Civilinė byla Nr. 2-518/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02025-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 110.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kornas“, A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukso centras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kornas“, A. J. ir L. J. dėl prekių ženklo naudojimo uždraudimo, nesąžiningos konkurencijos ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų UAB „Kornas“, A. J. ir L. J. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, neviršijant ieškinio sumos (3 271 079 Lt), o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, taip pat uždraudė atsakovui UAB „Kornas“ naudoti figūrinį žymenį ,,Aukso Centras“ jo veikloje.
Atsakovai pateikė prašymą įpareigoti ieškovą į teismo depozitų sąskaitą įnešti 1 933 777,80 Lt tam, kad būtų užtikrintas atlyginimas atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Paaiškino, kad negali laiku atsiskaityti už paslaugas, nuomą ir kt. Dėl prastos ieškovo finansinės padėties kyla grėsmė, kad atmetus ieškinį, atsakovai negalės iš jo atgauti nuostolių atlyginimo. Nuostolius patiria ir dėl to, kad esant areštuotoms jiems priklausančioms lėšoms, negali vystyti įmonės veiklos, neturi lėšų pragyvenimui.
Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad UAB „Kornas“ pagal lizingo sutartis yra beveik atsiskaitęs, o atsakovų įsiskolinimai tiekėjams susidarė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš atsakovo UAB „Kornas“ balanso akivaizdu, kad įmonės turimo turto turi pakakti nutarties įvykdymui, neareštuojant atsakovų piniginių lėšų. Be to, ieškovo turimo turto užteks patenkinti atsakovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi minėtą atsakovų prašymą atmetė. Nustatė, kad antstolė vykdydama 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, tačiau duomenų apie tai, kad būtų areštuotas jiems priklausantis kilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, į bylą nepateikta. Padarė išvadą, kad vien tik 8 037 454 Lt vertės turimų atsargų areštas užtikrintų nutarties įvykdymą. Dėl to vertino, kad atsakovai nepagrindė teiginio, jog buvo areštuotos visos piniginės lėšos, o kartu ir aplinkybės, jog dėl to yra apribotos jų galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Iš pateikto 2012 m. birželio 30 d. balanso teismas nustatė, kad ieškovo turimo turto vertė yra 10 452 496 Lt, todėl padarė išvadą, jog grėsmės dėl galimų nuostolių atlyginimo nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
- Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra areštuotos bendrovės ir fizinių asmenų sąskaitos. Taikomas areštas piniginėms lėšoms, todėl visa įmonės veikla yra sutrikdyta.
- Aprašyti atsargas, t. y. juvelyrinius dirbinius, antstoliui užtruktų mažiausiai mėnesį, o areštuoti tik atsargų mastą, leidžiant jomis prekiauti, antstolis nesutiko, todėl teismo išvada, kad turimų atsargų areštas užtikrintų 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties įvykdymą, nepagrįsta.
- Teismas yra nenuoseklus, nes ieškovą atleido nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dėl geros ieškovo turtinės padėties atsakovai galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, kilusio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Antstolė B. T. 2012-10-30 areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą visai ieškinio sumai, todėl apribojimai kitam atsakovų turtui buvo panaikinti. Nesant piniginių lėšų arešto, prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo nebetenka prasmės.
2. Ieškovas turi turto už 10 612 568 Lt sumą, todėl net tuo atveju, jei atsakovams dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų nuostolių, UAB „Aukso centras“ būtų pajėgus juos atlyginti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė teismą taikyti minimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teigdami, jog areštavus pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, sutrikdoma bendrovės veikla, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog disponavimas šiomis lėšomis nesuvaržytas, prašymą atmetė.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, neturėjo duomenų apie apribotą disponavimą piniginėmis lėšomis bankų sąskaitose, o antstolio patvarkymus areštuoti lėšas (b. l. 56-63) apeliantai pateikė tik su atskiruoju skundu. Siekdama teisingai išnagrinėti klausimą, kolegija šiuos įrodymus priima ir vertina (CPK 314 str.).
Antra, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog turimų atsargų areštas užtikrintų nutarties dėl turto arešto įvykdymą. Kaip matyti iš antstolės B. T. 2012-09-07 turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 2-5762-115/2012, yra areštuotos UAB „Kornas“ priklausiančios prekių atsargos – juvelyriniai dirbiniai 3 051 199 Lt sumai (b. l. 73). Antstolė tiek 2011-09-11, tiek 2011-09-26 patvarkymais įpareigojo atsakovus pateikti UAB „Kornas“ turimų atsargų sąrašą, informaciją apie turimas turtines teises, debitorinius įsiskolinimus patvirtinančius dokumentus ir kt. (b. l. 62-63). Byloje nėra duomenų, kad apeliantai antstolei būtų pateikę minėtą sąrašą, tačiau atskirajame skunde teigia, jog aprašyti juvelyrinius dirbinius antstoliui užtruktų mažiausiai mėnesį. Teisėjų kolegija aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, jog arešto UAB „Kornas“ piniginėms lėšoms pritaikymas, kurio pagrindu ir skaičiuojami nuostoliai, tiesiogiai priklauso vien nuo atsakovo valios, nes, kaip minėta, teismas, taikydamas šias laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė konkretaus areštuojamo turto, tuo tarpu pateikus antstoliui turimų atsargų sąrašą, ir šį turtą aprašius, apribojimai naudotis kasoje bei sąskaitose esančiais pinigais būtų panaikinti. Pažymėtina, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau duomenų, jog apeliantas atliko veiksmus, kurie antstoliui suteiktų pagrindą aprašyti kitą turtą, nepateikta (CPK 178 str., 314 str.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieškovą užtikrinti nuostolius, kurie gali atsirasti dėl lėšų arešto (CPK 185 str.).
Trečia, apeliantai teisūs teigdami, jog aprašius ir areštavus atsargas, juvelyrinių dirbinių jie negalės parduoti, tačiau byloje nustatyta, jog UAB „Kornas“ turi atsargų už 8 037 454 Lt. Antstolei aprašius šiuos objektus, konkrečių daiktų būtų aprašyta už 3 051 199 Lt ar net mažesnę sumą. Kaip teisingai konstatavo teismas, vien atsargų arešto pakaktų tam, kad nebūtų apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis. Be to, kaip žinia, CPK 148 straipsnis įtvirtina teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vienos laikinosios apsaugos priemonė pakeitimo kita, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, šio turto – atsargų, areštas neužkerta kelio jų naudojimui (CPK 185 str.).
Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentais, jog teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, yra nenuoseklus. Nors apeliantai teigia, kad teismas atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, konstatuodamas, jog jo finansinė situacija nėra gera, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys rodo, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ne atleido, o atidėjo ieškovui 16 144 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Teismas nesprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, priešingai, konstatavo, kad jis vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš to gauna bei ateityje gaus pajamas, todėl galės sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio. Be to, atsakovai nepaneigė teismo išvados, jog UAB „Aukso centras“ turi turto už 10 452 496 Lt ir bus pajėgus atlyginti minimus galimus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.). Taip pat niekuo nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad ieškovui yra rengiamasi kelti bankroto bylą (CPK 178 str.).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepaneigė teismo išvados, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jų nurodomų galimų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio (CPK 178 str.), todėl panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 146 str., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė
Egidijus Žironas