naudojasi neteisėtai. Bute seniai negyvena, tik retkarčiais jame lankosi, nevykdo teisės aktų nustatytų prievolių ir valstybės garantija (sutartimi) prisiimtų įsipareigojimų. 2012-07-23 Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškovo 2012-03-29 patikslintą ieškinį nurodė, kad R. Z. 2009-02-10 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2008-12-17 įsakymą Nr. A-4618 bei Kauno miesto savivaldybės išduotą valstybės garantiją Nr. 2696. 2009-06-22 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu R. Z. skundas buvo patenkintas iš dalies, valstybės garantijos 2-as punktas, kuriame buvo numatyta, kad nuomojamų patalpų rinkos vertė yra 124 000 Lt, buvo panaikintas. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau apie vykstančius teismo procesus su R. Z. Kauno miesto savivaldybė atsakovo AB „Kauno energija“ visiškai neinformavo, nors apie tokius procesus žinojo. Atsiliepime Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodo, kad dėl to, jog R. Z. nėra išduota nauja valstybės garantija ir ji nėra įvykdyta, kaltas ir ieškovas, nes jis nebendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, neįsileidžia į gyvenamąsias patalpas, adresu Vaižganto g. 20-3, tiek vertintojų, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų. Tai patvirtina 2010-11-04 raštas Nr. 53-5-3915, 2010-12-04 raštas Nr. 53-5-4414, 2010-12-20 raštas Nr. 53-6-4516, savivaldybės turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-12-29 aktas, 2011-01-21 raštas Nr. 53-5-123, 2011-02-01 raštas Nr. 53-5-293 ir kiti dokumentai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad K. M., V. M., S. M. ir S. M. yra namo Vaižganto g. 20 savininkai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Vaižganto g. 20 namo katilinės operatyvinis žurnalas, kurio išrašą jis pats pateikė, patvirtina faktą, kad 2009-06-29 buvo atliktas metinis profilaktinis katilinės remontas ir katilinė 2009/2010 metų šildymo sezonui buvo paruošta. Atsakovas AB „Kauno energija“ negalėjo pradėti namo šildymo, kadangi namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema nebuvo paruošta šildymui. Atsakovas AB „Kauno energija“ mano, kad pripažinti, jog jis vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1998-02-02 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 7112213 pagrindo nėra. Kadangi namo šildymo sistema yra išardyta, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos
prižiūrėtojo nėra paruošta šildymui, todėl atsakovas AB „Kauno energija“ negali atstatyti buitinės
katilinės funkcijas ir tiekti šilumą ieškovo butui. Ieškovas prašo priteisti jam 7 300,00 Lt turtinę žalą dėl atskiros šildymo sistemos įrengimo ir 31 000,00 Lt turtinę žalą dėl šildymo sistemos išmontavimo (buto verties netekimo). Atsakovas AB „Kauno energija“ 2010-07-15 Vaižganto g. 20, Kaunas, išmontavo jam nuosavybės teise priklausančius šilumos gamybos šaltinį - vandens šildymo katilą Modratherm PKM-45, vandens šildymo katilą KČM su dujine automatika APOK 20, kamino įdėklą, pamaišymo keturšakį vožtuvą ir 2 vnt. ventilius D40. Bendra šios įrangos vertė yra 5 915,00 Lt. Daugiau jokių darbų su namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis AB „Kauno energija“ neatliko. Su šia ieškovo nuostata atsakovas AB „Kauno energija“ nesutinka. Ieškovas nėra nurodyto buto savininkas, butas nuosavybės teise jam nepriklauso, todėl reikšti tokį reikalavimą jis neturi teisinio pagrindo. Ieškovas dirbtinai nori padidinti žalos dydį. Atsakovas mano, kad ieškovo išlaidos susijusios su šildymo sistemos įrengimu yra per didelės. Ieškovas įsirengdamas savo šildymo sistemą galėjo panaudoti likusius šildymo sistemos vamzdyną ir šildymo prietaisus (radiatorius). Be to, ieškovas prašo priteisti turtinės žalos 6 940,00 Lt, sveikatai. Jis nurodo, kad nurodyta pinigų suma buvo skirta dantų gydymui ir protezavimui, tačiau šias lėšas jis panaudojo šilumos katilo įrengimui. Ieškovas nepateikė duomenų (medicininės išvados, pažymos, skaičiavimo), patvirtinančių tai, kad dantų gydymui ir protezavimui buvo reikalinga būtent 2009 metais šildymo sezonui prasidėjus ir būtent nurodyta pinigų suma. Be to, ieškovas nurodo, kad jis patyrė 2 000,00 Lt žalą dėl būtinybės demontuoti baldus iš gyvenamojo ploto, tačiau nenurodo kiek ir kokius baldus reikėjo demontuoti, kas atliko demontavimą, iš ko susidarė nurodyta suma, dėl kokios priežasties baldus reikėjo demontuoti. Atsakovas mano, kad šis ieškovo reikalavimas nėra susijęs su šilumos tiekimo nutraukimu. Be to, ieškovas prašo priteisti 1 649,20 Lt turtinę žalą, dėl prarastos sandėliavimo patalpos. Jis nurodo, kad atsakovas išmontavo elektros tinklą, elektros apskaitos prietaisą, bei priduobės siurblį, ko pasėkoje jam skirtas sandėliukas buvo apsemtas iš pridubės susikaupusiu vandeniu. Bendro naudojimo patalpų administravimą atlieka namo administratorius UAB „Žaidas“, todėl už bendro naudojimo patalpos (kurioje buvo šilumos gamybos šaltinis - dujinis katilas šildymui ir karštam vandeniui ruošti) priežiūros organizavimą, yra atsakingas namo administratorius. Ieškovo reikalavimai atlyginti žalą dėl prarastos sandėliavimo patalpos atsakovo AB „Kauno energija“ atžvilgiu yra nepagrįsti. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36 000,00 Lt žalą, dėl netektos galimybės šildymo sezono metu dirbti ir gauti su darbo santykiais pajamas. Jis nurodo, kad pagal jo turimą kvalifikaciją minimalus darbo užmokestis yra 2 000,00 Lt per mėnesį. Ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių tai, kad jam buvo siūlomas jo turimas kvalifikacijas atitinkamas darbas ir jo nurodytu 2 000,00 Lt darbo užmokesčiu. Ieškovas nenurodė kas, kokį darbą ir kokį darbo užmokestį jam siūlė laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2013 metų kovo mėnesio. Taip pat ieškovas nenurodė, kad jam siūlomo darbo jis atsisakė dėl nuolatinės šildymo krosnelės prižiūrėjimo ir apie tai raštiškai informavo galimą darbdavį. Atsakovas mano, kas ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas prašo priteisti 3 600,00 Lt žalos, kadangi namas tapo nešildomas, visa jo buitinė technika, taip pat ir namo vidaus apdaila negrįžtamai prarado sau būdingas savybes. Nurodydamas šią žalą, ieškovas nenurodo, kokia konkreti jam priklausanti buitinė technika prarado jai būdingas savybes ir kuo tai pasireiškia. Ieškovas nenurodo kokia tos buitinės technikos vertė, kas ir kokiu būdu nustatė, kad ta technika neatstatomai prarado savo būdingas savybes. Be to, ieškovas nenurodo, kuri namo dalis, ar namo dalies vidaus apdaila negrįžtamai prarado jai būdingas savybes, kokiu būdu tai nustatyta, jis taip pat nepateikė jokių skaičiavimų dėl namo vidaus apdailos prarastos vertės. Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 760,00 Lt žalos, dėl netekto gyvenamojo ploto. Atsakovas su šio reikalavimu nesutinka. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis kaip buto nuomininkas moka nuompinigius, nenurodo 1 m 2 nuompinigių dydžio. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis turėjo išlaidų nurodytai pinigų sumai. Kieto kuro krosnelę šildymui ieškovas galėjo įsirengti išmontuoto dujinio katilo patalpoje, kuri ir yra skirta šildymo šaltinio įrengimui. Atsakovas mano, kas ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse numatytos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, kaip vienos iš sąlygos, kuri yra būtina atsakomybei. N. V. g. 20 šildymas buvo nutrauktas butų savininkų prašymu ir turint informaciją, kad ieškovas butu naudojasi nepagrįstai. Ieškovas perdarė šildymo sistemą, pakeitė vamzdynus, radiatoriai yra nupjauti, todėl šilumos tiekimo sistemų atstatymas centralizuotam tiekimui negalimas iki ieškovo perdaryta vidaus šildymo sistema bus atstatyta į projektinę padėtį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo įrengta sistema atitinka teisės aktų jai keliamus reikalavimus. Atsakovas veikė turėdamas teisinę informaciją iš Kauno miesto savivaldybės, kad ieškovas bute gyvena neteisėtai, turėjo informaciją, kad namo šildymo sistema išbalansuota, vamzdžiai išpjaustyti ir kt. Atsakovas išsivežė sau priklausantį įrenginį. Todėl atsakovo kaltės nėra.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Ieškovas ir jo šeimos nariai pagal 1996-06-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį iš Kauno miesto savivaldybės nuomoja gyvenamąsias patalpas su rūsiu ir dalimi bendro naudojimo patalpų, esančių Vaižganto g. 20-3A, Kaune. Į šias patalpas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-20 įsakymais Nr. A-4231, A-4232, A-4233 buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių), ir S. M. nuosavybės teisės, grąžinant patalpas natūra ir nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. R. Z. ir jo šeimos nariai pasirinko, kad jiems ne vėliau kaip iki 2009-01-01 bus perduotos neatlygintinai nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu, LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsniu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-12-17 priėmė įsakymą ir valstybės garantijos turėtojams R. Z., D. Z. bei T. S. išdavėjų pasirinktą 2008-12-17 valstybės garantiją Nr. 2696 - ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. perduoti neatlygintinai nuosvybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas R. Z. apskundė 2008-12-17 valstybės garantiją Nr. 2696 Kauno apygardos administraciniam teismui, o šio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį -panaikino 2008-12-17 valstybės garantiją Nr. 2696. Dėl ne vienerius metus trunkančių teisminių ginčų, kurių iniciatorius yra R. Z., bei neįvykdytos valstybės garantijos ieškovo šeimai, R. Z. iki šiol gyvena pagal nuomos sutartį gyvenamosiose patalpose, adresu Vaižganto g. 20-3, Kaune. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovas negalėjo vienasmeniškai nutraukti 1998-02-02 atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 7112213 bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutarties, bei sustabdyti energijos tiekimą ginčo gyvenamosioms patalpoms, adresu Vaižganto g. 20-3, Kaune, nes kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nekilnojamojo turto savininkas ir šiandien dienai yra Kauno miesto savivaldybė, o prašymą nutraukti energijos tiekimą 2009-11-25 pateikė grąžintino namo savininkai, kurie dar gyvenamųjų patalpų neperėmė ir nėra įregistruotos jų nuosavybės teisės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas R. Z., būdamas abonentu ir sudaręs sutartį tiesiogiai su atsakovu, būtų iš anksto informuotas apie energijos nutraukimą, apribojimą ar sustabdymą, kaip tai numato CK 6.390 straipsnio nuostatos. Mano, kad atsakovas, nutraukdamas sutartis bei energijos tiekimą ginčo gyvenamosioms patalpoms, adresu Vaižganto g. 20-3, Kaune, ieškovui, kaip silpnesnei sandorio šaliai, iš anksto raštu nepranešęs, nesudaręs sąlygų ieškovui pasirūpinti alternatyviu šildymo būdu, todėl mano, kad atsakovo veiksmai prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, įtvirtintiems LR CK 1.5 straipsnyje, o ginčijama sutartis nutraukta nesant tam CK 6.217 straipsnyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas negalėjo be išankstinio ieškovo informavimo nutraukti sutartis ir išardyti katilinę bei nutraukti energijos tiekimą ginčo gyvenamosioms patalpoms, adresu Vaižganto g. 20-3, Kaune. Tačiau sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlygimo pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta, kad atsakovas neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovo nurodytos žalos atsiradimą. Mano, kad ieškovo pateikti įrodymai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (remdamasis tik grąžintino namo savininkų prašymu, būdamas nerūpestingas ir neapdairus neteisėtai išardė katilinę ir nutraukė energijos tiekimą ginčo gyvenamosioms patalpoms, adresu Vaižganto g. 20-3, Kaune), tuo padarydamas ieškovui turtinę žalą (ieškovas turėjo rūpintis gyvenamųjų patalpų apšildymu), tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, jog būtent tokio katilo, kokį įsigijo ieškovas, reikėjo ginčo gyvenamosioms patalpoms apšiltinti. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad šildymo katilą ieškovas įsirengė teisėtai, gavęs visų valstybinių institucijų suderinimus. CK numatyta, kad atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu ir tam, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo būtų pripažintas pagrįstais atsakovo atžvilgiu turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas R. Z. privalo pagrįsti nuostolių dydį ir tai, kad nuostolius patyrė dėl atsakovo AB „Kauno energija“ neteisėtų veiksmų. Tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, kurie patvirtina, jog žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, taip pat nepateikė ir žalos dydžio pagrindimo. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad nors patikslintame ieškinyje nurodo, kad patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimais nebeprašo priteisti iš atsakovo AB „Kauno energija“ 30000 Lt neturtinės žalos. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieškovas jo neįsileidžia į patalpas ir tuo neleidžia pabaigti išsikėlimo procedūros.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „City Service“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad AB „City Service“ yra namo adresu Vaižganto g. 20, Kaunas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, bet ne šilumos tiekėjas. AB „City Service“ rūpinasi pastato šildymo ir karšto vandens sistema ir paaiškina, kad ši sistema yra pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. P. Š. ūkio įstatymo 2 straipsnį, šilumos ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra - tai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, saugaus naudojimo užtikrinimas, avarijų likvidavimas, kitokios priežiūros techninės priemonės. Visą ginčo laikotarpį bendroji inžinerinė įranga, kurios prižiūrėtoju buvo paskirtas AB „City Service“ atitiko privalomųjų reikalavimų visumą, taigi nebuvo jokių kliūčių teikti šilumos energiją. Atkreiptinas dėmesys, jog AB „City Service“ iki šilumos tiekimo nutraukimo vykdė Vaižganto g. 20 namo šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą - tai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, saugaus naudojimo užtikrinimą, avarijų likvidavimą, kitokias priežiūros technines priemones. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu, t.y. 2009 metais, buvo atliktas hidraulinis bandymas, kai visa sistema išbandoma padidintu (ekstremaliu) slėgiu. Taigi darytina išvada, jog sistemai esant nesandariai ar susidėvėjusiai, hidraulinio bandymo metu įvyktų daugybiniai vamzdynų trūkimai. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmą kartą dėl šilumos tiekimo nutraukimo į atsakovą kreipėsi namo administratorius UAB „Žaidas“ 2009-11-10 raštu Nr. Ž_RI_09_128. Namo administratorius veikė apdairiai ir rūpestingai, nes gavęs informaciją, jog Vaižganto g. 20 namas nėra šildomas, nedelsiant kreipėsi į atsakovą. Todėl trečiasis asmuo nesutinka su AB „Kauno energija“ teiginiais, jog administratorius UAB „Žaidas“ nevykdė savo pareigų. Civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.246 - 6.249 straipsnius būtinos keturios sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltė. Iš visų byloje pateiktų dokumentų, būtent 2009-05-21 hidraulinio bandymo akto Nr. S-020, UAB „Žaidas“ 2009-11-10 rašto atsakovui Nr. Ž_RI_09_128, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimuose išdėstytų paaiškinimų dėl nuosavybės teisių į pastatą atkūrimo, akivaizdu, jog šilumos tiekimas buvo nutrauktas AB „Kauno energija“ iniciatyva. Atsakovas galimai neįsitikino, jog Vaižganto g. 20 name gyvena ieškovas ir remdamasis tik dalies patalpų savininkų - V. M., S. M. ir K. M. prašymu, nepradėjo šildyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Pažymėtina, jog iki šios dienos, Vaižganto g. 20-3 buto teisėtu valdytoju išlieka Kauno miesto savivaldybės taryba, taigi atsakovas veikė savo nuožiūra ir nesant visų pastato savininkų prašymų, nutraukė šilumos tiekimą. Aplinkybę, jog būtent minėtų asmenų V. M., S. M. ir K. M. prašymas buvo vienintelė ir tikroji šilumos tiekimo nutraukimo priežastis, pripažįsta pats atsakovas savo 2013-03-28 atsiliepime į patikslintą ieškinį. Taigi darytina išvada, jog namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, už kurias yra atsakingas trečiasis asmuo AB „City Service“, buvo tinkamai paruoštos šildymo sezonui ir nebuvo šildymo nutraukimo priežastimi. Trečiasis asmuo nežino, ar katilinė buvo tvarkinga, jis prižiūrėjo šildymo sistemą. 2009-2010 šildymo sezonui buvo paruošta, buvo atliktas kontrolinis bandymas. Neteisėtai nutraukdamas šilumos tiekimą, atsakovas pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pagal kurią šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe; bei 18 straipsnio 2 dalį, pagal kurią šilumos tiekėjas su savivaldybe organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą jų pastatų šildymo būdą. Be to, Energetikos įstatyme numatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovas nepasinaudojo, todėl ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu. Trečiasis asmuo AB „City Service“ nurodo, jog pagal su daugiabučio gyvenamojo namo Vaižganto g. 20 administratoriumi sudarytą paslaugų teikimo sutartį, bylai aktualiu laikotarpiu vykdė techninę ir šilumos bei karšto vandens sistemų priežiūrą. Kadangi šioje byloje ginčas kilo dėl vartotojo ir energetikos įmonės dėl neteisėto šilumos tiekimo nutraukimo, darytina išvada, jog trečiasis asmuo AB „City Service“ yra nepagrįstai įtrauktas į bylą. Trečiasis asmuo prašo ginčą civilinėje byloje išspręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Žaidas“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dalykas nėra susijęs su administratoriaus vykdomomis funkcijomis ar atliekamomis užduotimis, nes yra kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų laikymosi, o ne dėl bendrojo naudojimo objektų, kurių administratoriumi yra paskirtas UAB „Žaidas“. Trečiasis asmuo rūpinasi namo bendrojo naudojimo objektų, bet ne šilumos ūkio priežiūra. UAB „Žaidas“ vykdo šildymo įrangos priežiūros kontrolę, priežiūrą vykdo AB „City Service“. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Žaidas“ nėra suinteresuotas šia byla, prašo ginčą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išspręsti teismo nuožiūra.
Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. M., S. M., K. M., M. M., V. M., J. B., I. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti nepažeidžiant CPK reikalavimų.
Ieškinys netenkintinas.
Pagal Civilinio kodekso 6.246- 6.249 straipsnius atsirasti civilinei atsakomybei yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Todėl ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, nagrinėjamoje civilinėje byloje privalėjo įrodyti buvus visas keturias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. privalėjo įrodyti būtent atsakovo AB „Kauno energija“, o ne trečiųjų asmenų darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, būtent atsakovo AB „Kauno energija“, o ne kitų asmenų kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo kaltų bei neteisėtų veiksmų ir ieškovo teigimu jo patirtos žalos. Atsakovo AB „Kauno energija“ kaltės, kaip sąlygos būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, išnagrinėtoje byloje nenustatyta.
Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas AB „Kauno energija“ tiekė šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam Vaižganto g. 20, Kaune, kuriame yra ieškovo R. Z. nuomojama 29,41 kv. metrų dydžio gyvenamoji patalpa. Su atsakovu AB „Kauno energija“ 1998-02-02 buvo sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 7112213 bei 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis. 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybė gyvenamojo namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaune, bendro naudojimo objektus administruoti paskyrė UAB „Žaidas". Nurodyto gyvenamojo namo administratoriumi paskirtas UAB „Žaidas" šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko ne atsakovą AB „Kauno energija“, o trečiąjį asmenį AB „City Service". Kadangi 2006-03-02 paskirtas namo administratorius UAB „Žaidas" šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko AB „City Service", 1999-02-02 sudaryta Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis, dėl šildymo sistemos aptarnavimo, pasibaigė. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovas AB „Kauno energija" vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį.
Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaune, susigražintų gyvenamųjų patalpų savininkai V. M., S. M. ir K. M. 2009-10-12 raštu Nr. R-13-k1977 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami nepradėti namo, esančio adresu Vaižganto g. 20, Kaune, šildymo bei pareikalauti iš AB „Kauno energija" demontuoti ir išsivežti šildymo agregatą. V. M., S. M. ir K. M. 2009-11-25 raštu Nr. 02-5639 kreipėsi į šilumos tiekėją (atsakovą AB „Kauno energija") prašydami nepradėti šildyti namo, adresu Vaižganto g. 20, Kaune. Prašyme nurodė, kad jie yra grąžinto namo savininkai, prašė namo nešildyti, kadangi namas yra negyvenamas, o antrame aukšte šildymo radiatoriai nupjauti, šildymo sistema visiškai išreguliuota. Atsakovo AB „Kauno energija" atstovai 2009-11-25 nuvykę į nurodytą gyvenamąjį namą surašė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 374877, kuriame pažymėjo, kad pastatas negyvenamas, šildymo sistema nudrenuota, pastatas šildomas dujiniu katilu. Nei nurodyto gyvenamojo namo administratorius UAB „Žaidas", nei nurodyto gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service", dėl namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaune, 2009-2010 metų šildymo Parengties šildymo sezonui akto gavimo į šilumos tiekėją (atsakovą) AB „Kauno energija" nesikreipė. Nei nurodyto gyvenamojo namo administratorius UAB „Žaidas", nei nurodyto gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service", atsakovui AB „Kauno energija“ taip pat nepateikė duomenų, kad namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaune, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra paruoštos šildymui ir karšto vandens tiekimui. Atsakovas AB „Kauno energija" 2009-12-18 raštu kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas" prašydamas pateikti informaciją apie name, esančiame Vaižganto g. 20, Kaune, susiklosčiusią situaciją. UAB „Žaidas" 2010-01-13 raštu atsakovui atsakė, kad atsakovas turėtų kreiptis į šio namo savininką dėl name esančio šilumos įrenginio (šildymo katilo) demontavimo.
Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas AB „Kauno energija“ 2010-05-05 raštu Nr. 20-2164 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus, nurodančius nuomininko R. Z. (ieškovo) teisę naudotis butu, esančiu Vaižganto g. 20-3, Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentas 2010-05-27 raštu Nr. 53-2-887 atsakovą AB „Kauno energija“ informavo, kad R. Z. ir jo šeimos nariams buvo išduota valstybės garantija (butui nusipirkti), o butu jie naudojasi neteisėtai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentas atsakovui AB „Kauno energija“ taip pat pranešė, kad R. Z. bute, esančiame Vaižganto g. 20-3, Kaune, seniai negyvena, tik retkarčiais jame lankosi, nevykdo teisės aktų nustatytų prievolių ir valstybės garantija (sutartimi) prisiimtų įsipareigojimų. Apie jokius teismuose su ieškovu tuo metu tebevykusius ginčus Kauno miesto savivaldybė atsakovo AB „Kauno energija“ neinformavo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas AB „Kauno energija“ būtų žinojęs apie ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės teismuose tuo metu tebevykusius ginčus, civilinėje byloje nėra. Atsakovui AB „Kauno energija“ gavus tokius duomenis, jo darbuotojai 2010-07-15 išmontavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį šilumos gamybos šaltinį- vandens šildymo katilą Modratherm PKM-45, vandens šildymo katilą KČM su dujine automatika APOK 20, kamino įdėklą, pamaišymo keturšakį vožtuvą ir 2 ventilius D40, bendros 5915,00 Lt vertės. Duomenų, kad būtent atsakovo AB „Kauno energija“ darbuotojai name, esančiame Vaižganto g. 20, Kaune, būtų atlikę kokius nors kitus su šio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis susijusius darbus, civilinėje byloje nėra.
Sistemiškai įvertinus visas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus spręstina, kad esant nurodytai situacijai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytiems trečiųjų asmenų veiksmams bei neveikimui, nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog nepateikiant namui, esančiam Vaižganto g. 20, Kaune, šilumos energijos, nutraukiant 1998-02-02 sutartį ir atsakovo darbuotojams išardant atsakovui priklausantį šilumos gamybos šaltinį bei jo priklausinius, buvo būtent atsakovo AB „Kauno energija“ kaltė, kaip sąlyga būtina atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo kitiems asmenims nagrinėjamoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka pareikšti nebuvo. Todėl ieškinio reikalavimai, dėl žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Kauno energija“ priteisimo ir pripažinimo, kad sprendime aukščiau nurodytos sutartys buvo nutrauktos dėl kaltų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, netenkintini.
Reiškiamu ieškiniu ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovą neatlygintinai atstatyti namo, esančio Vaižganto g. 20, Kaune, buitinės katilinės, funkcijas. Kadangi, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, išnagrinėtoje byloje nėra nustatyta atsakovo AB „Kauno energija“ kaltė, kaip sąlyga būtina atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovui nekyla ir pareiga ne ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name neatlygintinai atstatyti buitinę katilinę. Be to, civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad nurodyto namo šildymo vidaus vamzdynas šiuo metu yra pakeistas ir šildymo sistema išbalansuota ieškovui įsirengiant autonominę šildymo sistemą. Todėl viso namo, įskaitant pagrindinės namo dalies, kuri sugražinta buvusiems savininkams ir kurioje niekas negyvena, šildymo sistemos atkūrimas nėra galimas, iki ieškovo pakeista vidaus šildymo sistema nebus atkurta į projektinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms netenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo neatlygintinai atstatyti buitinės katilinės funkcijas.
Nei atsakovas, nei tretieji asmenys į civilinę bylą nepateikė įrodymų, kad patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei nepriteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo R. Z. ieškinio atsakovui AB „Kauno energija“, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų, netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Plučas