Civilinė byla Nr. e2-1187-930/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37083-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.1.3.; 3.4.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovei advokatei Violetai Zabielienei, atsakovui O. R., atsakovo V. P. (V. P.) atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams O. R. ir V. P. (V. P.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
nustatė:
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra jos sūnaus G. P. (G. P.) tėvas, kad vaiko tėvas yra atsakovas O. R. bei suteikti G. P. pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodo, kad santuoką su atsakovu V. P. sudarė 2002 m. rugsėjo 21 d. Nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir atsakovas V. P. gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko, tačiau santuokos nenutraukė. Ieškovė 2016 m. pabaigoje susipažino su atsakovu O. R., su juo apsigyveno ir palaikė artimus santykius, o 2017 m. rugsėjo 15 d. susilaukė sūnaus. Kadangi ieškovės ir atsakovo V. P. santuoka nebuvo nutraukta, jis vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu. Biologinis vaiko tėvas - atsakovas O. R. - pripažįsta savo tėvystę, nuo gimimo išlaiko vaiką, rūpinasi jo auklėjimu, priežiūra ir kasdienių poreikių tenkinimu. Neteisingų duomenų, esančių vaiko gimimo įraše, panaikinimas, atitiks vaiko teises ir interesus, apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose.
Atsakovas V. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Su ieškove santuoką sudarė 2002 m. rugsėjo 21 d., santuokos metu jiems gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. 2016 m. ieškovė paliko atsakovą V. P. su dviem vaikais ir išsikėlė gyventi atskirai, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl gyvenimo skyrium nustatymo, santuokos nutraukimo, sukūrė kitą šeimą ir su atsakovu O. R. susilaukė sūnaus. Atsakovas V. P. įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime, kadangi ieškovė nesiėmė reikalingų veiksmų, kad būtų atlikti teisingi įrašai. Kadangi dėl vaiko tėvystės ginčo nėra, ieškovė galėjo į teismą kreiptis ypatingosios teisenos, o ne ginčo tvarka. Atsakovas V. P. būtų davęs rašytinį sutikimą, kad vaiko tėvu būtų pripažintas atsakovas O. R.. Todėl atsakovas V. P. nepagrįstai nurodytas atsakovu šioje byloje ir turi patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. P. neprieštarauja, kad vaiko G. P. tėvu būtų pripažintas O. R. ir būtų atitinkamai pakeisti vaiko gimimo liudijimo įrašai apie tėvą bei vaikui suteikta kita pavardė ir prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas O. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo pripažinti, jog atsakovas V. P. nėra G. P. tėvas, kad G. P. tėvas yra atsakovas O. R. bei G. P. suteikti tėvo pavardę – (duomenys neskelbtini).
Išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis G. P. kartu su ieškove ir atsakovu O. R. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos. Vaikas ugdomas namuose, ieškovės prižiūrimas. VTAS nuomone, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuokos su atsakovu V. P. nenutraukė, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, nuo to laiko artimų santykių su juo neturėjo, o su atsakovu O. R. susilaukė vaiko. Atsakovas O. R. nuo vaiko gimimo rūpinasi juo, išlaiko. Ieškovė nesutinka su atsakovo V. P. reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nesikreipė į teismą dėl jos ir atsakovo V. P. gyvenimo skyrium, nes bandė su juo susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau to padaryti nepavyko, nes jam netiko sąlygos, iki šiol neišspręstas ginčas dėl turto pasidalinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai sutinka su ieškiniu, ginčo dėl tėvystės nėra. Atsakovui V. P. buvo žinoma, kad ieškovei gimė vaikas, nes pas ieškovę lankosi jų bendri vaikai. Pradėjus gyventi skyrium kreiptis dėl separacijos nustatymo nėra privaloma. Be to, ieškovė pradėjusi gyventi skyrium nuo atsakovo V. P. iš karto kreipėsi į atstovą, kad būtų pradėtos ieškovės ir atsakovo V. P. derybos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Atsakovo V. P. pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra lakoniškas, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti neatitinka darbo sąnaudų, todėl prašo atmesti atsakovo V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o pripažinus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, sumažinti jų dydį, kadangi atsiliepimo surašymui buvo reikalingos minimalios darbo sąnaudos.
Teismo posėdžio metu atsakovo V. P. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovas V. P. pripažįsta, kad nėra vaiko tėvas, nes su ieškove santuokoje negyvena ir jokių artimų santykių neturėjo nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio vyko derybos dėl santuokos nutraukimo. Apie tai, kad ieškovė laukiasi kūdikio, jis sužinojo tik 2017 m. vasarą. 2017 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą V. P. dėl bendro ieškinio nuginčyti tėvystę teikimo, tačiau atsakovas V. P. nenorėjo tapti nei ieškovu, nei atsakovu byloje. Duomenis apie įrašą vaiko gimimo liudijime jis sužinojo tik ieškovei pareiškus ieškinį.
Teismo posėdžio metu atsakovas O. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jis yra vaiko tėvas, prižiūri ir rūpinasi juo, gyvena kartu su ieškove ir vaiku. Dėl tėvystės jam jokių abejonių nekyla, nes jis ir ieškovė gyveno kartu iki nėštumo. Prašo pripažinus, kad jis yra vaiko tėvas, suteikti sūnui jo pavardę (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinys atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovas V. P. registruotas vaiko tėvu, tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės. Ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovas O. R. gyvena kartu su ieškove ir vaiku, rūpinasi vaiku, išlaiko jį. Įstatymas numato, kad nustatyti tėvystę, nenuginčijus esamos, negalima, todėl V. P. įtrauktas atsakovu šioje byloje, o taikos sutartis tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byloje nėra galima.
Ieškinys tenkinamas.
Dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo.
Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo matyti, kad ieškovės ir atsakovo V. P. santuoka sudaryta 2002 m. rugsėjo 21 d. Iš pateikto gimimo įrašo matyti, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovei gimė sūnus G. P. (G. P.), kurio tėvu įregistruotas atsakovas V. P. (V. P.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu V. P., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, jog vaiko motinos sutuoktinis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas V. P..
Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bylose esminis įrodymas vaiko kilmei nustatyti yra moksliniai tyrimai – DNR ekspertizė, tačiau nei viena iš šalių teismo ekspertizės skirti neprašė, abu atsakovai sutiko su ieškinio reikalavimais. Ginčo dėl tėvystės nėra, ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas yra atsakovas O. R., atsakovas O. R. pripažįsta, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog jis nėra vaiko tėvas. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus užregistruotame vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir teismine tvarka gali būti nuginčyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas O. R. ir reiškia reikalavimą dėl jo tėvystės nustatymo. Atsakovas V. P. nurodo, jog nėra vaiko tėvas ir sutinka su ieškovės reikalavimu vaiko tėvu pripažinti atsakovą O. R.. Atsakovas O. R. pripažįsta, kad yra vaiko tėvas, tiek jis, tiek ieškovė patvirtino, kad kartu gyvena, rūpinasi vaiku, išlaiko jį. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas O. R. yra vaiko tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.
Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo O. R. tėvystę G. P. (G. P.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galima.
Ieškovė ir atsakovas O. R. prašo pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę – (duomenys neskelbtini). Tačiau iš į bylą pateikto atsakovo O. R. asmens dokumento nustatyta, kad jo pavardė yra sulietuvinta - (duomenys neskelbtini). CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė. Įstatymas nenumato galimybės suteikti vaikui kitokią nei tėvo ar motinos pavardę, todėl teismas, prašymą dėl tėvo pavardės vaikui suteikimo tenkina suteikdamas vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Teismas išaiškina, kad dėl vaiko pavardės pakeitimo į nesulietuvintą formą ieškovė ir atsakovas O. R. turi teisę kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas nepriteisia iš atsakovų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas V. P. (V. P.) prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur advokato pagalbai apmokėti, grįsdamas prašymą tuo, jog jis nepagrįstai įtrauktas atsakovu byloje, nes ieškovė galėjo kreiptis į teismą ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka.
Remiantis CK 3.140 straipsnio 5 dalimi, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašant vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu, tik tuo atveju, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Esant nustatyta, jog G. P. gimė ieškovei nenutraukus santuokos su atsakovu V. P. CK 3.140 straipsnio 5 dalis negalėjo būti taikoma, todėl atsakovo V. P. argumentai dėl to, kad ieškinys neturėjo būti reiškiamas nepagrįsti. Šalys privalėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka siekdamos nuginčyti atsakovo V. P. tėvystę ieškovės sūnaus G. P. atžvilgiu. Kadangi ieškinys tenkinamas, remiantis CK 93 straipsnyje numatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. V. P. pagrįstai ieškinyje nurodytas atsakovu, kadangi reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tiesiogiai susijęs būtent su jo teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad atsakovo V. P. atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui apie vaiko gimimą buvo žinoma, todėl jis turėjo galimybę pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau to nepadarė.
Byloje susidarė 8,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškas, šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų, tai yra po 4,14 Eur.
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant kad vaiko G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra O. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti G. P. (G. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į tėvo pavardę – (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 4,14 (keturis eurus 14 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
A. V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Makelienė