Administracinė byla Nr. I-1387-95/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-00558-2010-4)
Procesinio
sprendimo kategorija 1.3; 16.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 26 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai
Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S., atsakovės
atstovei D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą atsakovei
Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėja,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas K. S. (toliau – pareiškėjas) su prašymu (b. l. 1-4) kreipėsi
į teismą prašydamas priteisti jam iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 585,45 Lt
neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir įpareigoti atsakovę priteistą nesumokėtą
darbo užmokesčio dalį pervesti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą.
Prašyme
nurodė, kad atsakovė 2009-11-11 raštu pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis Vyriausybės
2006-07-14 nutarimu Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo
užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ K. S. turi
būti išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis 585, 45 Lt, taip pat nurodė iki
2009-12-10 atvykti arba raštu kreiptis į atsakovę dėl nurodytos pinigų sumos
išmokėjimo. K. S. iki 2005 m. balandžio mėn. dirbo Tarnyboje.
Pareiškėjas buvo išvykęs ir į Lietuvos Respubliką grįžo tik 2009-12-18, todėl
negalėjo kreiptis į atsakovę iki rašte nurodyto termino. Jau po rašte nurodyto
termino, telefonu susisiekus su Tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus
vyriausiąja specialiste, darbuotoja informavo, kad pavėlavus kreiptis iki rašte
nurodyto termino, pinigai buvo pervesti į Valstybinę mokesčių inspekciją prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl atsakovė pareiškėjui
nesumokėto darbo užmokesčio nebegrąžins. Dėl tokio sprendimo teisinio pagrindo
pasiūlė kreiptis į teisininkę D. T. Pokalbio telefonu metu D. T. nieko neminėjo apie
atsakovės atsisakymą išmokėti darbo užmokestį, todėl buvo sutarta, kad neišmokėtas
darbo užmokestis bus pervestas į pareiškėjo banko sąskaitą oficialiai pateikus
raštą su būtinais rekvizitais. 2010-01-22 pareiškėjas išsiuntė raštą, tačiau
2010-01-27 raštu atsakovė atsakė, kad vadovaudamasis Vyriausybės 2001-05-14
nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 70.1 p. bei Lietuvos
Respublikos finansų ministro 2001-03-16 įsakymu Nr. 70 patvirtintų Biudžetinių
įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 174 p., suėjus senaties terminui,
nesumokėta darbo užmokesčio dalis 585, 45 Lt pervesta į Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiko, kad
toks atsakovės atsisakymas išmokėti pareiškėjui priklausantį neišmokėtą darbo
užmokestį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes taisyklių 8 p. nustatyta, kad valstybės
tarnautojai, kuriems dėl indeksavimo koeficiento taikymo kitoje įstaigoje buvo
mokamas ne visas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytas
darbo užmokestis, ir atleisti iš pareigų valstybės tarnautojai iki 2007 m. kovo
1 d. pateikia jiems šį užmokestį mokėjusiai (-ioms) įstaigai (-oms) rašytinį
prašymą išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Valstybės tarnautojai,
įstaigoms laiku nepateikę prašymų, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Taigi,
taisyklių 8 p. iš esmės yra įtvirtintos dvi galimybės valstybės tarnautojams
susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį. Valstybės tarnautojai galėjo kreiptis
į įstaigas su prašymais iki 2007-03-01, o nespėję kreiptis iki 2007-03-01 įgijo
teisę išsireikalauti nesumokėtą darbo užmokestį teismine tvarka. Be kita ko,
nurodė, kad atsakovė privalėjo saugoti pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio
grąžintinas sumas 3 m. pasibaigus taisyklių 8 ir 10 p. nurodytam terminui, t.
y. 3 m. nuo 2007-03-01. Todėl Tarnybos veiksmus pervedant pareiškėjui
neišmokėtą darbo užmokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos sąskaitą nesuėjus 3 m. terminui laiko
neteisėtais ir nepagrįstais. Taisyklių 8 p. nuostatos leidžia daryti
vienareikšmišką išvadą, kad nepasinaudojęs galimybe kreiptis tiesiogiai į
įstaigą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo iki 2007-03-01, valstybės
tarnautojas pasibaigus šiam terminui, įgyja teisę trejus metus, t. y. iki 2010-03-01
kreiptis į teismą ir prašyti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovė
neturėjo teisės pervesti lėšų į Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos sąskaitą nesuėjus šiam terminui. Akcentavo,
kad pareiškėjas apie neišmokėtos darbo užmokesčio dalies faktą bei dydį
sužinojo tik susipažinęs su 2009-11-11 raštu, iki šio rašto gavimo, pareiškėjas
negalėjo žinoti apie neišmokėto darbo užmokesčio buvimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas
nuo 2005 m. balandžio mėn. yra pensininkas, todėl tarnybos santykių nutrūkimo
pats negalėjo žinoti, kad atsakovė jam neišmokėjo viso priklausančio darbo
užmokesčio. Pabrėžė ir tai, kad atsakovės 2009-11-11 ir 2010-01-27 raštai
neatitinka individualiems teisės aktams nustatytų reikalavimų. Juose nurodyta
nei pavėluoto kreipimosi neigiamos pasekmės, nei apskundimo tvarka pavėlavus
kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo, visiškai teisiškai nepagrįstas
kreipimosi termino nustatymas iki 2009-12-10. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę
mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl darbo
užmokesčio dalies pervedimo. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo susidūrusi su tokio turinio
raštais, tai pareiškėjas kelis kartus turėjo konsultuotis su skirtingais
darbuotojais, kol galiausiai buvo paaiškinta, kad Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra įgaliota tokias
pervestas lėšas grąžinti jų savininkams ir, kad nepaisant pervestų lėšų,
atsakingas subjektas už neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimą yra atsakovė.
Mano, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešojo
administravimo, objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo principus, o jos veiksmai
turėjo biurokratizmo požymių.
Teismo posėdyje
pareiškėjo atstovas patvirtino prašyme išdėstytus motyvus, prašymą palaikė ir
prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo
posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo
pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant
(b. l. 20, 24).
Atsakovė Viešojo
saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su
pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo K. S. prašymą
atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į
prašymą (b. l. 14-15) nurodė, Tarnyba neginčija fakto, kad pareiškėjui
priklausianti darbo užmokesčio dalis 585,45 Lt nebuvo išmokėta. Tvirtino, kad atsakovės pareiga išmokėti nurodytą sumą kilo
iš Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis
Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis, grąžinimo įstatymo. Tarnybos
veiksmai, išmokant pareiškėjui nurodytą sumą, buvo reglamentuoti 2006-07-14
Vyriausybės nutarimo Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo
užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, kuriomis vadovaujantis,
per du mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos pareiškėjui buvo priskaičiuota
išmokėtina suma 585,45 Lt. Kadangi pareiškėjas ataskaitiniais metais nesikreipė
į Tarnybą dėl nurodytų lėšų, jos buvo perkeltos į depozitinę sąskaitą remiantis
minėto nutarimo 15 p. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip biudžetinės įstaigos,
veiksmus laikant depozitines lėšas, reglamentuoja Vyriausybės 2001-05-14
nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 70 ir 70.1 p., kuriuose
nurodyta, kad biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką, būtent lėšas,
kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims, – 3 metus. Nurodytos lėšos į
depozitinę sąskaitą buvo perkeltos 2006 m. rugsėjį. Nurodytu laikotarpiu į
pareiškėją buvo kreiptasi tiek telefonu, tiek 2009-11-10 raštu ir informuota dėl jam priklausiančios
darbo užmokesčio dalies, bet pareiškėjas neatvyko. Taigi, pareiškėjui
neatsiėmus savo lėšų ir suėjus nurodytam terminui, K. S. nesumokėta
darbo užmokesčio dalis 585,45 Lt 2009-12-18 pavedimu pervesta į Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Teismo
posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su prašymu
nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad
atsakovė pareiškėjui apie jam priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį
raštu pirmą kartą pranešė tik 2009-11-10 (žr. teismo posėdžio protokolą).
Prašymas
tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų
apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal
ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto
administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip
pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių
viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie
mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis ABTĮ
3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar
neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar
konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar
administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika)
neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir
gavo atitinkamus įgaliojimus.
Darbo
užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai
prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo
įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis, grąžinimo įstatymo 1 str. nustato, kad
valstybės tarnautojams, kuriems remiantis Valstybės tarnybos įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis buvo apskaičiuotas ir sumokėtas
mažesnis nei Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo
užmokestis, skirtumas tarp sumokėto ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto
darbo užmokesčio Vyriausybės nustatyta tvarka sumokamas iki 2007-03-01.
Vyriausybė
2006-07-14 nutarimu Nr. 720 patvirtino Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo
užmokesčio dalies išmokėjimo taisykles. Taisyklių 8 p. nustatė, kad valstybės
tarnautojai, kuriems dėl indeksavimo koeficiento taikymo kitoje įstaigoje buvo
mokamas ne visas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas darbo užmokestis, ir
atleisti iš pareigų valstybės tarnautojai iki 2007-03-01 pateikia jiems šį
užmokestį mokėjusiai (-ioms) įstaigai (-oms) rašytinį prašymą išmokėti
nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Valstybės tarnautojai, įstaigoms laiku
nepateikę prašymų, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl
nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Nurodytų
teisės normų sisteminė analizė suponuoja, kad valstybės tarnautojas turėjo
pareigą pats kreiptis į buvusį darbdavį dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies
išmokėjimo ir tai padaryti jis turėjo iki 2007-03-01. Tačiau, teismas pažymi,
kad prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo nepateikimas iki šios
datos neatima iš valstybės tarnautojo teisės susigrąžinti nesumokėto darbo
užmokesčio dalį. Pavėlavę darbdaviui
pateikti prašymą, valstybės tarnautojai turi teisę dėl darbo užmokesčio
priteisimo kreiptis į teismą.
Byloje nėra
ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2005 m. balandžio mėn. dirbo Tarnyboje ir jam
darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl 2002 m. II pusmetį taikyto indeksavimo
koeficiento – 0,9 bei dėl jo taikymo jam nebuvo išmokėta 585,45 Lt suma (b. l. 5, 27, 29, 31-37, 38, 42, 43). Pareiškėjas prašymo dėl
neišmokėto darbo užmokesčio Tarnybai iki 2007-03-01 nepateikė. Pažymėtina, kad
atsakovė, vadovaudamasi 2006-07-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies
išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, priskaičiavusi pareiškėjui nesumokėto darbo
užmokesčio dalį, pareiškėjui apie tai nepranešė ir 2006 m. rugsėjo mėn. šią
sumą pervedė į depozitinę sąskaitą. Apie tokį priskaičiuoto ir nesumokėto darbo
užmokesčio pinigų pervedimą į depozitinę sąskaitą atsakovė pareiškėją informavo
tik praėjus daugiau kaip trejiems metams, t. y. 2009-11-10 (b. l. 5). Tokie
atsakovės veiksmai vertintini kaip Viešojo administravimo įstatymo 3 str.
pažeidimas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo
nustatyto reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino 3 metų
ieškinio senaties termino (DK 27 str. 2 d.), nes apie jam neišmokėtą darbo
užmokesčio dalį sužinojo tik 2009-11-10, šią aplinkybę teismo posėdyje
pripažino ir atsakovės atstovė. Anksčiau pareiškėjui apie tai nebuvo žinoma,
nes Tarnyboje jis dirbo iki 2005 m. balandžio mėn.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinės ir
ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis nurodytų teisės
normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro
išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, jam priteistina
neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir atsakovė įpareigotina priteistą neišmokėtą
darbo užmokesčio dalį pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (ABTĮ 88
str. 4 p.).
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87
str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo K.
S. prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės
Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 585,45 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt
penkis litus ir 45 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio.
Įpareigoti atsakovę priteistą pinigų
sumą pervesti į K. S. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr.
(duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėja
Liuda Arlauskienė