Byla Nr. TS-44-448/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00105-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;

2.5.15.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 18 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 357-659 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo R. J. bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 31 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. sausio 31 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. kovo 30 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbą, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2024 m. spalio 20 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Labai didelė neatliktos bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos). Nuteistasis turi tik 1 metų darbinę patirtį. Bausmės atlikimo metu jis yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, buvo baustas drausmine nuobauda du kartus, todėl, Komisijos vertinimu, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių laikosi nenuosekliai. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis R. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos. Nepaisant to, kad dauguma asmens byloje ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai apibūdinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors Komisija atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau kaip matyti iš jo asmens bylos medžiagos, tiek iš paties skundžiamo Nutarimo turinio, jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. aktyviai ir iniciatyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nepaisant to, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo vertinimu, jis per bausmės vykdymo laikotarpį padarė pažangą, savo elgesį bei mąstymą pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Mano, kad jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juolab kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog jis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir, jei nesilaikys nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Nuteistojo R. J. skundas tenkinamas. Skundžiamas nutarimas panaikinamas ir R. J. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. J. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes, nors jis yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos įvykdymą ir atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalys buvo atliktos 2024 m. gegužės 31 d. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu – 3 metai 6 mėnesiai 13 dienų. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, tai pat ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi.

2024 m. balandžio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymima, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Vertinant R. J. asmens byloje esančius duomenis pažymima, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo teistas 7 kartus, pirmą kartą teistas būdamas 24 metų amžiaus. Taigi R. J. kriminalinio elgesio nuostatos, taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. R. J. paskutinė įvykdyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju vis tik didžiausia reikšmė turi būti skiriama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vadovaujantis nuteistojo individualaus resocializacijos planu, nuo 2020 m. vasario mėnesio iki šiol nuteistasis 20 kartų dalyvavo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Dalyvauja sportiniuose, kultūriniuose renginiuose. Nuteistasis nuo 2021 m. kovo 23 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuteistasis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo sąlygomis. Nors nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka (2022 m. kovo 1 d. už alkoholio vartojimą; 2023 m. gruodžio 1 d. vidaus tvarkos pažeidimas (neatvyko į darbą)), tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas 5 kartus už nepriekaištingą elgesį ir iniciatyvą vykdant resocializacijos priemones. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kuris atliktas 2021 m. vasario 19 d., metu nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių vertinimų metu (2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d.) nustatyta vidutinė rizika. Paskutinių vertinimų metų buvo stebimi teigiami pokyčiai siekiant stiprinti apsauginius veiksnius. Taip pat stebimas nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos vykdant jo individualaus resocializacijos planą. Be to, stebimas rizikos balų sumažėjimas „Gyvenimo stilius ir draugai“ ir stebima pažanga srityje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis sumokėjo visus įsiskolinimus, skolų neturi, jis įsitraukė į reabilitacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2020 m. nuolat dirba, mokosi, planuoja ateitį, geba išlaikyti teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, todėl akivaizdu, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 

Nuteistasis R. J. (duomenys neskelbtini) kalėjime 2022 metais įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, o nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbinės veiklos, laiko stygiaus, mokslus laikinai sustabdė. Sodros duomenimis, jis turi tik 1 metų darbinę patirtį. Nuteistasis nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad veždavo drabužius ir į Lietuvą. Nuo 2020 m. liepos 22 d. nuteistasis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kalėjime veikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) – surinkinėjo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra nurodęs, kad, būdamas laisvėje, toliau plėtos savo verslus. (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. vasario mėn. dalyvavo užimtume darbine veikla mokant atlyginimą. Nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d., perkėlus nuteistąjį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuteistasis įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2024 m. kovo 26 d. Nuo 2024 m. vasario 21 d. nuteistasis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, nuteistasis būtų įdarbintas minėtoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, sutiktina su socialinio tyrimo išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija bei siekis įgyti išsilavinimą.

Pažymima ir tai, jog nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu. Palaikantys ir artimi ryšiai su šeimos nariais bei artimaisiais yra apsauginis veiksnys. Nuteistasis siekia žinių, aktyviai priima naujas patirtis, išbando save įvairiose veiklose, noriai priima siūlomas intervencijas. Kai kuriose situacijose gali pasielgti impulsyviai: per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo, priimti sprendimus, tai pats vertina kaip verslaus žmogaus pranašumą prieš kitus. Asmeniui nėra būdinga agresija ar savitvardos praradimai, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip pakankamas: kartais stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Nuteistasis stengiasi spręsti bausmės atlikimo metu kylančius sunkumus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti pakankamai: tikslus formuluoja realistiškai, jiems pasiekti geba įvardinti konkrečius žingsnius. Nuteistasis turi tvirtą nuomonę, stengiasi jos laikytis bei ją ginti diskutuodamas. Diskriminacinių nuostatų kitų žmonių atžvilgiu neturi. Ankstesnės priežiūros metu bausmės, atliekamos laisvėje, sąlygų nepažeidė. Nuteistasis supranta, jog, norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų. Šiuo metu išreiškia norą būti visuomenės dalimi ir kurti prasmingą ateitį.

Nors nuteistasis R. J. skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę ir, remdamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus ir ne visos skunde nurodytos aplinkybės sutampa su nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, skunde nurodyta, jog nuteistasis nuo 2016 m. nustojo pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, tačiau bausmę nuteistasis atlieka tik nuo 2017 m. sausio 31 d.), tačiau teismas, įvertinęs ne tik skundo argumentus, tačiau ir nuteistojo asmens byloje ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, sprendžia, jog R. J. deda visas įmanomas pastangas teigiamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Jo įvykdytas nusikaltimas nebuvo padarytas apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jam nėra būdingas smurtinis, agresyvus elgesys. Priešingai, socialinio tyrimo išvados duomenimis, stebimi augantys vidinės motyvacijos rodikliai, teigiami emocijų reguliavimo, impulsų kontrolės, savistabos ir savireguliacijos gebėjimų pokyčiai, nuteistasis yra palaikomas artimųjų, paleistas lygtinai, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors R. J. išlieka vienas dinaminis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, tačiau negalima ignoruoti išskiriamų apsauginių veiksnių – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, priklausomybės neturėjimas, teigiama darbinė motyvacija, kurie neabejotinai prisideda prie kriminogeninių veiksnių eliminavimo. Komisija nutarime visų vertintinų aplinkybių kontekste pažymėjo, jog nuteistojo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė buvo nepagrįstai sureikšminta, nes ją akivaizdžiai nusveria teigiamai R. J. charakterizuojanti medžiaga. Tokios pozicijos, jog negali būti sureikšminta ne tik neatliktos bausmės dalis, tačiau ir turimi finansiniai įsipareigojimai, Komisijos narių balsavimo rezultatų skirtingumas, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, laikosi ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 1S-756-919/2023).

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. J. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo pažangus, teigiamas elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai.

Taigi pripažintina, kad nuteistojo R. J. elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamu atveju taikant R. J. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad R. J. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkinamas – Komisijos nutarimas panaikinamas ir taikomas lygtinis paleidimas.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 357-659, kuriuo nutarta netaikyti R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. J. vykdyti probaciją pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui susipažinimui, taip pat nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. J. asmens bylą grąžinti (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                Asta Jakučiūnienė