Civilinė byla Nr. 2A-850-555/2009       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė

Procesinio sprendimo kategorija 30.2;30.9.1;44.2.4.1;;99.5;114.11;121.18

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Raimondo Buzelio,

sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovei L. M., atsakovės atstovui advokatui Linui Šarkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl naudojimosi žemės sklypu bei statiniais tvarkos pakeitimo, turtinės žalos atlyginimo ir dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo bei atsakovės L. M. priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir

n u s t a t ė :

ieškovė prašė (b.l. 167-171, t.1) pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, naudojimosi tvarką pagal ieškovės R. J. pateiktą planą, 2007-05-24 parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“, paskiriant naudotis: ieškovei R. J. sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (geltona spalva, 81 m² ); atsakovei L. M. sklypo dalimis, plane pažymėtos raidėmis C₁ (mėlyna spalva, plotas 5 m²), C₂ (mėlyna spalva, plotas 54 m² ) ir C₃ (mėlyna spalva, plotas 183 m²); abiems šalims ieškovei R. J. ir atsakovei L. M. bendrai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (raudona spalva, plotas 152 m². L. M. nuosavybė 114 m² ir R. J. nuosavybė 38 m² ); pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą naudojimosi garažu tvarką, nustatant, kad mūriniu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  plane pažymėtu 5Gl/p, esančiu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. naudosis bendrai, atsižvelgiant  į kiekvienos jų turimą dalį bendrosios nuosavybės teise; pripažinti ieškovei R. J. teisę atlikti gyvenamojo namo verandos, plane pažymėtos la¹/m rekonstrukcijos darbus adresu P. K. g. 32, Kaune, be atsakovės L. M. sutikimo pagal atsakovei ir teismui pateiktą 2007 m. balandžio mėn. brėžinį 12102006-01-TP.SA-1 bei 2008-03-16 fasado eskizą, parengtus UAB „Architektūros ir teritorijų planavimo projektai“; priteisti iš atsakovės L. M. ieškovei R. J. 2 300,00 Lt turtinę žalą, padarytą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų savavališku nugriovimu ir 618,00 Lt turtinę žalą, padarytą ventiliacijos kamino nugriovimu; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė atsakovės priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo pagal atsakovės pateiktą planą atmesti. Nurodė, kad pagal minėtą Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartį ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu statiniu - garažu pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl nustatytoji tvarka šioje dalyje keistina ir nustatytina nauja naudojimosi tvarka, taip pat patvirtintoji taikos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu keistina, nes ji neatitinka šiuo metu faktiškai esamos situacijos, kadangi dalis statinių šiuo metu yra nugriauta, žemės sklypo dalis, buvusi po jais yra atlaisvinta; iškilus būtinybei pakeisti garažo naudojimosi tvarką, kinta ir žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes reikalingi bendro naudojimo takai prieiti prie garažo, prie bendro naudojimo ūkinio pastato; be to, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo jokio plano, neatlikti išmatavimai, tebuvo tik nubraižyta schema, kuri šiuo metu visiškai neatitinka realios situacijos. Teigė, jog esama padėtis pažeidžia jos kaip savininkės teises. Nurodė, kad jai – ieškovei priklausančioje namo dalyje yra veranda, kurią ketina remontuoti, tačiau atsakovė sutikimo neduoda, o jo nesant, ieškovė negali gauti projektavimo sąlygų sąvado, negali pradėti detalaus projektavimo darbų bei kreiptis dėl leidimo rekonstrukcijai gauti, todėl ieškovė mano, jog atsakovė savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. Be to, atsakovė 2006 m. be ieškovės sutikimo savavališkai nugriovė pastatą -katilinę, o dar anksčiau – stiklinį šiltnamį, kurių po 1/4 dalį ieškovei priklausė dalinės nuosavybės teise, tokiais veiksmais atsakovė padarė ieškovei turtinę žalą, kurią ieškovė įvertino 2 300,00 Lt. Taip pat atsakovė nesuderinusi su ieškove, 2007 m. vasarą nupjovė skardinį ventiliacijos vamzdį, tuo padarydama 618,00 Lt turtinę žalą, ir taip pat pažeisdama ieškovės kaip savininkės teises, nes ieškovei priklausančios patalpos liko be natūralaus vėdinimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo: iš dalies pakeisti 1988 m. balandžio 20 d. Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp E. K., J. K. ir L. M., dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal pateikiamą planą, nustatant, kad ieškovė R. J. ir atsakovė L. M., bendrai naudosis 91 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažyma raide „A“, užstatyta gyvenamuoju namu, pagal realiai naudojamą gyvenamojo namo plotą: L. M. – 65 m², R. J. - 26 m²; atsakovė L. M. naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 315 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide „B1“ ir 7 m² ploto dalimi, pažymėta raide „B2“; ieškovė R. J. naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 62 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide „C“; priteisti iš ieškovės R. J. atsakovės L. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 154-156). Nurodė, jog 1988-04-20 teismo patvirtinta naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarka gali būti keičiama tik tiek, kiek objektyviai pasikeitė faktinės aplinkybės. Taigi, aplinkybės, kad šiuo metu nėra ieškovei priklausiusių statinių - 1/4 dalies šiltnamio ir 1/4 dalies katilinės, gali būti pagrindu iš dalies pakeisti 1988-04-20 teismo patvirtintą naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarką, padidinant ieškovės naudojamo žemės sklypo plotą tiek, kiek ji turėjo teisės naudotis šiltnamiu ir katiline. Be to, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas naudotis buvusiais statiniais, buvo numatyti bendro naudojimo takai, kurių plotas sudarė 30 m². Pagal valdomą nuosavybės dalį, ieškovei tenka 7,5 m², o atsakovei likusi 22,5 m² bendrų takų dalis. Kadangi pagal dabartines sąlygas, nesant dalies statinių, bendro naudojimo takai prarado savo paskirtį, juos, atsakovės nuomone, tikslinga panaikinti, o ieškovei tenkančią ploto dalį pridėti prie jos naudojamos žemės sklypo dalies, kartu su buvusio šiltnamio 4,5 m² ir katilinės 2,09 m plotais, iš viso ieškovės naudojama žemės sklypo dalis turėtų padidėti 14,09 m² plotu ir sudaryti 62 m² (47,68+14,09=61,77). Prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, naudojimosi tvarką pagal  2007-05-24 parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą, paskiriant naudotis: ieškovei R. J. sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (plotas 81 kv.m ), atsakovei L. M. sklypo dalimis, plane pažymėtos raidėmis C₁ ( plotas 5 kv.m), C₂ (plotas 54 kv.m ) ir C₃ ( plotas 183 kv.m); abiems šalims bendrai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ( plotas 152 kv.m.),      pakeitė 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą naudojimosi garažu tvarką, nustatant, kad mūriniu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtu 5Gl/p, esančiu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. naudosis bendrai, pripažino ieškovei R. J. teisę atlikti gyvenamojo namo verandos, plane pažymėtos la¹/m rekonstrukcijos darbus be atsakovės L. M. sutikimo pagal  pateiktą 2007 m. balandžio mėn. brėžinį 12102006-01-TP.SA-1 ir 2008-03-16 fasado eskizą, parengtus UAB „Architektūros ir teritorijų planavimo projektai“, priteisė ieškovei iš atsakovės 618 Lt žalos atlyginimo už ventiliacijos vamzdžio nupjovimą  bei 215,50 Lt atlyginimo už katilinės  nugriovimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Teismas nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 475 kv. m žemės sklypas (b. l.12-14), esantis (duomenys neskelbtini) ,Kaune, bei 139,21 kv. m gyvenamasis namas ir kiti šiame sklype esantys statiniai . Ieškovei nuosavybės teise priklauso 119/475 dalys žemės sklypo bei ¼ dalys gyvenamojo namo pastatų ir kt. statinių, atsakovei - 356/475 dalys žemės sklypo ir 75/100 dalys gyvenamojo namo bei tame pačiame sklype esančių pastatų ir kt. pastatų ir šalys iš esmės sutinka, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti pakeista. Tenkindamas ieškinį šioje dalyje, teismas sprendė, kad ieškovės variantas  yra  racionalesnis, labiausiai atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko interesų pusiausvyrą, kadangi galima abiems šalims naudotis bendrai priklausančiais daiktais (ūkiniu pastatu ir garažu), prižiūrėti namą, jo  funkcionavimui reikalingus įrenginius, be to  šalims naudotis atitenka  po tiek žemės, kiek šalys jos yra išsipirkę.  Nurodė, kad patvirtinus atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir toliau būtų  įtvirtintas ieškovės nuosavybės teisės į  daiktą pažeidimas – ieškovė negalėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais daiktais (garažo ,ūkinio pastato dalimis), be to ieškovei atitektų naudotis net 31 kv. m. mažesnis sklypas, nei jai priklauso nuosavybės teise. Dėl naudojimosi garažu. Kadangi ieškovė valdo nuosavybės teise ¼ garažo, tai teismas tenkino ieškovės ieškinys šioje dalyje ir nustatė, jog garažu šalys naudosis bendrai. Dėl rekonstrukcijos. Nurodė, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja verandos rekonstrukcijai toje dalyje ,kurioje ieškovė numato padidinti verandos plotą praplečiant ją rytų ir pietų kryptimis (b.l. .6,  t. 2), tačiau atsisako duoti sutikimą, motyvuodama tuo, jog rekonstrukcija pažeis jos teises, t.y. iš  pateikto pirmo aukšto perplanavimo schemos (b.l.22, t.1) ir fasado eskizo (b.l.142, t.1 ) negali nuspręsti, koks bus rekonstruojamos verandos aukštis po rekonstrukcijos, ar rekonstravus ieškovei verandą, bus išsaugotas balkonas, be to atsakovei nėra aiškūs statinio konstrukcinės dalies techniniai elementai, Toks atsakovės atsisakymas duoti sutikimą, teismo vertinimu,  suprantamas kaip ieškovės teisės į statybą ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Nurodė, kad protingais motyvais galima būtų pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovės vykdoma verandos rekonstrukcija pakeis atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Kadangi ieškovės ketinama rekonstruoti veranda nesiriboja su atsakovės namo dalimi, todėl teismas sprendė, jog atsakovės sutikimas statybos leidimui gauti turi būti nagrinėjamas tuo aspektu, kad ieškovė rekonstruodama verandą praplečia jos plotą, t.y. bus užstatytas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, tačiau atsakovė dėl rekonstruojamos verandos praplėtimo prieštaravimų neturi (b.l. 66, t.2). Teismas sprendė, kad kiti atsakovės nurodyti motyvai dėl nesutikimo leisti ieškovei atkilti rekonstrukciją yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino. Dėl turtinės žalos atlyginimo.  Nurodė, kad aplinkybių, jog nesant ieškovės valios, 2006 m. nugriovė katilinę, kurios ¼ dalis priklausė ieškovei ir nupjovė ventiliacijos vamzdį, atsakovė neneigia ( b.l. 57, t.1), tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl žalos dydžio. Teismas, šioje ieškinio dalyje dėl ieškovei priklausančios ¼ dalies katilinės nugriovimu padarytos žalos atlyginimo, vadovavosi VĮ Registrų centro 2006 m. birželio 1 d. nurodyta vidutine rinkos verte ir iš atsakovės priteisė 215,50 Lt žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 618,00 Lt turtinės žalos atlyginimą už ventiliacijos vamzdžio nupjovimą tenkino pilnai, kadangi atsakovės argumentą, jog ieškovė vamzdį atgavo, atmetė kaip neįrodytą ir  nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovė apie šiltnamio nugriovimo faktą žinojo jau 1995 metais, tuo metu pateikdama ieškinį teismui ir pati nurodydama aplinkybes, kad atsakovai šiltnamį nugriovė (b.l. 18-19, t.2). Konstatavo, jog ieškovės reikalavimui priteisti žalą už nugriautą šiltnamį ieškinio senaties terminas nurodyto reikalavimo pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovei neprašant jo atnaujinti, ieškovės reikalavimą priteisti turtinę žalą už šiltnamio nugriovimą teismas  atmetė. Bylinėjimosi išlaidas teismas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. M. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą  – atmesti tenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus, atsakovės priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad 1988 metų taikos sutarties šalys susitarė: E. K. atsisakė J. K. ir L. M. naudai savo naudojimosi teisės ūkiniais pastatais, garažu, dalimi šiltnamio ir dalimi žemės sklypo, o J. K. su L. M. atsisakė E. K. naudai savo naudojimosi 3,75 m² gyvenamojo namo plotu teisės, bei leido jai naudotis geresnę pietine namo dalimi. Bylos šalys nustatė tokią naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką, kuri tenkino visas šalis, ir kurios teisėtumą patvirtino teismas savo nutartimi. Teismo priimta nutartis yra įsiteisėjusi, vykdoma, dėl jos negali būti paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas, ar prašymas atnaujinti procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai sprendime konstatavo, kad 1988 metais nustatytoje ir teismo patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkoje buvo įtvirtintas ieškovės teisių pažeidimas, o nepakeitus naudojimosi tvarkos pagal ieškovės pasiūlytą variantą, šis teisių pažeidimas tęstųsi ir toliau. Teigia, kad teismas savo sprendimu nustatė vienašalę restituciją - grąžino ieškovei visą tai, ko E. K. buvo laisva valia atsisakiusi, tačiau atsakovei neatidavė to, ko ji buvo atsisakiusi E. K. naudai, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti pakeistas. Apeliantė mano, kad faktas, jog bylos šalys po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo išsipirko jų naudotą žemės sklypą iš valstybės, negali būti pagrindu keisti naudojimosi tvarką. Nurodo, kad teismas patenkinęs ieškovės reikalavimą ir nustatęs kad mūriniu garažu šalys naudosis bendrai, nenurodė jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl pakeitė naudojimosi garažu tvarką, be to neatsižvelgė į tai, kad garažas yra tik 16 m² ploto ir jame vos telpa automobilis, o abstrakčiai nustatytas bendras naudojimasis garažu dviem priešiškom šalims bus pagrindu nesibaigiantiems ginčams ateityje ir privers šalis keisti statinio paskirtį ir statusą. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės pateikto plano netikslumus ir trūkumus. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą verandos rekonstrukcijai suprantamas, kaip ieškovės teisės į statybą ginčijimas. Teigia, kad atsakovė nesutiko su ieškovės ketinama atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija, nes pagal ieškovės pateiktą pirmojo aukšto perplanavimo schemą ir fasado eskizą nėra numatytas virš rekonstruojamos namo dalies esantis ir atsakovės naudojamas balkonas, t.y. ieškovė pasirinko tokį rekonstrukcijos būdą, kuris tiesiogiai pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus - rekonstrukcijos metu bus panaikintas namo balkonas. Kad patvirtinti balkono buvimą, atsakovė pateikė įrodymus, kurių teismas nevertino. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės rekonstruojama veranda yra pastatyta prie jai priklausančios namo dalies ir nesiriboja su atsakovės namo dalimi, nes tokia išvada neparemta jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais, kadangi ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas nėra atidalintas, o tik yra nustatyta naudojimosi vidaus patalpomis tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.          

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnyje įtvirtintos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą, ieškovės reikalavimus atmesti, patenkinti jos priešieškinio reikalavimus, tačiau argumentus apeliaciniame skunde nurodė tik dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl žemės sklypo, garažo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir dėl sprendimo dalies, kuria suteikta teisė ieškovei atlikti rekonstrukciją be atsakovės sutikimo. Kadangi dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo, apeliantė nenurodė, todėl dėl sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo kolegija nepasisako.

 LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. yra bedraturtės 0,0475 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo 1A1m su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune: ieškovei priklauso 119/475 dalis žemės sklypo ir ¼ dalis pastatų, atsakovei priklauso 356/475 dalis žemės sklypo ir ¾ dalis pastatų. Naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių (ieškovė yra E. K. teisių perėmėja) buvo nustatyta Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Pagal šios taikos sutarties sąlygas, taikos sutarties šalys (tuo metu buvę namų valdos bendrasavininkiai) buvo sutarę, kad E. K., kurios teisių parėmėja yra ieškovė, tiek ūkiniu pastatu, tiek garažu nesinaudos (b.l. 23-24, 1 t.). Spręstina, kad bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė motyvuodama tuo, jog atsakovė nugriovė šiltnamį bei katilinę, kad šalys iš valstybės išsipirko naudojamas žemės sklypo dalis, prašo pakeisti bendrasavininkių sudarytą  susitarimą dėl statinių (garažo) ir žemės sklypo naudojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti naudojimosi garažu tvarką, grįsdamas savo išvadą vien tik faktine aplinkybe, jog ieškovė nuosavybės teise valdo ¼ dalį šio statinio. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią, ir kaip jau minėta, bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, susitarimo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems atvejams. Byloje nustatyta, kad į ginčo garažą, kurio plotas yra 16 kv.m., nuosavybės teises ieškovė įgijo iš E. K. paveldėjimo būdu.  Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog abstrakčiai garažo, kurio paskirtis yra susijusi su automobilio laikymu ir saugojimu, nustačius naują naudojimosi tvarką ir paskyrus juo naudotis bendrai, abiem priešiškom pusėm, nebus pasiekta tarp šalių taika, nes akivaizdu, jog ir ateityje dėl naudojimosi tvarkos kils ginčas. Kolegija, įvertinusi garažo plotą, galimybę juo naudotis abiem bendrasavininkiams, neturi pagrindo spręsti, kad situacija, kai 1988 m. taikos sutartimi bendrasavininkiams susitarus, bendraturtis, kurio dalis bendrajame turte sudaro ¼ dalį, nesinaudos garažu, vertintina kaip ieškovės nuosavybės teisės į visą daiktą pažeidimą. Nepaneigti atsakovės argumentai, tai patvirtina ir byloje pateikti skaičiavimai, jog atsisakius vienam iš bendrasavininkių teisės naudotis garažu, tokiu būdu jam buvo nustatyta teisė naudotis didesnio ploto gyvenamojo namo dalimi. Spręstina, kad vienam iš bendrasavininkių sutikus leisti naudotis visu statiniu kitam bendrosios nuosavybės teisių subjektui, jam tenkanti dalis buvo kompensuota kitomis patalpomis. Kita ieškovės nurodyta aplinkybė, jog nebeliko bendrai naudojamų statinių - šiltnamio bei katilinės, kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindai dėl statinių naudojimosi tvarkos pakeitimo, tačiau ši aplinkybė yra pakankama pripažinti, jog yra pagrindai pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tai, kad nebelikus kelių statinių, kurie buvo valdomi bendrosios nuosavybės teise, iškilo būtinybė keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pripažino abi šalys, dėl šios aplinkybės byloje ginčas nekyla. Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas naudojimosi žemės sklypu tvarką rėmėsi ieškovės pateiktu variantu, savo išvadas argumentuodamas tuo, jog pagal ieškovės pateiktą variantą šalys turės galimybę naudotis namų valdoje esančiais statiniais (garažu ir ūkiniu pastatu), prižiūrėti namą, jo funkcionavimui reikalingus įrenginius. Pripažintina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės siūlomo žemės sklypo naudojimosi varianto būtų pagristos tik tuo atveju, jei būtų teisinis pagrindas keisti namo priklausinių naudojimosi tvarką. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovė 1988 m. patvirtintos taikos sutarties pagrindu faktiškai ūkiniu pastatu ir garažu nesinaudojo. Kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo keisti garažo naudojimosi tvarką anksčiau nurodytais argumentais taip pat nėra. Pažymėtina, kad pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi  variantą yra numatyta galimybė patekti ir prie ūkinio pastato, bendro naudojimosi žemės plotas numatytas ir po ūkiniu pastatu. Tokia pasiūlyta naudojimosi tvarka yra netikslinga, kadangi tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu, galimybė ieškovei naudotis ūkio pastatu nėra nustatyta. Kolegijos vertinimu, pakeičiant žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtina įvertinti kokia apimtimi iškilo būtinybė keisti nustatytą tarp bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarką. Byloje, kaip jau minėta, nustatyta, kad nebeliko bendro naudojimo statinių - šiltnamio ir katilinės, todėl spręstina, kad tik šių statinių anksčiau užimto ploto apimtyje (ieškovės naudoto šių statinių bei jų aptarnavimui skirtu žemės plotu) keistina tarp šalių nustatyta naudojimosi tvarka Šiuo atveju tikslinga vadovautis atsakovės pateiktu pasiūlymu, pripažįstant, kad atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos variantas yra racionalus, užtikrinantis galimybę šalims patekti į namų valdą iš A. K. gatvės, prieiti prie jų naudojamų gyvenamojo namo patalpų, atitinka šalių naudojamas ir turimas nuosavybės dalis. Kolegijos vertinimu,  ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas be teisinio pagrindo varžo atsakovės teises, prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, įgyvendinant savo teises (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys), todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 330 straipsnis).

Pripažintina, kad bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003).

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 11 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė negali inicijuoti numatomo statinio projektavimo procedūros, nes atsakovė atsisako duoti sutikimą verandos rekonstrukcijai motyvuodama tuo, jog po atliktos rekonstrukcijos nėra numatytas namo balkonas. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pateikta pirmojo aukšto perplanavimo schema (b.l. 22, 1 t.) bei fasado eskizas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pateikta projektinė dokumentacija yra pakankama išvadai, jog po rekonstrukcijos verandos aukštis ir danga nesikeis. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Ginčo objekto viršutinė dalis yra ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų stogas, o atsakovė, kolegijos vertinimu, tą pačią dalį naudoja kaip balkoną, tai yra šis objektas konstrukciškai yra susijęs su kelių savininkų naudojamomis pastato dalimis. Todėl spręstina, kad siekiama rekonstruoti namo dalis yra naudojama bendrai: ieškovė naudojasi viduje įrengtomis patalpomis, tuo tarpu atsakovė naudojasi virš šios verandos esančia terasa, kuri kartu yra verandos stogas. Išvada, kad ginčo patalpa, kurią siekiama rekonstruoti, yra naudojama abiejų šalių, darytina įvertinus byloje surinktus įrodymus: leidimą (b.l. 187-188, 1 t.), kuriame buvusiam savininkui suteikta teisė įsirengti verandą su balkonu, ginčo namo inventorizacijos duomenis (b.l.71, 2 t.), kuriuose užfiksuotas patekimas (durys) iš atsakovės naudojamos patalpos II-2 ant verandos stogo, nuotraukose užfiksuota informacija, iš kurios akivaizdu, kad verandos stogas naudojamas, kaip terasa (balkonas) (b.l. 31, 2 t.) bei pačios ieškovės prašymas dėl projektavimo sąlygų išdavimo (b.l. 47, 2 t.), kuriame užfiksuota informacija, kad ieškovė ketino rekonstruojant verandą stogo dangą įrengti tinkamą naudoti kaip balkoną. Kolegijos vertinimu, iš ieškovės pateikto primojo aukšto perplanavimo schemos ir fasado eskizo nėra galimybės nustatyti, apie rekonstruojamos verandos stogo dangos pobūdį, tuo tarpu ieškovei nurodžius, kad ji neketinanti įrengti verandos stogą, kuris būtų tinkamas atsakovei naudotis kaip terasa, spręstina, jog tokia nustatyta aplinkybė įgalina spręsti, kad atsakovės nurodyti motyvai neduoti sutikimo yra pakankami ir protingai motyvuoti.

Esant išdėstytiems argumentams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovei teisę rekonstruoti ginčo patalpas be atsakovės sutikimo, netinkamai pritaikė bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, ieškovės reikalavimai atmestini (CPK 330 straipsnis).   

Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 88, 93 straipsniai). Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė sumokėjusi 388 Lt žyminio mokesčio ir 1 300 Lt išlaidų už advokato atstovavimą. Atmetus ieškovės 3 neturtinius reikalavimus, tenkinus 1 turtinį reikalavimą pilnai bei 1 turtinį reikalavimą iš dalies, priteistina ieškovei iš atsakovės 25 Lt žyminio mokesčio bei 500 Lt išlaidų už advokato atstovavimą. Atsakovė yra sumokėjusi 502 Lt (118+384) žyminio mokesčio bei 3 200 Lt išlaidų už advokato atstovavimą. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą bei priešieškinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Taip pat iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

n u t a r ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria pakeista 1988 m. balandžio 20 d. Kauno miesto Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos  sutartimi nustatyta 0,0475 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)  , Kaune, naudojimosi tvarka pagal 2007-05-24 parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą, pakeisti ir naudojimosi tvarką šiuo žemės sklypu nustatyti pagal atsakovės L. M. pateiktą UAB „Bauprojekt“ parengtą planą, paskiriant naudotis: abiems šalims ieškovei R. J. ir atsakovei L. M. bendrai 91 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raude „A“, užstatyta gyvenamuoju namu, pagal realiai naudojamą gyvenamojo namo plotą – L. M. – 65 kv.m., R. J. – 26 kv.m.; atsakovei L. M. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,  315 kv.m. ploto dalimi, plane pažymėta raide „B1“ ir 7 kv.m. ploto dalimi, pažymėta raide „B2“; ieškovei R. J. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,  62 kv.m. ploto dalimi, plane pažymėta raide „C“.

Sprendimo dalis, kuriomis pakeista 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. Liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatyta naudojimosi garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėto 5G1/p, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, naudojimosi tvarka ir pripažinta ieškovei R. J. teisė atlikti gyvenamojo namo verandos, plane pažymėtos 1A1/m rekonstrukcijos darbus adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune be atsakovės L. M. sutikimo pagal pateiktus 2007 m. balandžio mėn. brėžinį 12102006-01-TP.SA-1 ir 2008-03-16 fasado eskizą, parengtus UAB „Architektūros ir teritorijų planavimo projektai“, panaikinti ir ieškovės R. J. ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti.

Sprendimo dalis, kuriomis priteistas ieškovei R. J. žalos atlyginimas iš atsakovės L. M. už ventiliacijos vamzdžio ir katilinės nugriovimą, palikti nepakeistas.

Sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas pakeisti ir priteisti iš atsakovės L. M. ieškovei R. J. 525 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. J. atsakovei L. M. 3 702 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. J. 37 Lt ir iš atsakovės L. M. 10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                    Egidijus Tamašauskas

Kolegijos nariai                                                 Galina Blaževič

                                                                                     Raimondas Buzelis