Administracinio nusižengimo byla Nr. II-299-995/2018

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00056-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.3; 21.10.4

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui K. B.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam (toliau – pareiškėjas) J. D. (J. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. skundą dėl 2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1022-2018 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2018 m. liepos 22 d. J. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad J. D. 2018 m. liepos 22 d., 01.40 val., S. Daukanto g. ir J. Basanavičiaus g., Palangos mieste, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį sankryžoje. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį. 2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. nutarimu J. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur, bauda.

2018 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato persiųstas, pareiškėjo J. D. skundas, iš kurio turinio spręstina, jog jis nesutinka su 2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. priimtu nutarimu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2018 m. liepos 22 d., apie 1.00 val., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį piliečiui T. A.. Ties sankryža, esančia S. Daukanto g. ir J. Basanavičiaus g., Palangos m., automobiliu bandė apsisukti, o jam padarius manevrą iš Daukanto g. į Basanavičiaus g., iš automobilio išlipo jo savininkas T. A. kartu su automobilio rakteliais ir signalizacijos įtaisu, dėl ko jo vairuojamas automobilis netikėtai užgeso, nes automobilį užblokavo saugos sistema, kai savininkas nutolo nuo automobilio. Tada jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pas automobilio savininką pasiimti rakto su signalizacijos įtaisu. Jam grįžus su raktais prie automobilio ir bandant pašalinti kliūtį, privažiavo policijos pareigūnai ir jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnų paklausus, už ką jam rašomas protokolas, jie atsakė, kad jis neva tai pažeidė draudžiamą kelio ženklą. Jis tada policijos pareigūnams paaiškino, kad draudimas galioja nuo 13.00 val. iki 24 val. Tada policijos pareigūnas nurodė, kad jis pažeidė pėsčiųjų perėjos ženklą, nors toje vietoje kelio ženklo „pėsčiųjų perėja“ ir jokio ženklinimo nėra. Tuomet policijos pareigūnas  D. M. jam nurodė pasitikrinti neblaivumą, tačiau buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Kai nieko nebenustatė, tai tada ir surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis neleistinoje vietoje pasistatė automobilį. Pareiškėjas nemano, kad jis tyčia pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl mano, kad yra nubaustas nepagrįstai.   

Teismo posėdžio metu, pareiškėjas J. D. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu, ir panaikinti 2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. nutarimą, kuriuo jam nepagrįstai buvo paskirta bauda. Paaiškino, kad protokole nurodytu laiku, jis vairavo draugo T. A., kuris tą vakarą buvo neblaivus, automobilį.  Įvažiavus į J. Basanavičiaus ir S. Daukanto g. sankryžą, Palangos m., joje norėjo apsisukti, o jam apsisukant jo draugas T. A. pamatė pažįstamas merginas ir išlipęs iš automobilio, nuėjo prie jų pakalbėti. Jam bevažiuojant, automobilis užgeso už sankryžos, arčiau, nei 5 metrai atstumu. Jis bandė užvesti automobilį, tačiau jam nepavyko. Jis įjungė avarinį signalą ir nuėjo pas draugą, kuris stovėjo nuo automobilio apie penkis metrus, pasiimti raktų, kad galėtų užvesti automobilį. Netrukus prie jų priėjo policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino, kad automobilis užgeso savaime dėl joje įrengtos saugos sistemos ir tada iškart perstatė automobilį. Policijos pareigūnai nesigilino į situaciją ir iškart pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Paklausus policijos pareigūnų, už ką jis baudžiamas, šie paaiškino, kad už kelio ženklo pažeidimą, po to, kad pažeidė kelio ženklinimą – pėsčiųjų perėją, ir tik vėliau, kad jis stovi neleistinoje vietoje – sankryžoje. Kai bandė policijos pareigūnams paaiškinti, kad jis ne specialiai sustojo sankryžoje, o dėl objektyvių priežasčių – savaime užgesus automobiliui, po to dėjo visas pastangas užvesti automobilį, tada policijos pareigūnai jam nurodė pasitikrinti neblaivumą. Mano, kad policijos pareigūnai norėjo bet kokia kaina jį nubausti už bet kokį nusižengimą. Nors pats yra dirbęs policijoje, tačiau visada pirmiausia išklausydavo vairuotojų, ir be reikalo baudų neskirdavo.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, - Klaipėdos apskrities policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus atstovas vyresnysis tyrėjas K. B. prašė pareiškėjo J. D. skundą atmesti, nes jis nepagrįstas. Institucijos atstovo nuomone, J. D. keliama versija dėl savaiminio automobilio užgesimo, esant jame specialiai saugos sistemai, yra tik jo gynybinė versija, nes paprastai beraktės užvedimo sistemos veikimo principe nenumatyta, kad važiuojantis automobilis galėtų užsiblokuoti, todėl tik išjungus variklį jo nebus įmanoma užvesti iš naujo. Net ir esant įrengtai saugos sistemai, užvestas automobilis gali važiuoti, kol neišjungiamas jo variklis. Toks pat beraktės užvedimo sistemos veikimo principas galioja ir BMW automobiliams. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad J. D. sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje – sankryžoje, todėl pažeidė Kelių eismo taisykles, ir padarė jam inkriminuotą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. paaiškino, kad pareiškėjas yra jo draugas. Paaiškino, kad jis 2018 m. m. liepos mėn., su draugu J. D. atvažiavo į Palangos miesto centrą. Jam priklausantį automobilį vairavo J. D., nes jis vairuoti nenorėjo. Įvažiavus į sankryžą, jis iš automobilio išlipo ir nuėjo. J. D. norėjo pastatyti automobilį leistinoje vietoje, tačiau jam bevažiuojant automobilis užgeso, nes jis (T. A.) turėjo raktelius su įrenginiu, skirtu automobilio apsaugai. J. D. priėjo prie jo ir paprašė raktelių. J. D. grįžtant prie automobilio, privažiavo policijos pareigūnai. Nors prašė leisti pareigūnų patraukti automobilį, tačiau jie nesileido į kalbas, pradėjo pildyti protokolą, po to priėmė ir nutarimą. Prašė policijos pareigūnų apsiriboti žodiniu įspėjimu, paaiškino, kad automobilyje yra įrengta saugos sistema, dėl ko automobilis savaime užgeso, tačiau pareigūnai nekreipė į tai dėmesio. Pateikti dokumentų – sertifikatų, naudojimosi ir veikimo instrukcijų, susijusių su automobilyje įrengta saugos sistema, jis negali, nes, jam įsigijus automobilį, jame jau buvo įrengtos automobilio saugos sistemos.

2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. liepos 22 d., apie 1.40 val., patruliuojant S. Daukanto g. ir J. Basanavičiaus g., Palangos m., sankryžoje Palangoje, pamatė paliktą stovėti automobilį BMW, valstybinis                                   Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus prie minėto automobilio ir duomenų bazėje pradėjus registruoti pažeidimą, po kelių minučių prie automobilio priėjo asmuo, kuris pasakė, jog tai jis pastatė minėtą automobilį. Patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. D.. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad automobilis paliktas stovėti neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.8 p. reikalavimą. Vairuotojas supratęs, kad yra padaręs pažeidimą, paprašė kad jam būtų leista perstatyti automobilį į kitą vietą, kur galėtų stovėti nepažeisdamas KET taisyklių, kol bus surašytas protokolas. Tuo metu man jau baigiant rašyti protokolą ir priėmus nutarimą, kadangi vairuotojas metų bėgyje jau turėjo galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnį, priėjęs prie tarnybinio automobilio pradėjo sakyti, kad nėra čia toks jau rimtas pažeidimas ir galbūt būtų galima apsiriboti žodiniu perspėjimu, taip pat minėjo jog pats yra dirbęs policijoje ir tokių baudų nerašydavo. Minėtam vairuotojui papildomai buvo išaiškinta, kad ANK už šį pažeidimą nenumato įspėjimo galimybės, o bauda numatyta nuo 30 iki 90 eurų ir konkrečiai šioje situacijoje paskirta minimali 30 eurų bauda. Išgirdęs tai, vairuotojas pradėjo neigti padaręs pažeidimą, ir pateikė versiją, jog jo automobilis buvo galimai sugedęs ir sankryžoje laukė kol atvyks techninės pagalbos automobilis, kadangi automobilis nebegalėjo važiuoti. Minėtas pažeidėjo argumentas buvo vertintas kaip nepagrįstas, kadangi kol buvo rašomas protokolas, BMW automobilis buvo užvestas ir vairuotojas su juo pavažiavo keliolika metrų už jo automobilio bei jį pastatė kitoje vietoje. Įteikus protokolą su nutarimu ir bendraujant su J. D. kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galbūt neblaivus, nes buvo jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, todėl alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas, vairuotojui nustatytas - 0,13 promilės, t. y. leistinos normos neviršijo, o vairuotojo stažas daugiau, nei dveji metai (b. l. 7).

Byloje esančioje įvykio schemoje užfiksuota automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių, Palangos m., sankryžoje, ir matyti, kad minėtas automobilis stovi trijų metrų atstumu iki sankryžos (b. l. 8).

Administracinių nusižengimų registro išrašu apie J. D. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus nustatyta, kad J. D. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat ir už analogišką administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis 2018 m. kovo 31 d. paliko automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti sankryžoje, esančioje Rotušės g. 28, Biržuose (b. l. 9-12).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad vyras juodais marškinėliais (nustatyta, kad tai J. D.), vairuodamas automobilį BMW, įvažiuoja į S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių, Palangos mieste, sankryžą, važiuojant kliudo ten einantį žmogų, ir po to sankryžoje stabteli. Tada automobilis pasuka į dešinę ir trumpam sustoja, iš automobilio išlipa kitas vyras (nustatyta, kad tai T. A.) ir nueina. Vairuotojas atbuline eiga bando apsisukti sankryžoje, besisukdamas vėl kliudo žmogų, apsisukęs, sustoja, įjungia automobilio avarinį signalą ir nueina. Po to matyti, kad prie automobilio BMW prieina policijos pareigūnai, o po to, prie policijos pareigūnų prieina J. D..   

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK

ANK

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui J. D. surašytas dėl to, kad jis 2018 m. liepos 22 d., 01.40 val., S. Daukanto g. ir J. Basanavičiaus g., Palangos mieste, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį sankryžoje.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. D. neginčija, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir trumpam paliko stovėti automobilį sankryžoje, arčiau kaip 5 metrai atstumu, tačiau teisme nurodė, kad jis išleidęs savo draugą, sankryžoje ketino tik apsisukti, bet jam nepavyko, nes automobilis užgeso savaime dėl jame įrengtos automobilio apsaugos sistemos.

Teismo vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma patikimai nepagrindžia šios J. D. versijos apie automobilyje įrengtą tokią beraktę užvedimo sistemą, dėl kurios galėtų užsiblokuoti bevažiuojantis automobilis. Kaip matyti iš liudytojo T. A. parodymų, jis patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo automobilyje esančią ypatingą beraktę užvedimo sistemą, kuriai esant, jau bevažiuojantis automobilis gali užsiblokuoti, tačiau visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ši versija prieštarauja administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, administracinį nusižengimą užfiksavusio policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms, įvykio schemai bei byloje esančiam vaizdo įrašui. Įvykio schemoje užfiksuota automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis  S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių, Palangos m., sankryžoje, ir matyti, kad minėtas automobilis stovi trijų metrų atstumu iki sankryžos (b. l. 8). Vaizdo įraše matyti, kad BMW vairuotojas sustoja sankryžoje, po to, iš jo išlipa keleivis ir nueina, o jam nuėjus, J. D. apsuka automobilį, įjungia avarinį signalą, ir taip pat nueina, palikdamas stovėti automobilį neleistinoje vietoje – trijų metrų atstumu iki sankryžos, taip pažeisdamas minėtų Kelių eismo taisyklių 150.8 punktą. Policijos pareigūno D. M. 2018 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių, Palangoje, sankryžoje, o policijos pareigūnams privažiavus prie minėto automobilio, po kelių minučių prie automobilio priėjo asmuo, kaip nustatyta J. D., kuris pasakė, kad minėtą automobilį pastatė jis. Vertinant J. D. teismui pateiktos versijos objektyvumą bei patikimumą, svarbu pažymėti tai, kad policijos pareigūnams paaiškinus vairuotojui J. D., kad automobilis paliktas stovėti neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje, jis supratęs, kad yra padaręs pažeidimą, paprašė, kad leistų perstatyti automobilį į kitą vietą, kur galėtų stovėti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, o policijos pareigūnui baigiant rašyti protokolą ir priimant nutarimą, prašė pareigūno apsiriboti žodiniu perspėjimu, ir tik po to, kai policijos pareigūnas paaiškino, kad už šį J. D. padarytą pažeidimą nėra numatyta įspėjimo, J. D. pradėjo neigti padaręs pažeidimą, ir pateikė versiją, kad automobilis galimai sugedęs ir sankryžoje laukė kol atvyks techninės pagalbos automobilis. Atsižvelgdamas į tai, teismas J. D. keliamą versiją dėl automobilyje BMW, esančios įrengtos beraktės užvedimo sistemos, dėl kurios jo vairuojamas automobilis jam bevažiuojant užsiblokavo, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, ši versija atsirado tik teisme, nes institucijai, surašant protokolą ir priimant ginčijamą nutarimą, kaltę dėl administracinio nusižengimo J. D. pirminių tyrimo veiksmų atlikimo metu pripažino, ir tik po to, kai jam buvo išaiškinta už padarytą nusižengimą skirtinos nuobaudos rūšis bei dydis, jis savo kaltę pradėjo neigti, iškeldamas kiek kitokią versiją, nei jo pateiktą teismui, nurodydamas, kad jo vairuojamas automobilis galbūt sugedo ir jis sankryžoje laukia kol atvyks techninės pagalbos automobilis. Tokie vienas kitam prieštaringi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai rodo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes J. D. vertina savo nuožiūra, keisdamas ir priderindamas prie jam palankiausios versijos, taip siekdamas visiškai išvengti administracinės atsakomybės. 

Kita vertus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi nenustatyta, jog įvykį forminusius policijos pareigūnus ir J. D., nors jis ir yra dirbęs policijoje, sietų kokie nors šeiminiai, darbiniai, draugystės ar kt. santykiai. Pagrindo šmeižti ar apkalbėti pareiškėją taip pat nenustatyta. Teismas skundo teiginius dėl policijos pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą,  principingumo ir noro tik nubausti pareiškėją, nesiekiant išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių, atmeta, nes viena vertus, tai tėra tik pareiškėjo emocijomis paremtas, deklaratyvus bei subjektyvus asmeninis požiūris, o kita vertus, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, išklausė pareiškėjo paaiškinimų, visas faktines aplinkybes aiškiai ir detaliai užfiksavo tarnybiniame pranešime, atvaizdavo pareiškėjo vairuojamo automobilio padėtį įvykio schemoje, patikrino vairuotojo neblaivumą, ir po to, surašė administracinio nusižengimo protokolą bei priėmė nutarimą. Taigi, skunde nurodyti argumentai dėl policijos pareigūnų, forminusių įvykį, veiksmų neteisėtumo visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjo nepasitenkinimas policijos pareigūnų teisėta veikla nesuteikia jam pagrindo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią J. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas, numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia Kelių eismo taisyklės. Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. D., vairuodamas automobilį, sustojo draudžiamojoje vietoje – trijų metrų atstumu iki sankryžos, ir kurį laiką paliko automobilį joje stovėti. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.8 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors 2018 m. liepos 22 d. administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime nurodyta, kad J. D. padarė Kelių eismo taisyklių 8 punkto pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad protokole ir nutarime nurodytos aiškios nusižengimo aplinkybės, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad J. D. buvo paaiškinta, kad jo vairuojamas automobilis paliktas stovėti sankryžoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.8 punkto reikalavimus, akivaizdu, kad protokole bei nutarime suklysta, nurodant pažeistą Kelių eismo taisyklių punktą. Paminėtas netikslumas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės, todėl vadovaujantis ANK 635 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad J. D. žinojo, kuo yra kaltinamas, teismas šį netikslumą ištaiso ir pakeičia nuorodą į administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio teisės akto - Kelių eismo taisyklių, 150.8 punktą.

Kaip matyti iš institucijos 2018 m. liepos 22 d. nutarimo, J. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio – 30 Eur, bauda. Atsižvelgęs į institucijos nutarimu nustatytą J. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas                              (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam ANK 38 straipsnio pagrindu paskirta bauda iš esmės atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nėra per griežta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas pagrįstai, jam 2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, todėl panaikinti institucijos nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo J. D. skundas netenkinamas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

2018 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1022-2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. D. (J. D.) skundo netenkinti.

Daiktinį įrodymą - CD laikmeną, įsiteisėjus teismo nutarčiai, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.