Civilinė byla Nr. e2-9642-944/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04291-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokato padėjėjui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties faktiniu valdymu, pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Nr. 1-5332, išduotą Kauno m. 18-ojo notarų biuro; panaikinti teisinę registraciją atsakovės vardu. Nurodė, kad po tėvo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei skoliniai įsipareigojimai. Paaiškino, kad po tėvo mirties persikraustė į jo paliktą butą, jį prižiūrėjo, remontavo, pirko baldus ir kt., apmokėjo skolinius įsipareigojimus. Paaiškino, kad išvažiuodavo dirbti į užsienį, tačiau grįžusi visuomet apmokėdavo susidariusius įsiskolinimus. Paskutinį kartą sugrįžus, ji negalėjo patekti į butą, nes buvo pakeistos durų spynos, paaiškėjo, kad butas perėjo valstybei. Esant tokioms aplinkybėms prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu bei atitinkamai panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo butas buvo prižiūrimas ieškovės iki 2017 m., todėl sutinka su reiškiamu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo.

Trečiasis asmuo J. V. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, teismo posėdyje nedalyvaus.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2003-11-11 mirė J. B.. Po jo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), susidarė skoliniai įsipareigojimai už komunalines paslaugas. J. B. turėjo dvi dukras J. K. ir J. V.. Nuo 2009 m. ieškovė gyvena užsienyje. 2016-08-30 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1-5332. 2017 m. sausio mėn. ieškovė grįžo į Lietuvą, tačiau negalėjo pateikti į butą, tuomet sužinojo, kad butas perėjo valstybei. Atsakovė sutinka su reiškiamais reikalavimais, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad po tėčio mirties ji persikraustė į butą, apmokėjo buvusius įsiskolinimus, šį butą remontavo ir prižiūrėjo iki 2009 m., kol išvyko gyventi į užsienį. Šiuo ieškovės paaiškinimus patvirtina rašytiniai byloje esantys duomenys, t. y. 2003-11-11 buvę įsiskolinimai buvo apmokėti ieškovės. Ieškovė po tėvo mirties sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, rūpinosi buto remontų, gyvenamo namo stogo remontu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarytose ginčo laikotarpiu sutartyse, t. y. 2003-11-28 pensijų kaupimo sutartyje, 2006-09-04 daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo sutartyje, 2006-09-29 baldų pirkimo sutartyje, ieškovė savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Turto banko pateiktuose duomenyse apie apmokėtas komunalines paslaugas nurodomos sumos ganėtinai mažos, įvertinus laikotarpį nuo J. B. mirties  – 2003-11-11. Darytina išvada, kad VĮ Turto banko padengti įsiskolinimai buvo susidarę už trumpą laikotarpį.

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. B. mirties jo dukra perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. B. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. B. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis). Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti.

Ieškovė yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuri priėmė palikimą faktiniu valdymu, o valstybei pereina palikimas tik tais atvejais, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai situacijai pripažintina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pažeidžia ieškovės teises, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovė prašo panaikinti atsakovės vardu teisinę registraciją butui. Teismas nurodo, kad nekilnojamojo turto registracijos duomenys keičiami juridinių faktų, tarp jų ir teismo sprendimų, pagrindu. Dėl šios priežasties, teismui pripažinus, kad ieškovė priėmė palikimą faktiniu valdymu, bei atitinkamai pripažinus negaliojančiu perėjimo valstybei liudijimą, šio sprendimo pagrindu bus padaryti atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto registro duomenyse be atskiro nurodymo. Teismo vertinimu rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodžius, kad naikinama teisinė registracija atsakovės vardu, ši sprendimo dalis būtų perteklinė.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėtų atlyginti susijusias išlaidas dėl dokumentų tvarkymo bei apmokėtas komunalinius įsiskolinimus. Teismas nurodo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų išlaidų, priešieškinio reikalavimo dėl šios sumos nebuvo pareikšta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). To pateis straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių atsižvelgus į šalių elgesį.

Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingąja teisena, kurioje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, jeigu šalių interesai nebuvo priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimais pripažintina, kad jų interesai byloje nebuvo priešingi, todėl dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ieškovės turėtos išlaidos negalėtų būti priteisiamos. Pastebėtina, kad neteisminiu būdu reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėtų būti išspręstas.

Antrasis reikalavimas dėl perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, laikytinas išvestiniu, t. y. pripažinus, kad ieškovė priėmė palikimą faktiniu valdymu, liudijimas laikytinas negaliojančiu. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė net nepranešė ieškovei, jos neieškojo, kad išsiaiškintų, ar ji yra priėmusi palikimą. Teismas nurodo, kad pagal paveldėjimo bylos duomenis ieškovė buvo nurodyta, kaip gyvenamosios vietos neturintis asmuo, taip pat pati ieškovė nurodė, kad ji nuo 2009 m. yra išvykusi į užsienį, o į Lietuvą grįždavo tik kartą, ar keletą per metus. Esant šioms aplinkybėms objektyvių duomenų, kurie leistų susisiekti su ieškove ir išsiaiškinti situaciją dėl palikimo priėmimo, teismo vertinimu atsakovė neturėjo. Pastebtina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2016-08-30, o ieškovės apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. sausio mėn., kai grįžo į Lietuvą. Be to, ieškovės seseriai, t. y. trečiajam asmeniui 2016-04-18 buvo išsiųstas pranešimas dėl paveldėjimo bylos jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Esat šioms aplinkybėms teismo vertinimu pripažintina, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakovės katės nėra, todėl vien formaliai taikyti CPK 93 straipsnio  nuostatas negalima, nes šios išlaidos ne dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kadangi priimtas sprendimas sukuria teisines pasekmes šalims, ir papildomai nėra vykdytinas, todėl naikintinos teismo 2017-03-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl ginčo buto perleidimo draudimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

n  u  t  a  r  i  a :

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2003-11-11, priėmė jo palikimą, pradėjusis faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2016-08-30 perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1-5332, išduotą Kauno m. 18-ojo notarų biuro.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį valstybės įmonei Turto bankui perleisti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą. 

Teisėja                                                                                     Aušra Barškietytė