Civilinė byla Nr. 2-614/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui viešajai įstaigai K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas I. Č. individuali įmonė 2009-12-24 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei (ĮBĮ 4 str. 2 p., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 2 d., 6 str. 4 d., 11 str. 2 d.). Nurodė, kad su atsakovu 2005-07-29 sudarė paslaugų pirkimo sutartį, pagal kurią minėtos ligoninės pacientams teikė maitinimo paslaugas. Dėl paslaugų kokybės atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, ieškovas savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovas už teikiamas paslaugas neatsiskaito ir 2009-12-07 buvo skolingas ieškovui 117 204,22 Lt. Teigė, jog nepaisant to, kad ieškovo advokatas E. S. 2009-11-19 raštu Nr. 68/09 informavo atsakovą, kad šiam per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdžius savo įsipareigojimų, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsiskaityta nebuvo (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad už suteiktas paslaugas ieškovui yra skolingas tik 86 293 Lt, kad skola yra ginčijama nagrinėjant atsakovo ieškinį Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2-1393-390/2010), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais 2006-04-28, 2007-04-27 ir 2007-12-18 Paslaugų sutarties priedus, kuriais, atsakovo nuomone, šiurkščiai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, buvo didinama pagal minėtą sutartį teikiamų paslaugų kaina. Atsakovas teigė, jog dėl šios priežasties nevykdo minimo ieškovo reikalavimo. Nurodė, kad 2009-12-28 nutraukė ginčo paslaugų sutartį ir Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka tokią sutartį sudarė su kita įmone, pagal kurią tiekiamo maisto vienam ligoniui kaina sudaro 9 Lt, tuo tarpu ginčo paslaugų sutartyje buvo nustatyta 13 Lt kaina. Atsakovo nuomone, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra ekonominio spaudimo priemonė, siekiant, atsakovas sumokėtų ginčijamos skolos sumą. Atsakovas teigė, jog jis yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai yra laikino pobūdžio, be to net ir įskaičius ginčijamą sumą, sudaro 122 013 Lt, tuo tarpu turto suma yra 325 881 Lt, kurio didžiąją dalį sudaro likvidus turtas, tai yra lėšos - 182 096 Lt, gautinos iš Kauno teritorinių ligonių kasų.
Kauno apygardos teismas 2010-01-26 nutartimi atsisakė iškelti atsakovo bankroto bylą. Teismas nurodė, kad yra ginčijama ieškovo reikalavimo teisė, kuria grindžiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama byla pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl ginčo paslaugų pirkimo sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais ir 375 225 Lt permokėtų lėšų priteisimo, kurioje ginčijama pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta 117 204,22 skola. Teismui patenkinus atsakovo ieškinį, jis taptų ieškovo kreditoriumi. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė neabejotinų įrodymų, kad yra atsakovo kreditorius ir turi teisę inicijuoti jam bankroto bylą (CPK 12, 177 str., ĮBĮ 5 str. 4 d.).
Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto reikalavimo, nes jo vardu 2009-11-19 raštą pasirašę advokatas E. S. laikytinas neįgaliotu asmeniu. Teismo teigimu, minimas raštas nelaikytinas teismui surašytu procesiniu dokumentu, ieškovo pateiktas išrašas iš Sutarties dėl teisinės pagalbos Nr.39/2009 nenumato šiam advokatui teisės ieškovo vardu pasirašyti dokumentus bendrovės kontrahentams.
Teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą dėl netinkamo ieškovo, neturinčio kaip atsakovo kreditoriui reikalavimo teisės, nebenagrinėjo bankroto bylos atsakovui iškėlimo sąlygų klausimo (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Atskiruoju skundu ieškovas I. Č. individuali įmonė prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
- Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis yra atsakovo kreditorius. Ieškovas prie savo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėjo rašytinių dokumentų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimą, kopijas – 2005-07-29 paslaugų pirkimo sutartį su priedais, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas-paskaičiavimus, pranešimus atsakovui apie jo skolą. Atsakovas pats pripažino įsiskolinimo ieškovui faktą.
- Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kreipėsi į tą patį teismą su minimu ieškiniu nenurodydamas, jog prieš penkias dienas iki ieškinio padavimo jam buvo pateiktas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovas sutiko su ieškovo teikiamų paslaugų kaina, vykdė atsiskaitymus, mokėjo delspinigius. Atsakovo veiksmai, kai jis, priėmęs ieškovo teiktas paslaugas bei įsipareigojęs už jas sumokėti, vengdamas bankroto bei siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu, reikalauja panaikinti sandorius, kuriuos vykdydamas ieškovas jam teikė paslaugas, yra nesąžiningi, pažeidžiantys viešosios teisės normas (CK 1.137 str.).
- Teismas nepagrįstai teigė, kad pateiktas išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos nenumato advokatui teisės ieškovo vardu pasirašyti dokumentus jo kontrahentams.
- Teismas nenagrinėjo atsakovo teiginių apie tariamą jo mokumą, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo mokumą. Atsakovo teiginiai, kad jis yra mokus, grindžiami vien spėlionėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas reikalauja nepagrįstos skolos sumos, skola yra ginčijama Kauno apygardos teisme nagrinėjant atsakovo ieškinį ieškovui dėl susitarimų, kuriais buvo keičiama paslaugų sutartis, didinant joje nurodytą kainą, pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo permokėtos sumos priteisimo iš ieškovo. Be to, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad 2009-08-17 išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos numato advokato teisę ieškovo vardu pasirašyti dokumentus jo kontrahentams.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei, remdamasis tuo, kad, atsakovui ginčijant ieškovo reikalavimą, ieškovas negali būti laikomas atsakovo kreditoriumi, be to, nebuvo laikytasi pareigos apie tokį kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti atsakovą. Dėl šios teismo nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą, o skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties (CPK 185 str.).
Pirma, pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti teismui turi teisę kreditorius, tai yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Iki klausimo išnagrinėjimo atsakovas pateikė duomenis apie tai, jog kreipėsi į teismą su ieškiniu I. Č. įmonei dėl ginčo sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais ir 375 225 Lt permokėtos sumos priteisimo (b. l. 142). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši civilinė byla teisme buvo gauta 2010-01-04, pradėtas procesas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2010-04-15 paskirtas parengiamasis posėdis (civilinė byla Nr. 2-1393-390/2010).
Taigi atsakovas teisme ginčija ieškovo reikalavimą, kuriuo pastarasis grindžia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas teisingai nurodė, jog tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, nagrinėjamu atveju - ieškovui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.). Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas negali būti laikomas tinkamu ieškovui dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsisakė tenkinti šį ieškinį, nenagrinėdamas atsakovo mokumo klausimo iš esmės (CPK 185 str.).
Kartu pažymėtina, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-13 nutartyje, ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai (civilinė byla Nr. 3K-7-564/2006).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog atsakovas jam yra skolingas 117 204,22 Lt. Tuo tarpu iš atsakovo ieškovui pateikto ieškinio matyti, jog atsakovas reikalauja iš ieškovo priteisti 375 225 Lt. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovo ieškinys būtų patenkintas, jam iš ieškovo būtų priteista didesnė pinigų suma, nei reikalauja ieškovas, o tai patvirtina pirmosios teismo išvadą, kad, nesant išnagrinėtam kitam ginčui, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nepajėgus atsiskaityti su ieškovui ir yra nemokus (CPK 185 str.). Ieškovas šios išvados nepaneigė (CPK 178 str.).
Antra, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta teismo išvada dėl ĮBĮ 6 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų reikalavimų neįvykdymo, nes sutartimi dėl teisinės pagalbos advokatui suteiktos plačios šalies teisės surašyti: pasirašyti ir pateikti teismui visus procesinius dokumentus, pareikšti ieškinį, atsisakyti nuo pareikšto ieškinio ir pan. ĮBĮ 6 straipsnio antrojoje dalyje numatytas reikalavimas yra būtina sąlyga kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to, advokatui suteikus teisę kreiptis ieškovo vardu į teismą pateikiant ieškinį, turi būti pripažįstama, kad jis yra įgaliojamas ir rinkti visus šiam procesiniam veiksmui atlikti būtinus dokumentus, įvykdyti reikalingas privalomas procedūras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad advokatas buvo įgaliotas ieškovo vardu imtis veiksmų, būtinų pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 str.).
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados nepagrįstumas neįtakoja iš esmės teisėto teismo atsisakymo iškelti atsakovo bankroto bylą. Kaip minėta, atsakovui ginčijant ieškovo reikalavimą, kuriuo remdamasis pastarasis reiškia ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo ieškovą pripažinti asmeniu, kuris pagal ĮBĮ normas turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis teisėta, pagrįsta ir naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas