Baudžiamoji byla Nr. 1-288-1059/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33604-2021-4

Bylų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,

sekretoriaujant Renatai Šakalienei, Karolinai Daunoravičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, 

kaltinamajam V. G.,

nukentėjusiajai E. E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2022 m. sausio 6 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus; teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį,  

n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

V. G. 2021-09-27, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), šaukdamas: - „Nubombinsiu anksčiau ar vėliau !“, „Sudeginsiu namus !“, „Aš juos sutvarkysiu abu, (necenzūrinis žodis) !“, „Juos sutvarkysiu, paruošiu (necenzūrinis žodis), staigiai gali būti !“, „ Ji gyvens (necenzūrinis žodis), gaus kanistrą benzino (necenzūrinis žodis) !”, “ (necenzūrinis žodis) užmušt reikia ! Padatvėsiai jie yra, (necenzūrinis žodis) ! Padatvėsiai, nabašnikai, ubagai ! Taigi jos nebėr… ji nabašnikė (necenzūrinis žodis) ”, bei pasidėjęs metalinę lazdą ir sakydamas “ čia yra ginklas tėvams daužyti “, grasino nužudyti nukentėjusiąją – savo motiną E. E. G. arba sunkiai sutrikdyti pastarosios sveikatą bei padaryti kitokią jos turtui pavojingą veiką – sudeginti minėtu adresu esantį, nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį medinį gyvenamąjį namą, dėl V. G. anksčiau sistemintai vartoto motinos atžvilgiu fizinio smurto, grasinimų ir agresyvaus elgesio esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis apie 30 metų gyvena savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena irgi tame pačiame name, tėvas V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mama E. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su tėvu sutaria gerai, o mama jam priekaištauja dėl to, kad kartais vartoja alkoholį, taip pat pastaruoju metu pradėjo kaltinti jį nebūtais dalykais, tuo, kad jis iš namų išneša daiktus, kokius ji neįvardija, sako visus daiktus neša, mano, kad jai yra senatvinė dimensija. Jis prieš mamą jokio fizinio smurto 2021-09-27 nenaudojo, ankščiau gal 2020 metais, buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mamą, bet tyrimas baigtas, bausmė jam paskirta, šiuo metu yra įrašytas į probacijos įskaitą. 2021-09-27 ryte jis vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, kurių neįvardins. Apie 13 val. grįžo į namus, buvo neblaivus, todėl nuėjo miegoti. Tiksliai nežino kiek laiko praėjo, bet galėjo būti 14 val., kai gulint lovoje, savo kambaryje, išgirdo kažkokį triukšmą. Prasimerkęs pamatė, kad jam kažkas stipriai šviečia į akis Tai buvo moteris raudonais drabužiais. Ta moteris pradėjo jo kažko klausti, bet jis nieko nesuprato, nes jam ir toliau švietė į akis, kaip suprato, su filmavimo kamera. Matė mamą, kuri stovėjo virtuvėje ir jam kažką sakė, tiesiog reiškė priekaištus. Tuomet jis supyko ir pasakė „užmušiu ir sudeginsiu namus“, tačiau to daryti neketino ir neketina. Tiesiog taip pasakė iš pykčio ir dar dėl to, kad buvo neblaivus. Nepamena, kad būtų sakęs „nubombinsiu ankščiau ar vėliau“. Pripažįsta, kad sakė grasinančius žodžius, bet žodžiai nebuvo skirti konkrečiai mamai ar tėvui, juos sakė tiesiog iš pykčio ir dėl to, jog matė, kad jį filmuoja, šviečia į akis. Tiesiog jį nervino pats filmavimas namuose. Tikrai namų padegti neketino ir neketina, mamos ar tėvo sveikatai ar gyvybei jokios grėsmės nebus, nes jis nieko tėvams nedarys. Jį išprovokavo patys žurnalistai su savo filmavimu (t. 1, b. l. 172 – 175).

Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. G. papildomai paaiškino, kad parėjo iš kaimyno „mirtinai“ girtas. Dviese tą dieną išgėrė litrą degtinės ir pusę pakuotės (6 litrų) alaus. Atsigulė po antklode, o sesuo pakėlė antklodę ir su kamera pradėjo jam šviesti. Jis pradėjo nervuotis. Motina sakė, jog sesuo iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius. Nepamena, ar sakė motinai žodžius, kurie išvardinti kaltinamajame akte, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau juos galėjo pasakyti, tačiau grasinimų įgyvendinti neketino ir neketina. Tai pasakė iš pykčio. Yra labai nervingas. Jokios lazdos neturėjo. Tėvui buvo nupirkęs naują lazdą, nes tėvas mėgsta išgerti ir buvo savo lazdą sulaužęs.  Motina serga Parkinsono liga, jai (duomenys neskelbtini) metai, senatvinė dimensija. Ji viską pamiršta, jai viskas dingsta ir viskas paskui atsiranda. Kai vyko konfliktas, namuose dar buvo televizijos laida „(duomenys neskelbtini)“. Vienas vyriškis filmavo. Nėra sakęs, jog lazda yra ginklas tėvams daužyti. Gauna socialinę pašalpą, dirba pas žmones. Jo pajamos per mėnesį kartais būna ir 700 Eur.

Nukentėjusioji E. E. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2021-09-27 ji buvo namuose kartu su savo vyru V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena ir jos sūnus V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jų sūnus dažnai vartoja alkoholį, smurtauja prieš ją su vyru, vagia iš namų daiktus, pinigus, grasina sunaikinti jos namus, nužudyti ją su vyru. Sūnus V. G. gyvena jos ir sutuoktinio V.V. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini).  Sūnus nors ir buvo nubaustas, tačiau nei kiek nepasitaisė ir toliau neduoda senatvėje ramiai tiek jai, tiek jos sutuoktiniui, gyventi. Maždaug 15 metų sūnus niekur nedirba, pastoviai prašo iš jos pinigų. Girtas sūnus ją ir V.V. G. koneveikia, vartoja jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vadina ją „nabašnike“, „(necenzūrinis žodis)“, „(necenzūrinis žodis)“. Ji keletą kartų sūnui yra sakiusi, kad jei nepatinka pas juos, išeitų, susirastų, kur gyventi, bet jis jos neklauso. Kadangi jos sveikata jau prasta, tai ji pasakė sūnui, kad parduos namą ir eis gyventi į miestą, nes jos brolis mirė ir paliko mieste butą. Pasakė sūnui, jog šis susirastų, kur gyventi, nes mieste į butą jo tikrai neleis. Tai sužinojęs, V. G. dar labiau ant jos supyko, pradėjo elgtis dar agresyviau jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu. Dėl tokios situacijos bei pastovaus sulaukiamo terorizavimo iš sūnaus, smurto prieš tėvus, ji išsikvietė (duomenys neskelbtini). 2021-09-27, apie 14 val., atvykus žurnalistams į namus, sūnus V. G. buvo namuose. Jis buvo neblaivus, miegojo. Atsikėlė ir būdamas savo kambaryje bei pamatęs žurnalistus, kad jie jį filmuoja, elgėsi agresyviai, šaukė, gąsdino. Sakė, kad tiek ji ir jos sutuoktinis, yra „nabašnikai“, „padatvėsiai“, šaukė kad juos „sutvarkys“, užmuš, pasirūpins benzinu ir sudegins namus, ją ir jos vyrą „nubombins“ vėliau ar anksčiau. Tuos žodžius ji suprato, kaip grasinimą ją nužudyti. Ji sūnaus grasinimų bijo ir mano, kad jie tikrai gali būti realūs, nes V. G. kiekvieną dieną vartoja alkoholį yra agresyvus, neprognozuojamas. Jis ne kartą yra ją bei jos vyrą sumušęs. Minėtus grasinimus žurnalistai girdėjo bei nufilmavo. Pas ją buvo atvažiavusi žurnalistė R. F.. Ji su sutuoktiniu ir žurnaliste buvo virtuvėje, tačiau durys į sūnaus kambarį atviros. Ji labai išsigando, sūnus ją taip įbaugino, jog ji iki šiol yra šoke, nervuojasi, bijodama ar V. G. nesudegins jų medinio namo ar kažko nepadarys jai blogo. Tuomet labai susijaudino, išsigando, juto ir junta realią grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Bijo, kad sūnus V. jai ar sutuoktiniui ko nepadarytų, dėl to naktimis užsirakina namo duris (t. 1, 70 – 81).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. E. G. papildomai paaiškino, kad  sūnus geria, visą laiką pyksta, kur jie pinigus deda, kur išleidžia, ko jam pinigų neduoda, jam visada trūksta buteliui, visada viskas negerai, visada koneveikia, kokių tik žodžių nėra. Ne taip kokį paprastą žodį pasakys. Tėvas taip pat negerbiamas, ubagas, „nabagas“, asilas. Sakė sūnus jiems jau Š. kvepia, užsimojo su ta lazda, o ji pačiupus iš apačios, jau persigandusi, traukė ir ištraukė iš jo rankų lazdą. Nenukentėjo daugiau tėvas, tik sulaužė lazdą ir apstumdė. Po to, ji matė, kad jau bus blogai, visada koneveikia visokiais žodžiais, nebėra ramybės. Koneveikia, puola, gąsdina, kad sudegins, užmuš, ne ankščiau, tai vėliau. Sakė, kad sudegins namus. Sakė – „praskris raudonas gaidys, iškepsit ir jūs, nereikės į Kėdainius važiuoti“. Jis visko prisakė, jis turi benzino, turi trotilo 200 gramų, jis visus sprogdins. 15 metų, kai jis geria, visko jiems prisako, gąsdina kaip tik nori. Gali jis taip padaryti, įvykdyti grasinimus. Smurtauja jis, ją ir apspardęs ir kumščiais sumušęs buvo. Paskutinį kartą buvo su kibiru pramušęs smilkinį. Pavogė jų pensiją birželio mėnesį. Ji didžiausia kaltininkė, nes pas ją pinigai vyras jai atiduoda, o ji atiduoda dukrai, tada ir tėvas blogiausias. Kvietėsi (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) atvažiavo, tai labai siautėjo jis, puolė ir žurnalistus ir jį jau tvardė pareigūnai.

Liudytojas V. V. G. parodė, kad pas juos buvo atvažiavusi „(duomenys neskelbtini)“. Nieko gero nepadarė, tik dar blogiau buvo, nes dar labiau įsiuto, draskėsi sūnus. Tą diena, gulėjo jis, paskui atsikėlė, vėliau policija atvažiavo. Nebuvo priėjęs prie jo. Jis išėjo į kitą kambarį, atsisėdo ten. Girdėjo, kad viską sakė ant motinos. Sakė, kad motiną reikia padėti į vietą. Kad jai vieta kapuose. Sakė – „padėsiu motiną į vietą“, kas reiškia Šilaičiuose, kapinėse. Jis pavydus, kerštingas žmogus ir tinginys, jis jam ne karta sakė, kad mamos neliestų. Sūnus ateidavo truputį įkaušęs ir jie su žmona jam užkliūdavo. Tai būdavo užsirakindavo, jis daužydavosi, kad įleistų. Buvo, kad lazda į lazdą šėrė jis bei sulaužė lazdą. Buvo girdėjęs, kad namui jis sakė kažką padarys, uždegs namus. Bijo naktį, kad neuždegtų namų, naktį baisu.

Liudytoja R. F. parodė, kad daug ko neprisimena, istorija buvo pakankamai seniai. Vyko pagal iškvietimą E. E. G.. Atvykus pradėjo filmuoti siužetą, susėdo su ja virtuvėje, tada atėjo jos vyras, pradėjo bendrauti. Pokalbio pradžioje, labai greitai į pokalbį įsijungė kitame kambaryje atsikėlęs girtaujantis sūnus. Kad jis buvo neblaivus buvo matyti ir jis buvo agresyvus. Jis išgirdo, kad mama skundžiasi jiems dėl to, kad patiria nuolatinį psichologinį smurtą, kad nuolatos yra grasinama padegti namus, nuskriausti tėvą ir motiną. Jis agresiją iš karto nukreipė prieš tėvus. Jeigu ji pradėdavo kalbėti su vyriškiu, tai jis balso toną sušvelnindavo, bet vos išgirdęs tėvų balsą, iš karto pradėdavo juos įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, grasinti, pasiūlė eiti numirti. Pasak močiutės ir senelio, tai buvo nuolatiniai grasinimai. Senelis papasakojo, kad buvo lazda, kiek prisimena, prie pečiaus ir sakė, kad čia jo ginklas su kuriuo gali tėvus mušti. Kiek suprato buvo pakėlęs tą lazdą prieš porą mėnesių. Tėvas buvo sužeistas į galvą. Kol jie buvo, sūnus visą laiką buvo agresyvus. Močiutė prašė jų neišvykti nepriėmus kažkokio sprendimo. Skambino seniūnui, kvietė jį, kad įsikištų į šią situaciją, bet teko kviesti policiją. Palikti senelius su taip grasinančiu, taip bendraujančiu su tėvais ir išgėrusiu asmeniu jai pasirodė pavojinga. Teismui pagarsinus ikiteisminio metu duotus liudytojos parodymus, V. G. pasakytus žodžius tėvams (t. 1, b. l. 116-119), liudytoja R. F. patvirtino, kad tokius žodžius V. G. sakė. Grasinimus, kad padegs, sudegins, užmuš sakė ir jiems esant. V. G. buvo pavojingas, bet kurią minutę galėjo panaudoti smurtą, net ir jiems dalyvaujant siužeto filmavime. Į iškvietimą vyko kartu su M. J.. I. S. yra montuotoja. Iškvietus policijos pareigūnus, paliko asmenį bendrauti su policijos pareigūnais, jis pasipriešino policijai, buvo paguldytas ant grindų, visą laiką išliko agresyvus ir galiausiai buvo išvežtas. Po to, kai jis buvo sulaikytas, ji įėjo į vidų pažiūrėti kaip jaučiasi senoliai, pakalbinti juos ir atsisveikinti. Ir išgirdo kaip E. E. G. sakė vyrui neverkti, tačiau jis pasakė, kad tikrai neverks, nes jam daug ramiau patapo. Pajuto, kad jie tikrai pasielgė teisingai. Su ja taip pat buvo susisiekusi E. E. G. dukra, sakydama, kad niekas nepadeda, kad ne kartą buvo kviesta policija, tačiau E. E. G. neišdrįsta parašyti pareiškimo, nurodė, kad ji labai nerimauja dėl tėvų.

Liudytojas M. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. 2021-09-27, apie 13 val., jis kartu su žurnaliste R. F., pagal laidos „(duomenys neskelbtini)“ iškvietimą, vyko adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjus į nuosavą namą, juos pasitiko senyvo amžiaus moteris (kurios anketinių duomenų nežino) bei jos sutuoktinis, irgi senyvo amžiaus vyriškis (kurio anketinių duomenų taip pat nežino). M. J. pradėjus filmuoti, senyvo amžiaus vyriškis pasakė, kad sūnus su jais blogai elgiasi, konkrečiau vyriškis mažai pasakojo. Tiksliau kalbėjo ir pasakojo problemą ta senyva moteris. Minėta moteris nurodė, kad jos sūnus V. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, grasina juos nužudyti, pastoviai terorizuoja. Jie yra senyvo amžiaus, nori parduoti namus ir išeiti gyventi į butą mieste, tačiau sūnus V. nesutinka išsiregistruoti iš šio namo ir dėl to jie negali parduoti namo. Tuo metu visi buvo virtuvėje, o senyvo amžiaus moteris nurodė, kad sūnus miega savo kambaryje, yra girtas. Jis nepamena tiksliai kuriuo momentu, bet V. atėjo į virtuvę, ėjo į tualetą, po to vėl grįžo į tą kambarį. V. būnant tame kambaryje, visi kiti ir toliau buvo virtuvėje, tačiau V. kambario durys buvo atviros. R. F. pradėjo V. kalbinti, klausinėti, kodėl šis neišsiregistruoja. Tuomet V. labai supyko, pradėjo šaukti, kad jo abu tėvai yra „nabašnikai“, vartojo daug necenzūrinių žodžių, tokių kaip „(necenzūrinis žodis)“, „(necenzūrinis žodis)“. Vadino savo motiną ubage, taip pat šaukė, kad tiek mama, tiek tėvas, yra „nabašnikai“, „padatvėsiai“, kad juos sutvarkys, „paruoš“. Sakė, kad tėvą užmuš, vadino banditu. Po to dar šaukė, kad „gaus kanistrą su benzinu“. Tuos žodžius V. kartojo keletą kartų, elgėsi labai agresyviai. Jis matė, kad kažkuriuo momentu V. gėrė alų. V. mama buvo labai stipriai susijaudinusi, išsigandusi, kažkuriuo momentu verkė, o tėvas reagavo gal kiek ramiau. Jis nematė, kad V. tėvas verktų, bet matėsi, kad jis yra susikrimtęs. Tuomet ta senyvo amžiaus moteris bei jos sutuoktinis pradėjo sakyti, kad jei jie išvyks, tai sūnus visai pasius, gali ir įvykdyti savo grasinimus, nes seniau yra sumušęs tėvą. Abu sakė, kad bijo sūnaus, todėl žurnalistė R., pamačiusi, kad situacija yra nekontroliuojama, V. grasina tėvams, paskambino į seniūniją. Kam tiksliai skambino telefonu R. F., jis tiksliai nežino. Suprato tik tiek, jog R. buvo pasiūlyta išsikviesti policijos pareigūnus. Tuomet R. F. paskambino numeriu „112“ ir paprašė policijos pareigūnų pagalbos. Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykį, pildė dokumentus, sulaikė V., kuris priešinosi pareigūnams, neklausė jų nurodymo eiti į tarnybinį automobilį. Jis matė, jog V. buvo uždėti ant rankų antrankiai ir jis nuvestas į policijos tarnybinį automobilį. Tuomet jis su žurnaliste išvyko (t. 1, b. l. 110 – 113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. papildomai paaiškino, kad gavęs kanistrą su benzinu V. G. sakė, kad apipils namus, kad neparduotų.

Liudytojas K. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, vyresn. tyrėju. 2021-09-27 dirbo ekipaže, kurio radijo šaukinys „1124“, kartu su Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėja G. K.. Apie 14.09 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal žiniasklaidos atstovės pranešimą, sūnūs pastoviai psichologiškai smurtauja prieš motiną. Nuvykus nurodytu adresu, kieme, pareigūnus pasitiko žurnalistai, tai yra vyras – operatorius ir moteris – žurnalistė. Jie nurodė, kad namuose yra senyvo amžiaus moteris – E.E. G. bei jos sutuoktinis V. V. G., jų sūnus V. G., kuris filmuojant reportažą, grasino mamai, tėvui. Tiksliau jie nieko neaiškino. Įėjus į namų vidų, juos pasitiko nukentėjusioji E. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad kartu gyvenantis sūnus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastoviai grasina susidoroti ir padegti namus. Tiksliau, konkrečiau, nukentėjusioji nepaaiškino, buvo susijaudinusi, verkė, matėsi, kad yra į bauginta, bijo sūnaus V.. Namuose buvo ir nukentėjusiosios sutuoktinis V. V. G., tačiau šis buvo tylus, nekalbus, su juo jis nebendravo. E. E. G. nurodė, kad bijo savo sūnaus V., sūnaus grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Prašė sūnų išvežti. Paklusus kur yra sūnus, moteris nurodė, kad jis randasi kitame kambaryje. Nuėjus į kambarį, jis pastebėjo ant lovos gulintį vyriškį. Nurodė jam keltis, klausė kodėl gąsdina, grasina tėvams. V. G. atsakė, kad nieko nedarė, o ramiai miegojo savo kambaryje, lovoje, negrasino. V. G. buvo su akivaizdžiais girtumo požymiais, pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba buvo nerišli, pats neneigė, kad vartojo alkoholį. Kambaryje buvo matyti akivaizdūs girtavimo pėdsakai, tušti ir pilni plastikiniai alaus buteliai. Nustatyti girtumo V. G. nepavyko, kadangi dėl suvartoto alkoholio kiekio šis į alkotesterį išpūsti nesugebėjo. Bendraujant su V. G., tai yra nurodant vykti kartu, sulaikomasis atsisakė vykti į policijos komisariatą, bendravo agresyviai, todėl dėl pačio asmens ir aplinkinių asmenų saugumo, siekiant saugiai pristatyti asmenį į policijos komisariatą buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. V. G. buvo pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį adresu: Tulpių g. 60, Panevėžys. Kadangi E.E. G. nurodė, kad ji rašys pareiškimą dėl sūnaus elgesio, į įvykio vietą iškvietė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnus, o patys išvyko (t. 1, b. l. 103 – 106).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. papildomai paaiškino, kad prie jo konkrečių grasinimų išsakyta nebuvo.

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: Pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1 – 4), E. E. G. pareiškimas (t. 1, b. l. 5-10), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-23), G. K. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 24-25), Body kameros vaizdo įrašų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 28-31), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 32-35), daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 36-41), Bendrojo pagalbos centro raštas (t. 1, b. l. 47), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 48-50), įvykių registro išrašas (t. 1, b. l. 51-55), tarnybinis pranešimas dėl filmuotos medžiagos (t. 1, b. l. 56-57), vaizdo įrašo iš „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 62-65), tarnybinis pranešimas tyrėjos I. B. dėl pokalbio su E. E. G. (t. 1, b. l. 82), pranešimas apie pradėta ikiteisminį tyrimą asmeniui (t. 1, b. l. 92-93), tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas dėl informacijos (t. 1, b. l. 107), tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas dėl informacijos (t. 1, b. l. 120-121), tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas dėl informacijos (t. 1, b. l. 124-125), S. L. tarnybinis pranešimas dėl įvykio (t. 2, b. l. 12), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 97TPK-77/2022 (t. 2, b. l. 62-63).

Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis V. G. kaltę byloje pripažino iš dalies nurodydamas, jog pripažįsta, kad grasinimus jis išsakė, tačiau jų neįgyvendino.

 Jo kaltę dėl veikos padarymo pagrindžia teisiamajame posėdyje duoti ir ištirti nukentėjusiosios E. E. G. parodymai, liudytojų V. V. G., R. F., M. J. parodymai iš dalies liudytojo K. M. parodymai. Jų duotais ir teisiamajame posėdyje ištirtais parodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis V. G. grasino sudeginti nukentėjusiosios E. E. G. namus, ją nužudyti arba sutrikdyti jos sveikatą. Tai, kad V. G. grasino sudeginti nukentėjusiosios E. E. G. namus ir ją užmušti, koneveikdamas ją įvairiais įžeidžiančio pobūdžio ir necenzūriniais žodžiais pagrindžia televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ montuotojos I. S. pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame šie V. G. grasinimai yra girdimi. Kaip jau minėta ir pats V. G. neneigia mamai išsakęs grasinimus sudeginti namus ir ją nužudyti, tačiau nurodo, kad nieko neįvykdė ir neketino daryti.

BK 145 str. 2 d. dalyje numatyta veika gali pasireikšti  grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, taip pat sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą. Ši nusikalstama veika yra laikoma baigta nuo veikos padarymo momento bei padarinių nereikalauja (formalioji sudėtis).

Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu, taikant vieną iš fakultatyviųjų objektyviųjų požymių – būdą (grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ar turtui veikas), kurį kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ir kt. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aukščiau BK 145 str. 2 d. numatytos veikos teisingam kvalifikavimui turinčias reikšmės aplinkybes, į paminėtą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad V. G. veika pagal BK 145 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis grasino savo mamai nukentėjusiajai padegti jos namą padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, ją nužudyti. Iš nukentėjusiosios, jos sutuoktinio V. V. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. G. nuolat terorizuoja E. E. G. ir grasina sudeginti namus, ją „nubombinti“, vadina ją numirėle, sako, kad jos vieta kapinėse, grasina „padėsiantis ją į vietą“, nuolat prašo pinigų alkoholiui, o jų negavęs vagia ir t.t. Nukentėjusioji nurodė, kad ji sūnaus grasinimų bijo ir mano, kad jie yra realūs, nes sūnus yra ne kartą ją sumušęs. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. praeityje yra ne kartą teistas dėl fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiosios sužalojimo ir grasinimų nužudyti nukentėjusiąją E. E. G., todėl jai buvo pakankamo pagrindo manyti, kad jo išsakomi grasinimai gali būti įgyvendinti. Šiuo atveju nėra svarbu ar jis iš tikrųjų ketino grasinimus įvykdyti, užtenka, kad pagal grasinimo išraišką ankstesnį smurtinį kaltinamojo elgesį nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti grasinimų įgyvendinimo.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., gali būti skiriama laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

Skirdamas V. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nes naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą numatytą BK 140 str. 2 d. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). 

Nustatant bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Jis praeityje teistas 3 kartus, taip pat ir už nusikaltimų numatytų BK 145 str. 2 d. padarymą, tačiau 2 teistumai jau yra išnykę. Veiką padarė prieš nukentėjusiąją E. E. G. prieš kurią yra smurtavęs ir jai grasinęs praeityje ir yra dėl šių nusikalstamų veikų prieš ją teistas (t. 1, b. l. 136-156), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 134), nedirba (t. 1, b. l. 130), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 129), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, nėra duomenų apie jo psichikos sutrikimus, todėl jam teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (t. 2, b. l. 59 – 63). Jo atžvilgiu yra 2 jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui.

Kaltinamasis prašė atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, žadėjo išeiti gyventi atskirai nuo tėvų. 

 Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis turi vieną neišnykusį teistumą dėl smurto panaudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo tai pačiai nukentėjusiajai E. E. G., tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka nėra baustas, todėl sprendžia, kad yra pagrindo suteikti V. G. dar vieną galimybę įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir jam paskirtos bausmės vykdymą 2 metų terminui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes kaltinamajam atidedant bausmės vykdymą skirtini BK 75 str. 5 d. 5 p. numatytas įpareigojimas ir BK 67 str. 2 d. 8, 9 p., 721 str., 722 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurie teismo nuomonę sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – mamą E. E. G., todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 str. 2 d. 8 p., 721  str. įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. E. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 m. atstumu. Taip pat kaltinamajam, be kita ko, įvertinus jo atliekamus tyčinius smurtinius veiksmus prieš šeimos narį, su bausme skirtina BK 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Procesiniai klausimai

V. G. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis  BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. 10.20 val. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 162-166), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę (BK 66 str.). 

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 26, 88 Eur proceso (pašto) išlaidos teismo šaukimams.

        Daiktas – E. E. G. pateikta metalinė lazda priduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 42 - 44 ) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. 10.20 val. (dvi dienos).

Bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, 721, 722  straipsniais, atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant V. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. E. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu bei įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išieškoti iš V. G. valstybės naudai, 26, 88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) proceso išlaidų.

Daiktą – metalinę lazdą priduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                             Ignas Totilas