Civilinė byla Nr. 2A-642-232/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36272-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9; 11.9.10.7; 11.10; 15.3; 121

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 28 d.

     Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ratdirbys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Z. ir Z. Z. ieškinius atsakovui UAB „Ratdirbys“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

                                                                        NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

          I. Z. Z. ir M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kurie bylos nagrinėjimo eigoje patikslinti, atsakovui, prašydami atnaujinti terminą paduotiems ieškiniams dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pripažinti neteisėtus atleidimus iš darbo, priteisti kompensacijas už vienerius metus nepanaudotų atostogų, išeitines kompensacijas už vieną mėnesį, neišmokėtą 2 695 Lt Z. Z., 6 774,36 Lt M. Z. darbo užmokestį už šešis mėnesius, vidutinio darbo užmokesčio kompensacijas už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2014 m. liepos mėnesį nuvykę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) sužinojo, kad jie yra atleisti iš darbo nuo 2014-06-10 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovai su atleidimu iš darbo nesutinka, nes nebuvo įspėti apie atleidimą, nebuvo supažindinti su įsakymais apie atleidimą, apie atleidimą sužinojo tik 2014-07-03 nuvykę į VSDFV. 2014-06-01 ieškovams nuėjus pas atsakovo vyr. buhalterę pasiteirauti, kada bus sumokėtas atlyginimas už šešis mėnesius, t.y. nuo 2014 m. sausio iki liepos mėnesio, vyr. buhalterė pasakė, kad ieškovus atleis iš darbo, jeigu jie dar reikalaus atlyginimo. 2014-06-09 ieškovai dar kartą nuėjo pas atsakovo vyr. buhalterę, kuri pasakė, kad sugalvos kaip ieškovus atleisti, įmonę nuves į bankrotą ir ieškovai nieko negaus iš įmonės. Ieškovai teigia toliau drausmingai dirbę, nekreipdami dėmesio į buhalterės grasinimus. 2014-06-30, atvykę į darbovietę Galvės g. 2, Vilniuje, nebegalėjo patekti į darbo vietą, nes durys buvo užrakintos, o durų užraktas pakeistas. Užėjus pas buhalterę, ji pareiškė, kad ieškovai yra atleisti iš darbo ir ji jų į patalpas neįleis. Atleidimo iš darbo priežasčių buhalterė nepaaiškino. Ieškovų teigimu, jie dirbdami pagal darbo sutartis UAB „Ratdirbys“, elgėsi tinkamai, atliko savo pareigas ir griežtai laikėsi jų atlikimo tvarkos, pakluso darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai. Sudarydami darbo sutartį, susipažino su automobilių servise galiojančia darbo tvarka, todėl nėra pagrindo jų drausminei atsakomybei. Į darbą jie atvykdavo laiku, dirbo nustatytą laiką, kartais ir žymiai ilgiau, nereikalaudami papildomo atlygio, kadangi yra UAB „Ratdirbys“ akcininkai. Ieškovai per visą darbo atsakovo įmonėje laiką nėra gavę jokio įspėjimo dėl darbo drausmės taisyklių pažeidimo. Ieškovai negavo jokio įspėjimo dėl atleidimo, atsakovas nepareikalavo pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo. Ieškovai nuo pat darbo pradžios nebuvo išleisti atostogų bei negavo kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Ieškovai negavo jokio atlyginimo už atliktą darbą nuo 2014 m. sausio mėnesio. Ieškovai neprašo grąžinti jų į darbą, nes mano, kad bus sukurta nepakantumo atmosfera jų atžvilgiu, kuri kenks darbo našumui bei darys neįmanomą buvimą darbo vietoje.

Atsakovas UAB „Ratdirbys“ pateiktu atsiliepimu prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir pareikštus praleidus terminą bei neįrodžius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog 2014-06-09 ieškovams buvo pranešta apie darbo santykių nutraukimą nuo 2014-06-10 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ieškovams keletą dienų nebuvus darbe be svarbių priežasčių, abiejų ieškovų veiksmuose esant požymių, numatytų DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6, 7, 10 punktuose, jiems taip pat buvo pateiktas 2014-06-06 įsakymas Nr. 2.1.14 dėl darbo sutarčių su ieškovais nutraukimo. Ieškovai atsisakė paimti jiems skirtus įsakymo egzempliorius bei pasirašyti įsakymų egzemplioriuose, kurie lieka įmonėje, taip pat atsisakė pasirašyti apie darbo sutarties nutraukimą darbo sutartyse. 2014-06-09 įmonės direktorius Č. P. ir vyr. buhalterė E. P. surašė aktą dėl ieškovų atsisakymo pasirašyti dokumentus. Įsakymas dėl ieškovų atleidimo buvo ieškovams paskelbtas 2014-06-09, dalyvaujant direktoriui Č. P., kuris atvyko specialiai iš reabilitacijos po širdies transplantacijos operacijos, nes įmonėje susiklostė labai sudėtinga padėtis. Laikinai einanti direktoriaus pareigas E. P. prašė jo pagalbos, nes toliau dirbti buvo neįmanoma dėl dezorganizuojančių ūkinę veiklą ieškovų veiksmų. 2014-06-09 direktorius Č. P. kelias valandas asmeniškai bendravo su ieškovais, norėdamas išspręsti ginčą taikiai. Ieškovams jau 2014-06-09 buvo žinoma, kad darbdavys nutraukia su jais darbo sutartis nuo 2014-06-10. Ieškovai, nesutikdami su atleidimu, praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Ieškovai pareiškė ieškinį teismui 2014-07-29,  19 dienų praleidę apskundimo terminą. Prašydami atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, ieškovai nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir klaidina teismą, kad apie atleidimą iš darbo Z. Z. sužinojo tik 2014-07-03, o M. Z. tik 2014-07-04. Dėl skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo atsakovas nurodo, jog ieškovai nuolat pažeidinėjo įmonės darbo tvarkos taisykles, neatlikinėjo savo tiesioginių darbinių funkcijų, nevykdė įmonės administracijos reikalavimų, savo veiksmais sąmoningai siekė sužlugdyti įmonės veiklą, sumažinti įmonės pajamas ir jos vertę rinkoje, privesti įmonę prie bankroto ribos bei priversti kitus akcininkus pigiai parduoti akcijas ieškovams. Kompiuterių specialisto bei įmonės vaizdo įrašo pagalba buvo nustatyta, jog 2013-10-12 buhalterės J. Ž. kompiuteryje buvo sukurtas išorinis diskas, į kurį buvo nukopijuota visa informacija, esanti vyr.buhalterės bei buhalterės kompiuteriuose. Kartu su apskaitos informacija buvo nukopijuoti asmeniniai darbuotojų ir klientų duomenys, banko kodai bei slaptažodžiai. Buvo sunaikinta rinkmena „Detalės“ bei kiti sandėlio dokumentai, sugadinta įmonės duomenų bazė. Vaizdo kameromis buvo užfiksuota, kad 2013-10-12, šeštadienį (nedarbo diena), M. Z. atrakino vartus ir užėjo į įmonės teritoriją, taip pat užėjo ir Z. Z.. Kai vyr.buhalterė kreipėsi į Z. Z. dėl nurodyto įvykio, jis neneigė įsilaužęs į įmonės kompiuterius, pareikšdamas, kad informacija turi būti pas jį ir jis nieko negrąžins. Atlikę patikrinimą įmonės komisijos nariai nusprendė nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl Z. Z. atlikto informacijos pagrobimo, nes tai galėtų pakenkti įmonės reputacijai ir prestižui. Po šio įvykio buvo surašytas 2013-10-13 nepaprasto įvykio ir jo pasekmių įmonėje tyrinėjimo aktas, kurį pasirašė komisijos nariai direktorius Č. P., vyr. buhalterė E. P. ir buhalterė J. Ž.. Komisija nusprendė sustabdyti Z. Z. veiklą – nutraukti su juo darbo sutartį Nr. 226 ir atleisti Z. Z. iš pardavimo vadybininko pareigų. 2013-10-14 įsakymu atsakovas nušalino Z. Z. nuo darbo 2013-10-14, o 2013-10-15 nutraukė su juo darbo sutartį Nr. 226, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Z. Z. liko dirbti įmonėje pagal 2013-09-04 darbo sutartį Nr. 227 automobilių dažytoju. Ieškovai, būdami atsakovo darbuotojais, tuo pačiu metu atsakovo patalpose vykdė kitos įmonės UAB „Guru auto“ ūkinę veiklą, naudodamiesi patalpomis, įranga, įrankiais, elektros energija, vandeniu, dažymo priemonėmis. Z. Z. perėmė didžiąją dalį atsakovo klientų (UAB „Scanija Lietuva“ bei „BTA Insurance Company“) užsakymų. Tokiu būdu ieškovai pažeidė atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 5.1.1, 5.1.2, 5.4.5, 5.4.6, 5.4.10, 5.4.12, 5.4.15 punktų reikalavimus. Atsakovo pajamos nuo 2014 m. pradžios sumažėjo, nes dalį užsakymų Z. Z. formindavo UAB „Guru auto“ vardu, dalį užsakymų jis vykdydavo be jokių dokumentų išrašymo, o už atliktą darbą gautus pinigus imdavo grynais sau asmeniškai. Ieškovai nevykdė darbo sutarčių 10.1 punkte numatytos pareigos 1 kartą per 2 metus tikrintis sveikatą, pažeisdami DK 235 straipsnio 2 dalies 10 punktą, darbo sutarčių 10.1 punktą bei Automobilio dažytojo saugos ir sveikatos instrukcijos 2 punktą. Ieškovų veiksmuose buvo ir kitų DK 235 straipsnyje numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 2,3, 4,7,10 punktai). Dėl nurodytų ieškovų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų su jais buvo nutrauktos darbo sutartys nuo 2014-06-10. Apie darbo sutarčių nutraukimą ieškovams buvo pranešta, jie buvo supažindinti su įmonės 2014-06-06 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau pasirašyti ant įsakymų bei darbo sutartyse jie atsisakė, jiems skirtus įsakymo bei darbo sutarčių egzempliorius imti atsisakė. Direktorius Č. P. ir buhalterė E. P. surašė 2014-06-09 aktą dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus. Dėl turtinių reikalavimų, atsakovas nurodo, jog M. Z. 2011 metais atostogavo 19 dienų, 2012 metais neturėjo atostogų, 2013 metais atostogavo 73 dienas, ir tai atsakovas grindžia atostoginių apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų kopijomis, atostoginių išmokėjimo žiniaraščių bei darbo užmokesčių suvestinių kopijomis, kuriose yra M. Z. parašai. M. Z. priklauso atostogų: papildomų iki 2014-01-02 – 24 kalendorinių dienų, už laikotarpį nuo 2014-01-02 iki 2014-06-10 – 13,5 kalendorinių dienų, iš viso nepanaudotų atostogų – 27,5 kalendorinių dienų, atostoginių suma 1020,51 Lt buvo įšskaityta iš skolos įmonei. Z. Z. priklausė kasmetinių atostogų 21,2 kalendorinės dienos, atostogauta 6 kalendorines dienas, nepanaudota 15,2 kalendorinių dienų. Už nepanaudotas atostogas atostoginių suma sudaro 258,97 Lt. Ši suma buvo išskaityta iš skolos įmonei. Atostoginius, apskaičiuotus už 6 kalendorines dienas - 156,49 Lt, jis gavo kartu su atlyginimu ir tai patvirtino savo parašu. Todėl atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimai dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas atmestini. Ieškovai buvo atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Todėl išeitinė išmoka jiems nepriklauso. Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimais dėl darbo užmokesčio priteisimo, kadangi ieškovai nepatikslino, ar šios sumos nurodytos neatskaičius ar atskaičius mokesčius. Pastebėjusi, jog ieškovai vykdo veiklą, tačiau nesumoka pinigų į atsakovo kasą, l.e. direktoriaus pareigas E. P., peržiūrėjusi vaizdo įrašus ir apskaičiavusi nuslėptų darbų sumą, 2014-05-30 priėmė įsakymą dėl M. Z. padarytos žalos įmonei atlyginimo ir išrašė M. Z. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTD 0004659 4936,80 Lt sumai. Taip pat E. P. 2014-06-10 priėmė įsakymą dėl Z. Z. padarytos žalos įmonei atlyginimo Nr. 2.1.14.4., išrašė jam PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0004666 1502,87 Lt sumai. Ieškovų veiksmuose yra visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, numatytos DK 246 straipsnyje. Iš apskaičiuoto ieškovų darbo užmokesčio buvo atliktas išskaitymas už skolas įmonei pagal minėtas sąskaitas-faktūras. 2014-01-31 Z. Z. važiavo į UAB „Laiptų fabrikas“ grąžinti atliktą užsakymą, pasiėmė buhalterijoje PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0004606 bei kasos orderį RTD 11711  4667,90 Lt sumai. 2014-02-03 jis atidavė į kasą ne visą sumą, teigdamas, kad išmokėjo M. Z. ir įmonės darbuotojui R. N. jiems priklausantį darbo užmokestį, iš viso 2507,75 Lt. E. P. sutiko įforminti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 14/1, M. Z. ir R. N. patvirtinus, kad gavo pinigus iš Z. Z.. 2014-03-14 Z. Z. išvažiavo į UAB „Laiptų fabrikas“ grąžinti atliktą užsakymą, pasiėmė buhalterijoje PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0004620 bei kasos orderį RTD 11724  4807,48 Lt sumai. 2014-03-17 jis atidavė į kasą ne visą sumą, pareiškęs, kad išmokėjo 459,32 Lt darbo užmokestį sau, tačiau žiniaraštyje nepasirašė. E. P. iš klientų bei tiekėjų sužinojo, kad UAB „Ratdirbys“ patalpose veikia kita įmonė UAB „Guru auto“, kurioje dirbo Z. Z.. Ieškovai atsakovo teritorijoje vykdė savo įmonės veiklą, naudojosi atsakovo pagrindinėmis priemonėmis, darbuotojais, elektros energija ir komunalinėmis paslaugomis. A. Z. Z išrašė sąskaitą-faktūrą 1502,87 Lt sumai už sunaudotą elektros energiją, lietaus kanalizaciją, šiukšlių išvežimą bei teritorijos apsaugą pagal gautas iš tiekėjų sąskaitas-faktūras, pritaikant koeficientą 0,25 už 2014 m. balandžio-gegužės mėn. bei 0,125 už birželio mėnesį. Z. Z. padaryta įmonei materialinė žala buvo išskaičiuota iš jam priskaičiuoto darbo užmokesčio. 2014-06-10 ieškovai atėjo į įmonės patalpas ir išnešė iš cecho daiktus. Atsakovas nustatinėja šio įvykio metu įmonei padarytos materialinės žalos dydį. Išvestinis ieškovų reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atmestinas.

    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys“ 1 666,43 Eur darbo užmokesčio; 500 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 1008 Eur  kompensaciją už neapmokėtas kasmetines atostogas. Priteisė ieškovui Z. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys“ 780,64 Eur darbo užmokesčio; 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 101,72 Eur  kompensaciją už neapmokėtas kasmetines atostogas. Kitus ieškovų Z. Z. ir M. Z. ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „Ratdirbys“ 136,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, rašytinius įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovai 2013 m. pirmą pusmetį atsakovo patalpose vykdė kitos įmonės veiklą, pažeidinėdami atsakovo darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Ieškovai nepristatė atsakovui duomenų apie sveikatos patikrinimą, nors įmonėje buvo patvirtintas darbuotojų medicininės  patikros  grafikas,  todėl ieškovai pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 13.2.2 punktą. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyti ieškovų veiksmai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 6, 7, 10 punktuose apibrėžtus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymius. Aplinkybę, jog ieškovai buvo supažindinti su įsakymu dėl ieškovų darbo sutarties nutraukimo patvirtina atsakovo administracijos 2014-06-09 surašytas aktas. I. Z. Z jau buvo baustas už darbo drausmės pažeidimus – 2013-10-15 atsakovo įsakymu Nr. 2.1.13.11, Z. Z. atleistas iš pardavimo vadybininko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo 2013-10-15.  Atsakovas įrodė, jog ir ieškovas M. Z., ir ieškovas Z. Z. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį jiems buvo taikyta adekvati drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl reikalavimų pripažinti ieškovų atleidimus iš darbo neteisėtais netenkino. Teismas nurodė, kad 2014-03-18 atsakovo raštas nėra tiesioginis rašytinis įrodymas, kuris patvirtintų darbo užmiesčio išmokėjimą ieškovams rašte nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovo argumentus, kad dalis UAB „Laiptų pasaulis“ atsakovui per Z. Z. sumokėtų sumų buvo išmokėti ieškovams kaip darbo užmokestis, atmetė kaip neįrodytus. Atsakovo argumentus apie tai, kad iš ieškovams priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiuota jų veiksmais atsakovui atsiradusi žala, taip pat atmetė, atsakovui neįrodžius ieškovų padarytos žalos. Atsakovui pripažįstant, jog darbo užmokestis ieškovams už 2014 m. sausio-birželio mėnesius nebuvo mokamas, atsakovui neįrodžius, jog buvo teisėtas pagrindas daryti išskaitas iš ieškovams priskaičiuoto darbo užmokesčio, teismas ieškovams iš atsakovo priteisė priskaičiuotą, bet neišmokėtą, darbo užmokestį už šį laikotarpį. Sprendė, jog priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laikotarpį reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pagal bylos aplinkybes, visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas, nebūtų teisingas ir protingas, todėl ieškovui Z. Z. priteistiną sumą iki teismo sprendimo priėmimo sumažino iki 300 Eur, o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos vidutinio darbo užmokesčio nepriteisė, ieškovui M. Z. priteistiną sumą iki teismo sprendimo priėmimo sumažino iki 500 Eur, o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos vidutinio darbo užmokesčio nepriteisė. Kadangi ieškovai padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, netenkino išvestinių reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinių išmokų priteisimo. Atsakovas neįrodė darbo užmokesčio už suteiktas kasmetines atostogas apmokėjimo fakto, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas ieškovams buvo mokamas. Teismas ieškovų prašymą atnaujinti praleistą DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą tenkino. 

             III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

        Apeliantas (atsakovas) UAB „Ratdirbys“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 04 16 sprendimą, dalyje kurioje teismas nusprendė: priteisti ieškovui M. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 1 666,43 Eur darbo užmokesčio; priteisti ieškovui M. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 500 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; priteisti ieškovui M. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 1008 Eur už neapmokėtas kasmetines atostogas; priteisti ieškovui Z. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 780,64 Eur darbo užmokesčio; priteisti ieškovui Z. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; priteisti ieškovui Z. Z. iš atsakovo UAB „Ratdirbys" 101,72 Eur kompensaciją už neapmokėtas kasmetines atostogas. Priimti naują sprendimą skundžiamojo sprendimo dalyje. Kitas skundžiamo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

       Nurodė, jog visiškai sutinka su teismo sprendimu ir motyvais dalyje dėl ieškovų atmesto reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Jo teigimu teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, be to, teismas išnagrinėjęs ieškovų ieškinius nenustatė ir nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios ieškovai praleido vieno mėnesio terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. Apelianto teigimu  teismas nepagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių, kad ieškovai M. Z. ir Z. Z. dalį darbo užmokesčio gavo ir nepagrįstai atmetė apelianto argumentus. Apeliantas pateikė į bylą sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių ir kitų finansinių dokumentų patvirtintas kopijas, šie įrodymai, apelianto teigimu, patvirtina nurodytas palinkybes dėl Z. Z. negrąžintų piniginių lėšų, kurie buvo užskaityti ieškovams ir R. N., kaip darbo užmokestis. Pažymėjo, kad ieškovai buvo atleisti iš darbo pagrįstai ir teisėtai. Taip pat pagrįstai ir teisėtai darbdavys priėmė administracinius nurodymus (įsakymus), išrašė buvusiems darbuotojams, ieškovams M. Z. ir Z. Z. sąskaitas faktūras ir padarė išskaitymą iš ieškovams priskaičiuoto darbo užmokesčio, nes jie savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei materialinę žalą, šiurkščiai pažeidinėjo darbo pareigas, nebuvo UAB „Ratdirbys" lojalūs, darbo metu vykdė kitos įmonės UAB „G. A." ūkinę veiklą ir dirbo šios įmonės (arba sau asmeniškai) naudai. Ieškovai nors ir ateidavo į darbą, tačiau dirbo ne UAB „Ratdirbys" naudai ir savo darbu jie tik iš dalies prisidėdavo prie UAB „Ratdirbys" pajamų. Dėl sunkios finansinės padėties UAB "Ratdirbys" negalėjo išmokėti darbo užmokesčių ne tik ieškovams, bet ir kitiems darbuotojams. Pateikė į bylą paskaičiavimus dėl konkretaus nuostolio dydžio. Pažymėjo, jog ieškovai neprašė priteisti jiems vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, taip pat jie neprašė priteisti vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos. Tačiau savo sprendime teismas nepasisakė, nepaaiškino ir nenurodė motyvų, kodėl teismas nagrinėjamoje byloje išėjo už ieškinio dalyko ribų, išnagrinėjo reikalavimą, kuris net nebuvo ieškovų pareikštas ir priteisė iš atsakovo ieškovams jų vidutinius darbo užmokesčius už uždelsimo laiką, nors ir sumažintus. Šioje teismo sprendimo dalyje buvo pažeistas rungimosi principas, atsakovas negalėjo išreikšti savo pozicijos ir pateikti atsikirtimus į reikalavimą, kuris net nebuvo ieškovų pateiktas. Pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką yra nepagrįstas ir atmestinas, nes yra išvestinis iš pagrindinių ieškovų reikalavimų. Apeliantas pateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Z. kasmetines atostogos buvo suteikiamos ir jis gaudavo atostoginius. Bylos nagrinėjimo metu, teismas būdamas aktyvus ir matydamas, kad byloje trūksta duomenų apie visą ieškovui M. Z. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 3 metų laikotarpį ir tam, kad priimti pagrįstą sprendimą šioje dalyje turėjo pavesti atsakovui pateikti papildomus įrodymus ir pateikti teismui sprendime nurodytus duomenis. Tačiau teismas nenustatė faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje, atmetė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nors ir nustatė, kad ieškovui M. Z. buvo suteikiamos kasmetines atostogos ir jis gaudavo atostoginius, remdamasi tik ieškovų paaiškinimais, suteikiant jiems didesnę įrodinėjimo galią nei rašytiniams atsakovo pateiktiems įrodymams ir neturėdamas pakankamai duomenų apie ieškovui M. Z. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 3 metų laikotarpį priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

           I. M. Z. ir Z. Z. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas, priimtas vadovaujantis įstatymu. Ieškovų teigimu apelianto teiginiai, kad ieškovai padarė grubius darbo drausmės pažeidimus yra nepagrįsti. Ieškovų atleidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neteisėtas, kadangi šis punktas taikytinas atskirų kategorijų darbuotojams, kuriems norminių teisės aktų yra nustatyti įvairūs apribojimai užsiimti tam tikra veikia. N. Z. Z., nei M. Z. jokių apribojimų netaikoma užsiimti jokia ūkine ar komercine veikla. Todėl pagal minėto punkto nuostatas ieškovai negalėjo būti atleisti. Taikydamas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą darbdavys turėjo turėti nenuginčijamų darbuotojų kaltės įrodymų. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog Z. Z. pasinaudojo savo pareigomis ir nuskaitė tam tikrus duomenis iš kompiuterio, tačiau į bylą nėra pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad Z. Z. buvo baustas už darbo drausmės taisyklių pažeidimą. Pažymėjo, jog ieškovai nebuvo įpareigoti teikti jokios informacijos, ieškovams nesuprantama, kokio pobūdžio informaciją jie privalėjo teikti įmonės administracijai, kokios informacijos negalėjo teikti klientams, bei kokiu teisės aktu tokia pareiga jiems nustatyta, todėl DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymas jų atžvilgiu neteisėtas. Apeliantas taip pat nepateikė dingusio turto aprašo, patirtų nuostolio masto, neįrodė padarytos žalos. Pažymėjo ir tai, jog pareiga dėl privalomo sveikatos patikrinimo pagal DK 265 straipsnyje tenka darbdaviui, kontroliuoti, darbuotojų privalomą sveikatos patikrinimą, tačiau apeliantas to nedarė aplaidžiai administruodamas įmonę. Z. Z., net nežinojo, kad reikia tikrintis sveikatą, o M. Z., nebuvo atsakovo informuotas, kad yra pasibaigusi sveikatos apžiūros pažyma ir reikia tikrintis sveikatą. Ieškovai nesutinka, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. 2014 07 3-4 dienomis nuvykę į Valstybinį socialinį draudimo fondą, ieškovai sužinojo, kad atleisti iš darbo UAB „Ratdirbys". DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliantas teigia, kad sumažėjo pajamos UAB „Ratdirbys", tik įsidarbinus Z. Z., tačiau nutyli apie darbuotojų sumažėjimą. Apelianto teiginiai, kad UAB „Ratdirbys", buvo vykdoma kitos įmonės veikla neatitinka tikrovės. Visi apelianto teiginiai apie žalą, sumažėjusį įmonės pelną, apie nepasirašomus dokumentus, apie ieškovų veiklą ne įmonės naudai yra melagingi ir nepagrįsti.

          IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

           Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.             

Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, priede prie apeliacinio skundo papildomai pateikiamuose įrodymuose, kuriuos kolegija priima ir atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl tenkinti apelianto prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, o apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

          Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumas

     Nors ieškovų atleidimo iš darbo teisėtumas nėra ginčijamas atsakovo apeliaciniu skundu tačiau dėl jo kolegija pasisako turėdama omenyje ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus šiuo klausimu, bylos pobūdį ir CPK nuostatas apie aktyvų teismo  vaidmenį nagrinėjant darbo bylas.

       Susipažinus su šalių procesiniais dokumentais, išklausius teismo posėdžio įrašo, jame užfiksuotų šalių pasisakymų pirmosios instancijos teisme, ištyrus pateiktus rašytinius bylos duomenis nustatytos toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovas (darbdavys yra 1995 12 29 įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kurios vienas iš 4 akcininkų yra ieškovas M. Z., atsakovo direktoriumi nuo 1996 01 02 paskirtas taip pat vienas iš keturių akcininkų Č. P., bendrovės vyr. buhaltere dirba akcininkė E. P., direktoriaus sutuoktinė (t. 1, b.l. 19-21,43). Nors šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ginču, tačiau jas taip pat reikėtų turėti omenyje vertinant šalių pasisakymus ir įrodymus byloje.

            M. Z. pagal 1996-05-10 sudarytą darbo sutartį Nr. 3 atsakovo bendrovėje priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas bei 6 kategorijos dažytojo pareigas (t.1,b.l.45-46), mokant 60 proc. direktoriaus atlyginimo direktoriaus pavadavimo metu bei 20 proc. nuo atliktų darbų vertės 2 kartus per mėnesį. Darbo sutarties 6 punkte numatyta, kad darbuotojas prisiima pilna materialinę atsakomybę už visas jam perduotas materialines vertybes ir sutinka, kad dėl jo kaltės atsiradę nuostoliai būtų atlyginti įstatymų numatyta tvarka, kartą per du metus tikrintis sveikatą. Darbo sutarties pakeitimu Nr. 2, M. Z. perkeltas į dažymo secho viršininko pareigas nuo 1998-01-01 (b.l.47 t.I). Vėliau darbo sutarties pakeitimais Nr. 3 ir Nr. 4 darbuotojui keistas darbo užmokestis. Darbo sutarties pakeitimu Nr. 5, M. Z. perkeltas į ankstesnes direktoriaus pavaduotojo bei 6 kategorijos dažytojo pareigas nuo 2001-01-01 (t.1, b.l.49). Darbo sutartis su juo nutraukta 2014-06-10 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą be įspėjimo, darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (t.1,b.l.50). Taigi, iš pačios darbo sutarties turinio matyti, kad sudarydamas darbo sutartį M. Z. įsipareigojo visiškai atsakyti už įmonei padarytą žalą (nuostolius), nes darbo sutartyje numatytas punktas dėl visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės, taip pat įsipareigojo periodiškai tikrintis sveikatą todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas jog dėl neatlikto sveikatos patikrinimo ieškovui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda. Tas faktas kad darbdavys turėjo teisę ir pareigą  kontroliuoti kaip darbuotojas vykdo darbo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus tikrintis sveikatą neeliminuoja darbdavio teisės vykdant tokią kontrolę, nustačius jog šis įsipareigojimas nėra vykdomas, skirti drausminę nuobaudą.

              Z. Z. pagal 2013-09-04 sudarytą darbo sutartį Nr. 226 priimtas dirbti  atsakovo bendrovėje nuo 2013-09-05 pardavimų vadybininku (t.1,b.l.54-55), sutartis nutraukta 2013-10-15 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (t.1,b.l.63). 2013-09-04 darbo sutartimi Nr. 227 Z. Z. taip pat buvo įdarbintas automobilių dažytoju (t.1, b.l.64), minėta sutartis taip pat nutraukta 2014-06-10 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (t.1,b.l.65).

                Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas Z. Z. darbo sutarčių nėra pasirašęs, tačiau pats jis savo susitarimų dėl darbo neneigia ir būtent iš darbo sutarčių kildina savo reikalavimus, tiek E. P., tiek Č. P. paaiškino, jog jis išreiškė valią būti priimamas dirbti atsakovo įmonėje, bet taip ir nepasirašė paruoštų prašymų dėl priėmimo į darbą, prašymo dėl NPD skaičiavimo bei darbo sutarčių. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas darbo santykių tarp šalių egzistavimą taip pat patvirtina byloje pateikti darbdavio raštai (aktai) (t.1,b.l.58), pranešimas VSDFV apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią 2013-09-04 (t.1,b.l.56,57), Z. Z. parašas piniginių lėšų išmokėjimo žiniaraštyje (t.1,b.l.70-71).

                  2014-06-06 įsakyme Nr. 2.1.14 D. M. Z. ir Z. Z. darbo sutarties nutraukimo nurodyta, jog ieškovų veiksmai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies, 3, 4, 6, 7, 10 punktus, todėl M. Z. ir Z. Z. darbo sutartys nutraukiamos pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas) nuo 2014-06-10 (t.1b.l.67-68). Atsakovas nurodė jog, ieškovų šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 5.1.1, 5.1.2, 5.4.5, 5.4.6, 5.4.10, 5.4.12, 5.4.15 punktų reikalavimų pažeidimu. Pagal 136 straipsnio, numatančio atvejus kai darbo sutartis gali būti nutraukta be įspėjimo, 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata yra suformuluota DK 235 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 3,4,6,7,10 punktai, kurie nurodyti atsakovo 2014 06 16 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo kaip pagrindas atleisti ieškovus iš darbo, numato jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis (3 punktas); pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas (4 punktas); atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas (6 punktas); veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (7 punktas); atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi ; (10 punktas).

               DK 136 straipsnio 4 dalis nustato jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių numatytų DK Kodekso XVI skyriuje.

                K. M. Z. su atsakovo Darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas, patvirtina jo parašas Darbuotojų, supažindintų su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnale (t.1,b.l.128 ).

                  Z. Z. parašo nurodytame žurnale nėra. Vienok kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada jog atsižvelgiant į prieštaringą Z. Z. elgesį kai jis iš vienos pusės pripažįsta darbo santykių egzistavimą ir iš jų kelia savo ieškinio reikalavimus,  nors pats nėra pasirašęs nei pareiškimo priimti jį darbą, nei darbo sutarties bei kitų su darbo santykiais susijusių darbdavio dokumentų, tai buvo sąmoningas šio ieškovo veiksmas, kuris neatleidžia jo nuo pareigos laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos. P. Z. Z. ieškinyje nurodė, jog tapęs UAB „Ratdirbys“ darbuotoju, jis pakluso darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai (t.I b.l.109). Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad Z. Z. su atsakovo darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau iš jo patikslinto ieškinio turinio matyti jog jis pripažįsta, kad atsakovo patvirtintas darbo tvarkos taisykles žinojo ir jų jo nuomone laikėsi. Todėl šios aplinkybės papildomai įrodinėti nereikia remiantis CPK 183 straipsnio 5 punktu kaip atsakovo pripažinto fakto. Kad su minėtomis Taisyklėmis 2005 06 13 buvo supažindintas M. Z. patvirtina jo parašas darbuotojų supažindintų su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo kopija, kurioje pateiktas jo parašas (t.1,b.l. 129).

                   Nurodytos atsakovo vidaus Darbo tvarkos taisyklių nuostatos įpareigojo darbuotojus dirbti dorai ir sąžiningai (5.1.1 punktas), laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti administracijos potvarkius) (5.1.2 punktas), draudžiančius dirbti darbus, kutriuos atlikti nėra įpareigotas, apmokytas (5.4.5 p.), neatidžiai, aplaidžiai pildyti reikalaujamas ataskaitas ar jų nepildyti (5.4.6 punktas), teikti asmenines paslaugas klientams (5.4.10 punktas), kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais (5.4.12 punktas), iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių (5.4.16 punktas) (t.1,b.l.117-127). Pirmosios instancijos teismas išklausęs šalių paaiškinimus teisme, liudytojų parodymu ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus priėjo pagrįstos išvados jog ieškovai nevykdė laikinai einančios direktorės pareigas E. P. nurodymų tinkamai forminti visus užsakymus, atsakovo patalpose organizavo konkuruojančios įmonės UAB „Guru auto“, kurioje įformintas vienintelis darbuotojas Z. Z. veiklą, naudodamiesi atsakovo pastatu, įranga, įrankiais, atsakovui teikiama elektros energija, vandeniu. Taip pat nustatė, kad Z. Z. be leidimo nukopijavo informaciją, buvusią vyr. buhalterės ir buhalterės kompiuteriuose, su klientų duomenimis, sunaikindamas sandėlio apskaitos rinkmeną bei sugadindamas duomenų bazę. Dėl šio įvykio 2013 10 14 įsakymu Nr.2,1 13 -10, Z. Z. buvo nušalintas nuo pardavimų vadybininko darbo, o 2013 10 15 įsakymu Nr. 2.1.13.11 atleistas iš pardavimo vadybininko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalį (t.1,b.l. 61,62), ieškovas Z. Z. šios drausminės nuobaudos neskundė, todėl atmestinas jo teiginys jog byloje nėra duomenų apie tai kad jis nuskaitė ir panaikino informaciją buvusią buhalterės kompiuteryje ir kad jis už tai buvo baustas. Ieškovai vengė tikrintis sveikatą. Aplinkybes, patvirtinančias ieškovus padarius šiurkščius darbo drausmės pažeidimus teismas nustatė vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus atsakovo 2013-10-15 raštą (t.1,b.l.58), kuriame nurodoma, jog Z. Z. nevykdo laikinai einančios direktorės pareigas E. P. nurodymų, nesilaiko darbo tvarkos taisyklių, priima užsakymus, jų neformindamas, pasiimdamas iš klientų grynus pinigus, nesuteikdamas galimybės buhalterei/kasininkei dalyvauti užsakymų grąžinimo procese. 2013-10-15 akte užfiksuotas buhalterinių duomenų, atsakovo klientų duomenų, nukopijavimo bei sunaikinimo atsakovo vyr. buhalterės ir buhalterės kompiuteriuose faktas (t.1,b.l.59-60). Teismui taip pat buvo pateikti nuolatinių ieškovo klientų: „BTA Insurance Company“ SE filialo duomenys iš kurių matyti, jog per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-09 ši įmonė sumokėjo UAB „Guru auto“ už atliktus darbus 673,63 Lt ir 2965,68 Lt (t.1,b.l.22-24 ), bei UAB „Scania Lietuva“ duomenys apie šiai bendrovei UAB „Guru auto“pateiktų ir jos apmokėtų 12 PVM sąskaitų faktūrų, bendrai 27 320 Lt sumai (t.1,b.l. 26). Pats ieškovas Z. Z. pripažino jog dirbdamas pas atsakovą, jis dirbo ir UAB „Guru auto“. Teismas atsakovo pateiktą raštą ir aktą vertino kartu su kitomis iš rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sumažėjusiu įmonės pelnu, ieškovo Z. Z. darbą tuo pačiu metu ir pas atsakovą, ir vieninteliu darbuotoju kitoje darbovietėje UAB „Guru auto“, kuri 2013 m. sausio-birželio mėnesiais uždirbo apie 30 000 Lt, nors atsakovas jai ne nuomojo patalpų, o į kitas patalpas ši įmonė išsikėlė po 2014 06 10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus suminėtus faktus kartu, pagrįstai priėjo tikėtinos išvados, jog ieškovai 2013 m. pirmą pusmetį atsakovo patalpose vykdė kitos įmonės veiklą, pažeidinėdami nurodytas atsakovo darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo jog ieškovai nepristatė atsakovui duomenų apie sveikatos patikrinimą, nors įmonėje buvo patvirtintas darbuotojų medicininės  patikros  grafikas,  kas  patvirtina, jog ieškovai pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 13.2.2 punktą.

                 Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste kasacinis teismas arba LAT) ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 11 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

               Pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis bei kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo nuostatomis, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, pačių ieškovų duotus parodymus, rašytinius įrodymus priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovų veiksmuose yra DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 6, 7, 10 punktuose apibrėžti šiurkščių darbo pareigų pažeidimo požymiai ir kad jiems buvo taikyta adekvati drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl pagrįstai atmetė reikalavimus pripažinti ieškovų atleidimus iš darbo neteisėtais.

          Dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo.

          Ieškovai reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio grindė VSDFV pažymoje nurodytu darbdavio priskaičiuotu darbo užmokesčiu. VSDFV duomenimis, Z. Z. priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki birželio mėn. sudarė 2954,36 Lt, M. Z. priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki birželio mėn. sudarė 6774,36 Lt (t.1,b.l.132-133). Apeliantas pripažino, jog nuo 2014 m. vasario mėn. įmonė nemokėjo darbo užmokesčio. Tačiau nurodė, jog iš ieškovams priskaičiuotų išmokų buvo išskaitytas, kaip darbo užmokestis, dalis į įmonės kasą Z. Z. negrąžintų piniginių lėšų, kurias UAB „Laiptų fabrikas“ (sprendime klaidingai nurodytas pavadinimas „Laiptų pasaulis“) buvo sumokėjęs Z. Z. kaip atsakovo įmonės atstovui pagal atsakovo išrašytą sąskaitą-faktūrą 2014-01-31 Nr. RTD 0004606, 4667,90 Lt sumai (t.3,b.l. 182) ir sąskaita-faktūrą 2014-03-14 Nr. RTD 0004620, 4807,48 Lt sumai (t.3,b.l.185), atitinkamai išrašyti: kasos pajamų orderis RTD 11711, 4667,90 Lt sumai (t.3, b.l. 183) ir kasos pajamų orderis RTD 11724,  4807,48 Lt sumai (t.3, b.l.186), kurie pirmosios instancijos teismo sprendime dėl techninės klaidos vadinami kasos išlaidų orderiais. Apeliantas teigė jog Z. Z. į jo kasą grąžino tik dalį UAB „Laiptų fabrikas “ atsakovui sumokėtos sumos, 2507,75 Lt sumą išmokėdamas kaip darbo užmokestį M. Z. ir R. N., o 459,32 Lt išmokėjo kaip darbo užmokestį sau. Todėl šias sumas E. P. įformino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje šios sumos taip pat nurodytos 2014-03-18 paaiškinimo rašte (b.l.66 t.I). Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė nei nurodytų sąskaitų-faktūrų, nei kasos pajamų orderių, nei kitų duomenų, patvirtinančių, kad rašte minimos įplaukos į įmonės kasą buvo įneštos (pvz., kasos knygos išrašų), o 2014-03-18 atsakovo raštą pirmosios instancijos teismas laikė netiesioginiu rašytiniu įrodymu, kuris teismo nuomone negalėjo patvirtinti darbo užmokesčio ieškovams išmokėjimo fakto rašte nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad dalis UAB „Laiptų fabrikas“ atsakovui per Z. Z. sumokėtų sumų buvo išmokėti ieškovams kaip darbo užmokestis, atmetė kaip nepagrįstus.

              Kolegija pažymi, kad apeliantas minėtas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius yra pateikęs kartu su apeliaciniu skundu. Iš minėtų dokumentų pateiktų kopijų matyti, kad pagal sąskaitą-faktūrą 2014-01-31 Nr. RTD 0004606, 4667,90 Lt sumai (t.3,b.l. 182) ir sąskaita-faktūrą 2014-03-14 Nr. RTD 0004620,  4807,48 Lt sumai (t.3,b.l.185) išrašyti,  kasos pajamų orderiai: 2014 01 31 kasos pajamų orderis Nr. RTD 11711, 4667,90 Lt sumai (t.3, b.l. 183) ir 2014 03 14 kasos pajamų orderis Nr. RTD 11724,  4807,48 Lt sumai (t.3, b.l.186), kas reiškia, kad visi pinigai gauti pagal minėtas sąskaitas faktūras turėjo būti įnešti į įmonės kasą. Atsakovas taip pat pateikė įmonės kasos knygos už 2014 m. sausio mėn.  išrašą (t.3,b.l. 108), iš kurio matyti, kad pagal 2014 01 31 kasos pajamų orderį Nr. RTD 11711, į įmonės kasą buvo įnešta 4667,90 Lt suma (su mokėtinu PVM),o 2507,75 Lt buvo išduoti E. P. darbo užmokesčiui už 2014 m. 01 mėn. pagal žiniaraštį 14/01 išmokėti. Taip pat pateikė kasos knygos už 2014 m. kovo mėn. išrašą, iš kurio matyti, kad pinigai pagal  2014 03 14 kasos pajamų orderis Nr. RTD 11724,  4807,48 Lt sumoje (su mokėtinu PVM) buvo įnešti į įmonės kasą ir kad 1786,83 Lt buvo išduoti E. P. išmokėti darbo užmokesčiui už 2014 m.01 mėn. bei 1744,65 Lt buvo išduota E. P. išmokėti darbo užmokesčiui už 2014 m. 02 mėn. Todėl atsižvelgiant į pateiktus ieškovų nepasirašytus žiniaraščius 14/01 ir 14/02 (t.1,b.l. 72-75) ieškovų elgesį nepasirašant dokumentų santykiuose su darbdaviu kolegija remdamasis pateiktais su apeliaciniu skundu rašytiniais įrodymais, konstatuoja jog labiau tikėtina, darbdavio pateikta versija, kad žiniaraščiuose nurodyti pinigai ieškovams M. Z. 1322,91 Lt, Z. Z. 459,32 Lt buvo išmokėti atsakovo nurodytu būdu Z. Z. nesugražinus visų pinigų pagal kasos pajamų orderius vėliau įforminant išmokėjimą minėtais pateiktais su apeliaciniu skundu dokumentais. Todėl priteistas darbo užmokestis M. Z. mažintinas 383, 14 Eur (1322,91 Lt) suma Z. Z. priteistas darbo užmokestis mažintinas 132,15 Eur (459,32 Lt.)

            Dėl žalos išskaitymo iš ieškovų atlyginimo teisėtumo

             Klausimai susiję  su materialine šalių atsakomybe darbo santykiuose sureguliuoti DK XVII skyriuje.  Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai ir jos atsiradimo sąlygos numatyti DK  245, 246 straipsniuose, nurodant jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:1) padaroma žala;2) žala padaroma neteisėta veika;3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;4) yra pažeidėjo kaltė;5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK išskiria atvejus kai žalą privalo atlyginti darbdavys ir kada darbuotojas  248 straipsnyje įvardijami darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai įvardijami DK 253 straipsnyje nurodant jog darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);2) medžiagų pereikvojimo;3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Remiantis bendra DK 254 straipsnio nuostata darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje, kai turi būti atlyginama visa darbdavio patirta žala. Pažymėtina jog žalos išskaitymai iš darbuotojo atlyginimo yra griežtai ribojami DK 258 straipsnyje nustatant darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarką, pagal kurią  darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu (DK 258 straipsnio 1 dalis). Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos (DK 258 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas 2014 05 30 įsakymu nr. 2.1.14.1. (t. 2, b.l. 19) išskaitydamas iš M. Z. 4936,80 Lt kaip skolą įmonei, 2014 06 10 įsakymu Nr. 2.1.14.4, išskaitydamas iš Z. Z. 1502,87Lt, kaip skolą įmonei pagal jo išrašytas sąskaitas faktūras: 2014-05-30 RTD Nr. 0004659, kuri M. Z. išrašyta kaip paslaugų pirkėjui už atliktus remonto ir 2014-06-10 RTD Nr. 0004666, kuri Z. Z. išrašyta kaip komunalinių paslaugų pirkėjui (t.1, b.l. 85-86) nesilaikė minėtos DK numatytos tvarkos ir nustatytų apribojimų išieškoti žalą iš darbuotojų, darbdavio įsakymu nesikreipiant į darbo ginčus nagrinėjantį organą. Byloje priešieškinio dėl žalos išieškojimo teismo tvarka atsakovas taip pat neteikė. Be to kaip matyti iš atsakovo pasisakymų bei pateiktų rašytinių įrodymų (nurodytų sąskaitų faktūrų) naudą, kurią atsakovas laiko savo nuostoliais pagal minėtas ieškovams pateiktas sąskaitas faktūras turėjo gauti UAB „G. A.“, kuriam  taip pat galėtų būti nukreipiamos atsakovo pretenzijos. Todėl kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovų padarytos žalos yra teisinga. Surašytomis sąskaitomis-faktūromis 2014-05-30 RTD Nr. 0004659 ir 2014-06-10 RTD Nr. 0004666 konstatuojama ne darbuotojų padaryta žala (nuostoliai), bet neva įmonės darbuotojams suteiktos paslaugos, kurios beje taip pat nepagrįstos ir neįrodytos.

                 Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį vadovavosi paties atsakovo pateiktais į bylą paskaičiavimais apie ieškovams priskaičiuotas sumas tame tarpe ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas (t.1,b.l. 79-8). Teismas nustatęs jog į neišmokėtą darbo už-mokestį atsakovas į M. Z. už 2014 m. birželio mėn. priskaičiuotą sumą įskaičiavo 295,56 Eur (1020,51 Lt) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas todėl ieškovui M. Z. už darbą 2014 m. sausio-birželio mėnesiais priteisė mažesnę nei VSDFV pažymoje nurodyta priskaičiuota darbo užmokesčio sumą. Teismas taip pat nustatęs, kad atsakovas į Z. Z. priskaičiuotą sumą įskaičiavo 75 Eur (258,97 Lt) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui Z. Z. už darbą 2014 m. sausio-birželio mėnesiais priteisė mažesnę nei priskaičiuota darbo užmokesčio sumą.

             Dėl teismo teisės išeiti už ieškinio reikalavimų ribų priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką

            Darbo bylos nagrinėjamos remiantis CPK XX skyriaus, kuriame nustatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai nuostatomis. Minėto DK skyriaus 410 straipsnio 1 dalis  numato darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių   tai  CPK XX skyriaus  414 straipsnyje apibrėžtas aktyvus teismo vaidmuo, nurodant, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (DK 414straipsnio 1 dalis); numatant, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (DK 414 straipsnio 2 dalis); taip pat taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (DK 414 straipsnio 3 dalis).  Šiuo atveju teismas netaikė alternatyvaus teisių gynimo būdo, o tik vietoj vienos piniginės sankcijos ieškovui taikė kitą, vietoj vidutinio užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką kas nelaikytina alternatyviu teisinių gynimo būdu, dėl kurio atsakovas (darbdavys turėtų būti įspėtas), nes tiek vienu, tiek kitu atveju priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio dydis jo apskaičiavimas nesikeičia. Fakto, kad nėra išmokėjęs darbo užmokesčio ieškovams neneigia ir pats atsakovas. Todėl pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas šis faktas yra pagrindas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui priteisti vidutinis darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Be to pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, jog tokiais atvejais būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus ir nustačius, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą laikotarpį reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Vadovaudamasis šia kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas Z. nuo 2013-09-23 iki 2015-02-09 dirbo kitoje darbovietėje, kurioje gavo darbo užmokestį, kuris buvo santykinai panašaus dydžio kaip priskaičiuotas pas atsakovą, kad priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laikotarpį reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais teisės principais nuspręsdamas, kad pagal bylos aplinkybes, visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas, nebūtų teisingas ir protingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sumažino Z. Z. iki teismo sprendimo priėmimo priteistą sumą iki 300 Eur, o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos vidutinio darbo užmokesčio iš viso nepriteisė. Teismas atsižvelgė, kad po šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo M. Z. gavo labai mažas pajamas, tačiau laikydamasis pozicijos, jog šiuo atveju visas vidutinio darbo užmokesčio sumos priteisimas nebūtų teisingas ir protingas, jam iki teismo sprendimo priėmimo priteistą sumą sumažino iki 500 Eur, o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos vidutinio darbo užmokesčio nepriteisė.

           Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

          Tačiau kolegijos nuomone teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus ir rašytinius įrodymus byloje įrodančius, kad  atostogos ieškovams buvo suteikiamos ir atostoginiai, vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas buvo mokamas, ką atsakovas grindė 2014-12-09 pažyma, įsakymais dėl atostogų suteikimo, atostoginių apskaičiavimais, darbo užmokesčių suvestinėmis (t.1,b.l.176-200), iš kurių matyti, kad atsakovo įsakymais ieškovams buvo suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos, išmokų žiniaraščiuose yra M. Z. parašai. Ta aplinkybė, kad žiniaraščiuose nurodytos didesnės sumos, nei M. Z. apskaičiuotas darbo užmokestis už kasmetines atostogas negali tapti pagrindu konstatuoti  jog atostoginiai nebuvo užmokėti, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad atostoginiai  už atitinkamą laikotarpį buvo mokami kartu su atlyginimu ir tai aiškiai matyti iš pateiktų darbo užmokesčio už atitinkamus mėnesius suvestinių. Be to ir patys ieškovai neneigė fakto jog atostoginiai jiems buvo sumokėti, jie tik teigė atostogų metu dirbę. Tačiau į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina jog atostogų metu ieškovai atostogavo. Todėl priteistos ieškovams atostoginių sumos mažinamos atitinkamai iki sumų kurias teismas išskaičiavo iš priteisiamo darbo užmokesčio ieškovams, t.y. iki sumų, kurios paskaičiuotos už nepanaudotas atostogas atleidimo iš darbo dienai: M. Z. 295,56 Eur (1020,51 Lt), Z. Z. 75 Eur (258,97 Lt). 

              Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

             Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą senaties terminą kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog ieškovai buvo informuoti apie atleidimą iš darbo 2014-06-09, remdamasis atsakovo darbuotojų surašytu aktu, iš kurio galima spręsti, kad įsakymas apie jų atleidimą iš darbo (t.1,b.l.69) ieškovams buvo paskelbtas 2014 06 09. Laikydamiesi DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino kreiptis į teismą ieškovai ieškinio pareiškimą teismui turėjo paduoti iki 2014-07-09. Tuo tarpu ieškovai ieškinį teismui pareiškė 2014-08-01, 21 dieną praleidę įstatyme numatytą terminą. Atnaujindamas terminą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovų prašymo motyvus, nedidelį termino praleidimo laikotarpį ir tai, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo ginčams kylantiems iš darbo santykių, ieškovai nepraleido, ieškovų prašymą atnaujinti praleistą DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą tenkino pagrįstai.

               Vadovaujanti CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų balansą bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos nei pirmojoje nei apeliacinėje instancijose, o pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paliekamos nepakeistos.

                  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

                                                         NUTARIA:

                Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

              Sprendimo dalį, kuria ieškovams priteistas neišmokėtas darbo užmokestis pakeisti sumažinant priteistas darbo užmokesčio sumas ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip: priteisti ieškovui M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Ratdirbys“, j.a.k. 123433990, 1283,29 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 29 euro centus) darbo užmokesčio; priteisti ieškovui Z. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Ratdirbys“, j.a.k. 123433990, 647,62 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 62 euro centus) darbo užmokesčio.

               Sprendimo dalį, kuria ieškovams priteistos kompensacijos už nepanaudotas atostogas pakeisti sumažinant priteistas sumas ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip: ieškovui M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Ratdirbys“, j.a.k. 123433990, priteisti 295,56 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 56 euro centus) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; ieškovui Z. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Ratdirbys“, j.a.k. 123433990, priteisti 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

                Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Liuda Uckienė

                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė