Civilinė byla Nr. 2A-680-565/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18237-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 84

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ ir pagal atsakovo UAB „15min“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ ieškinį atsakovui UAB „15min“ dėl autorių teisių pažeidimo nutraukimo ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti iš atsakovo valdomo interneto tinklapio www.15min.lt šiuos neteisėtai atgamintus ir paskelbtus kūrinius (straipsnius), autorių turtinės teisės į kuriuos priklauso ieškovams: 2010 m. liepos 3 d. straipsnį „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas“; 2011 m. gegužės 7 d. straipsnį „Plastinės chirurgijos keliai ir klystkeliai: kodėl krūtys tampa „senais svogūnais“; 2011 m. birželio 4 d. straipsnį „Kilimą, kuriuo per vestuves žengė karališkoji pora, klojo lietuviai“; 2011 m. spalio 6 d. straipsnį „Rinktinės treneris K. K. jau pradeda nuogąstauti“; 2011 m. spalio 15 d. straipsnį „D. Z. netrukus sužais 1000-ąsias rungtynes NHL ir tai - ne pabaiga“; 2011 m. spalio 18 d. straipsnį „Italijoje nužudyta kaunietė N. B.: greitai įsimylėdavo, o paskui kentėdavo?“; 2011 m. spalio 25 d. straipsnį „B. L. savojo verslo ateitį siejo su anūku“; 2012 m. balandžio 19 d. straipsnį „Mįslinga tragedija Vilniuje: žuvęs išminuotojas ne iškart pamėgo tarnybą, uniforma sugriovė ir kario šeimą“; 2012 m. rugpjūčio 20 d. straipsnį „Kunigas neturtingus joniškiečius išvadino kiaulėmis“; 2012 m. rugsėjo 14 d. straipsnį „Nušalintas Futbolo federacijos vadovas J. K. - nusikaltėlių gniaužtuose“; 2012 m. rugsėjo 26 d. straipsnį „N. V. ir I. D. rinkimų kovoje - nerimas dėl „vaiduoklių būsto“; 2012 m. spalio 13 d. straipsnį „Norvegijos teismo skirta bauda smaugia daugiavaikę lietuvių šeimą: gali būti atimti net vaikai“; 2012 m. lapkričio 10 d. straipsnį „Skaudus smūgis čerpe mergaitei į galvą; kaltininkai kol kas neišaiškinti“; 2012 m. lapkričio 30 d. straipsnį „Išduotos Seimo pirmininko V. G. ir Seimo nario A. M. žmonos: neišleisk vyro gyventi atskirai“, 2011 m. rugsėjo 29 d. straipsnį „R. K.: „Sabas visuomet buvo pavydėtinos sveikatos - kaip arklys“; 2012 m. sausio 19 d. straipsnį „Seimo narys R. Ž. premjerą A. K. susitikime su moksleiviais pavadino „debilu“, o V. L. siūlė išspardyti „šikną“; 2012 m. balandžio 26 d. straipsnį „L. S. mama T. S.: jei jie teisūs, tai kodėl taip puola?“; 2012 m. gegužės 14 d. straipsnį „Rusų spaudoje po Eurolygos finalo - šokas, apmaudas ir pikti klausimai R. Š.“; 2012 m. birželio 30 d. straipsnį „Kaip nustatyti, kurie ledai pagaminti iš pieno“; 2012 m. rugpjūčio 5 d. straipsnį „Pasipiktinę Lietuvos olimpinės misijos vadovai padavė protestą dėl A. S. diskriminavusių dopingo kontrolierių“; 2012 m. rugpjūčio 30 d. straipsnį „D. S.: „Nenoriu visus metus praleisti Europoje toli nuo dukters“; 2012 m. rugsėjo 3 d. straipsnį „L. S. dukra pirmą kartą apsilankė naujoje mokykloje“;; 2012 m. spalio 18 d. straipsnį „D. K. draugas R. I. gali būti įkalintas iki gyvos galvos, nors žudiku tiesiai šviesiai įvardijamas D. K.“; 2012 m. spalio 26 d. straipsnį „Ko pasimokysime po A. K. dukros žūties“; 2012 m. lapkričio 16 d. straipsnį „R. S. dar labiau „pavaryti“ įkvėps ir nauja daina“; 2012 m. gruodžio 12 d. straipsnį „Z. V. disertacija apie J. S. - Maskvoje po kruvinos Sausio 13-osios“ bei 2012 m. spalio 5 d. interneto adresu  http://www.15min.lt/naujiena/gazas/fotopolicija/ nesibaigianti-muilo-opera-rolandas-paksas-ir-automobilio-statymas-neleistinoje-vietoje-91-261720 paskelbtą nuotrauką, priteisti kiekvienam iš ieškovų po 125 000 Lt kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas UAB „Lrytas“ yra internetinio portalo www.lrytas.lt ir mobiliosios versijos m.lrytas.lt savininkas, kuris licencinės sutarties pagrindu gali skelbti straipsnius ir vaizdinę medžiagą, kurie buvo spausdinti „Lietuvos ryto“ dienraštyje bei jo prieduose. Atsakovas valdo interneto tinklapį www.15min.lt, taip pat mobiliąją versiją m.15min.lt. Anot ieškovų, atsakovas be ieškovų sutikimo savo valdomame internetiniame portale perspausdina ir publikuoja dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir/ar internetiniame portale www.lrytas.lt publikuotus straipsnius ar dideles šių straipsnių dalis.

Ieškovų nuomone,  jų publikuoti straipsniai ir nuotraukos yra laikomi kūriniais ir autorių teisių objektais, saugomais ATGTĮ. Šį teiginį ieškovas grindžia ATGTĮ 4 str. 2 d. 1, 8 p. nuostatomis, kurios nustato, kad autorių teisių objektais yra straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai. ATGTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, perdirbti kūrinį, viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Ieškovai pažymi, kad jie jokia forma nėra leidę atsakovui atgaminti bei skelbti ieškovų kūrinių.

Ieškovai teigia, kad paprastai atsakovas pakeičia kopijuojamo ieškovų straipsnio pavadinimą ir vienoje ar keliose pastraipose pateikia nurodą ar nedidelę citatą, o toliau tiesiog perspausdina (nukopijuoja) visą straipsnį arba pateikią jo santrauką, nenurodant straipsnio autoriaus ir tokiu būdu sudarant regimybę, kad likusi straipsnio dalis yra autentiška. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip kūrinio atgaminimas ATGTĮ 2 str. 1 d. prasme, taip pažeidžiant ieškovų autorių teises. Šiuo atveju negali būti taikomos ATGTĮ 21 str. nuostatos dėl citavimo, nes atsakovas pateikia tik nedidelės apimties citatas su nuoroda, o likęs visas tekstas ar didelės jo dalys nukopijuojamos be jokių nuorodų į autorių.

Ieškovas nurodo, kad visuose ieškovų straipsniuose, išskyrus ieškovo UAB „Lrytas“ 2012 m. gegužės 14 d. straipsnyje „Rusų spaudoje po Eurolygos finalo – šokas, apmaudas ir pikti klausimai R. Š.“ bei 2012 m. birželio 30 d. straipsnyje „Skanaus?: mokykitės išsirinkti ledus“, yra nurodyti juos sukūrusių fizinių asmenų (autorių) vardai ir pavardės. Minimus du straipsnius yra sukūrę ieškovo žurnalistų grupė, todėl straipsnių pradžioje yra nurodytas tik turtinių autorių teisių turėtojo UAB „Lrytas“ interneto portalo adresas – lrytas.lt. Straipsnių autoriai – L. L., D. G., K. R., R. S., M. J., A. A. (straipsnius pasirašo ikisantuokine pavarde Urbonaitė), A. L., A. J., V. T., M. K., A. K., R. M., Danutė D. J., V. P., yra  UAB „Lietuvos rytas“ darbuotojai. Straipsnių autoriai –  Z. J., A. K., R. K., L. M., A. J., D. P., E. Š., yra UAB „Lrytas“   darbuotojai. Nuotraukos autorius D. U. perdavė ieškovui UAB „Lrytas“ turtines autorių teises  į sukurtą kūrinį autorinės licencinės sutarties pagrindu.

Ieškovui UAB „Lrytas“ suteikta išimtinė licenzija interneto svetainėje lrytas.lt ir taikomosiose programose, skirtose mobiliesiems įrenginiams, skelbti straipsnius ir vaizdinę medžiagą, kurie buvo spausdinti „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir kartu su juo platinamuose prieduose bei žurnaluose, mokant už tai licenciarui sutartyje numatytą procentą nuo reklamos grynųjų pinigų.

Atsižvelgiant į  nurodytas aplinkybes, ATGTĮ 6 str., 2 str. 5 d., 21 d., 9 str. 2 d., 77 str. nuostatas ieškovai yra autorių teisių subjektai ir turi teisę reikšti ieškinį tiek dėl autorių teisių, tiek dėl licenzinių teisių gynimo.

Ieškovai taip pat prašo priteisti po 125 000 Lt kompensaciją kiekvienam iš atsakovų, vadovaujantis ATGTĮ 77 str. 1 d. 7 p. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi jau vien dėl to jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Atsižvelgtina į ypač didelį skaičių ieškovų autorių teisių pažeidimų, į tai, kad šie pažeidimai tęsiasi ilgą laiką, nuolat kartojasi, kopijuojami vieni populiariausių ieškovų straipsnių, atsakovas nereagavo į pateiktas pretenzijas, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip netyčiniai.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Informacijos mainai atitinka tarp žiniasklaidos priemonių susiklosčiusią ilgametę praktiką. Internetiniuose naujienų portaluose yra įprasta įtraukti kitose žiniasklaidos priemonėse, tiek popierinėje spaudoje, tiek kituose internetiniuose portaluose skelbiamus įvykius, kiti portalai pateikia sutrumpintus pranešimus, nurodydami informacijos šaltinį ir taip paskatindami platesnės informacijos ar pradinio pranešimo apie įvykį ieškoti pirminėje žiniasklaidos priemonėse. Tokią praktiką iki šiol toleravo visos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje, ir ieškovams tai yra žinoma. Ieškovai siekdami nutraukti tokią praktiką, turi teisę pareikalauti, kad kitos žiniasklaidos priemonės nebeskleistų jų skelbiamos informacijos, tačiau tokie reikalavimai jokiu būdu nereikštų, kad iki tol buvusi praktika buvo neteisėta

Ieškovų spausdinama informacija nėra saugomos autorių teisių. Pagal ATGTĮ 5 str. 1 d. 5 p. nuostatas autorių teisių objektais nelaikomi  įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius. Ieškovų publikacijos laikytinos pranešimais visuomenei apie aktualius politikos, ekonomikos, teisėsaugos, sporto bei pramogų pasaulio įvykius, todėl jos neatitinka kūriniams taikomo originalumo kriterijaus.

Įstatymai nustato autorių teisių apribojimus viešai paskelbtiems straipsniams aktualiomis temomis. Jeigu ieškovų publikacijos ir atitiktų visus autorių teisių objektų požymius, atsakovas negalėtų būti laikomas pažeidžiančiu ieškovų teises, nes publikacijoms būtų taikoma teisinės apsaugos išimtis, nustatyta ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. Pagal kasacinio teismo praktiką  (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 571/2001) paskelbtų straipsnių atgaminimas žiniasklaidos priemonėse yra galimas esant keturių sąlygų visetui: 1) straipsniuose nagrinėjami ekonomikos, politikos ar religijos klausimai; 2) straipsniuose nagrinėjami klausimai turi būti aktualūs straipsnio paskelbimo ir atgaminimo metu; 3) galima atgaminti straipsnius, kurie buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse; 4) neturi būti tiek straipsnio autoriaus, tiek jo teisių perėmėjo (visuomenės informavimo priemonės savininko) draudimo atgaminti kūrinį. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, yra visos keturios sąlygos taikyti ATGTĮ numatytą autoriaus kūrinio panaudojimo išimtį. Atsakovas pažymi, kad naudodamas ieškovų publikacijas elgėsi sąžiningai, niekuomet skaitytojams nesudarė įspūdžio, jog tai atsakovo rengta publikacija, nes publikacijose nurodė, jog cituoja vieno iš ieškovų publikacijas, taip pat nurodydavo ieškovo publikacijų autoriaus informaciją tais atvejais, kai tai buvo būtina, pavyzdžiui, kai žurnalistas (publikacijos autorius) ėmė interviu ir šio interviu medžiagą patalpino publikacijoje. Be to, kaip nurodo ir patys ieškovai, atsakovas nepaskelbė nė vienos publikacijos autentiškos ieškovų paskelbtoms publikacijoms, jos buvo trumpinamos, paliekant tik esminę informaciją, tokiu būdu užtikrinant, kad atsakovo skelbiamos publikacijos atitiktų informacinių žinučių apie visuomenei aktualius įvykius formatą.

Ieškovų reikalaujamos kompensacijos priteisti nėra pagrindo, o jos dydis yra visiškai nepagrįstas. Net jeigu būtų pagrindas svarstyti kompensacijos priteisimo klausimą, ji negalėtų būti priteista, nes ieškovai nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jiems būtų padaryta žala. Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Lietuvos rytas“ teigia turintis išimtines autoriaus teises į 14 publikacijų, o UAB „Lrytas“ – į 13. Tokie skaičiai per 2, 5 metų yra visiškai nežymūs palyginus su bendru ieškovų publikacijų skaičiumi. Reikalaudami beveik maksimalaus kompensacijos dydžio ieškovai visiškai nepateikia jokių argumentų, kodėl atsakovo menamą pažeidimą reikėtų vertinti kaip patį sunkiausią.

Ieškovai teikdami ieškinį elgiasi nesąžiningai, nes patys nevengė naudotis kitų informacijos priemonių straipsniais, nuotraukomis.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „15min“ nutraukti neteisėtus veiksmus, pašalinant iš  jo valdomo internetinio portalo www.15min.lt šiuos straipsnius: „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas“, „Plastinės chirurgijos keliai ir klystkeliai: kodėl krūtys tampa „senais svogūnais“, „Rinktinės treneris K. K. jau pradeda nuogąstauti“, „D. Z. netrukus sužais 1000-ąsias rungtynes NHL ir tai- ne pabaiga“, „Italijoje nužudyta kaunietė N. B.: greitai įsimylėdavo, o paskui kentėdavo?“, „B. L. savojo verslo ateitį siejo su anūku“, „Mįslinga tragedija Vilniuje: žuvęs išminuotojas ne iškart pamėgo tarnybą, uniforma sugriovė ir kario šeimą“, „Kunigas neturtingus joniškiečius išvadino kiaulėmis“, „Nušalintas Futbolo federacijos vadovas J. K. - nusikaltėlių gniaužtuose“, „N. V. ir I. D. rinkimų kovoje - nerimas dėl „vaiduoklių būsto“, „Norvegijos teismo skirta bauda smaugia daugiavaikę lietuvių šeimą: gali būti atimti net vaikai“, „Skaudus smūgis čerpe mergaitei į galvą: kaltininkai kol kas neišaiškinti“,  „Išduotos Seimo pirmininko V. G. ir Seimo nario A. M. žmonos: neišleisk vyro gyventi atskirai“, „R. K.: “Sabas visuomet buvo pavydėtinos sveikatos - kaip arklys“, „Seimo narys R. Ž. premjerą A. K. susitikime su moksleiviais pavadino „debilu“, o V. L. siūlė išspardyti „šikną“, „L. S. mama T. S.: jei jie teisūs, tai kodėl taip puola?“, „Rusų spaudoje po Eurolygos finalo - šokas, apmaudas ir pikti klausimai R. Š.“, „Kaip nustatyti, kurie ledai pagaminti iš pieno“ , „Pasipiktinę Lietuvos olimpinės misijos vadovai padavė protestą dėl A. S. diskriminavusių dopingo kontrolierių“, „D. S.: „Nenoriu visus metus praleisti Europoje toli nuo dukters“, „L. S. dukra pirmą kartą apsilankė naujoje mokykloje“, „D. K. draugas R. I. gali būti įkalintas iki gyvos galvos, nors žudiku tiesiai šviesiai įvardijamas D. K.“, „Ko pasimokysime po A. K. dukros žūties“, „R. S. dar labiau „pavaryti“ įkvėps ir nauja daina“, „Z. V. disertacija apie J. S. - Maskvoje po kruvinos Sausio 13-osios“, taip pat pašalinti fotografo D. U. nuotrauką, atgamintą atsakovo internetiniame portale adresu  http://www.15min.lt/naujiena/gazas/fotopolicija/nesibaigianti-muilo-opera-rolandas-paksas-ir-automobilio-statymas-neleistinoje-vietoje-91-261720, priteisė ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ naudai 25 000 Lt kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 723 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovo UAB „Lrytas“ naudai 25 000 Lt kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 483 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktų straipsnių turinį, padarė išvadą, kad jie laikytini autorių teisių saugomi objektais. Atsižvelgiant į sprendime nurodytas teisės normas, teismų praktiką,  doktrininį aiškinimą, teismo vertinimu, pačios temos nėra saugomas objektas, kaip nėra saugoma ir pati straipsnio forma, t. y. interviu forma. Tačiau korespondento užduodamų klausimų formuluotė, pateikiamų atsakymų suformulavimas, jų išdėstymas, teismo vertinimu, rodo autoriaus originalų kūrybinės veiklos rezultatą. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovų straipsniai laikytini autorių teisų objektais, todėl atsakovo argumentus dėl straipsnių vertinimo kaip paprastų informacinių pranešimų teismas laikė nepagrįstais.  Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad jau vien straipsnių apimtis, jų temos rodo, jog tai nėra įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai. Apskritai pranešimas, teismo vertinimu, reiškia pakankamai trumpą pranešimą apie tam tikrą įvykį. Tuo tarpu šiuo atveju iš ieškovų straipsnių turinio akivaizdu, kad pateikiami ne trumpi pranešimai, o pakankamai plačiai aprašomos tam tikros visuomenės dalies susidomėjimo sulaukiančios temos, kurios nesietinos su aktualios informacijos pateikimu.   

Pasisakydamas dėl ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. nustatytos išimties taikymo teismas padarė išvadą, kad ieškovų straipsniai neatspindi jokių aktualių ekonomikos, politikos ar religijos temų. Teismo vertinimu, ieškovų straipsnių temos  yra žymių politikų asmeninis gyvenimas, jų persirgtų ligų eiga, ryšiai su artimaisiais, užsienyje gyvenančių lietuvių sėkmės ir nesėkmės, šalyje žinomų sportininkų karjeros pokyčiai, šalyje plačiai žinomų kriminalių įvykių dalyvių gyvenimo peripetijos ir pan. Tokios temos, teismo vertinimu, gal ir būtų galima laikyti aktualiomis tam tikram visuomenės ratui, tačiau jos niekaip nesietinos būtent su aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis. Teismo nuomone, straipsniuose nagrinėjamų temų  aktualumas nepagrįstas ir laiko prasme, t. y. straipsniuose atskleidžiamos temos nelaikytinos tiek aktualiomis, kad visuomenei būtent tuo momentu tas temas reikėjo atskleisti.  Be to, straipsnių atgaminimas turi būti pateisinamas informacijos tikslais. Tai, teismo vertinimu, reiškia akivaizdų visuomenės poreikį gauti tam tikrą informaciją. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovų straipsnių turinį, teismo vertinimu, nėra jokio būtino visuomenės poreikio žinoti, pvz. politikų asmeninio gyvenimo aplinkybes, kriminalinių įvykių dalyvių asmeninio gyvenimo peripetijas ir pan.  Taip pat teismas nesutino su atsakovo argumentu, kad temos aktualumą lemia visuomenės susidomėjimas konkrečia tema. Sekant tokiais atsakovų argumentais, apskritai bet kokia tema, sulaukianti atitinkamo visuomenės susidomėjimo, būtų laikoma aktualia. Tuo tarpu,kalbant apie autorių teisės pažeidimą, teisinis reglamentavimas aiškiai aktualumą sieja ne su bet kokiomis temomis, o tik su politikos, ekonomikos ar religijos temomis.      

ATGTĮ nėra aiškiai aptarta, kokiu būdu autorius turėtų nurodyti draudžiantis atgaminti jo kūrinį. ATGTĮ 12 str. nustatytas autorių teisių apsaugos ženklas ir nurodyta, kad autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad autoriaus turtinių teisių turėtojas išreiškia draudimą kūrinį atgaminti. Ieškovai pateikė į  bylą duomenis, kad „Lietuvos rytas“ dienraštyje yra nurodomas © su prierašu: Visa medžiaga, pateikta „Lietuvos ryte“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos rytas“ sutikimo draudžiama (t. III, b. l. 180).  Skelbiant straipsnius internetiniame portale analogiškai nurodytas ženklas © su prierašu: Visos teisės saugomos UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima gavus tik raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą. Todėl atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovai nebuvo nurodę aiškaus draudimo kopijuoti jų paskelbtus straipsnius, teismas laikė nepagrįstais. 

Teismo vertinimu, citavimo nuostatas galėtų atitikti tik tos nukopijuotų straipsnių dalys, po kurių nurodytas citavimo šaltinis. Tuo tarpu atsakovas nukopijuodamas likusias ieškovų straipsnių dalis, šaltinio nenurodė, todėl negali remtis aplinkybe, kad ieškovų straipsniai buvo tinkamai  cituojami. Be to, pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė daręs straipsnių santraukas, o ne citavęs.

Teismo teigimu, visos visuomenės informavimo priemonės yra suinteresuotos pritraukti kuo daugiau skaitytojų, akivaizdu, kad ieškovų straipsnių perspausdinimas pilna apimti ar santraukos forma pažeidžia ieškovų teisėtu interesus. Todėl, net ir nustačius, kad šiuo atveju taikytina ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. nustatyta išimtis, ji negalėtų būti taikoma dėl akivaizdžiai pažeidžiamų ieškovų teisėtų interesų.      

Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai nukopijavo dideles dalis ieškovų straipsnių, nesant ieškovų sutikimo, tokiu būdu pažeisdamas ATGTĮ 15 str. 2 d. nuostatas. Atsakovas ieškovo nurodyto autoriaus teisės pažeidimo atvejo, kuomet ieškovo internetiniame portale publikuota fotografo D. U. nuotrauka nukopijuota  atsakovo internetiniame portale, neginčijo.

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ieškovams atsižvelgė į tai, kad nors nustatyti 27 autorių teisių pažeidimo atvejai, tačiau pažeidimai padaryti per gana ilgą laikotarpį, ieškovai pretenzijas dėl daromų pažeidimų pareiškė tik vieną kartą, prieš pareiškiant ieškinį, kas rodo, jog ieškovai tokį elgesį iš esmės toleravo, todėl šiuo atveju prašomas maksimalus kompensacijos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nukopijuotus straipsnius pašalino iš jo valdomo internetinio portalo, dar daugiau, net ir iškėlus bylą teisme, atsakovas toliau kopijuoja ieškovų straipsnius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad kiekvienam iš ieškovų priteistinas kompensacijos dydis, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, yra kiekvienam iš ieškovų po 25 000 Lt.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

                                     Ieškovai UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir iš atsakovo ieškovų naudai priteistą kompensaciją padidinti iki 125 000 Lt kiekvienam iš ieškovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovas yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi jau vien dėl to jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad Atsakovas turėjo žinoti, jog teisėtam kūrinių naudojimui jis turėjo sudaryti sutartį, nes tik toks dokumentas suteiktų jam teisę teisėtai naudoti kitų autorių kūrinius.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į ypač didelį skaičių apeliantų autorių ir licencinių teisių pažeidimų, į tai, kad šie pažeidimai tęsiasi ilgą laiką nuolat pasikartodami, iškart po straipsnio paskelbimo (atskirais atvejais kopijuojami net anonsiniai straipsniai) kopijuojami vieni populiariausių ieškovų straipsnių, sulaukiančių didžiausio  skaitytojų susidomėjimo, akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai yra sukūręs kitų autorių kūrinių plagijavimo sistemą, taigi, atsakovo veiksmai negali būti vertinami kitaip nei tyčiniai.

Kad atsakovo veiksmai vertintini kaip tyčiniai akivaizdu dar ir todėl, jog atsakovas neatsižvelgė ne tik į žodžiu ir elektroniniu paštu jam apeliantų pareikštas pretenzijas dėl autorių teisių pažeidimo, ką sąžiningas ir profesionalus asmuo privalėjo padaryti, bet nereagavo ir į oficialias rašytines apeliantų pretenzijas, o nurodyti straipsniai bylos nagrinėjimo metu tebebuvo publikuojami Atsakovo interneto portale.

2. Su oficialia rašytine pretenzija (atitinkamai 2012-11-27 ir 2012-11-28 ieškovai į atsakovą kreipėsi po to, kai 2012 metų pabaigoje atsakovo vykdomas ieškovo publikuotų straipsnių plagijavimas ypač padažnėjo, tapo sisteminis, nes net 11 iš 24 (2010 - 2012 metais) ieškovų publikuotų straipsnių buvo nuplagijuoti per paskutinius 4 mėnesius iki pretenzijos atsakovui pateikimo dienos. Prieš pateikiant pretenziją atsakovui, ieškovai retrospektyviai peržiūrėjo pagrindinius ankstesnius atsakovo neteisėtus ieškovų straipsnių atgaminimo ir skelbimo atvejus, ir dėl pačių akivaizdžiausių (likusių 13 straipsnių, publikuotų iki 2012 m. rugpjūčio mėn.), taip pat pateikė atsakovui pretenziją.

Todėl teismo vertinimas, kad ieškovai ilgą laiką toleravo atsakovo neteisėtus veiksmus, yra neteisingas ir neparemtas konkrečiomis bylos aplinkybėmis, priešingai, ieškovai, pastebėję padažnėjusius straipsnių atgaminimo ir skelbimo atvejus, nedelsiant kreipėsi į atsakovą su oficialia pretenzija, kartu pateikdami reikalavimą nutraukti ir ankstesnius ieškovų teisių pažeidimus, ko atsakovas iki pat teismo sprendimo priėmimo nepadarė.

3. Teismo priteista suma nepadengia ieškovų patirtų nuostolių, nes yra akivaizdžiai per maža, atsižvelgiant į žiniasklaidos rinkos tendencijas panašių pažeidimų atveju. Su rašytiniais paaiškinimais ieškovas UAB „Lrytas" pateikė įrodymus, kad tik už vienos nuotraukos neteisėtą publikavimą interneto portale autorių turtinių teisių turėtojui UAB „Žurnalų leidybos grupė" jo reikalavimu sumokėjo 968 Lt kompensaciją. Pažymėtina, kad autorių turtinių teisių gynimo atveju svarbi ne konkretaus kūrinio savikaina, bet investicijų į darbo rezultatą apsauga, kūrybinės, ir komercinės vertės apsauga. Straipsniai, ypač susiję su žurnalistiniais tyrimais, ne tik reikalauja didelių intelektinių ir organizacinių sąnaudų, bet ir sukuria pagrindinę ieškovų veiklos komercinę vertę: ieškovai išsilaiko žiniasklaidos rinkoje tiek, kiek sugeba pritraukti ir išlaikyti skaitytoją, konkuruodami su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Atsakovas, neteisėtai kopijuodamas ir skelbdamas populiariausius ieškovų straipsnius, neįdedamas jokių finansinių, organizacinių, intelektinių įdėjinių, pasiima ieškovų intelektinį ir komercinį turtą, dėl ko konkrečiu atveju ieškovai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje aplinkoje.

4. Tarp UAB „Lrytas" ir UAB „Lietuvos rytas" dar 2010 m. buvo sudaryta licencinė sutartis, todėl laikytinas įrodytu ieškovo UAB "Lrytas", kaip išimtinės licencijos licenciato, licencinių teisių pažeidimas atsakovui atgaminus ir paskelbus tinkapyje www.15min.lt šiuos straipsnius: 2010-07-03 straipsnį „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas", 2011-05-07 straipsnį „Plastinės chirurgijos keliai ir klystkeliai: kodėl krūtys tampa „senais svogūnais", 2011-06-04 straipsnį „Kilimą, kuriuo per vestuves žengė karališkoji pora, klojo lietuviai", 2011-10-06 straipsnį „Rinktinės treneris K. K. jau pradeda nuogąstauti", 2011-10-15 straipsnį „D. Z. netrukus sužais 1000-ąsias rungtynes NHL ir tai - ne pabaiga", 2011-10-18 straipsnį „Italijoje nužudyta kaunietė N. B.: greitai įsimylėdavo, o paskui kentėdavo?", 2011-10-25 straipsnį „B. L. savojo verslo ateitį siejo su anūku".

Šios aplinkybės ir klaidingas teismo vertinimas vertinant ieškovo UAB „Lrytas" pažeistų licencinių teisių apimtį taip pat reikšmingas nustatant ieškovui UAB „Lrytas" priteistinos kompensacijos dydį.

Atsakovas su ieškovų apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Tarp ieškovų ir atsakovo, kaip tarp daugelio šiuolaikinių visuomenės informavimo priemonių, buvo nusistovėjusi informacijos mainų praktika ir ieškovams ji ilgą laiką buvo priimtina. Tačiau daugiau nei po 2,5 metų informacijos mainų praktikos taikymo ieškovai atsakovui pateikė rašytines pretenzijas dėl neva neteisėto jų publikacijų naudojimo.

Ieškovas į bylą pateikia įrodymus apie 27 ieškovų publikacijų panaudojimo atvejus per 2,5 metų laikotarpį (arba apie 0,9 straipsnio per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, kad dienraštis „Lietuvos rytas" su priedais yra leidžiamas 6 kartus per savaitę, o naujienų portale lrytas.lt vien pagrindinių publikacijų vienu metu būna apie 300 ir šis skaičius per dieną nuolat auga, tokio masto (per mėnesį apie 0,01 proc. ieškovo publikacijų (0,9 vidutinis panaudotų straipsnių kiekis per mėn. / (300 ieškovo publikacijų *30 dienų) * 100 proc.) ieškovų publikacijų panaudojimas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, neperžengia tarp šalių susiklosčiusių informacijos mainų ribų, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo kalbėti apie sisteminį, dideliais mastais vykdomą ieškovų autorių teisių pažeidimą, bei „atsakovo sukurtą kitų autorių kūrinių plagijavimo sistemą".

Atsakovas teismui yra pateikęs išsamius argumentus, kodėl ieškovų publikacijos nelaikytinos autorių teisių objektais, taigi, ieškovų publikacijų panaudojimo atsakovas niekada nevertino kaip neteisėtų veiksmų ir nelaikė darantis ieškovų autorių teisių pažeidimo.

Todėl Atsakovo elgesys nėra lengvabūdiškas, nerūpestingas, o juo labiau tyčinis.

2.  Ieškovai    nepagrįstai    teigia,   jog    ieškovai    netoleravo    atsakovo    veiksmų    bei neprisidėjo prie atsakovo veiksmų trukmės. Ieškovai į bylą pateikė įrodymus, jog informacijos mainų praktika tarp ieškovų ir atsakovo buvo taikoma bent 2,5 metų. Ieškovai pateikė įrodymus apie 27 ieškovų publikacijų panaudojimo atvejus per visą šį laikotarpį. Iš ieškovų pateiktų panaudotų ieškovų publikacijų pavyzdžių nematyti jokio padažnėjimo, kadangi publikacijos skelbtos vidutiniškai 2 savaičių - mėnesio periodiškumu. Ieškovų publikacijų panaudojimo metu ar protingą laiką po to atsakovui negavus jokių pretenzijų iš ieškovų, atsakovas pagrįstai galėjo manyti, jog informacijos mainai vis dar tenkina ieškovus.

3. Ieškovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog dėl to, kad atsakovas naudojo po 0,9 ieškovų publikacijos per mėnesį, kaip nors pakito dienraščio „Lietuvos rytas" pirkimų skaičiai, sumažėjo interneto naujienų portalo www.lrytas.lt lankomumas ar padidėjo interneto naujienų portalo www.15min.lt lankomumas. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai teigia, jog naudodamas ieškovų publikacijas atsakovas gavo komercinės naudos, nes naudojo pačias populiariausias ieškovų publikacijas. Visų prima, kaip minėta, dėl panaudotų ieškovo publikacijų menko skaičiaus atsakovas negalėjo patirti visiškai jokios finansinės naudos, net jeigu ir kuri nors iš panaudotų Ieškovų publikacijų iš tiesų buvo populiari, t.y. pritraukianti daug skaitytojų. Didžiausią atsakovo interneto naujienų portalo sugeneruojamų pajamų dalį sudaro reklamų užsakymai, o jie visiškai nepakito dėl to, jog kurią nors dieną tarp kelių šimtų publikacijų buvo skelbiama viena, kurią anksčiau apskelbė kuris nors iš ieškovų.

              Atsakovas UAB „15min“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Tais atvejais, kai pats autorių teisių turėtojas kitiems subjektams leidžia (konkliudentiniais veiksmais) pasinaudoti saugomais kūriniais, teisės pažeidimas apskritai nėra daromas, nes autorių teisės gali būti pažeistos tik tada, kai jomis naudojamasi be autoriaus sutikimo. Teisės aktai nedraudžia šalims laisvai susitarti dėl tam tikros informacijos, kuri skelbiama per visuomenės informavimo priemones, keitimosi. Kadangi šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonės, kurios pateikia bendro pobūdžio naujienas, nori patenkinti skaitytojų poreikius bei siekia suvaldyti didžiulius ir labai dinamiškus informacijos srautus, tarp jų yra susiklosčiusi informacijos mainų praktika. Informacijos mainų praktika nesuprantama taip, kad visas ar didelė dalis vienos visuomenės informavimo priemonės turinio gali būti nukopijuojama kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Priešingai, ši praktika turi būti suprantama kaip vienos visuomenės informavimo priemonės turinio dalies, kuri neperžengia protingumo, teisingumo bei sąžiningumo^ principų ribų, paskelbimas su tam tikru užlaikymu kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Šią informacijos mainų praktiką iki šiol toleravo visos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje, jokių ginčų dėl naujienų platinimo nebuvo kilę, vadinasi praktika atitiko visų žiniasklaidos dalyvių poreikius ir neprieštaravo jų interesams.

Ieškovai pateikė informaciją apie neva neteisėtai nukopijuotas Ieškovų publikacijas, kurios buvo spausdinamos nuo 2010 m. liepos mėnesio pradžios, nors Atsakovo interneto naujienų portalas ISjTyjiJi veikia nuo 2008 m., o Ieškovų pretenzijos Atsakovui buvo siunčiamos praėjus beveik 2,5 metų nuo pirmo tariamai neteisėto Ieškovų publikacijos nukopijavimo, t.y. 2012 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Tai, kad ilgą laiką, t.y. beveik 2,5 metų nuo pirmo tariamai neteisėto Ieškovų publikacijos nukopijavimo Ieškovai nedraudė Atsakovui bei, kaip jie patys nurodo, kitoms visuomenės informavimo priemonėms, naudotis dalimi Ieškovų visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos, ją atgaminti spaudoje bei skelbti ir už tai mainais gaudavo dalį informacijos iš kitų visuomenės informavimo priemonių, kurią skelbdavo savo žiniasklaidos priemonėse, rodo, kad Ieškovams tokia informacijos mainų praktika buvo ne tik žinoma, bet ir ilgą laiką priimtina bei sąmoningai palaikoma.

2. Teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, teismų praktikos bei mokslo doktrinos formuojamus principus, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovų publikacijos yra kūriniai, saugomi autorių teisės.

Rengiant visas su nagrinėjama byla susijusias ieškovų publikacijas buvo naudojami ne kas kita, o faktai apie įvykius, t.y. tai, kas jau įvyko. Nepaisant to, jog faktai buvo renkami iš skirtingų šaltinių, t.y. tiek iš su įvykiais susijusių pašnekovų, tiek iš kitų šaltinių, vadovaujantis ATGTĮ nuostatomis, jie nėra ir negali būti laikomi autorių teisių objektu. Tos ieškovų publikacijas, kuriose buvo pateikiamas interviu, taip pat nėra ieškovų korespondento intelektinės veiklos rezultatas, tai galėtų būti nebent pašnekovo, iš kurio buvo imamas interviu, intelektinės veiklos rezultatu, todėl tai, kad publikacijoje pateikiamas ieškovo korespondento atliktas interviu, dar savaime nereiškia, jog publikacija yra autorių teisės saugomas objektas, į kurį ieškovo korespondentas ar pats ieškovas turės autorių teises. Tam, kad Ieškovų publikacijų išraiškos forma būtų laikoma autorių teisės objektu, ji turėtų būti intelektinės veiklos rezultatas ir būti originali. Atsakovo įsitikinimu, iš ieškovų publikacijų negalima suprasti nei ieškovų korespondentų individualių minčių, nei apčiuopti intelekto, taip pat, vargu, ar eilinis skaitytojas galėtų atskirti, jog tai konkretaus ieškovų korespondento straipsnis. Taip, kaip yra parašytos su nagrinėjama byla susijusios ieškovų publikacijos, galėtų parašyti bet koks tinkamai sudėlioti turimus faktus gebantis asmuo, todėl šios publikacijos neišsiskiria iš kitų panašaus pobūdžio publikacijų ir jos neatitinka kontinentinės Europos teisės tradicijos valstybėse suformuoto originalumo kriterijaus, keliamo autorių teisių objektams. Ieškovų pateiktos darbo sutartis su korespondentais, kurių pagrindu akivaizdu, kad ieškovo korespondentai atliko išimtinai techninio pobūdžio darbą, t.y. tam tikru eiliškumu sudėliojo faktus bei pateikė informacinius pranešimus apie įvykius publikacijos forma, neįdedami didesnio intelektinio indėlio į šį darbą. Autorių teisių objektams keliamus reikalavimus nebent galėtų atitikti publikacijų antraštės, nes joms suformuluoti reikalingas pakankamai intensyvus intelektinis darbas. Esant didžiuliam informacijos srautui, dažnas skaitytojas visą reikiamą informaciją susirenka skaitydamas vien tik publikacijų antraštes, todėl tik informatyvi, glausta, neįprasta ir dėmesį pritraukianti antraštė galėtų paskatinti skaitytoją perskaityti ir publikacijos turinį.

3. Net jei teismas ir būtų nustatęs, jog publikacijos laikytinos autorių teisių objektais, jos galėjo būti panaudojamos be autoriaus turtinių teisių turėtojo sutikimo bei nemokant autorinio atlyginimo, nes egzistavo sąlygos taikyti autoriaus turtinių teisių apribojimą.

Ieškovų straipsniai neatlieka politinių, ekonominių ar religinių klausimų mokslinės analizės. Nepaisant to, kategorijos „straipsniai aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis" nereikėtų suprasti siaurinamai, bet reikėtų vertinti visame įvykių kontekste.

Priešingai nei yra nurodyta sprendime, visų pirma apie temos aktualumą galima spręsti iš to, kiek plačiai ir dažnai skirtingose visuomenės informavimo priemonėse ja yra kalbama. Taip pat paminėtina, jog visų žiniasklaidos priemonių siekis yra populiarumas, t.y. jos siekia pritraukti kuo daugiau skaitytojų, žiūrovų ar kitų vartotojų. Tam, kad sulauktų kuo didesnio skaitytojų dėmesio, dienraščiai bei interneto naujienų portalai stengiasi skelbti kuo daugiau publikacijų aktualiomis visuomenei temomis. Todėl korespondentai, prieš pasirinkdami rašyti viena ar kita tema, įvertina temos aktualumą visuomenei. Jeigu temą paskelbus žiniasklaidos priemonėse ji susilaukia visuomenės dėmesio, skatina diskusijas bei diktuoja poreikį išsamiau analizuoti tam tikrus klausimus, tuomet galima sakyti, jog tema yra visuomenei aktuali. Ieškovai patys yra nurodę, jog dauguma su byla susijusių ieškovų publikacijų buvo „vedamosios", vadinasi ieškovai jas sąmoningai skelbdami labiausiai matomose dienraščio ar naujienų portalo vietose jau suprato, kad tema bus aktuali visuomenei, susilauks didžiulio dėmesio.

Sprendime nepagrįstai teigiama, jog egzistavo ieškovų draudimas atgaminti kurinius. Ieškovai nurodė, jog tiek dienraščio „Lietuvos rytas" priešpaskutiniame puslapyje, tiek naujienų portalo lrytas.lt apačioje yra nuorodos draudžiančios be visuomenės informavimo priemonių sutikimo kopijuoti, platinti ir/ arba dauginti jų turinį. Pažymėtina, kad atsakovai nesiekė ir nekopijavo, neplatino ir nedaugino ieškovų dienraščio ir/ arba naujienų portalo turinio, taigi atsakovas neturėjo pareigos gauti iš ieškovų atskiro leidimo naudoti informaciją savo publikacijose.

Nagrinėjamu atveju citavimo reikalavimai apskritai neturėtų būti taikomi ir nagrinėjami, nes visų pirma Ieškovo publikacijos nelaikytinos kūriniais, saugomais autorių teisės. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas, net ir nelaikydamas Ieškovų korespondentų publikacijų autorių teisės saugomais kūriniais, išpildė tiek ATGTĮ 21 str., tiek ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, t.y. nurodyti, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą savo publikacijose, kuriose naudojo informaciją iš Ieškovų publikacijų. Atsakovas naudodamas Ieškovų publikacijose skelbiamą informaciją teikė nuorodas į pirmesnį šaltinį - dienraštį „Lietuvos rytas" arba portalą lrytas.lt. Atsakovų skelbiamos publikacijos buvo glaustesnės nei Ieškovų dienraštyje ar naujienų portale skelbiamos publikacijos, Atsakovas nurodo, kas yra informacijos šaltinis, todėl skaitytojai, norėdami plačiau paskaityti jiems aktualia tema, galėjo tai padaryti.

4. Kompensacijos priteisimas yra galimas tik tokiu atveju, kai žala yra padaryta, tačiau tikslaus jos dydžio apskaičiuoti negalima dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai nereiškia, jog kompensacijos prašantis asmuo neturi pareigos įrodyti žalos atsiradimo fakto. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kopijuotų publikacijų būtų, pavyzdžiui, sumažėję ieškovų dienraščio pardavimų, naujienų portalo lankomumas ar reklamos iš ieškovų užsakymų apimtys. Net jei ieškovai ir būtų pateikę tokius duomenis, jie dar būtų privalėję įrodyti, jog tokios aplinkybės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju Ieškovai nepateikia absoliučiai jokių žalos faktą galinčių įrodyti duomenų.

26 publikacijos ir 1 nuotrauka per 2,5 metų yra visiškai nežymūs palyginus su publikacijų bei nuotraukų skaičiumi iš viso tiek ieškovo „Lietuvos rytas" dienraštyje „Lietuvos rytas", tiek ieškovo „Lrytas" naujienų portale lrytas.lt. Kaip patys ieškovai nurodė, dienraštis „Lietuvos rytas" su priedais yra leidžiamas 6 kartus per savaitę, taip pat naujienų portale lrytas.lt vien pagrindinių publikacijų vienu metu dienos bėgyje būna apie 300, o, atsižvelgiant į internetinių naujienų portalų specifiką, šis skaičius per dieną nuolat auga. Taigi, publikacijų skaičius, kurias neva neteisėtai nukopijavo atsakovas yra labai mažas.

              Ieškovai su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas visiškai pagrįstai atsisakė vertinti Atsakovo argumentus, kad tarp šalių, kaip ir tarp kitų visuomenės informavimo priemonių, buvo susiklosčiusios informacijos mainų praktika, reiškianti konkliudentiniais veiksmais duotu ieškovų sutikimu atsakovui kopijuoti ieškovų kūrinius. Pagal ATGTĮ 42 str. 1 d. autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu, todėl atsakovo argumentai ir samprotavimai apie tai, kad neva ieškovai konkliudentiniais veiksmais buvo davę sutikimą naudoti jų kūrinius yra ne tik nepagrįsti, bet ir apskritai teisiškai nereikšmingi. Atsakovas yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi turėjo žinoti, jog teisėtam ieškovų kūrinių naudojimui jis turėjo sudaryti rašytinę sutartį, nes tik toks dokumentas suteiktų jam teisę teisėtai naudoti kitų autorių kūrinius.

Ieškovai, pastebėję padažnėjusius straipsnių atgaminimo ir skelbimo atvejus, nedelsiant kreipėsi į atsakovą su oficialia pretenzija, kartu pateikdami reikalavimą nutraukti ir ankstesnius ieškovų teisių pažeidimus, ko atsakovas iki pat teismo sprendimo priėmimo nepadarė. Bet kuriuo atveju teisės aktai nenumato galimybės legalizuoti autorių teisių pažeidimų, jei jie kurį laiką nebuvo ginami teismine tvarka, ir jokiu būdu nereiškia autorių teisių subjekto sutikimo naudoti jų kūrinius.

2. Kūrinio originalumas nusako autoriaus ryšį su kūriniu: originalus reiškia kilęs iš autoriaus. Doktrinoje pripažįstama, kad originalumas nereiškia, jog kūrinys yra išradingas, naujas ar unikalus. Kriterijus originalumui nustatyti - pakankamos (didesnės negu minimalios) kūrėjo pastangos kūrybiniam rezultatui pasiekti. Iš ieškovų straipsnių matyti, kad visi jie parengti žurnalistinio tyrimo ar žurnalisto darbo, renkant, vertinant, pateikiant ne tik faktus, bet ir nuomones, komentarus, požiūrį, pagrindu. Jau vien tai, kad straipsniai yra didelės apimties, juose ne nuasmenintai, „sausai" aprašomi įvykiai, tačiau pakankamai išsamiai aprašomos nagrinėjamos temos, nurodyta žurnalisto (autoriaus) pavardė, rodo, kad tai nėra įprastiniai pranešimai apie dienos įvykius. Kai kuriuose ieškovų straipsniuose apskritai nerašoma apie įvykius. Pavyzdžiui, straipsnyje „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas" pateikiamas interviu su A. B. gydžiusiu gydytoju, pasakojama apie gydytojo santykius su draugu ir pacientu, apie A. B. santykius su sutuoktine. Straipsnyje „Grožio chirurgas gali virsti amžinu priešu" taip pat nėra aprašomas joks įvykis, pateikiamas žurnalistinis tyrimas apie plastinę chirurgiją, žmonių požiūrį į ją, pateikiamas interviu su žymiu plastikos chirurgu. Straipsnyje „Skanausi: mokykitės išsirinkti ledus" taip pat neaprašomi jokie įvykiai, čia analizuojami skirtingų rūšių ledų ženklinimas, maistinė vertė, vartotojų pasirinkimą lemiantys veiksniai. Net ir tie straipsniai, kurių pagrindinė tema buvo tam tikras įvykis, pateikti ne kaip „sausi", nuasmeninti faktai, sužinoti iš kitų insitucijų ar asmenų, kurie galėtų būti traktuojami kaip įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai, bet pateikiami interviu iš su tuo įvykiu susijusių žmonių, paties autoriaus ar kitų asmenų atitinkamų įvykių vertinimai.

3. Atsakovo veiksmuose kopijuojant ieškovų straipsnius yra ne noras informuoti visuomenę aktualiomis temomis, nes turint tokį tikslą, atsakovas paskelbtų tik trumpą informaciją apie įvykį, temą, duotų aktyvią nuorodą į ieškovo straipsnį inteneto portale ar nuorodą apie tai, kad daugiau apie tai galima paskaityti ieškovo dienraštyje, o ne plagijuotų didelę dalį ieškovų straipsniams analogiško teksto (su paskelbtais interviu, įvykių komentarais, autoriaus situacijos vertinimu). Atsakovas plagijuodamas populiariausius ieškovų straipsnius siekė pateikti straipsnius kaip savo ir buvo suinteresuotas, kad skaitytojas juos priimtų kaip atsakovo autorinius kūrinius, siekdamas sau komercinės naudos: didinti savo interneto portalo lankomumą ir atitinkamai reklamos pajamas. Vien šios aplinkybės liudija tai, kad atsakovo veiksmų atžvilgiu negali būti taikoma ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. autorių turtinių teisių apribojimo išlyga, nes ieškovų kūrinių kopijavimas ir paskelbimas atsakovo interneto portale iškart ar praėjus labai mažai laiko po jo paskelbimo ieškovų portale ar dienraštyje prieštarauja įprastiniam kūrinio panaudojimui (nes ieškovai tokiu atveju neatgauna kūrinio sukūrimui panaudotų sąnaudų ir negauna iš tokio kūrinio sukūrimo ir paskelbimo tikėtos turtinės naudos) ir nepagrįstai pažeidžia teisėtus ieškovų kaip autorių turtinių teisių turėtojų interesus.

Net be ypatingos straipsnių turinio analizės akivaizdu, kad ieškovų straipsniai „Grožio chirurgas gali virsti amžinu priešu", „Princui kilimą nutiesęs lietuvis tapo žvaigžde", „Rinktinės treneris jau pradeda nuogąstauti", „Lietuvis jau prie didmeistrių klubo durų", „Kaunietė svetur patyrė ir alkį, ir meilę, ir mirtį", „Mirtis išminuotojo tykojo kabinete", „Kunigas nedalija perlų kiaulėms ir vargšams", "Futbolo šešėlis smogė ir beisbolo lazdomis", „Norvegų bausmės kilpa veržia kaklą lietuviams", „Po skaudaus smūgio čerpe - sudėtingos kaltųjų paieškos", „R. K.: „Sabas sveikatos visuomet turėdavo kaip arklys", „T. S.: „Jei jie teisūs, tai kodėl grasina?", „Rusų spaudoje po Eurolygos finalo - šokas, apmaudas ir pikti klausimai R. Š.", „Skanaus!: mokykitės išsirinkti ledus", „Lietuvos olimpinė misija padavė protestą dėl A. S. diskriminavusių dopingo kontrolierių", „D. S. ryšio su NBA nutraukti neleidžia ilgesys dukrai", „L. S. dukra pirmą kartą apsilankė naujoje mokykloje", „D. K. draugui R. I. gresia įkalinimas iki gyvos galvos", „Seni Vilniaus balkonai - tramplinas į mirtį", „R. S. dar labiau pavaryti įkvėps ir nauja daina", „Z. V. disertacija apie J. S. - Maskvoje po kruvinos Sausio 13-osios" nėra straipsniai politikos ar ekonomikos temomis. Ieškovų straipsniai „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas", „Slapukas. Buvusi Seimo vadovo V. G. žmona Elena šešerius metus nepastebėjo vyro neištikimybės ženklų" yra apie politikus, bet nėra susiję su šių asmenų politinėmis pažiūromis, veikla politiniame gyvenime, juose analizuojamos žurnalistinio tyrimo metu atskleistos šių žmonių asmeninio gyvenimo aplinkybės, visiškai nesiejant jų su politine veikla, todėl negali būti priskirti straipsniams politikos tema. Straipsnyje „B. L. savojo verslo ateitį siejo su anūku" rašoma apie žymų verslininką, tačiau straipsnyje nėra analizuojamos jokios ekonominės temos, rašoma apie šio asmens ir jo aplinkos šeimyninius, asmeninius ryšius, todėl negali būti priskirtas straipsniui ekonomikos tema.

Aktualumas negali būti siejamas su kilusiu visuomenės susidomėjimu tema būtent dėl atitinkamo straipsnio paskelbimo, t. y. tais atvejais, kai būtent straipsnių paskelbimas tokį „aktualumą" sąlygojo.

Dėl straipsnio autoriaus ar jo teisių perėmėjo (visuomenės informavimo priemonės savininko) draudimo atgaminti kūrinį dar kartą pažymėtina, kad kiekvieno „Lietuvos rytas" dienraščio priešpaskutiniame puslapyje yra ne tik autorių teisių apsaugos ženklas, bet ir aiškus draudimas: „Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos rytas" sutikimo draudžiama". UAB „Lrytas" interneto portalo www.lrytas.lt puslapio apačioje yra ne tik autorių teisių apsaugos ženklas, bet ir aiški nuoroda: „Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas" sutikimą". Tokių sutikimų ieškovai atsakovui nėra davę.

4. Pagal ATGTĮ 83 str. 4 d. vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo asmenys gali reikalauti kompensacijos. Tiek teismų praktikoje, tiek mokslinėje doktrinoje pripažįstama, kad reikalauti kompensacijos galima tuo atveju, jei dėl teisės pažeidimo nukentėjusiajam atsirado faktinių nuostolių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl autorių teisių pažeidimo, autorių teisių objekto naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas). Jis visada ex facto reiškia žalos padarymą, nes dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkiama jo reputacijai, vardui, o teisių pažeidėjas pasipelno iš to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises (Lietuvos A. T. 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011).

Taigi, nurodytu atveju, ieškovams padaryta žala (nuostoliai) yra konstatuotini be papildomo įrodinėjimo. Būtent tai aiškiai nurodė Teismas ginčijamame sprendime.

Akivaizdu, kad dėl ieškovų veiklos bei autorių teisių pažeidimų specifikos nurodyti konkrečius skaičius, kiek dėl pažeidimų sumažėjo ieškovo UAB „Lrytas" portalo lankomumas bei ieškovo UAB „Lietuvos rytas" dienraščio pardavimai bei atitinkamai ieškovų reklamos pajamos, kaip ir tai, kokią turtinę naudą iš pažeidimo gavo atsakovas, objektyviai nėra įmanoma. Būtent dėl šios priežasties autorių teisių pažeidimo atvejais teisės aktai vietoj nuostolių atlyginimo instituto numato kompesacijos institutą.

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Dėl autorių teisių objekto

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovo UAB „Lietuvos rytas“ autorių turtines teises nukopijuodamas 14 straipsnių: „Kenčiantį A. B. gydė ir šventas melas“,  „Grožio chirurgas gali virsti amžinu priešu“, „Princui kilimą nutiesęs lietuvis tapo žvaigžde“, „Rinktinės treneris jau pradeda nuogąstauti“, „Lietuvis jau prie didmeistrių klubo durų“, „Kaunietė svetur patyrė ir alkį, ir meilę, ir mirtį“, „B. L. savojo verslo ateitį siejo su anūku“, „Mirtis išminuotojo tykojo kabinete“, „Kunigas nedalija perlų kiaulėms ir vargšams“, „Futbolo šešėlis smogė ir beisbolo lazdomis“, „Rinkimų aistros ir dėl vaiduoklių būsto“, „Norvegų bausmės kilpa veržia kaklą lietuviams“, „Po skaudaus smūgio čerpe - sudėtingos kaltųjų paieškos“, „Slapukas. Buvusi Seimo vadovo V. G. žmona Elena šešerius metus nepastebėjo vyro neištikimybės ženklų“. Ieškovo UAB „Lrytas“ autorių turtines tesies atsakovas pažeidė neteisėtai nukopijuodamas 12 straipsnių: „R. K.: „Sabas sveikatos visuomet turėdavo kaip arklys“, „Susitikime su moksleiviais Seimo narys R. Ž. premjerą A. K. išvadino „debilu“, „Jei jie teisūs, tai kodėl grasina?“, „Rusų spaudoje po Eurolygos finalo - šokas, apmaudas ir pikti klausimai R. Š.“, „Skanaus!: mokykitės išsirinkti ledus“, „Lietuvos olimpinė misija padavė protestą dėl A. S. diskriminavusių dopingo kontrolierių“, „D. S. ryšio su NBA nutraukti neleidžia ilgesys dukrai“, „L. S. dukra pirmą kartą apsilankė naujoje mokykloje“, „D. K. draugui R. I. gresia įkalinimas iki gyvos galvos“, „Seni Vilniaus balkonai - tramplinas į mirtį“, „R. S. dar labiau pavaryti įkvėps ir nauja daina“, „Z. V. disertacija apie J. S. - Maskvoje po kruvinos Sausio 13-osios“, ir fotografo D. U. nuotrauką.

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 str. 19 d. kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 str. 1 d.). ATGTĮ 2 str. 1 d. kaip literatūros kūriniai įvardijami straipsniai, o 8 d. kaip meto kūriniai – nuotraukos. Autorių teisių objektais nelaikomi įprastinio pobūdžio pranešimai apie įvykius (ATGTĮ 5 str. 5 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų straipsnių turinį,  pagrįstai sprendė, kad ieškovų straipsniai nėra įprastinio pobūdžio pranešimai apie įvykius, o yra autorių teisių objektai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų, o taip pat pirmosios instancijos teismo cituotos teismų praktikos ir teisės doktrinos nekartoja.

Ieškovų straipsniuose nėra pateikiama paprasta, trumpa, nuasmeninta informacija apie dienos įvykius, nereikalaujanti jokios intelektinės veiklos. Kad tai nėra įprasti trumpi pranešimai apie dienos įvykius, akivaizdu vien tik iš straipsnių pavadinimų ir apimties. Iš ieškovų straipsnių turinio matyti, kad straipsniai sukurti surinkus, tam tikra seka pateikus ir aprašius su nagrinėjama tema susijusius įvykius, šių įvykių dalyvių ir kitų asmenų pasakojimus ir įvykių vertinimus, kurie straipsniuose pateikiami ne tiesiogine kalba, o perpasakojami straipsnio autorių, taip pat straipsnių autorių temos pristatymus, komentarus, vertinimus, taip sukuriant vientisą, rišlų pasakojimą pasirinkta tema. Interviu sudaro tik dalį dalies straipsnių turinio, klausimų suformulavimas ir klausimų seka taip pat yra autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, derinant klausimus prie pasirinktos temos. Prieš interviu pateikiamas autoriaus sukurtas temos pristatymas. Dalis interviu pateikiama ne tiesiogine autoriaus ir kalbinamo asmens kalba, o interviu pagrindu sukuriamas straipsnio autoriaus pasakojimas interviu tema. Todėl ieškovų straipsniai laikytini juos sukūrusių autorių kūrybinės veiklos rezultatu ir yra autorių teisių objektai.

Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad tarp ieškovų ir atsakovo, kaip ir tarp kitų žiniasklaidos priemonių, yra nusistovėjusi informacijos mainų praktika. Atsakovas nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Tokiu įrodymu negali būti atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovai beveik dvejus su puse metų nereiškė pratenzijų atsakovui dėl ieškovų straipsnių skelbimo. Kaip nurodė ieškovai, su pretenzija atsakovui jie kreipėsi 2012 m. lapkričio mėn., kai ieškovų straipsnių skelbimas labai padažnėjo. Šį ieškovų teiginį pagrindžia byloje esantys įrodymai. Pirmą ieškinyje nurodytą straipsnį atsakovas paskelbė 2010-07-03, iki 2011-05-07, t.y. beveik metus, ieškovų straipsniai nebuvo skelbiami. Per 2011 metus buvo paskelbti 7 ieškovų straipsniai, o 2012 metais iki ieškovų pretenzijų pateikimo (pretenzijos buvo pateiktos 2012-11-27 ir 2012-11-28) atsakovas paskelbė 16 ieškovų straipsnių, iš jų 11 straipsnių buvo paskelbti nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Taigi, ieškovai kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis iš karto po to, kai ieškovų straipsnių skelbimas labai padažnėjo.

Dėl autoriaus išimtinių teisių ribojimo

ATGTĮ 24 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą: atgaminti spaudoje, viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais) išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išleistuose ar viešai paskelbtuose kūrinių egzemplioriuose arba kitais būdais. Lietuvos A. T. praktikoje nurodyta, kad toks paskelbtų straipsnių atgaminimas galimas esant šių sąlygų visetui: 1) straipsniuose nagrinėjami ekonomikos, politikos ar religijos klausimai; 2) straipsniuose nagrinėjami klausimai turi būti aktualūs straipsnio paskelbimo ir atgaminimo metu; 3) galima atgaminto straispnius, kurie buvo paskebti visuomenės informavimo priemonėse; 4) neturi būti tiek straipsnio autoriaus, tiek jo teisių perėmėjo draudimo atgaminti kūrinį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-09-27 nutartis Nr.3K-7-571/2001).

Nurodyta išimtis susijusi su tuo, kad visuomenei yra svarbu tam tikru momentu gauti informaciją aktualia (t.y. svarbia, reikšminga, opia) ekonomikos, politikos ar religijos tema ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reiškia ekonomikos, politikos ar religijos įvykio, aktualaus visuomenei tuo metu, aprašymą, siekiant informuoti visuomenę apie tą įvykį, suformuoti visuomenės nuomonę dėl to įvykio. Tuo tarpu ieškovų straipsniai neatspindi jokių jų paskelbimo momentu aktualią ekonomikos, politikos ar religijos temų, straipsniuose aprašomas politikų, jų artimųjų asmeninis gyvenimas ir tarpusavio santykiai, užsienyje gyvenančių lietuvių gyvenimo istorijos, sportininkų karjeros eiga, kriminalinių įvykių dalyvių gyvenimas, kitos temos, nesusijusios su ekonomika, politika ar religija. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad temos aktualumą lemia visuomenės susidomėjimas tam tikra tema. Visų pirma, atgaminimo išmtis taikoma tik straipsniams ekonomikos, politikos ir religijos tememis, o ne visuomenės susidomėjimą sukėlusiomis temomis. Be to, aktualumas siejamas ne su visuomenės susidomėjimu, o su ekonomikos, politikos ar religijos įvykio reikšmingumu, svarbumu, dėl ko apie šį įvykį visuomenei yra svarbu gauti informaciją.

ATGTĮ 12 str. nustatyta, kad autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. 3 t., 180-181 b.l. esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai pranešė apie savo turtines teises į dienrašyje „Lietuvos rytas“ ir portale  „lrytas.lt“ išspausdintus straipsnius ir draudimą be ieškovų sutikimo šiuos straipsnius atgaminti: „ C Visa medžiaga, pateikta „Lietuvos ryte“, - laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos rytas“ sutikimo draudžiama“; „Visos teisės saugomos, C 2011 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą“. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šis draudimas apima tik draudimą kopijuoti visą dienraščio ar portalo turinį. Pagal ATGTĮ 2 str. 1 d. atgaminimas yra tiek viso kūrino, tiek jo dalies padarymas bet kokiu būdu. Minetuose ieškovų draudimuose nėra išlygos, leidžiančios atgaminti atskirus straipsnius ar jų dalis.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendime nurodytų ieškovų straipsnių atgaminimui nėra taikoma ATGRĮ 24 str. 1 d. 1 p. nustatyta išimtis.

Dėl kompensacijos priteisimo

Pagal ATGTĮ 77 str. 1 d. 7 p. autorių teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sumokėti kompensaciją. Pagal ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. kompensaciją, kurios dydis yra iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL), nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 25 000 Lt konpensacija kiekvienam ieškovui atitinka ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. nustatytus kriterijus. Ieškovų straipsnių perspausdinimas nebuvo vienkartinis veiksmas, tęsėsi ilgą laiką (atsakovas per dvejus su puse metų perspausdino 26 straipsnius ir 1 nuotrauką), atsakovas neteisėtus veiksmus tęsė net ir gavęs ieškovų pretenzijas (straipsnis „Z. V. disertacija apie J. S. - Maskvoje po kruvinos Sausio 13-osios“ buvo paskelbtas 2012-12-12), po ieškovų pretenzijų gavimo atsakovas nepašalino perspausdintų straipsnių iš savo portalo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokį perspausdintų straipsnių skaičių sąlygojo ir ieškovų veiksmai, reaguojant į atsakovo daromus pažeidimus. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovų leidiniuose publikuojamų straipsnių ir nuotraukų apimtį (dienraštis „Lietuvos rytas“ su priedais leidžiamas 6 kartus per savaitę, portale „lrytas.lt“ publikacijų per dieną būna apie 300), per dvejus su puse metų perspausdintų 26 straipsnių ir 1 nuotraukos skaičius nėra žymus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad straipsnių perspausdinimo laikotarpiu sumažėjo ieškovų ir padidėjo atsakovo skaitytojų skaičius, pajamos iš reklamos. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-4356-881/2012, kurioje už neteisėtą 13 straipsnių perspaudinimą buvo prašoma priteisti 100 000 Lt kompensaciją, buvo baigta taikos sutartimi, kuria šalys tarpusavio nuolaidų būdu susitarė nereikalauti kompensacijos už neteisėtą straipsnių perspausdinimą. Todėl, sprendžiant dėl ieškovams priteistinos kompensacijos dydžio, nėra pagrindo atsižvelgti į šios bylos susitarimą dėl kompensacijos dydžio kaip į teismuose paprastai priteisiamą kompensacijos dydį. Ieškovų nurodytas vienas 968 Lt kompensacijos už nuotraukos perspausdinimą sumokėjimo atvejis nėra pakankamas spręsti apie kompensacijos dydžio tendencijas žiniasklaidos rinkoje panašių pažeidimų atvejais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualiai materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                     Rūta Burdulienė

Rūta Petkuvienė

Jelena Šiškina