Baudžiamoji byla Nr. e1-1500-927/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40067-2022-6 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

            (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas (teistumas išnykęs):

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (­toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 d. – 12 (dvylikos) MGL bauda;

- 2022 m. birželio 6 d. tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas vadovaujantis BK 37 straipsniu ir A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį,

nustatė:

A. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 

jis, 2022 m. spalio 20 d. apie 23.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad parodymus duoti sutinka, juos duos jam gerai žinoma lietuvių kalba. Įtarimas jam įteiktas aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Vairuotojo teises turi, tačiau pažymėjimą yra pametęs, jei ras, tai atiduos. Automobilis „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jo tėvo vardu, šiuo automobiliu naudojosi apie 2 metus, už automobilį tėvui atlyginęs yra dalinai, už automobilio remontą ir kurą moka jis, tėvas jau automobiliu nesinaudoja, nes virš 2 metų yra neįgalus (amputuotos abi kojos). 2022 m. spalio 20 d. jis susipyko su žmona ir išvyko į (duomenys neskelbtini), pas draugą ir vartojo alkoholį, o tiksliau 0,7 talpos degtinės butelį išgėrė „ant dviejų“, po ko atsisėdo prie vairo ir važiavo pas žmoną į (duomenys neskelbtini) kaimą, norėdamas susitaikyti su ja. Tėvas nežinojo, kad vairuos automobilį neblaivus, nes vakare jo nematė. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, sustojo šalia žmonos namų, tada įjungė atbulinę pavarą (eigą), norėdamas automobilį priparkuoti kieme galu. Važiuojant galu pareigūnai įjungė automobilio šviesos elementus ir jis sustojo, supratęs, kad stabdomas yra jis. Tada užgesino variklį ir išlipo iš automobilio, pareigūnai taip pat išlipo ir priėjo prie jo. Tada pareigūnai patikrino jo girtumą, įteikė šaukimą ir paleido namo. Atsimena, kad būdamas neblaivus, bendraudamas su pareigūnais sakė, jog automobilio nevairavo, o tik sėdėjo, taip sakė norėdamas išsisukti. Nori pabrėžti, kad dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Daugiau neturi, ką pasakyti (b. l. 53-56).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo Kasparo Kutkos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. spalio 20 d. dirbant kartu su vyr. patruliu K. Kutka, apie 23.00 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), paskambinusi pranešėja pranešė apie pavojingai manevruojantį vairuotoją su automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vykstant į iškvietimą buvo susisiekta su pranešėja, kuri nurodė jog minėtas automobilis „Volvo“ važiuoja link Šalčininkų miestelio, paskui nusuko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir (duomenys neskelbtini) namu sustojo. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo minėtą „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, kuris važiavo atbuline eiga. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsini signalą „Volvo“ automobilis sustojo, iš automobilio „Volvo“ išlipo vyras, kuris matėsi, kad yra neblaivus, vyro kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vėliau paaiškėjo, kad automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini). A. G. paaiškinus už ką jis sustabdytas, vyras vairavimo faktą neigė. A. G. buvo paaiškinta, kad vairavimo faktą matė ne tik jie, bet taip pat ir pranešėja, kuri visą laiką važiavo A. G. iš paskos. Paklausus A. G. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad prieš 2 valandas išgėrė 4 skardinės alaus, todėl 2022 m. spalio 20 d. 23.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB – 0104“ patikrinus jo blaivumą jam buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas. Antrą kartą patikrinus asmens girtumą 2022 m. spalio 20 d. 23.30 val. nustatytas 2,39 promilės girtumas. Surašius procesinius dokumentus, A. G. pasirašyti atsisakė, teigdamas, jog jokio automobilio nevairavo. A. G. buvo įteiktas šaukimas 2022 m. spalio 24 d. 13.00 val. atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko plentas 21 (b. l. 18-19);

- liudytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. spalio 20 apie 22.03 val. su sugyventiniu ir vaikais vyko namo iš miesto, tuo metu ji buvo už vairo. Vykstant keliu nuo Valčiūnų iki Parudaminio, prie (duomenys neskelbtini) yra pervaža, tada staiga pamatė, kad „Volvo“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę juostą, kurioje ir važiavo ji ir važiavo tiesiai į ją, tuo tarpu jos sugyventinis greitai sureagavo ir pasuko vairą į dešinę, į kelkraštį ir jiems pavyko išvengti susidūrimo. Automobilis nesustojo ir toliau nuvažiavo. Ji apsisuko ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei nurodė įvykusią situaciją. Jai pasivijus minėtą „Volvo“ automobilį, jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir prisiparkavo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kitų bruožų neįsidėmėjo ir arti prie jo priėjusi nebuvo. Minėtas vyriškis, įeidamas į laiptinę, su savimi nešėsi kelis butelius stipraus alkoholio iš vyriškio eisenos suprato, kad jis galimai neblaivus, tada dar kartą paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir patikslino adresą. Po maždaug 40 minučių vyriškis išėjo iš laiptinės ir atsisėdo į tą patį „Volvo“ automobilį, tuomet pamatė, kad automobilis buvo užkurtas ir pajudėjo iš vietos, ji paskambino vėl į bendrąjį pagalbos centrą ir klausė, ką jiems daryti. Sekant automobilį iš paskos, jos sugyventinis E. L. (E. L.) bendravo su pareigūnais. Automobilis sustojo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie kiemo, tada iš automobilio išlipo vairuotojas, nuėjo, atidarė vartus ir atsisėdo vėl į automobilį įsijungė galinę pavarą ir judėjo galu į kiemą, matyt, norėdamas prisiparkuoti. Tuo metu atvyko pareigūnai ir įjungė raudonai mėlynos spalvos šviesas ir garsinį signalą ir minėtas „Volvo“ automobilis sustojo, pareigūnui priėjus, vairuotojas išlipo iš automobilio ir patalpintas į pareigūnų automobilį. Po ko prie jų priėjo pareigūnas užfiksavo anketinius duomenys ir leido vykti namo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 22-25);

- liudytojas V. G. (V. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra neįgalus, jam yra amputuotos dvi kojos (prieš 2 metus). „Volvo XC 70“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šiam automobiliui buvo paėmęs paskolą, kurią jam padėjo išmokėti jo sūnus A. Kai jis tapo neįgalus, automobilį patikėjo A., jis tapo jo valdytoju ir iš esmės savininku, remontavo jį ir juo nuolatos naudojosi, todėl mano, kad automobilis labiau priklauso ne jam. Neprieštarauja, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas. Apie tai, kad jo sūnus vairavo automobilį, sužinojo kitą rytą iš paties sūnaus, apie tai, kad jis vairuos jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, jis nežinojo. Jei automobilis bus laikinai grąžintas, prašo jį atiduoti sūnui A. G., kadangi jis fiziškai jo paimti negalės. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 28-31);

- 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio Edgaro Kazakevičiaus (Edgar Kazakevič) tarnybiniu pranešimu dėl ROIK 0122000625895, kuriame nurodoma, kad spalio 20 d., dirbant kartu su vyr. patruliu K. Kutka, apie 23.00 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), paskambinusi pranešėja pranešė apie pavojingai manevruojantį vairuotoją su automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (išvažiavo į priešpriešinę juostą), pranešėja nenukentėjo. Vairuotojas galimai neblaivus. Šiuo metu vairuotojas sustojęs nurodytu adresu. Vykstant į iškvietimą telefonu buvo susisiekta su pranešėja, kuri nurodė, jog minėtas automobilis „Volvo“ važiuoja link Šalčininkų miestelio, paskui nusuko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu sustojo, vairuotojas išlipo iš automobilio ir vaikšto namo kieme. Jiems atvykus adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo minėtą „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris važiavo atbuline eiga. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą „Volvo“ automobilis sustojo, iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kurio kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Pranešėja K. A. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo paskui „Volvo“ automobilį, kadangi vairuotojas važiavo pavojingai manevruodamas, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, vairuotoja stebėjo iki jų atvykimo. Paaiškinus A. G., jog jis buvo sustabdytas, nes gavo pranešimą, kad minėtą „Volvo“ automobilį vairavo neblaivus vairuotojas, jis aiškino, kad jokio automobilio nevairavo. Bandant paaiškinti A. G., kad vairavimo faktą matė jie bei pranešėjas, kuris visą laiką važiavo jam iš paskos, jis jų neklausė, neigė vairavęs automobilį, todėl vyras buvo atvestas iki jų tarnybinio automobilio ir pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Paklausus A. G. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad prieš 2 valandas išgėrė 4 skardinės alaus, todėl 2022 m. spalio 20 d. 23.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB – 0104“ patikrinus jo blaivumą jam buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas. 2022 m. spalio 20 d. 23.30 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas. Surašius procesinius dokumentus, A. G. pasirašyti atsisakė, teigdamas jog jokio automobilio nevairavo. A. G. buvo įteiktas šaukimas 2022 m. spalio 24 d. 13.00 val. atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko plentas 21. „Body 1767, Body 1768“;

- 2022 m. spalio 21 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 21 d. 23.20 val. A. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104“, patikros sertifikatas  Nr. 1680787, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas: pirmu tikrinimu 23.14 val. nustatytas – 2,48 promilės girtumas, antru tikrinimu 23.30 val. – nustatytas 2,39 promilės girtumas (b. l. 41);

- kvito duomenimis iš kurio matyti, kad 2022 m. spalio 20 d. 23.14 val. prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104“, A. G. nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 43);

- kvito duomenimis iš kurio matyti, kad 2022 m. spalio 20 d. 23.30 val.  prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104“, A. G. nustatytas 2,39 promilių girtumas. (b. l. 42);

- 2022 m. spalio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrą atliko vyriausiasis patrulis Kasparas Kutka. Apžiūra atliekama tamsiu paros metu, apžiūrėta transporto priemonė lengvasis automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso V. G.. Apžiūros metu nustatyta – automobilis neapgadintas. Nieko nepaimta. Transporto priemonė saugoma Minsko plente 21 (b. l. 32-35); 

- 2022 m. spalio 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nurodyta, jog automobilis „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę Minsko plentas 21, Vilnius (b. l. 36). 2022 m. spalio 26 d. A. G. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39);

- VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis iš kurių matyti, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas V. G. vardu (b. l. 37);

- VšĮ „Emprekis“ duomenis kuriais nustatyta, kad automobilio „Volvo XC70“,  pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 3150 eurų (b. l. 38); 

- 2022 m. spalio 21 d. tyrėjos Karolinos Jackūnienės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 20 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) , A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore alkotesteriu, buvo nustatytas 2,39 promilės girtumo laipsnis (b. l. 9-12).

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam areštą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77-78).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 81-83), vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant baudžiamojo įstatymo nustatytam vidurkiui.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartą jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors sakė pareigūnams, kad nevairavo, tačiau taip būdamas neblaivus norėjo išsisukti nuo atsakomybės, bet vėliau davė nuoseklius parodymus. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. G. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą. Taip pat paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas. Tokie A. G. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau liudytoja K. A. duodama parodymus nurodė, jog automobilis „Volvo“ išvažiavo į priešpriešinę juostą, kurioje važiavo ji ir važiavo tiesiai į ją, tačiau jos sugyventinis greitai sureagavo ir pasuko vairą į dešinę, į kelkraštį, dėl ko jiems pavyko išvengti susidūrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis dėl tokių savo veiksmų tik per atsitiktinumą išvengė eismo įvykio, kuriuo metu galėjo nukentėti ne tik jis, bet ir vairuotoja kito automobilio bei joje esantys keleiviai, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. spalio 24 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), tačiau liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad jis yra neįgalus, jam yra amputuotos dvi kojos (prieš 2 metus). Taip pat paaiškino, kad „Volvo XC 70“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, bet šiam automobiliui buvo paėmęs paskolą, kurią jam padėjo išmokėti jo sūnus A. Kai jis tapo neįgalus, automobilį patikėjo A., jis tapo jo valdytoju ir iš esmės savininku, remontavo jį ir juo nuolatos naudojosi, todėl mano, kad automobilis labiau priklauso ne jam bei neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamas, parodė, kad dalinai už automobilį yra tėvui atlyginęs. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobiliu „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), naudojosi pats kaltinamasis. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). 

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57-63) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus 2022 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. automobiliui Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 65-67) – paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. (A. G.) 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, A. G. (A. G.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nustatant, kad A. G. (A. G.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei įpareigoti visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti V. G. (V. G.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). 

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 26 d. nutarimu automobiliui „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti A. G. (A. G.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė