Administracinė byla Nr. AS-789-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00273-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Juozapui G. M., S. D. G. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Z. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl 2016 m. gegužės 13 d. pranešimo, tačiau nesuformulavo jokių reikalavimų.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsniuose (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatytų reikalavimų, išaiškino pareiškėjos pareigą, kreipiantis teisminės gynybos, tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, kurie yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai bei apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėją teismas įpareigojo iki 2016 m. liepos 10 d. pašalinti skundo trūkumus pagal nutarties motyvuojamąją dalį: suformuluoti aiškius ir konkrečius reikalavimus, pateikti skundo papildomus egzempliorius.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad, šalindama skundo trūkumus, pareiškėja 2016 m. liepos 8 d. pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus sprendimų, kuriame išreiškė savo nesutikimą su atsakovo priimtais 2016 m. balandžio 29 d. sprendimais, nurodė, kokia kompensacija už natūra negrąžinamą žemę ją tenkintų, pažymėjo, kad jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. iš dalies nurodė skundo motyvus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja suformulavo tokius reikalavimus teismui: prašau grąžinti sklypus be trokštančių (nors gavusių natūra) dar ir į juos asmenų; įvertinti, paskirti atlygį, nustatyti, kas turi atlyginti, o gal reikia taikyti asmenims ir neteisėtą jų praturtėjimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesuformulavo jokių aiškių ir konkrečių reikalavimų teismui.

Teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartyje nurodyta, jog pareiškėja, nesutikdama su kokiu nors atsakovo aktu ir prašydama jį panaikinti, turėtų pateikti duomenis, kada toks aktas jai buvo įteiktas ar kada apie jį sužinojo. Pareiškėja nesuformulavo jokių reikalavimų dėl konkrečių atsakovo priimtų aktų panaikinimo. Teismas konstatavo, kad teismo nustatytu terminu pareiškėja trūkumų nepašalino, skundo nepatikslino ir nesuformulavo savo skundo reikalavimų taip, kad jį galima būtų nagrinėti administracinio proceso tvarka.

Teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis į teismą, teikiant ABTĮ normas atitinkantį skundą, kurį surašant pareiškėjai patarė pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba.

Teismas nurodė, kad, paduodama skundą, pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį 30 eurų, todėl, grąžinęs skundą, teismas pareiškėjai grąžino jos sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Pareiškėja Z. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jos skundą bei nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja išreiškia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir išdėsto savo poziciją dėl siekiamo inicijuoti ginčo esmės. Be to, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 26 ir 2016 m. spalio 19 d. raštais dar kartą išdėsto savo asmeninį požiūrį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus tarnautojų bei Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Akcentuotina, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus faktinių aplinkybių, asmeninių nuoskaudų ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo reikalavimus.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris, nustatęs, jog jos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. liepos 10 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuoti aiškius ir konkrečius reikalavimus bei pateikti papildomus skundo egzempliorius. Pareiškėja 2016 m. liepos 8 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo iš esmės teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, savo reikalavimų aiškiai ir tiksliai nesuformavo.

Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepašalino nustatytų skundo trūkumų, tinkamai nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis į teismą su panašaus turinio skundu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjai patartina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba į privačiai dirbančius advokatus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Virginija Volskienė