Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15518-935/2016 |
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13748-2016-3 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. |
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) sargu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
A. P. 2016 m. spalio 10 d., apie 18.30 val., A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Volvo S80, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais A. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. P. prisipažino padaręs pažeidimus, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Jis paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 18.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį Škoda. Išvažinėjo automobiliu atbula eiga, prisilietė prie kito automobilio, t. y., suprato, kad kliudė kitą automobilį, iš įvykio vietos išvažiavo.
Tyrimo metu A. P. paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d. 18.30 val. prie parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelėje išvažiuodamas automobiliu Škoda Oktavia, v. n. (duomenys neskelbtini) atbulas pajuto lengvą prisilietimą. Įvykio nesureikšmino ir nuvažiavo, dėl to labai gailisi. (b. l. 12)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat A. P. kaltę, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 10 d. 18.37 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praeivio pranešimą, jog prekybos centro aikštelėje prieš kelias minutes automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo nėra. (b. l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 18.37 val., buvo gautas pranešimas, jog parduotuvės „Iki“ aikštelėje, esančioje A. J. Povilaičio g. 20, automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas stovintis automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas. Kito automobilio nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Po Volvo automobilio valytuvu buvo rastas liudytojo raštelis, kuris skambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Liudytojas raštelyje nurodė, kad turi vaizdo įrašą. (b. l. 3)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei automobiliui Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. (b. l. 5-6)
Iš E. G. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelėje, esančioje A. J. Povilaičio g., paliko stovėti savo tėvo automobilį. 2016 m. spalio 11 d., apie 17.00 val., rado automobilį apgadintą. (b. l. 7)
Iš A. B. paaiškinimo matyti, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. spalio 10 d., apie 18.30 val. Apie eismo įvykį iš karto pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Visą įvykį matė iš savo automobilio, kuris stovėjo šalia nukentėjusiojo automobilio. Jis mano, kad Škoda automobilio vairuotojas turėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis, kadangi susidūrimo metu buvo duslus garsas. Škoda automobilio vairuotojas nesustojo, neapžiūrėjo įvykio vietos. A. B. nurodė, jog jis Škoda automobilio vairuotojui švietė savo automobilio šviesomis, bet jis nesustojo. (b. l. 9)
Iš raštelio, palikto ant automobilio Volvo S 80, v. n. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Volvo automobilį sudaužė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pabėgo. Raštelyje nurodoma, kad buvo skambinta telefonu 112, yra įvykio vaizdo įrašas, nurodytas elektroninis paštas. (b. l. 18)
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip automobilis Škoda, v. n. (duomenys neskelbtini) atbulomis pradeda judėti iš stovėjimo vietos parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelėje. Priešais automobilį Škoda šonu stovi automobilis Volvo. Automobilio Škoda vairuotojas važiuoja atbulas ir trenkiasi į automobilį Volvo, nuo smūgio abu automobiliai sujuda. Po kontakto Škoda automobilio vairuotojas grįžta atgal į stovėjimo vietą, tada vėl važiuoja atgal ir išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės, pasišalina iš eismo įvykio vietos. Automobilio Škoda vairuotojui įvykio liudytojas šviečia automobilio šviesiomis. (b. l. 8)
Iš transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) Volvo S80, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui Škoda yra įbrėžtas galinis kairės pusės bamperis 0,43-0,55 m aukštyje, išdužęs kairės pusės galinis žibintas 0,82-0,87 m aukštyje. Automobiliui Volvo yra įbrėžtos-įlenktos galinės dešinės pusės durelės 0,41-0,71 m aukštyje, įbrėžtos-įlenktos dešinės pusės priekinės durelės 0,41-0,68 m aukštyje, įbrėžta dešinės pusės priekinių durelių rankena 0,84-0,87 m aukštyje. (b. l. 14-17)
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. P. 2016 m. spalio 10 d., apie 18.30 val., A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Volvo S80, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidimų padarymo faktus patvirtina paties A. P. paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje, E. G., A. B. paaiškinimuose, BIRT ataskaitų žiūryklėje, transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, manevruojant aikštelėje atsitrenkta į kitą automobilį, kuris buvo apgadintas). Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. P. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė padaręs eismo įvykio ir iš jo pasišalinęs, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, yra dirbantis, pakankamai garbaus amžiaus, turintis ilgą vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei 25 metus), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotojas nei karto nebaustas, jis apskritai nėra baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankamai nežymiai, t. y. šiek tiek įlenktos dešinės pusės abejos durelės.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. P. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
n u t a r ė:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16062577958.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ugnius Trumpulis