Civilinė byla Nr. e2-1384-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01475-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5;
3.4.1.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Info S“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl viešojo pirkimo Nr. 578252 sąlygų panaikinimo. Išvadą teikiančios institucijos byloje Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os pirkimo dalies Techninės specifikacijos „Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai“ 1.3. lentelėje Techninės specifikacijos nurodytą reikalavimą: „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“ ir viešąjį pirkimą nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą viešąjį pirkimą „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“, pirkimo Nr. 578252. Pirkimo sąlygų 2.1. punkte yra nurodyta, jog pirkimo objektas – Skaitmeniniai nešiojami radijo ryšio terminalai su dviem akumuliatoriais, gumine ar pusiau plastikine spyruokline prisukama antena, nešiojimui ant juosmens diržo skirtu kabliuku, spalvotu LCD tipo ekranu, pilna DTMF tipo klaviatūra, integruotu GPS moduliu ir akumuliatorių įkrovikliu. Pirkimo techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 2 priedas) techniniuose reikalavimuose šiai įrangai nurodyta: „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“. Tokius reikalavimus dėl specifinio ausinės – mikrofono lizdo tenkina tik gamintojo Sepura įranga, kurią atstovauja tiekėjas UAB „Dekbera“.
1.2. Ieškovė 2021-12-16 pateikė Tarnybai pretenziją dėl 2021-12-09 paskelbto viešojo pirkimo Nr. 578252, konkurenciją ribojančių ir tiekėją Motorola diskriminuojančių sąlygų, kuriomis reikalaujama SP4 ausinių-mikrofono lizdo, panaikinimo.
1.3. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija, keliais pirkimais, kuriose taip pat buvo konkurenciją ribojanti, išimtinai Sepura įrangai pritaikyta, sąlyga, jau turi įsigijusi 180 vnt. nešiojamų skaitmeninių radijo ryšio terminalų komplektų, nepateisina konkurencijos ribojimo. Susiformavusi Viešųjų pirkimų įstatymo neatitinkanti praktika, kai radijo ryšio terminalų su priedais komplektai perkami užkertant kelią Motorola Solutions dalyvauti pirkimuose, pirkimus dirbtinai skaidant į dalis: 1) visų pirma nuperkamos Sepura gamintojo ausinės-mikrofonai, reikalaujant, kad jie būtų suderinami tik su Sepura radijo ryšio terminalais, motyvuojant tariamu noru racionaliai naudoti lėšas; 2) vėliau, komplektuojant radijo ryšio terminalus, atskiru dirbtinai išskaidytu pirkimu, perkami radijo ryšio terminalai, kurie turi būti suderinami su jau nupirktomis Sepura gamintojo ausinėmis remiantis SP4 reikalavimu; 3) tokia praktika dėl mažomis dalimis papildomai perkamų priedų, o vėliau – ir radijo ryšio terminalų tęsiama nuo 2016 metų.
1.4. Tai, kad perkančioji organizacija, suskaidžiusi pirkimus į dalis, anksčiau yra nupirkusi 180 vnt. gamintojo „Sepura“ radijo ryšio stotelių (ir/ar priedų), nepateisina konkurencijos ribojimo, kuriuo Motorola Solutions užkertamas kelias dalyvauti pirkime. Praktika, kai 9 metus įranga dirbtinai skaidant pirkimus į mažas dalis, perkant atskirai priedus, o atskirai komplektuojančias dalis (priedus), reikalaujant suderinti su Sepura gamintojo įranga, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 37 straipsnio nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (e. b. 1 t. 1-10 b. l.).
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Ginčijama perkamų prekių ypatybė buvo nustatyta atsižvelgiant į pirkimo objektą, jo specifiką bei sąsają su kita Tarnybos veikloje naudojama technika, t. y. reikalavimas dėl SP4 jungties suformuotas atsižvelgiant į apsaugos priemonių naudojimo Tarnyboje suderinamumą su kita Tarnyboje jau turima ir naudojama technika.
2.2. Tarnyba yra specialųjį statusą turinti įstaiga. Operatyviam informacijos perdavimui ir priėmimui Tarnybos pareigūnai naudoja 2012–2021 metais Tarnybos pirktus nešiojamus radijo ryšio terminalus ir jų priedus. Nešiojamus radijo ryšio terminalus ir(ar) jų priedus Tarnyba perka pagal atsiradusį konkretų Tarnybos poreikį bei įvertinusi finansines galimybes. Pirmą kartą skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimą Tarnyba organizavo dar 2012 metais, kuomet užsipirko didelį (82 vnt.) jų kiekį, nenumatydama reikalavimo turėti SP4 jungtį. 2014 metais Tarnyba pirko dar 30 vnt. skaitmeninių nešiojamų radijo ryšių terminalų (irgi netaikydama reikalavimo SP4 jungčiai). Tarnybos veikloje naudojama 207 vnt. gamintojo Sepura skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų. Šie terminalai naudojami su jiems skirtomis ausinėmis (474 vnt.), kurios jungiamos su terminalu naudojant SP4 jungtį (Tarnybos Administravimo valdybos Logistikos skyriaus vyresniosios specialistės V. P. 2021-12-23 tarnybinis pranešimas Nr. TP-3314). Atsiradus poreikiui pirkti papildomus nešiojamų radijo ryšio terminalų ir(ar) jų priedų kiekius, būtina atsižvelgti į Tarnybos turimos technikos suderinamumą su pirkimu siekiama įsigyti įranga, nes įsigijus negalinčius prijungti jau prie turimos technikos skaitmeninius radijo ryšio terminalus, tampa neįmanoma kitų specialių priemonių panaudojimo galimybė. Ginčijamos prekių ypatybės atsisakymas/koregavimas nebeatitiktų Tarnybos poreikių, būtų nesuderinamas su kita turima įranga.
2.3. Ieškovė nurodo, kad būtų siūliusi Motorola Solutions gamintojo nešiojamus radijo ryšio terminalus, tačiau Tarnyba ieškovės pasiūlytų nešiojamų radijo ryšio terminalų negalėtų naudoti, nes jie nesuderinami su Tarnybos jau turima technika. Tarnybos žiniomis, Motorola Solutions gamintojo nešiojamo radijo ryšio terminalo kaina būtų ne mažesnė kaip 580 Eur be PVM. Ši kaina Tarnybai būtų per didelė, viršijanti Tarnybos galimybes bei neatitinkanti Tarnybos poreikių. Tarnybai nepakaktų lėšų nupirkti reikiamą kiekį nešiojamų radijo ryšio terminalų, taip pat nebūtų užtikrintas racionalus ir taupus turimų lėšų panaudojimas (e. b. 2 t. 1-5 b. l.).
3. Vilniaus apygardos teismas 2021-12-29 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 2 t. 101-102 b. l.).
4. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:
4.1. Atsakovė ginčijamomis pirkimo sąlygomis perkamus 60 vnt. radijo ryšio terminalų, kurių kaina apie 500 Eur, reikalauja suderinti su iš anksto nupirktais priedais (Sepura gamintojo SP4 jungtį turinčiomis ausinėmis-mikrofonais, kurių kaina vidutiniškai yra 20-30 eurų), nupirktais 2012-2014 m. Tokio sprendimo motyvas – 10 metų besitęsianti ydinga praktika, kai prekės perkamos dalimis, tik iš vieno gamintojo Sepura: iš pradžių nuperkama Sepura gamintojo radijo ryšio priedai (ausinės-mikrofonai), kuriuos reikalaujama suderinti su 2012 m. pirkta įranga, nors nėra aišku, ar ji vis dar naudojama, o vėliau jiems perkama brangesni radijo ryšio terminalai, kurie turi būti suderinami su prieš tai nupirktais priedais; pirkimo schema vėl kartojama arba taikoma kitiems priedams (baterijoms, įkrovimo priedams, ar pan.).
4.2. Pašalinus ginčijamą sąlygą iš pirkimo, atsakovė ir toliau galės naudoti turimą įrangą (galės ir toliau naudoti 207 vnt. terminalų ir jiems pritaikytų 474 vnt. ausinių-mikrofonų), todėl ginčijamos sąlygos panaikinimas viešajame pirkime, dėl kurio nagrinėjama byla, neturės įtakos racionaliam valstybės lėšų naudojimui, o padės nutraukti neteisėtą praktiką, kai vienam tiekėjui (Sepura atstovui) sudaromos išskirtinės sąlygos. Atsakovės pasirinktas pirkimų organizavimo būdas paneigia atsakovės teiginius dėl noro racionaliai naudoti valstybės lėšas, o priešingai – įrodo siekį pirkti išimtinai to paties gamintojo Sepura įrangą, neatsižvelgiant už kokią kainą ši įranga parduodama.
4.3. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, jog jo siūlomos įrangos kaina yra 580 Eur. Šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, ieškovė atsakovei tokios kainos nėra siūliusi. Siūlomų prekių kaina kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo perkamo prekių kiekio, priedų ir komplektacijos, konkurencijos pirkime. Nesuvokiamas sprendimas iš anksto nupirkti 340 vnt. ausinių-mikrofonų, kurių vieneto kaina apie 20-30 Eur, o po to prie jų derinti dalimis (po 30 ar 60 vnt.) perkamus radijo ryšio terminalus, kurių kaina siekia nuo 300 iki 500 Eur. Tokia ydinga praktika užkerta kelią sąžiningai konkurencijai, ir turi būti nutraukta, o dėl realios konkurencijos gautos mažesnės perkamos įrangos kainos leistų ilgesniu laikotarpiu atsakovei sutaupyti perkant tiek radijo ryšio terminalus, tiek ausines-mikrofonus, baterijas bei pakrovėjus. Reikalavimai derinti naujai perkamą įrangą su 2012 m. ar vėliau pirktais priedais, kurių kaina 10 kartų mažesnė, nei pačių radijo ryšio terminalų, ar sprendimas pirkimus skaidyti į mažas dalis, nėra nei logiškas, nei racionalus, juo labiau – nepagrįstas, kadangi nesąžiningai apriboja konkurenciją sudarant išskirtines sąlygas gamintojui Sepura.
4.4. Atsiliepime minimos „specialios priemonės“, su kuriomis suderinamumo reikalaujama, iš tiesų yra radijo ryšio terminalo „ausinės-mikrofonas“ (pagal 2012 m. ir 2014 m. pirkimo sąlygas – dviejų laidų juodos spalvos ausinė-mikrofonas su skaidriu akustiniu vamzdeliu ir silikoniniu kištuku į ausį, tvirtinama prie švarko, apykaklės ar rankovės). Tokios „specialios priemonės“ vidutinė kaina yra apie 20-30 Eur. Perkamų radijo ryšio terminalų kaina, priklausomai nuo konkurencijos ir komplektacijos, gali siekti 300-600 Eur. Siekiant didesnio sutaupymo ar racionalaus lėšų naudojimo, tam tikrais atvejais protinga ir reikalinga pakeisti senus įrangos aksesuarus ir priedus, kad būtų sukurta reali konkurencija. Dauguma valstybės ar savivaldybės institucijų, naudojančių radijo ryšio terminalus, gali naudoti ir naudoja skirtingų gamintojų įrangą, kadangi visų gamintojų radijo ryšio terminalai naudojami tame pačiame VRM tinkle – jais galima naudotis nepriklausomai nuo gamintojo. Todėl dviejų ar daugiau gamintojų įrangos komplektų naudojimas atsakovės veikloje iš esmės nereikalauja papildomų išlaidų ir nesukelia kliūčių. Tai tiesiog priklauso nuo darbo organizavimo ir įrangos komplektų paskirstymo (priskyrimo) konkrečioms pareigūnų grupėms, kurios naudotų Sepura, o kurios Motorola įrangą.
4.5. Pagal atsakovės pateiktus naudojamos Sepura įrangos duomenis, STP8038, STP8138, STP8238 – yra ATEX stotelės. Jos naudoja skirtingas baterijas, kroviklius nei STP9038, STP9238, SC2120, SC2020. Ausinių lizdai įrangoje STP8038, STP8138, STP8238 bei STP9038, STP9238, SC2120, SC2020 yra skirtingi, t. y. dalis nurodytos ir veikloje naudojamos įrangos neturi SP4 jungties, nors tai pateikiamas kaip pagrindinis ir esminis argumentas, jog visa įranga privalo būti su SP4 jungtimi, nes tik tokiu atveju atsakovė gali organizuoti savo veiklą. Taip daroma norint dirbtinai „padidinti“ atsakovės naudojamos įrangos, kurios suderinamumo reikalaujama, kiekius. Teismui teikti tarnybiniai pranešimai, kuriais remiasi atsakovė, nepasirašyti. Visų jų autoriumi nurodytas S. M., o dokumento tekstą paskutinį kartą koregavo V. K., dokumento koregavimo data 2021-12-27, kuri ruošė teismui 2021-12-29 atsiliepimą (nors vieno iš dokumentų data 2021-11-27). Tokie dokumentai vertintini kritiškai, t. y. jie buvo paruošti ne prieš organizuojant viešąjį pirkimą, ne rengiant pirkimo sąlygas, ir apibrėžiant objektyvų perkančiosios organizacijos poreikį, bet jau gavus iš teismo ieškinį ir rengiant atsiliepimą, siekiant sukurti įspūdį, jog sprendimai buvo teisėti, šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog visi tarnybiniai pranešimai iš tiesų paruošti vieno ir to paties (atsiliepimą rengusio) asmens.
4.6. Iš atsakovės teiktų 2012 m. organizuoto Pirkimo sąlygų matyti, jog atsakovė galėjo ir pirko radijo ryšio terminalus, kaip komplektus, o ne dalimis t. y. pirkdama radijo ryšio terminalus, juos įsigijo kartu su ausinėmis – mikrofonais, dirbtinai šio pirkimo neskaidydama ir konkurencijos neribodama, tokiame pirkime kiekvienas tiekėjas galėjo pasiūlyti ir sukomplektuoti terminalus su atstovaujamojo gamintojo ausinėmis-mikrofonais. Šį 82 vnt. radijo ryšio stotelių pirkimą sudarė 5 grupės komplektų. 2014 m. atsakovė nupirko papildomai 30 vnt. radijo ryšio terminalų, tačiau šį kartą pirkime nebuvo perkamos ausinės-mikrofonai. Tokiu būdu mažomis dalimis kasmet papildomas radijo ryšio terminalų skaičius, nuperkami šiai įrangai reikalingi aksesuarai (ausinės, mikrofonai, pakrovėjai, baterijos), užkerta kelią Motorola Solutions ir kitiems gamintojams dalyvauti pirkimuose, o visas pirkimui skirtas lėšas be konkurencijos atsakovė skiria Sepura gamintojo atstovui (e. b. 2 t. 110-116 b. l.).
5. Išvadą teikiant institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
5.1. Mažos vertės viešiesiems pirkimams netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio, reglamentuojančios techninės specifikacijos rengimą, nuostatos. Nepaisant to, perkančioji organizacija techninę specifikaciją privalo rengti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais viešųjų pirkimų principais.
5.2. Sprendžiant dėl ginčijamo reikalavimo (ne)teisėtumo, turėtų būti atsižvelgiama į pirkimu ketinamų įsigyti skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų specifiką, jų suderinamumą su atsakovės turima ir naudojama įranga, todėl Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės visapusiškai įvertinti ir pateikti vienareikšmiškos išvados dėl ginčo reikalavimo (ne)teisėtumo.
5.3. Už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą atsakinga perkančioji organizacija. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia pirkimų dokumentus. Tik perkančioji organizacija gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą bei priimtų sprendimų vertinant pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams motyvus.
5.4. Nėra ginčo, kad nustatytas reikalavimas reikalingas tam, jog įsigyjama įranga būtų suderinama su iki šiol atsakovės įsigyta įranga. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad neva istoriškai yra susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių atsakovė įsigyja tik gamintojo Sepura įrangą. Tačiau bylos dalykas nėra atsakovės anksčiau vykdytų viešųjų pirkimų ir jų sąlygų teisėtumas, todėl ginčo reikalavimas vertintinas atsižvelgiant į pirkimo paskelbimo metu buvusią situaciją. Nustačius, kad reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas ir reikalavimą faktiškai atitinka tik vienintelio gamintojo Sepura įranga, tokiu atveju galėtų būti vertintina ir tai, ar ieškovė neturėjo galimybės tapti minėto gamintojo atstovu ir pasiūlyti atsakovei reikalingą ir tinkamą įrangą.
6. Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
6.1. Tarnyba savo veikloje naudoja 2012–2021 metais pirktus nešiojamus radijo ryšio terminalus ir jų priedus. Nešiojamus radijo ryšio terminalus ir(ar) jų priedus Tarnyba perka pagal atsiradusį konkretų Tarnybos poreikį, o ne, kaip teigia ieškovė, dirbtinai skaidydama pirkimus į dalis. Vykdant minėtus pirkimus, dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nebuvo suformuluota specifinių reikalavimų terminalams ar ausinių-mikrofono jungčiai. Tarnyba privalo atsižvelgti į jau turimos technikos suderinamumą su pirkimu siekiama įsigyti įranga. Įsigijus nešiojamų radijo ryšio terminalus ir (ar) jų priedus be SP4 jungties, Tarnyba negalės jų pajungti prie jau turimos technikos. Sepura gamintojo skirtingų modelių įranga dera tarpusavyje, todėl net su 2012 metais pirktu radijo ryšio terminalu galima naudoti žymiai naujesnio modelio ausines-mikrofonus, akumuliatorius ar įkroviklius, o Motorola Solutions įrangos senesni ir naujesni modeliai dažniausiai nedera tarpusavyje, kas netiesiogiai įpareigoja pirkėją įsigyti naujesnių komponentų ar net keisti visą komplektaciją.
6.2. Tarnyba savo veikloje naudoja ne tik Sepura, bet ir Juma gamintojo ausines-mikrofonus su dviejų laidų akustiniu vamzdeliu. Tarnyba viešuoju pirkimu norimą įsigyti prekę siekė pritaikyti (integruoti) prie jau turimos ir naudojamos technikos. Tarnyba paaiškino ieškovei situaciją, atsakydama į ieškovės 2021-12-02 paklausimą, pateiktą per CVP IS. Tarnybos veikloje naudojant skirtingų gamintojų įrangą (pvz., Motorola Solutions ir Sepura su skirtingomis ausinių-mikrofonų jungtimis, kuri tarpusavyje nedera), iškiltų tam tikrų keblumų: tokiu atveju Tarnybos administracijos padalinių vadovai bei pamainų vyresnieji turėtų nuolat sekti, kokie pareigūnai kokią techniką naudoja, nes Tarnyboje nuolat vyksta pareigūnų rotacija – asmenims netikėtai susirgus/siekiant pastiprinimo prie saugomų objektų arba užsienio svečių vizitų metu ir pan., – atsiranda poreikis pakeisti arba sukeisti pareigūnus tarpusavyje. Tokiu atveju norint sukeisti pareigūną, reikėtų ieškoti tik tokio, kuris naudoja tokią pačią techninę įrangą, nes kitaip jis negalės savo turimų ausinių-mikrofono pajungti prie kito gamintojo radijo ryšio terminalo. Dėl tokių veiksmų sutriktų Tarnybos atliekamų funkcijų efektyvumas, nebūtų operatyvumo, tai labai apsunkintų darbą ir padidintų administracinę naštą. Nešiojamus radijo ryšio terminalus ir(ar) jų priedus Tarnyba perka pagal atsiradusį konkretų Tarnybos poreikį.
6.3. Pašalinus ginčijamą sąlygą, galima tokia situacija, kad Tarnyba įsigytų nešiojamus radijo ryšio terminalus su kita (ne SP4) jungtimi, o tai savo ruožtu reikštų, kad prie tokių nešiojamų radijo ryšio terminalų Tarnyba negalėtų pajungti turimų ausinių-mikrofonų, kurie yra su SP4 jungtimi. Tarnyba būtų priversta papildomai pirkti atitinkamas ausines-mikrofonus, akumuliatorius bei įkroviklius, tačiau, kaip minėta, ausinių-mikrofonų ir kitų priedų papildomo poreikio pirkti šiuo metu Tarnyboje nėra. Ausinių-mikrofonų ir kitų priedų kiekis Tarnyboje šiuo metu yra pakankamas.
6.4. Tarnybiniai pranešimai pasirašomi rengėjui DVS paspaudus mygtuką ,,Pasirašyti“. Visi teismui teikti tarnybiniai pranešimai rengėjų yra pasirašyti (DVS metaduomenys pridedami). Tarnyboje tarnybiniai pranešimai DVS rengiami senu DOC formatu. Kadangi toks dokumento formatas nėra tinkamas pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, tokius dokumentus būtina išsaugoti vartotojo darbastalyje, pakeičiant dokumento formatą į DOCX, kad vėliau būtų įmanoma juos įkelti į DVS prie atsiliepimo kaip priedus, ir visas paketas Tarnybos direktoriaus būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu bei įkeltas į EPP sistemą (e. b. 1 t. 152-156 b. l.).
7. Išvadą teikianti institucija byloje – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad:
7.1. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovės organizuojamų viešųjų pirkimų sąlygos riboja konkurenciją, tačiau ieškinyje ieškovė nenurodo konkretaus Konkurencijos įstatymo straipsnio pažeidimo bei nepaaiškina, kaip, kokiu būdu konkretus Konkurencijos įstatymo straipsnis galėjo būti pažeistas. Konkurencijos tarybos vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės nėra susijusios su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, kuriuos nagrinėja Konkurencijos taryba, taip pat ginčo situacija nepatenka ir į įstatymų numatytus atvejus, kuriems esant Konkurencijos taryba konsultuoja ūkio subjektus ir teikia jiems metodinę pagalbą. Konkurencijos taryba šiuo atveju nėra įgaliota atlikti ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimo konkurencijos teisės prasme.
7.2. Kadangi šalių ginčas ir ieškinio aplinkybės negrindžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu ir nagrinėjamas klausimas nepriskirtas Konkurencijos tarybos kompetencijai, Konkurencijos taryba neturi teisinio pagrindo ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimui ir išvados civilinėje byloje Nr. e2-1384-933/2022 teikimui (e. b. 2 t. 177 b. l.).
Teismas
k o n s t a t u o ja:
8. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
9. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant ginčą
10. Atsakydama į 2021-12-02 tiekėjo paklausimą, perkančioji organizacija nurodė, kad tarnyba reikalavimus pirkimo objektui parengė pagal savo poreikius. Reikalavimas dėl SP4 jungties suformuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos jau turimą ir naudojamą techniką. Tarnybos veikloje jau naudojama virš 180 vnt. skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų komplektų su priedais, todėl perkant šias prekes yra derinamos prie jau turimos technikos. Todėl Skaitmeninių radijo ryšių terminalų pirkimo dokumentuose suformuoti tokie reikalavimai ir jie negali būti keičiami nurodant galimybę siūlyti prekes su lygiavertėmis jungties specifikacijomis, nes siūlomų prekių sujungimo su ausine-mikrofonu jungtis privalo būti SP4 tipo su fiksacija, tinkama jau naudojamoms ausinėms-mikrofonams. Tarnybai būtina, kad ausinė-mikrofonas būtų prijungti SP4 jungtimi. <...> Reikalavimas konsolės sujungimo su terminalu kabelio ilgiui (ar kabeliams jei sujungti du) suformuluotas atsižvelgiant į konkrečias sąlygas kur terminalas ir konsolė bus montuojami. Kabelio (ar kabelių jei sujungti du) minimalus ilgis privalo būti ne mažesnis kaip 45 metrai (e. b. 1 t. 27 b. l.).
11. Ieškovė teikė 2021-12-06 pretenziją dėl mažos vertės viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas, Nr. 576583 sąlygų (e. b. 1 t. 14-16 b. l.). Atsakovė 2021-12-09 nurodė, kad vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, atsiradus techninėms kliūtims tęsti pirkimą, pirkimas yra nutraukiamas. Artimiausių metu pirkimas bu paskelbtas pakartotinai (e. b. 1 t. 17 b. l.). Atsakovė, atsakyme į pretenziją, netenkino UAB „Info S“ reikalavimo panaikinti viešojo pirkimo Nr. 576583 techninės specifikacijos 1-os pirkimo dalies techninių reikalavimų 10 punkto reikalavimo „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“ (e. b. 1 t. 18-19 b. l.).
12. Mažos vertės skelbiamos apklausos būdu Skaitmeninių radijo ryšių terminalų pirkimo sąlygose nurodyta, kad:
12.1. Perkančioji organizacija – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba numato skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimą (toliau – Prekės) skelbiamos apklausos būdu (toliau – Konkursas) (1.1 punktas).
12.2. Šiose konkurso sąlygose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – viešųjų pirkimų įstatymas) apibrėžtas sąvokas (1.3 punktas).
12.3. Pirkimo objektas:
12.3.1. Skaitmeniniai nešiojami radijo ryšio terminalai su dviem akumuliatoriais, gumine ar pusiau plastikine spyruokline prisukama antena, nešiojimui ant juosmens diržo skirtu kabliuku, spalvotu LCD tipo ekranu, pilna DTMF tipo klaviatūra, integruotu GPS moduliu ir akumuliatorių įkrovikliu. Perkama 60 vnt.
12.3.2. Skaitmeniniai automobiliniai radijo ryšio terminalai su integruotu GPS moduliu, atskirai montuojama valdymo konsole su spalvotu monitoriumi ir pilna DTMF klaviatūra, konsolės ir terminalo tvirtinimo laikikliais, 12 V maitinimo kabeliu, konsolės sujungimo su terminalu kabeliu, staliniu mikrofonu-manipuliatoriumi (PTT) ir jungtimi (kištuku) linijiniam audio signalui. Perkama 4 vnt. (2.1 punktas).
12.4. Alternatyvių pasiūlymų pateikti neleidžiama (2.3 punktas) (e. b. 1 t. 28-36, 50-58 b. l.).
13. Techninėje specifikacijoje 1-pirkimo daliai Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai 1.3 punkte Techniniai reikalavimai 10 punkte nurodyta – Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims; 2 pirkimo dalis – automobiliniai skaitmeniniai radijo ryšio terminalai (e. b. 1 t. 45-49, 67-71 b. l.).
14. Ieškovė teikė 2021-12-16 pretenziją dėl konkurenciją ribojančių mažos vertės viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 sąlygų, kuria prašė panaikinti viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšių terminalų pirkimas Nr. 578252 terminalai“ 1.3 lentelėje Techninės specifikacijos reikalavimą „Ausinės mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija“ (ang. Multi Pin. Connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“ (e. b. 1 t. 21-26 b. l.). Atsakovė 2021-12-17 atsakyme į pretenziją netenkino UAB „Info S“ reikalavimo panaikinti viešojo pirkimo Nr. 578252 techninės specifikacijos 1-os pirkimo dalies techninių reikalavimų 10 punkto reikalavimo „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“. Nurodė, kad reikalavimas dėl SP4 jungties suformuotas atsižvelgiant į Tarnybos jau turimą ir naudojamą techniką. Tarnybos veikloje jau naudojama virš 180 vnt. skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų komplektų su priedais, todėl, perkant šias prekes ir siekiant efektyvaus veiklos vykdymo ir lėšų panaudojimo, perkamos prekės yra derinamos prie jau turimos technikos (e. b. 1 t. 116-117 b. l.).
15. Į bylą taip pat teikti duomenys apie anksčiau atsakovės vykdytus pirkimus (e. b. 1 t. 72-83, 84-90, 91-113 b. l., 2 t. 11-59 b. l.).
16. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad <...> artimos apsaugos valdybos pareigūnai, atlikdami artimos apsaugos funkcijas, operatyviam informacijos perdavimui ir priėmimui naudojasi gamintojų „Sepura“ nešiojamais radijo ryšio terminalais ir jų priedais. Radijo ryšio terminalai yra skirti dirbančios AAV pamainos pareigūnams, kurie baigę pamainos darbą perduoda sekančios pamainos pareigūnams. Vienas iš nešiojamų radijo ryšių priedų – radijo ryšio terminalo ausinė-mikrofonas dėl higieninių reikalavimų yra skiriami ir išduodami individualiai kiekvienam AAV pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, AAV pareigūnai negali naudotis kitų gamintojų radijo ryšio terminalais, norint pritaikyti tuos pačius radijo ryšio terminalo priedus, tame tarpe ir radijo ryšio terminalo ausines-mikrofonus (e. b. 2 t. 75 b. l.).
17. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad <...> Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimo Nr. 578252 pirmos dalies techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas ,,Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“, suformuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos jau turimą ir naudojamą techniką. Tarnybos veikloje šiuo metu naudojama 207 vnt. skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų. Šie terminalai naudojami su jiems skirtomis ausinėmis (474 vnt.), kurios jungiamos su terminalu naudojant SP4 jungtį. Pažymėta, kad nešiojamus radijo ryšio terminalus ir (ar) jų priedus Tarnyba perka pagal poreikį bei įvertinus Tarnybos finansines galimybes. Perkant minėtas prekes ir siekiant efektyvaus veiklos vykdymo bei racionalaus lėšų panaudojimo, perkamos prekės yra derinamos prie jau turimos technikos. Atsižvelgti į Tarnybos turimos technikos suderinamumą su įranga, kuria siekiama įsigyti, yra būtina, nes įsigijus negalinčius prijungti jau prie turimos technikos skaitmeninius radijo ryšio terminalus, tampa neįmanoma kitų specialių priemonių panaudojimo galimybė. Visa naudojama radijo ryšio technika su priedais privalo būti tarpusavyje suderinta. Tai pilnai realizuoja jau dabar Tarnybos veikloje naudojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai Sepura STP8038, STP8138, STP8238, STP9038, STP9238, SC2120, SC2020. Nepriklausomai nuo Tarnyboje naudojamo terminalo ir jo įsigijimo laikotarpio visi paminėtų terminalų priedai (akumuliatoriai, jų įkrovikliai, ausinės-mikrofonai) yra visiškai tarpusavyje suderinami, kas ženkliai palengvina naudojamos ryšio technikos administravimą ir visiškai užtikrina pareigūnų sklandų darbą nepriklausomai nuo naudojamos radijo ryšio technikos. Sklandus pareigūnų darbas būtų neįmanomas naudojant skirtingų gamintojų (tarpusavyje nesuderintus radijo ryšio terminalus ir jų priedus) akumuliatorius, jų įkroviklius, ausines-mikrofonus. Šio reikalavimo pakeitimas reikštų kito tipo (gamintojo) įrangos įsigijimą ir suderinimas su jau dabar naudojama taptų neįmanomas. Papildomos įrangos įsigijimas kainuotų neproporcingai daug lėšų. Tarnyba, racionaliai naudodama lėšas, atnaujindama, papildydama (dėl darbuotojų kaitos, naujų funkcijų atsiradimo ar keičiant sugedusią įrangą) naudojamą ryšio techniką ir jų priedus, kasmet pagal poreikį perka ausines-mikrofonus, akumuliatorius, terminalus ar viską kartu, tačiau nėra keičiama visa įranga kompleksiškai, kaip tai buvo padaryta 2012 metų pirkimo metu (e. b. 2 t. 76-77 b. l.).
18. Ieškovė teikė pasiūlymus dėl dalyvavimo kituose vykdytuose pirkimuose (e. b. 2 t. 117-141 b. l.).
Dėl ieškovės reikalavimų
19. Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os pirkimo dalies Techninės specifikacijos „Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai“ 1.3. lentelėje Techninės specifikacijos nurodytą reikalavimą: „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“ ir viešąjį pirkimą nutraukti.
20. Pasisakant dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pažymėtina, kad: i) ieškovė ginčija konkretaus pirkimo Techninės specifikacijos atitinkamą reikalavimą; ii) kiti anksčiau atsakovės vykdyti viešieji pirkimai bei jų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Viešojo pirkimo sąvoka pasižymi keliais ją apibūdinančiais elementais (sudedamosiomis dalimis), tarp jų įstatyme nustatyta, kad viešasis pirkimas yra atliekamas įsigijimas. Tai reiškia, kad viešasis pirkimas pirmiausia yra procesas (procedūra), kuria yra siekiama nupirkti tam tikrą objektą. Viešuoju pirkimu yra siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos tiesioginius ar netiesioginius (kito subjekto naudai) poreikius, nes tam, kad ji įgyvendintų jai priskirtas funkcijas, ji turi įsigyti (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m. 70 psl.).
22. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
23. Pagal savo esmę techninė specifikacija yra dokumentas, kuriame nurodomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai, tam, kad būtų užtikrintas perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio objekto įsigijimas (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m. 70 psl.).
24. Perkančiosios organizacijos poreikiai suprantami ne abstrakčiai, o konkrečiai kaip įtvirtinta pirkimo sąlygose, t. y. ne tik kaip atitinkamo pirkimo objekto įsigijimas apskritai, bet, jei tai pateisinama ir nebuvo ginčyta ikiteisminėje stadijoje, kaip tikslus atitinkamo poreikio apibūdinimas, techninis sprendimas, prekės veikimo principas ir pan. Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir/ar darbus pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą. Perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktą).
25. Pasisakant dėl ieškovės dėstomų teiginių, kuriais yra ginčijamos atitinkamos pirkimo sąlygos, pažymėtina, kad: i) pačioje techninėje specifikacijoje Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai yra išskiriami: bendrieji reikalavimai; reikalavimai direktyvoms ir standartams; techniniai reikalavimai; funkciniai reikalavimai; garantiniai įsipareigojimai; ii) ieškovė ginčija vieną iš techninės specifikacijos techninių reikalavimų – ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
27. Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 nuostatas, susijusias su reikalavimų pirkimo objektui nustatymu, 2018-10-25 prejudiciniame sprendime Roche Lietuva, C-413/17 nurodė (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartį, civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019), kad: i) techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams turi būti sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaroma nepagrįstų kliūčių atverti viešuosius pirkimus konkurencijai; ii) technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtinio konkurencijos susiaurinimo (apribojimo) taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas; iii) techninės specifikacijos išsamumo laipsnis turi atitikti proporcingumo principą; kuo išsamesnės techninės specifikacijos nuostatos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos. Remdamasis šiais išaiškinimais, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinis teismas, spręsdamas ginčą dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, turi nustatyti ir įvertinti: a) ar, atsižvelgiant į diskreciją, kurią turi perkančioji organizacija, formuluodama techninę specifikaciją pagal kokybinius reikalavimus ir atsižvelgdama į atitinkamą pirkimo objektą, dėl ypač išsamios techninės specifikacijos netiesiogiai neteikiama pirmenybė kuriam nors viešojo pirkimo dalyviui; b) ar toks techninės specifikacijos išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (ar jis proporcingas); c) techninės specifikacijos atitiktį vienodo požiūrio ir proporcingumo principams.
28. Taigi, atsakydamas į kasacinio teismo pateiktą kreipimąsi dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ar jų dalies) visumos teisėtumo vertinimo, Teisingumo Teismas iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).
29. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).
30. Dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/ 2015).
32. Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktą).
33. Techninės specifikacijos reikalavimą, kurį ginčija ieškovė byloje, atsakovė grindė argumentais, jog: i) Tarnybos veikloje šiuo metu naudojama 207 vnt. skaitmeninių nešiojamų radijo ryšio terminalų; ii) terminalai naudojami su jiems skirtomis ausinėmis (474 vnt.), kurios jungiamos su terminalu naudojant SP4 jungtį; iii) siekiu efektyviai vykdyti veiklą bei perkančiosios organizacijos atliekamomis funkcijomis; iv) racionaliu lėšų panaudojimu; v) prekių derinimu prie jau turimos technikos – siekiama realizuoti turimos technikos suderinamumą su įranga, kurią norima įsigyti.
34. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog egzistavo objektyvus būtinumas nustatyti ieškovės ginčijamą reikalavimą – „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“. Visų pirma, galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus. Antra, atsakovės minimi argumentai apie jos vykdomas funkcijas, jų realizavimo atitinkamą patogumą naudojant tokią pačią įrangą negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, jog jos ne visada pasiteisins, per se nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti Konkurse laikytinas proporcingu (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 52 punktą). Atitinkamai tai reiškia, kad vien papildomų pareigų perkančiajai organizacijai ar kitokio pobūdžio administracinės naštos atsiradimas (padidėjimas) nepateisina itin griežtų (tiekėjų teisę dalyvauti viešajame pirkime ribojančių) reikalavimų viešojo pirkimo dalyviams ar objektui (nėra tokiems reikalavimams proporcingas) nustatymo. Trečia, nešiojamas radijo ryšio terminalas lyginat jį su jo naudojimui skirtomis ausinėmis tiek pagal savo funkcinę paskirtį, tiek ir piniginę vertę laikytinas pagrindiniu daiktu, prie kurio turėtų būti derinami atitinkami jo naudojimo priedai, tarp jų ir ausinės, o ne atvirkščiai. Ketvirta, vertinant atsakovės siekiamą įsigyti terminalų kiekį – 60 vnt., šiuo metu naudojamą 207 vnt. kiekį bei turimą 474 vnt. ausinių kiekį, nepateisinamu laikytinas ieškovės ginčijamas techninės specifikacijos reikalavimas, kad „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“, nes: a) atsakovė siekia įsigyti ganėtinai didelį kiekį naujų terminalų; b) vien turimų ausinių kiekis su tam tikra jungtimi, kurios naudojamos su šiuo metu jau turimais terminalais, taip pat nepagrindžia objektyvios būtinybės įsigyti terminalus su atitinkama jungtimi. Penkta, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad skirtingos pareigūnų grupės ir(ar) pamainos pareigūnai negalėtų naudoti skirtingų terminalų, o dėl to nukentėtų pareigūnų darbas. Šešta, draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai išeina už privačių santykių ribų (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Septinta, atsakovės minimi argumentai dėl racionalaus lėšų panaudojimo, kurie siejami su aplinkybe, kad atsakovė naudoja atitinkamą įranga bei turi atitinkamas ausines, negali paneigti tinkamo viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo – ekonominė nauda (mažiausia kaina), kurią perkančioji organizacija gautų laimėtoju išrinkusi atitinkamą tiekėją, per se nėra svarbesnė už skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir tiekėjų sąžiningo varžymosi užtikrinimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir kt.). Aštunta, nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).
35. Tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se (pačios savaime) nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius. Tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas, tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais. Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti, ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, teismas turėtų vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
36. Pasisakant dėl atitinkamų reikalavimų, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, pažymėta, kad ši jos diskrecija yra ribojama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
37. Kiti dėstomi argumentai neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
38. Teismo įsitikimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad konkretus ginčijamas Techninės specifikacijos reikalavimas buvo numatytas taip, kad jį galimai atitiktų konkretus gamintojas, todėl atsakovės Techninėje specifikacijoje nustatytas ir ieškovės ginčijamas reikalavimas nepagrįstai riboja konkurenciją. Dėl išdėstyto yra pagrindas pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os pirkimo dalies Techninės specifikacijos „Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai“ 1.3. lentelėje Techninės specifikacijos nurodytą reikalavimą: „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“.
39. Ieškovė ieškinyje taip pat suformulavo reikalavimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo.
40. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pripažinus šiame sprendime nurodytas pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas privalo ex officio pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą). Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Viešojo pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
41. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas nutraukti viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-ąją pirkimo dalį.
42. Taigi išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės ieškinys (materialūs reikalavimai) tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 667,84 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir 298 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš pažymos dėl išlaidų detalizavimo matyti, kad jos siejamos su pretenzijos rengimu – 177,40 Eur be PVM, ieškinio parengimu – 1 013,72 Eur be PVM, dubliko parengimu – 810,96 Eur; rašytinių paaiškinimų parengimu – 202,74 Eur be PVM.
45. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovai teikė pretenziją atsakovei, ruošė ir teikė ieškinį bei dubliką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teikti rašytiniai paaiškinimai prieš teismo posėdį nebuvo prijungti į bylą (detalūs argumentai dėl neprijungimo yra nurodyti teisėjo rezoliucijoje dokumento registracijos Nr. DOK-4288), todėl šių išlaidų dalies – 245,32 Eur (su PVM) nėra pagrindo priteisti iš atsakovės. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovei priteitina iš atsakovės 2 422,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 289 Eur žyminio mokesčio, iš viso 2 711,52 Eur.
46. Vilniaus apygardos teismas 2021-12-22 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os dalies pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei priimti sprendimus dėl pirkimo nugalėtojo ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje (e. b. 1 t. 120-124 b. l.). Tenkinus ieškovės ieškinį teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 4231, 4238 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Info S“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, išvadą teikiančios institucijos byloje Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, j. a. k. 188639721, organizuoto viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os pirkimo dalies Techninės specifikacijos „Nešiojami skaitmeniniai radijo ryšio terminalai“ 1.3. lentelėje Techninės specifikacijos reikalavimą: „Ausinės-mikrofono lizdas privalo būti daugiakontaktis su fiksacija (angl. Multi Pin connector), skirtas prijungti SP4 tipo jungtims“.
Atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, j. a. k. 188639721, organizuoto viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-ąją pirkimo dalį nutraukti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Info S“, j. a. k. 300513080, 2 711,52 Eur (du tūkstančius septynis šimtus vienuolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, j. a. k. 188639721.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos viešojo pirkimo „Skaitmeninių radijo ryšio terminalų pirkimas“ Nr. 578252 1-os dalies pirkimo procedūros ir uždrausta atsakovei priimti sprendimus dėl pirkimo nugalėtojo ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas