Civilinė byla Nr. 2S-1964-343/2014

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03080-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1; 122.2; 122.4, 128.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė  teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos D. B. atstovės A. C. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. birželio 25 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys B. P., R. V. U., M. M., V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 atnaujino nepilnametės D. B. įstatyminei atstovei D. J. praleistą terminą palikimui priimti pagal įstatymą po D. B. senelės J. P. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)) iki 2014 m. gegužės 7 d. . Į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 ir panaikinti 2014 m. vasario 6 d. nutartį bei D. B. įstatyminės atstovės D. J. prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti, kreipėsi R. V. U. ir B. P., motyvuodamos tuo jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, į bylos nagrinėjimą neįtraukdamas suinteresuotais asmenimis R. V. U., B. P. ir M. M., mirusios J. P. seserų, kaip įstatyminių įpėdinių. Nurodė, kad B. P., R. V. U., M. M. mirusios J. P. palikimą yra priėmusios faktiškai jį pradėdamos valdyti, todėl teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi yra pažeidžiamos jų teisės. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi 2014 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 pakeitė, atmetė pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės D. J. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti pagal įstatymą po J. P. (mirusios 2006 m. lapkričio 7 d.) mirties. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2014 m. birželio 23 d. nutartyje ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstė taip : „2014 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 panaikinti ir priimti naują nutartį“.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos – nepilnametės D. B. teisės paveldėti po savo senelės mirties realizavimo tvarkos bei terminų. Pareiškėjos interesus pagal įstatymą turėjo pareigą įgyvendinti įstatyminė atstovė – motina D. B. (J.). J. P. mirties laiku ((duomenys neskelbtini) ) jos nepilnametė vaikaitė – D. B. buvo 9 metų amžiaus. Terminas palikimui priimti baigėsi 2007 m. vasario 7 d. . D. J., atstovaudama pareiškėjos interesus, nepraleidusi įstatymo numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą išduoti jai teismo leidimą priimti nepilnametės dukters D. B. vardu palikimą ir 2006 m. lapkričio 24 d. teismo leidimą gavo, tačiau notarui jo nepateikė. Po J. P. mirties paaiškėjo, kad palikėja 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarytu testamentu visą jai priklausantį turtą paliko V. S.. D. J. pripažino, kad žinojusi, jog gautą dokumentą reikia pateikti notarui, tačiau paaiškėjus, kad yra testamentas šio dokumento notarui nepateikė, manydama, kad testamento negalima nuginčyti. Nepaisant to, vėliau, 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu teismine tvarka ginčijo palikėjos testamentą , vėliau (2009 m. lapkričio 5 d.) ji pati ieškinį  atsiėmė. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjos įstatyminė atstovė, gavusi teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, turėjo realią galimybę, įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau šios galimybės neišnaudojo. Teismo nuomone, D. J. nebuvo pakankamai rūpestinga, neveikė kryptingai ir savalaikiai, turėdama tikslą nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. Tokį pareiškėjos elgesį teismas vertino kaip nerūpestingą ir aplaidų teisių įgyvendinimą. D. J. termino praleidimo priežastis, jos manymą, kad esant testamentui nieko nebepaveldės, o vėliau – dėl užsitęsusių teismų procesų, teismas  nelaikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, vertindamas D. J. nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog palikimo įstatyme numatytais pagrindais nepriėmė dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjos atstovė buvo pradėjusi savalaikį paveldėjimo procedūrų tvarkymą,  kad vėliau kreipėsi į teismą dėl testamento nuginčijimo, parodo, kad ji turėjo pakankamai teisinių žinių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti savo atstovaujamosios teises į palikimą. Aplinkybę, kad D. B. paveldėjimo metu buvo nepilnametė ir savo teisių įgyvendinti negalėjo, teismas nelaikė pagrindu laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi nepilnamečio teisės realizuojamos išskirtinai per įstatyminį atstovą, kurio pareiga veikti nepilnamečio vaiko interesais. Vien tai, kad šiuo metu nepilnametė pareiškėja išreiškė savo valią priimti palikimą, teismas nelaikė pagrindu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, nes tai pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. birželio 25 d. nutartis, ir priimti naują nutartį, pareiškėjos prašymą pratęsti terminą palikimui priimti po J. P. mirties patenkinti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, palikimo atsiradimo metu jai buvo 9 metai. Pareiškėja praleido terminą ne dėl savo kaltės, nes neturi civilinio veiksnumo. Tai, kad jos įstatyminė atstovė D. J. laiku neatliko įstatyme nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių pareiškėjai – teisės paveldėti praradimo;

2. Vaikų teisių apsaugos principas reikalauja pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, todėl nepilnametės pareiškėjos teisė paveldėti negali būti ribojama dėl jos motinos neveikimo, nes tai prieštarautų viešajam interesui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;

3. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų jų interesus;

4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą nebuvo surinkta įrodymų, patikimai patvirtinančių reikalingumą priimti naują nutartį ir prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų R. V. U., M. M. ir B. P. atstovė advokatė R. U. prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Pareiškėjos įstatyminė atstovė turėjo galimybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau to neatliko;

2. Termino atnaujinimas neigiamai paveiks suinteresuotų asmenų interesus, nes jie neteks galimybės paveldėti, nes pareiškėja yra aukštesnės eilės įstatyminė įpėdinė;

3. Terminas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu buvo išreikštas noras, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalima atlikti įstatymu nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju noras priimti palikimą nebuvo išreikštas. Palikimui priimti nebuvo kliūčių;

4. Nagrinėjamu atveju terminas yra praleistas virš 7 metų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

              Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atnaujinus bylos nagrinėjimą pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. J. (buv. B.) yra pareiškėjos nepilnametės D. B., gim. 1997 m. rugsėjo 24 d., motina, jos tėvas G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 7-8).  (duomenys neskelbtini) mirė G. P. motina J. P., kuri yra pareiškėjos senelė. Pareiškėja yra antros eilės mirusios J. P. įstatyminė įpėdinė, o suinteresuoti asmenys B. P., R. V. U. ir M. M. yra mirusios J. P. seserys, ketvirtos eilės įstatyminės įpėdinės (CK 5.11 str.). 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas pareiškėjos įstatyminei atstovei išdavė leidimą priimti nepilnametės dukters D. B. vardu palikimą po jos senelės J. P. mirties. Pareiškėjos vardu jos įstatyminė atstovė palikimo nepriėmė, nes sužinojo, kad palikėja 2006 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono 1-ajame notarų biure sudarytu testamentu jai priklausantį turtą - namų valdos žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) , paliko V. S. ir šis palikimą po palikėjos mirties priėmė. D. J. 2007 m. rugsėjo 24 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškinį atsiėmė ir teismas 2009 m. lapkričio 5 d. jos prašymą dėl ieškinio atsiėmimo patenkino. Dėl J. P. testamento pripažinimo negaliojančiu į Jonavos rajono apylinkės teismą 2007 m. sausio 4 d. su ieškiniu kreipėsi B. P., M. M., R. V. U., byla buvo persiųsta nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui ir 2014 m. sausio 23 d. nutartimi nutraukta. 2010 m. balandžio 2 d. buvo priimtas ieškovių B. P., R. V. U., M. M. ieškinys atsakovui V. S. bei tretiesiems asmenims notarei V. P. ir D. B. dėl V. P. testamento pripažinimo negaliojančiu. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu (c. b. Nr.2-2-814/2013) ieškinys buvo patenkintas visiškai. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 14 d. . 2013 m. gruodžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos įstatyminės atstovės D. J. prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kurį Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino (t.1, b. l. 53-54). Minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Suinteresuoti asmenys B. P., R. V. U. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo tikslų

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis, atnaujinus procesą, bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus. Teismas vertina pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos rėmėsi taip pat ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytu pagrindu. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime (nutartyje) tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta c. b.  Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje suinteresuotų asmenų B. P., R. V. U. ir M. M. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą turėjo įtakos jų materialioms teisėms. Atnaujinus terminą palikimui priimti pareiškėjai, kuri yra aukštesnės eilės įstatyminė įpėdinė, minėti suinteresuoti asmenys, priklausantys ketvirtai įstatyminių įpėdinių eilei, praranda teisę paveldėti (CK 5.11 str. 2 d.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo suinteresuoti asmenys nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog ji kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Testamentas  buvo pripažintas negaliojančiu ne pagal D. J., o pagal B. P., R. V. U. ir M. M. ieškinį. D. J. ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teismo paliktas nenagrinėtas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad suinteresuoti asmenys B. P., R. V. U. ir M. M. priėmė mirusios J. P. palikimą jį faktiškai pradėdamos valdyti. Jonavos rajono apylinkės teismas į bylos nagrinėjimą įtraukdamas Valstybinę mokesčių inspekciją, o neįtraukdamas suinteresuotų asmenų, kurie priėmė palikimą faktinio valdymo būdu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį  į tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, jog testamentas  pripažintas negaliojančiu ne pagal D. J. ieškinį, o pagal B. P., R. V. U. ir M. M. ieškinį, 2014 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo nustatyta ir įvertinta. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, apie suinteresuotų asmenų B. P., R. V. U. ir M. M. mirusiai J. P. priklausančių namų valdos žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini) , faktinį valdymą. Tai, jog kiti įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai valdydami ar kitu įstatymų nustatytu palikimo priėmimo būdu, neužkerta kelio per CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepriėmusiam palikimo įpėdiniui kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo CK 5.57 straipsnio nustatyta tvarka. Pasibaigus terminui palikimui priimti visų kitų priėmusių palikimą įpėdinių sutikimas yra būtinas tuo atveju, jeigu palikimas priimamas be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukimas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu nelaikytinas esmine klaida, darančia  Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį neteisėta. Minėta nutartimi nebuvo sprendžiama dėl palikimo perėjimo valstybei. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytų aplinkybių, suteikiančių teisę paveldėti valstybei nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės D. J. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo peržengdamas ribas, kurias apibrėžė suinteresuotų asmenų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuotų asmenų prašyme dėl proceso atnaujinimo  nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl šių aplinkybių reikšmės ankstesnės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Remiantis išdėstytu aukščiau, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti 2014 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos D. B. įstatyminė atstovė D. J. nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasinaudojo realia galimybe kreiptis įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant galiojančiam mirusios J. P. testamentui, D. J. neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo atstovaujamos nepilnametės dukters teisės paveldėti pagal įstatymą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybės, jog palikėja buvo sudariusi testamentą, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu vyko teisminiai ginčai, ir yra tos objektyvios priežastys, kurioms esant pareiškėjos  D. B. įstatyminė atstovė  D. J. negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, atnaujintoje byloje peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys naikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės suinteresuotų asmenų B. P. ir R. V. U. prašymas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas palikimui priimti terminas (iki 2014 m. gegužės 7 d.) yra pasibaigęs, todėl pareiškėjai CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti atnaujinamas, termino pradžia laikant šios nutarties priėmimo dieną (CK 5.57 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. ir  2014 m. birželio 25 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti suinteresuotų asmenų B. P. ir R. V. U. prašymą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo.

Atnaujinti pareiškėjai D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti pagal įstatymą po J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ,  mirties. Termino pradžia laikyti šios nutarties priėmimo dieną.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Rūta Palubinskaitė