Civilinė byla Nr. 2S-616-260/2013
proceso Nr. 2-05-3-14062-2012-8
procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.;
119.1.; 121.14.;122.3.; 122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir atsakovo S. Č. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinys dėl skolos už šilumą priteisimo atsakovams S. Č., J. K., S. K., tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Galmantė“, Ž. A., uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, akcinė bendrovė „City service“, Kauno miesto savivaldybė, , institucija, teikianti byloje išvadą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno apskrities teritorinis skyrius, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ 2012 10 22 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš butų, esančių (duomenys neskelbtini) name, Kauno mieste, savininkų atsakovų S. Č. 3316,73 Lt įsiskolinimą už šilumą, 228,20 Lt delspinigių ir 106,00 Lt žyminį mokestį, S. K. 1674,59 Lt įsiskolinimą už šilumą, 115,14 Lt delspinigių ir 54,00 Lt žyminį mokestį, J. K. 1674,58 Lt įsiskolinimą už šilumą, 115,15 Lt delspinigių ir 54,00 Lt žyminį mokestį, taip pat iš visų atsakovų po 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovai, kaip butų savininkai, savavališkai ne nustatyta tvarka atjungę savo šildymo įrenginius, privalo mokėti už šilumos energiją iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų tokių sistemų.
Atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams S. Č., J. K. ir S. K. paliko nenagrinėtą. Teismas sprendė, kad tarp šalių – šilumos energijos tiekimo įmonės (ieškovės) ir šilumos energijos vartotojų (atsakovų) kilo ginčas dėl atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos tinkamo įforminimo ir įteisinimo bei šilumos energijos tiekimo atsakovų butams nutraukimo teisėtumo ir apmokėjimo už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-08-01 paskaičiavimo, šis ginčas patenka į sritį ginčų, kurių išsprendimui Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Teismo vertino, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovų deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo, ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01. Kadangi ieškovė privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar gali pasinaudoti, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 20-25) ieškovė AB „Kauno energija“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Jos nuomone, teismas netinkamai vertino ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas padarė klaidingą prielaidą, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra ginčas dėl atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos tinkamo įforminimo ir įteisinimo bei šilumos energijos tiekimo atsakovės butui nutraukimo teisėtumo ir apmokėjimo už patiektą šilumos energiją paskaičiavimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą sumokėti skolą, kadangi atsakovai atsijungė savo butų šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos nesilaikydami nustatytos tvarkos, o todėl privalo mokėti už šilumos energiją iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų tokių sistemų. Ieškovė byloje savo reikalavimus kildino iš sutartinių santykių ir tinkamo šalių prievolių vykdymo. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, negalėjo savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio dalyko ar pagrindo, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Be to ieškovė dar 2010 11 25 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri nustatė, kad atsakovai neatliko veiksmų, kurie būtini atjungiant namo įrenginius nuo centralizuotų šilumos sistemų. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą ginčus neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, pasisako vartotojų teisių apsaugos srityse. Šie teisės aktai neapibrėžia aiškios galimybės šilumos tiekimo įmonei kreiptis į ginčus neteismine tvarka nagrinėjančią instituciją dėl vartotojų atliktų pažeidimų.
Atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 8-9) atsakovas S. Č. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti dalyje dėl atsisakymo priteisti iš ieškovės išlaidas už konsultacijas ruošiant atsiliepimą ir atsisakymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priimti naują nutartį ir priteisti jam iš ieškovės 2500 Lt už konsultacijas ruošiant atsiliepimą, skirti ieškovei 20000 Lt baudą už visiškai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Šio atsakovo nuomone, CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos ir išlaidoms už paslaugas, kurias suteikė konsultavimo įmonė, sąskaita buvo teismui pateikta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė ieškovei baudos, nes ši piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reikšdama visiškai nepagrįstą ieškinį.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą (t.2, b.l.60-72) atsakovai S. Č., J. K. ir S. K. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovei 20000 Lt baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tyčia pareiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį, taip pat priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis dalyje, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra teisėta.
Atsiliepimu į atsakovo S. Č. atskirąjį skundą (t.2, b.l.32-34) ieškovė AB „Kauno energija“ prašo šio atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui kaip bylinėjimosi išlaidas jo turėtas išlaidas už konsultacijas, kurias suteikė ne advokatas. Tai nėra būtinos bylinėjimosi išlaidos. Be to byloje nėra pateikti tokias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai. Vertinti, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, nėra pagrindo. Patys atsakovai melagingai teigia, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimus (t. 2, b.l. 40-42 ir b.l.44-48) į abu atskiruosius skundus pateikę tretieji asmenys UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ ir Kauno miesto savivaldybė ieškovės atskirąjį skundą prašo patenkinti, o atsakovo S. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą (t.2, b.l.49-55) pateikęs trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo ieškovės atskirąjį skundą patenkinti. Ji nurodo, kad Valstybinė energetikos inspekcija vykdo valstybinę energetikos kontrolę, sprendžia techninius ir eksploatacinius klausimus, bet ne klausimus, susijusius su privačiais santykiais, kylančiais iš sutarties, ir su atsiskaitymais pagal sutartis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
Kauno miesto apylinkės teismas apskųstąja nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovų deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl prieš kreipiantis į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo, ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis yra iš esmės pagrįsta. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl to, ar atsakovė teisėtai pakeitė savo buto šildymo būdą, o ieškovė pagrįstai skaičiuoja mokestį už patiektą šilumą patalpų šildymui.
2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kurio 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Byloje nagrinėjamu atveju, kadangi ginčas yra ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo, jį išankstine ikiteismine tvarka, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis bei Kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas, privalo išnagrinėti Kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodydamas, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, buvo kiek netikslus, nes ikiteismine tvarka ginčas turėtų būti išnagrinėtas šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šis netikslumas nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
Atsakovas S. Č. jo paduotame atskirajame skunde, taip pat kartu su kitais atsakovais paduotame atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 20000 Lt baudą.
Toks prašymas laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Kad ieškovė taip būtų pasielgusi, vertinti nėra pagrindo. Kadangi byla dėl ginčo esmės neišnagrinėta, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nepriėmė sprendimo dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, negalima vertinti, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Todėl negalima sutikti su atsakovų pareikšta nuomone, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Atsakovo S. Č. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jam priteisti 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti. Bylinėjimosi išlaidos, sutinkamai su CPK 98 str. 1 d., gali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikiami teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokių įrodymų iki teismui priimant 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį atsakovas S. Č. nebuvo pateikęs, juos, kaip matyti iš prašymo bei prašymo registravimo duomenų (t. 1, b.l. 196-198, t. 2, b.l. 13) atsakovas pateikė po nutarties priėmimo, t.y. teismui baigus bylą nagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nepriteisė 2500 Lt, sumokėtų už konsultacijas rengiant atsiliepimą į ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis nekeistina.
Atsakovai taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jiems 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau byloje įrodymų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Todėl tokios bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., 94 str.)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Raimondas Buzelis