Civilinė byla Nr. e2-905-488/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00954-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė,
sekretoriaujant Renatai Raupelienei, Vilmai Bučaitei, Renatai Šakalienei,
dalyvaujant ieškovei K. V., atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Z. V.,
nedalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Alisai Kostiuk, trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį dėl skolos išieškojimo atsakovui S. K., atsakovo S. K. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ir kompensacijos priteisimo ieškovei K. V., trečiojo asmens Z. V. ieškinį atsakovams atsakovui S. K. ir ieškovei K. V. dėl skolos priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą, pagal asmeninę prievolę, prisiimtą 1999-10-15 paskolos gyvenamojo būsto remontui sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) - 5249,29 Eur; atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šią dalį atsakovui, o ieškovei priteisti 49 500 Eur dydžio kompensaciją; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo skolą, pagal solidariąją prievolę, prisiimtą 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – 289,87 eurų; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo dalinių nuostolių atlyginimą už bendrai nuosavybės teise su atsakovu valdomo nekilnojamojo turto išlaikymą, adresu (duomenys neskelbtini), - 568,01 Eur; priteisti metines procesines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įkeisti ieškovei ½ žemės sklypo ir pastatus, priklausančius atsakovui, esančius adresu (duomenys neskelbtini) iki galutinio atsakovo atsiskaitymo su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp trečiojo asmens AB SEB banko ir atsakovo 1999-10-15 buvo sudaryta paskolos gyvenamojo būsto remontui sutartis su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, kuria pasiskolinta 18000 USD gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontui. Už šią kredito sutartį 2004-08-10 buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp trečiojo asmens AB SEB banko ir ieškovės, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti bankui už atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį tinkamą vykdymą. Atsakovui nevykdant minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovei siekiant išsaugoti šeimos turtą, ieškovė įvykdė atsakovo įsipareigojimus. Ieškovė įvykdė visą atsakovo prievolę, tad ji turi reikalavimo teisę į 5210,39 Eur iš atsakovo. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo. Laiduota už 10000 USD prievolės įvykdymą . Laiduota už prievolę, kuri buvo sudaryta atsakovui esant santuokoje su E. K.. Atsakovo prievolė buvo asmeninė. 2006 m. namas registruotas kaip šeimos turtas, todėl atsakovui nevykdant prievolės, namas buvo areštuotas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punktu šalis sutarė, kad mokės įmokas už kredito sutartį kaip solidarūs skolininkai, bet įmokas mokės atsakovas. 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minimos sutarties 9 punkte buvo įtvirtintas šalių susitarimas, kad įmokas pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 27 d. susitarimą dėl 1999 m. spalio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008 m. kovo 28 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 26 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) už paskolas kreditoriui AB SEB bankas mokės atsakovas, tačiau šalys liks solidariai už prievoles atsakingos. Todėl visi atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovės pasirašyta laidavimo sutartis (su vėlesniais pakeitimais) turi būti kvalifikuojama, kaip kredito sutartis, nieko nepagrįsti. Dėl paskolinių prievolių įvairiems kreditoriams padalinimo šalys susitarė sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutartis patvirtinta teismo sprendimu, ieškovė po santuokos nutraukimo liko atsakinga už šią atsakovo skolą solidariai kaip laiduotoja, o ne kaip kredito (ar jo dalies) gavėja. Atsakovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti teismo sprendimu patvirtintas sąlygas dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir modifikuoti laidavimo sutartį, pripažįstant ją kreditavimo sutartimi. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, skolininkas jo neskundė.
Dėl prašymo priteisti namo išlaikymo išlaidas ieškovė nurodė, kad išlaiko namą, dėl kurio vyksta ginčas: moka mokesčius, palaiko tvarką, organizuoja žolės pjovimą ir aplinkos priežiūrą, perka ir ruošia kurą būsto apšildymui, moka draudimo įmokas, turi įdiegusi apsaugos sistemas, kurioms būtinas interneto ryšys, remontuoja namo sistemas. Per mėnesį tokios išlaidos siekia apie 250 – 350 Eur. Atsakovas prie šio nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros niekaip neprisideda. Prašo priteisti už 2018-07 iki 2020-10-01 laikotarpį pusę namo išlaikymo išlaidų, kurias sudaro 561,01 Eur. Atsakovas nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrai valdomą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nurodė, kad ieškovė yra įsigijusi namą (duomenys neskelbtini), namas yra įrenginėjamas, jam reikalingos investicijos. Ieškovė ateitį sieja su Klaipėda, ten turi savo darbo vietą, ten mokysis šalių bendri vaikai, todėl jai nėra reikalingas namas (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi sukūręs naują šeimą, turi vaikų, tad šis būstas ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų puikus sprendimas jam ir jo naujai šeimai, o ieškovę tenkintų atsakovo nurodyto dydžio (49500 eurų) priteista kompensacija, kurią ieškovė panaudotų paskolos grąžinimui ir naujo būsto įsirengimui. Toks ieškovės pasiūlytas būdas, ieškovei išmokant kompensaciją, ne tik išspręstų besitęsiantį ginčą, bet ir užtikrintų abiejų šalių interesus: ieškovei įsirengti naują būstą ir grąžinti paskolą, atsakovas turėti jaukius ir saugius namus savo naujai šeimai. Atsakovas 2019 m. yra sukūręs šeimą ir augina nepilnamečius vaikus (mergaitė). Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas nuomojasi apie 30 kv. m. vieno kambario būstą, kuriame galimai nėra užtikrinamos visų nepilnamečių vaikų teisės (teisė atvykti ir ilgiau svečiuotis ieškovės ir atsakovo sūnums), turėti visų nepilnamečių poreikius atitinkančias sąlygas (atskirtus miegamuosius kambarius ir higienos mazgus pagal lytis). Ginčo objekto – t.y. nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdas, kuomet atsakovui atitenka nekilnojamas turtas, o ieškovei kompensacija yra labiausiai atitinkantis ieškovės ir atsakovo vaikų interesus ir teisėtus lūkesčius.
Dėl trečiojo asmens reikalavimo ieškovė nurodė, kad sutinka su skolos suma ir pusę šios sumos grąžins trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodė, kad pagal santuokos nutraukimo sutarties 12 punktą prievolės yra solidarios. Paskolos iš trečiojo asmens gavimą inicijavo atsakovas t.y. nuvyko pas Z. V. prašyti paskolos finansiniams įsipareigojimams dengti, nors ieškovė tam prieštaravo. Atsakovas įtikino trečiąjį asmenį paskolinti jam pinigų, ką įrodo jo ranka rašytas banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), esantis SEB banke, jo asmens kodas bei vardas ir pavardė. Atsakovas tiesiogiai gavo naudą, nes paskola būdavo nuskaičiuojama iš jam priklausančio banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), tad kitą dieną jis, prisijungęs prie savo banko, matė kad paskola buvo sumokėta Z. V. ir akivaizdžiai džiaugėsi sumažėjusiais įsipareigojimais. Kad, būtent ieškovė atsisakė imti paskolą iš Z. V. rodo būtent jo pavedime nurodyti žodžiai. Skolą Z. V. sumokėjo būtent pagal S. K. pateiktą 2015-10-30 pranešimą iš banko dėl paskolos nutraukimo. S. K. niekada šio fakto neginčijo, neskundė, be to Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu, yra aiškiai pasidalintos prievolės ir Z. V. yra įtrauktas kaip kreditorius. Z. V. ieškovės su atsakovu skyrybų procese dar 2019 metais įstojo su savo kreditoriniais reikalavimais. Tad S. K. buvo žinoma, kad Z. V. jau skyrybų procese reikalavo 18000 eurų. Abiejų šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta šalių ir pasirašyta.
Atsakovas atsiliepimuose ir priešieškinyje nurodė, kad sutinka su puse reikalavimo priteisti 5249,29 Eur skolos - 2124,14 Eur. Su likusiais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Su trečiojo asmens reikalavimu priteisti solidariai skolą nesutinka. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad 1999-10-15 su AB SEB sudarė paskolos gyvenamojo būsto remontui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui suteikta 18000 JAV dolerių paskola (Paskola skiriama gyvenamojo namo (bendras plotas – 73,76 m2), esančio (duomenys neskelbtini), remontui (apdailai). Atsakovas su ieškove nuo 2003 metų kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį. 2004-06-08 buvo padarytas specialiosios dalies pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai išduodant 24883 JAV dolerių (Paskolos paskirtis – sumokėti už darbus, nurodytus būsto remonto (apdailos) darbų sąmatoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti), taip pat ir 2004-08-10 Specialiosios dalies pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), 29034,32 eurai (Paskolos paskirtis – sumokėti už darbus, nurodytus būsto remonto (apdailos) darbų sąmatoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti). Faktiškai visos paskolos buvo sudarytos gyvenamajam namui statyti ir įrengti, kurio bendrasavininkė šiandien yra ir ieškovė. Kadangi pagrindinė paskola su AB SEB buvo sudaryta 1999-10-15, kai dar atsakovas nepažinojo ieškovės, todėl 2004-08-10 AB SEB su ieškove sudarė laidavimo sutartį, kuria ji laidavo už 1999-10-15 Paskolos gyvenamojo būsto remontui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu susituokė. (duomenys neskelbtini) ieškovei atsakovas padovanojo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo su sklype esančiais ūkio pastatais. Prieš sudarant dovanojimo sutartį, reikėjo gauti AB SEB leidimą.. Kadangi dovanojamas turtas buvo įkeistas bankui, todėl kartu su K. V. ėjo į banką ir rašė prašymą sudaryti dovanojimo sandorį. Pabaigus statybos ir įrengimo darbus, 2012-03-15 buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai ir gyvenamojo namo plotas žymiai padidėjo, registruotas 254,06 m2 plotas. Ieškinyje minimos paskolos buvo paimtos ne atsakovo asmeniškai, o su ieškove turimo bendro turto gerinimui ir sukurimui, todėl atsakovas vienas negali atsakyti už bendro turto gerinimui skirtas lėšas. Be to, 2004-08-10 AB SEB su K. V. sudaryta Laidavimo sutartis savo esme ir pagal šalių ketinimus yra kreditavimo sutartis, nuo 2004 metų darytuose kredito sutarčių pakeitimuose yra nurodoma kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti.
Santuoką nutraukus ieškovė pasiliko gyventi name, bet nebendradarbiavo su atsakovu, todėl atsakovas nusprendė nebemokėti bankui mokesčių tam, kad pavyktų parduoti namą. Ieškovė turi kitų butų, todėl jai nebūtų buvę problemų pakeisti gyvenamąją vietą. Dėl neduoto sutikimo dujoms ir elektrai nurodė, kad atskiro sutikimo nereikia, nes šie klausimai aptarti santuokos nutraukimo sutartimi.
Dėl ieškovės prašomų priteisti namo išlaikymo išlaidų nurodė, kad nuo 2018 metų liepos mėnesio atsakovas ten negyvena. Ieškovė viena naudojasi visu nekilnojamuoju turtu ir niekada neprašė jo atidalinti. Todėl jai tenka ir prievolė jį prižiūrėti. Ieškovė naudojosi namu ir atliko einamąjį remontą, todėl turėjo išlaidas padengti, nes ieškovės atlikti darbai nėra susiję su kapitaliniais įdėjimais į bendrai valdomą turtą ir laikomi elementariu einamuoju remontu. Be to, atsakovas išsikraustydamas buvo palikęs didelį kiekį malkų, kurių iki šios dienos ieškovė niekaip negalėjo sunaudoti, kadangi žiemos sezonų metu nebuvo itin žemų temperatūrų. Namas yra ieškovės valioje, netvarkomas ir apleistas.
Priešieškiniu atsakovas prašo atidalinti atsakovui, priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančią ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 49 500 Eur dydžio kompensaciją. Dėl šio reikalavimo nurodė, kad ieškovė gyvena name ir juo rūpinasi. Norint užbaigti bendrą dalinę nuosavybę, reikalinga ją atidalinti. Prasidėjus konfliktams su ieškove, atsakovas ketino nutraukti bendrąją daline nuosavybę, įdėjo į internetinį puslapį „Aruodas.lt“ skelbimą apie parduodamą mano dalį žemės sklypo, namo ir ūkio pastatų, taip pat 2016-08-22 per notarą pasiūlė ieškovei pasinaudoti pirmumo teise ir nupirkti atsakovo turimą ½ dalį nuosavybės. Pastatas, kuriame įrengtas gyvenamasis namas, yra nedalus, kadangi jame vyrauja didelės bendros erdvės, pereinami kambariai, todėl jame gali gyventi tik viena šeima. Atsakovas per bendrus pažįstamus pateikė ieškovei pasiūlymą pirkti jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, tačiau ji konkrečiai neatsakė. Atsakovui kartu su ieškove nėra kaip namu naudotis. Be to, tai yra neįmanoma dėl itin priešiškų šalių santykių. Atsakovui turėti ½ namo ir žemės sklypo dalis nėra prasmės, nes negali savo turto dalimi tinkamai disponuoti: gyventi, bei rūpintis jo išlaikymu. Kadangi ieškovė su atsakovu valdo turtą po ½ dalis, teisingiausia būtų pasidalinti daiktą natūra, jo neskaidant. Teismui derėtų atsižvelgti į ieškovės pirminę poziciją dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kuri vis keitėsi. Taip pat derėtų įvertinti ieškovės pastangas išsaugoti šį nekilnojamąjį turtą sumokant bankui paskolos likutį ir skundžiant antstolio veiksmus dėl per mažo turto įvertinimo, varžytinių paskelbimo ir kitų klausimų. Priešieškinys dėl nuosavybės atidalinimo teismui pateiktas 2020 metų liepos mėnesį. Ieškovė paskolos sutartį dėl namo Klaipėdos rajone sudarė 2020-09-01. Ieškovė jau prieš sudarydama paskolos sutartį, turėjo įvertinti galimybę, jog teismas gali priteisti ir iš jos 49500 eurų kompensaciją, todėl, suprantama, jog įvertinusi visas aplinkybes ir savo galimybes, prisiėmė sau tokią riziką. Be to, ieškovė niekada nesiūlė nei 32500 eurų, nei jokios kitos kompensacijos už namo dalį.
Atsakovas pats turi pastovią gyvenamąją vietą, kol kas nuomojasi erdvų butą, tačiau yra sutaręs su kredito įstaiga dėl paskolos gyvenamojo namo pirkimui ir susiradęs perkamą namą. Kadangi ieškovė niekada nesiderėjo dėl nuosavybės padalinimo, atsakovas rengiasi artimiausiu metu įsigyti gyvenamąjį namą.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ½ dalį žemės sklypo su ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), gavo 2007-02-23 Dovanojimo sutarties pagrindu gavo turto, kurio vertė 5978,50 Eur. Priteisus kompensaciją iš atsakovo, tai būtų ieškovės neteisėtas praturtėjimas. Akivaizdu, jog esant viešajame nekilnojamojo turto registre registruotam ieškovės nekilnojamojo turto vertei 3343 eurai, atsakovo siūlomas turto priteisimas natūra labiau atitiktų ieškovės interesus ir būtu ieškovei žymiai naudingesnis.
Dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti skolą solidariai iš ieškovės ir atsakovo, nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad paskoliniai santykiai šalių nesieja. Atsakovas dėl trečiojo asmens sumokėtų už ieškove pinigų nesitarė, jokių sutarčių dėl to nesudarinėjo, ir visiškai nebuvo šio sandorio dalyviu. Trečiasis asmuo norėjo padėti ieškovei, nes pastaroji yra jo dukra. Pats Z. V. mokėjimo nurodyme nurodė tokią mokėjimo paskirtį: „Apmokėjimas pagal SEB banko, 2015-10-30 dienos 01.10.03-22104 pranešimą K. V. dėl buto, esančio, kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžintos paskolos. Skola pervedama į tarpinę sąskaitą, kadangi K. paskolos sąskaitos numerio nepateikė“. Iš šios trečiojo asmens nurodytos mokėjimo paskirties yra akivaizdu, jog derybos dėl paskolos padengimo vyko su ieškove, kuri jam nesakė sąskaitos numerio, o ne su atsakovu. Butas nupirktas už Z. V. pinigus, buvo sudarytas notarinis susitarimas, kad butas lieka ieškovei. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį trečiasis sumokėjo 18000 eurų, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl ir skola trečiajam asmeniui, yra asmeninė ieškovės skola, ką ji nurodė ir santuokos nutraukimo byloje įsipareigodama mokėti už ją. Butas buvo parduotas, bet atsakovas naudos negavo.
Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus prašo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 18000 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė, tiek atsakovas pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra solidariai skolingi 18000 Eur. Šalys bylinėjasi dėl santuokinio turto ir pareigų, o santuokos nutraukimo metu trečiasis asmuo buvo abiejų šalių kreditoriumi, tad reikalavimai yra susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis. 2015 m. lapkričio mėnesį į trečiąjį asmenį kreipėsi atsakovas ir ieškovė, kurie informavo, kad yra gautas 2015-10-30 iš SEB banko pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bus nutraukiama 2006-07-28 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradedamas priverstinis išieškojimas. Siekdamas palengvinti skolininkų situaciją paskolino 18000 Eur. Kadangi ieškovė nesutiko imti tokio dydžio paskolos nedavė savo sąskaitos numerio, savo sąskaitos numerį pateikė ir užrašė atsakovas. Nuvykus į banką buvo patartas pervesti į banko tarpinę sąskaitą ir nurodyti priežastį. Trečiojo asmens teises į skolą patvirtina 2019-05-13 sprendimo 12 punktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nei viena iš šalių šiam punktui neprieštaravo. Iki šiol skola nėra grąžinta nors į skolininkus buvo kreiptasi pranešimu dėl skolos grąžinimo.
Dėl ieškovės ieškinio nurodė, kad palaiko jos reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas remontavo administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose turėjo savo darbo biurą naudodamas 1999 m. paskolos gyvenamojo būsto remontui Nr. (duomenys neskelbtini), pinigais. Ieškovė 2004 m. rugpjūčio mėnesį laidavo už atsakovą, nes jie ketino po santuokos gyventi name, tad pasiėmė paskolą šio namo remontui. Jam yra žinoma, kad prieš padidinai kredito sumą, S. K. dar buvo likę mokėti apie 10000 USD pagal paskolą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat 2004 m. ieškovė kartu su atsakovu bendrai dengė šią paskolą įmokomis kas mėnesį, tačiau po skyrybų atsakovas už šią paskolą nebemokėjo, tad ji buvo perduota antstoliams, o paskui į varžytines. Atsakovas niekada nė nemanė dengti šios paskolos, o gyvenamuoju namu visiškai nesirūpino, jo neišlaikė, neprisidėjo net prie jo išlaikymo, dažnai vėluodavo ir išlaikyti vaikus, jais apskritai nesurūpino. Namą išlaikė ieškovė, rūpindamasi, išlaikydama, ir remontuodama šį būstą, nes jame gyveno su nepilnamečiais vaikais. Jam yra žinoma, kad 2020 m. vasario mėnesį buvo paskelbtos namo varžytinės, kas reiškė, kad iškovė ir jos nepilnamečiai vaikai kur jie gyvena nuo gimimo, galėjo nebetekti namų. Atsakovas absoliučiai nesidomėjo šia situacija ir niekaip neprisidėjo prie skolos padengimo, tad skolos sumokėjimo našta teko ant ieškovei. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad dukra skolinosi pinigų iš savo sesers ir mamos, tam kad padengtų skolą, ir, kad vaikai turėtų kur gyventi. Ieškovė, tam, kad antstolis neparduotų namo iš varžytinių, sumokėjo šią skolą, todėl pagrįstai turi teisę šią skolą susigrąžinti iš atsakovo. Nes jis nevykdė savo prievolių. Be to, yra žinoma, kad ieškovė už atsakovą mokėjo ir kitas skolas už kreditus.
Dėl šalių reikalavimų priteisti atidalinti turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir priteisti kompensaciją nurodė, kad jam yra žinoma, jog ieškovė įsigijo kitą namą sau ir savo vaikams, namo pirkimui turi pasiėmusi didelę paskolą, tad ši kompensacija turėtų būti priteistina būtent jai.
Atsakovas pats neturi kur gyventi, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, tad namo dalies priteisimas būtent jam, išspręstų šią problemą. S. K. namo parduoti nenori ir pinigų jam nereikia, nes nesutiko parduoti namo geromis sąlygomis. Ieškovė turi pasiėmusi paskolą, beveik 80000 Eur naujo namo, tinkamo gyventi jai ir jos vaikams, įsigijimui, be to reikia namą įrengti, tad namo padalinimas, išmokant kompensaciją jai - išspręstų šiuos dalykus. Atsakovas uždirba pakankamai, kad sumokėtų kompensaciją, lygią 49500 Eur.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo nepateikė.
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas. Trečiojo asmens ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5249,29 Eur skolą.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovės K. V. ir trečiojo asmens AB SEB bankas (toliau – Bankas) buvo sudaryta laidavimo sutartis (priedas prie 1999 m. spalio 15 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais). Sutartimi ieškovė kaip laiduotojas įsipareigojo neatlygintinai ir solidariai visiškai atsakyti visu savo turtu jei atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 1999 m. spalio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su vėlesniais pakeitimais. (duomenys neskelbtini) šalys susituokė. (duomenys neskelbtini) ieškovei atsakovas padovanojo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo su sklype esančiais ūkio pastatais adresu (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad įmokas pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. rugpjūčio 27 d. susitarimą dėl 1999 m. spalio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo; 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008 m. kovo 28 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 26 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), už paskolas kreditorei AB „SEB bankas“ mokės S. K., tačiau šalys liks solidariai už prievoles atsakingos. Atsakovui nevykdant prievolių, išieškojimas buvo nukreiptas į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, pradėtas šalims bendrąją daline nuosavybę priklausančio turto pardavimas iš varžytinių. Siekdama išsaugoti turtą, ieškovė apmokėjo likusį įsiskolinimą trečiajam asmeniu AB SEB bankas (toliau – Bankas). Viso ieškovė sumokėjo 5249,29 Eur. Įvertinus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus: kredito sutartis ir jų pakeitimus bei laidavimo sutartį spręstina, kad iki laidavimo sutarties su ieškove sudarymo atsakovo prievolės neįpareigojo ieškovės jas vykdyti. Po laidavimo sutarties sudarymo bei pradinės sutarties papildymų buvo gerinamas turtas, kuris dovanojimo sutarties pagrindu priklausė ir ieškovei. Tai reiškia, kad šalys už prievoles bankui turėjo atsakyti solidariai. Be to, nutraukus santuoką, šalys liko solidariai atsakingos kreditoriui AB SEB bankas. Pradinė sutartis buvo pastoviai pildoma, imamos papildomos sumos namo gerinimui, tai buvo daryta ir šalims esant santuokoje, tad rezultatais naudojosi abi pusės. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta ir pateikta įrodymų dėl buvusios atsakovo prievolės asmeniškumo. Ieškovė nenurodė sumų, kurios buvo panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams ir nebuvo gražintos iki solidariosios prievolės atsiradimo ( LR CPK 178 straipsnio). Šalys atskirai nebandė nurodyti sumų, kurios nebuvo gražintos pagal pradinę paskolos sutartį ir sumų, kurios buvo gautos iš banko šalims esant santuokoje ar laidavimo santykiuose. Be to byloje nebuvo nurodytos grąžintos sumos bankui ir jų paskirtys t.y., ar jos buvo sumokėtos už atsakovo asmenines prievoles, ar už šalių solidariais prievoles. Šių aplinkybių šalys nenurodė ir neįrodinėjo, be to, sutartyse nebuvo nustatyta skolų grąžinimo eilės tvarka, t.y., nebuvo nurodyta, ar bus pirma įvykdytos šalių solidariosios prievolės, o po to atsakovo asmeninės prievolės ar atvirkščiai, todėl sprendžiant ginčą remiamasi bendrosiomis solidariųjų prievolių vykdymo normomis.
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo prievolė sumokėti 5249,29 Eur nebuvo įrodyta kaip asmeninė ir teismui nustačius, kad ši prievolė yra solidari, įpareigojanti šalis vienodai rūpintis tinkamu prievolės įvykdymu, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 2124, 15 Eur.
Dėl reikalavimo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo skolą, pagal solidariąja prievole prisiimtą 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)
2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkte šalys susitarė, kad pagal ieškovės minimą sutartį su 2008 m. kovo 28 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 26 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) už paskolas kreditorei AB SEB bankas mokės atsakovas, tačiau šalys liks solidariai už prievoles atsakingos. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nebuvo nuginčyta, yra galiojanti šalims ir turinti įstatymo galią. Ieškovė atsakovui tinkamai nevykdant prievolės pagal minėta sutartį ją įvykdė, jos įvykdymas nebuvo nuginčytas. Pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybės dėl prievolės įvykdymo. Remiantis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punktu, vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.9 straipsnio 1 dalimi teismas tenkiną ieškovės reikalavimą ir jos naudai iš atsakovo priteisia 289,87 Eur skolą.
Dėl namo išlaikymo išlaidų
Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpyje nuo 2018-07 iki 2020-10-01 buvo patirta išlaidų, susijusių su namo išlaikymu, šildymu ir remontu. Šią išlaidų sumą sudaro 1136,02 Eur. Pusę šios sumos prašoma priteisti iš atsakovo. LR CK 4.76 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Vertinant ieškovės patirtų išlaidų pagrįstumą buvo įvertinta jų būtinumas, neišvengiamumas, išlaidų pagrįstumas taip pat vadovautasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( LR CK 1.5 straipsnis). Be to, atsižvelgta į tai, kad atsakovas name negyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio. Šalys valdydamos bendrą turtą nebendradarbiavo, jų bendravimas nebuvo sklandus, taip pat nebuvo tartasi dėl turto priežiūros darbų ir išlaidų pasidalinimo dėl šių priežasčių kaltė dėl susidariusių išlaidų išskyrus išlaidas namo apšildymui, šalims tenka po lygiai. Kadangi ieškovė name pastoviai gyveno ir juo naudojosi, jos patirtos išlaidos namo apšildymui, konkrečiai malkų ir kuro briketų pirkimui nėra atlyginamos, todėl iš prašomos priteisti ½ namo išlaikymo išlaidų dalies 568,01 Eur. atimama sunaudoto kuro vertė -346,13 Eur. Šias išlaidas lėmė ieškovės poreikių tenkinimas, o ne namo išlaikymui ir remontui. Apibendrinus tai kas išdėstyta, ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo priteisiama 221,88 Eur išlaidų ieškovės naudai, kurios patirtos gerinant, išlaikant ir remontuojant nekilnojamą turtą – namą.
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas reiškia priešpriešinius reikalavimus prašydami atidalinti jiems priklausančią ½ dalį turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise:
1) ½ dalį 0,5831 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) ½ dalį pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7) ½ dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
9) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
10) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
11) ½ dalį kiti inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
Priteisiant šią dalį kitai šaliai, o šaliai likusiai be šio nekilnojamojo turto, priteisti 49 500 eurų dydžio kompensaciją. Nė viena iš šalių nenori likti minėto turto savininku, nurodė, jog turi kur gyventi, šalims nepavyko sutarti dėl turto pardavimo. Jų nuomonę prašomas atidalijimo būdas geriausiai atitinka jų interesus.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ( LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais ( LR CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( LR CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas LR CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009).
Vertinant, kuriai iš šalių tikslingiausia būtų priteisti turtą, o kuriai kompensaciją, teismas atliko ne tik šalių argumentų ir įrodymų, bet ir nustatytų faktų analizę. Byloje nustatyta, kad ieškovė be nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turi ir kito nekilnojamojo turto. Vienas ieškovės nekilnojamojo turto objektų yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad savo gyvenamąją vietą ateityje sies su Klaipėdos miestu. Šias aplinkybes patvirtina faktai, kad šalių bendri vaikai mokysis Klaipėdoje, taip pat ieškovė yra šiame mieste įregistravusi vieną iš savo darbo vietų. Ieškovė šiuo metu su vaikais jau pastoviai gyvena ir dirba Klaipėdos mieste.
Įvertinus atsakovo padėtį nustatyta, kad atsakovas be nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturi kito nekilnojamojo turto. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Panevėžio mieste, šiame mieste atsakovas gyvena su savo šeima. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovo planus ir veiksmus keltis į kitą miestą ar įsigyti naują nekilnojamąjį turtą.
Įvertinęs tai kas išdėstyta bei remdamasis minėta Kasacinio teismo praktika teismas sprendžia, jog tikslingiausia butų tenkinti ieškovės siūlomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Teismo nuomone atsakovas sugebės tinkamai pasirūpinti namu, jo šeimai bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos, o nusprendus namą parduoti atsakovui būtų paprasčiau jį parduoti, nes jis dirba ir gyvena arčiau šio nekilnojamojo turto objekto, be to, turi geresnes žinias apie namą, nes nuo 1999 metų ėmė paskolas ir rūpinosi namo statyba, jo remontu ir pagerinimu.
Atsižvelgiant tai kas išdėstyta ieškovei atidalinama jai priklausanti ½ dalis turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise ir ši dalis priteisiama atsakovui, o ieškovei priteisiama 49 500 Eur dydžio kompensaciją. Ginčo tarp šalių dėl atidalijamo turto vertės tarp šalių nebuvo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama jos prašomo dydžio kompensacija.
Ieškovės prašymas dėl ½ žemės sklypo ir pastatų, priklausančių atsakovui, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) iki galutinio S. K. atsiskaitymo su ieškove įkeitimo yra netenkinamas, nes įrodymais nepatvirtintos ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo piniginių lėšų trūkumą ar galimą piktnaudžiavimą nemokėti kompensacijos ( LR CPK 178 straipsnis).
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai kas išdėstyta, teismo vertinimu nėra būtina užtikrinti ieškovei priteistos piniginės kompensacijos reikalavimų.
Dėl procesinių palūkanų.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.
Dėl trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus ieškinio.
Vertindamas reikalavimo pagrįstumą teismas nustatė, kad trečiasis asmuo paskolino ieškovei ir atsakovui 18000 Eur. 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punktu ieškovė ir atsakovas Z. V. skolos buvimo faktą patvirtino ir susitarė, kad prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.. Paskolos fakto šalys neginčijo. Santuokos nutraukimo sutartis yra galiojanti ir jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Atsakovo nurodyti argumentai, kad ši paskola buvo skirta ieškovės asmeninės nuosavybes teise įsigytam butui finansuoti nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais nenurodyti pinigų srautai ar pateikti konkretūs įrodymai nurodomiems argumentams patvirtinti ( LR CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas, būdamas profesionalus teisininkas, sutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis. Sprendimas, patvirtinęs šią sutartį nėra panaikintas ar pakeistas. Įrodymų, kurių pagrindų butų galimą spręsti apie šios prievolės asmeninį pobūdį nėra pateikta. Teismas remdamasis 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punktu, pacta sunt servanda principu bei CK 6.6 straipsnio 1 dalimi tenkina trečiojo asmens ieškinį ir solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteisia 18000 Eur skolą Z. V. naudai.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens reikalavimas priteisti iš šalių procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 568 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 268 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė penkis žyminiu mokesčiu apmokestinamus reikalavimus, iš jų buvo patenkinta 3/5 reikalavimų dalys. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 340,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ( LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį. Kadangi atsakovas atstovavo save, teisinio atstovavimo išlaidų nepatyrė. Atsakovo priešieškinys buvo atmestas, iš jo priteista dalis reikalaujamos skolos ieškovei. Remiantis LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi atsakovui nepriteisiama dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio už priešieškinį.
Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 405 Eur žyminis mokestis, trečiasis asmuo teisinio atstovavimo išlaidų nepatyrė. Tenkinus ieškinį visiškai iš ieškovės ir atsakovo priteisiama po 202,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sudaro 24,70 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš ieškovės priteisiama 9,88 Eur, o iš atsakovo 14,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ( LR CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, straipsniais teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2635,90 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 90 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo - 2020-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340,80 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Atidalyti ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/2 dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomo nekilnojamojo turto ir atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) 1/2 dalį 0,5831 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 1/2 dalį pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7) 1/2 dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
9) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
10) 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
11) 1/2 dalį kiti inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49 500 (keturiasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 000 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-11-26 Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,50 Eur (du šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,50 Eur (du šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,50 Eur (du šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,82 Eur (keturiolikos eurų 82 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,88 Eur (devynis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Ineta Baliukaitytė