Baudžiamoji byla Nr. 1S-773-175/2018

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1.       L. P. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 24 d.

3.       Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis daro pažangą šią riziką mažindamas.

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

5.       Nuteistasis L. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas, vertindamas komisijos nutarimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi. Tačiau teismas vieną iš pagrindinių lygtinio paleidimo netaikymo motyvų akcentavo padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Tačiau šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos. Bausmės skyrimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nuosprendyje. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pastovūs nekintami kriminogeniniai veiksniai negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais. Atsižvelgiant į teismų praktiką neatliktos bausmės dalis negali būti naudojama kaip vienas iš lygtinio nepaleidimo motyvų. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos baudžiamasis įstatymas negali būti traktuojamas plečiamai taip sunkinant nuteistojo padėtį. Teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, nukrypo į „kitų aplinkybių“ vertinimą, kurios įvertintos tiek apkaltinamajame nuosprendyje, tiek komisijos nutarime.

5.2.                      Skunde nuteistasis teigia, kad teismas pateikia nemotyvuotas išvadas, kurios yra akivaizdžiai deklaratyvios, nepagrįstos faktais ir bylos medžiaga. Teismas iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie teismo motyvai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jei jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Komisija neklysdama išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, todėl teismas neturėjo pagrindo šio nutarimo netvirtinti. Teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, nesivadovavo BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir vertino aplinkybes, kurios nesusijusios su lygtinio paleidimo taikymu.

5.3.                      Nuteistasis L. P. tvirtina, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leidžia jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tai atsispindi jo elgesio pokyčiuose. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš nutarties nėra aišku, kodėl teismas daro išvadą, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumas nustatytas komisijos nutarime ir pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Priešingai, negu nurodo apylinkės teismas, elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo teigiamą poveikį. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys. Teismas šiuo atveju vertino ne galutines išvadas, o išskirtas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas. Nutartyje nurodytos neigiamai įvertintos aplinkybės negali paneigti teigiamai charakterizuojančių duomenų, liudijančių apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas formaliai įvertino komisijos išvadas nesigilindamas į jų pagrįstumą.

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

7.       Nuteistojo skundas atmetamas.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma lemia išvadą, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10.       Nuteistojo L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 17 balų, tačiau pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.

11.       Nustatyta, kad L. P. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas ir nuteistasis teisus teigdamas, kad padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Juo labiau, kai nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, atlikęs daugiau kaip puse paskirtos bausmės, savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo vis dar pripažįsta tik iš dalies. Prisipažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Todėl šias aplinkybes, kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo požiūrio pokyčius, apylinkės teismas vertino pagrįstai ir priešingai, negu teigia nuteistasis, atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą nėra paremtas išimtinai tik duomenimis apie nuteistojo įvykdytas nusikalstamą veiką, jam paskirtos bausmės dydžiu.

12.       Pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą nagrinėjamu atveju rodo ir tai, kad nors nuteistajam nustatyta rizika yra žema – 17 balų, jos mažėjimas nėra žymus (sumažėjo nuo 20 balų iki 17 balų), rizikos balą sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai. Todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, riziką gali sumažinti. Be to, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Su mąstymu ir elgesiu susijusių aplinkybių vertinimas yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis, paleistas lygtinai, gebės pasirinkti tinkamas savo elgesio strategijas, laikysis jam skirtų įpareigojimų ir draudimų, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Minėto kriminogeninio veiksnio nustatymas, kartu atsižvelgiant į nuteistojo požiūrį į savo įvykdytą nusikaltimą, negebėjimą prisiimti visą atsakomybę už savo neteisėtą elgesį, suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus ir dar nepasiekė savo tikslų. 

13.       Pažymima, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti argumentavo ir pagrindė. Nuteistojo subjektyvia nuomone pagrįstas įsitikinimas, kad bylos duomenys turėjo būti vertinami kitaip, negu juos vertino apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia, kadangi apylinkės teismas visą su lygtinio paleidimo taikymu susijusią medžiagą įvertino laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis L. P. neatitinka vienos iš BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (dirba, palaiko socialinius ryšius, yra skatintas) dar nepakanka daryti išvadai, kad L. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Kęstutis Dargužis

                                                                                     Danguolė Šiugždinytė

                                                                                     Algerdas Urbšys