Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1057-383/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00222-2014-2;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.3.; 45.4.2.; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutarimu D. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 25 (dvidešimt penkių) Lt bauda. D. M. nubaustas už tai, kad 2014-04-12, apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumento bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 p. reikalavimus.

D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo surašytas ir pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Pažymima, kad policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. D. M. neblaivumas buvo patikrintas alkoholio matavimo prietaisu, kuris buvo tinkamas naudoti, jam buvo atlikta metrologinė patikra ir išduotas sertifikatas. Abejoti prietaiso parodymais nėra jokio pagrindo. Pats D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo fiksavimo dieną vartojo alkoholį. Jis teigė, kad sustabdymo metu nebuvo neblaivus, tačiau nuo jo galėjo sklisti alkoholio kvapas. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai nurodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį bei prie jo esantį D. M., kuris paaiškino, kad automobilis yra draugo ir jis sugedęs. Nuo D. M. sklido alkoholio kvapas, todėl pareigūnai įspėjo jį nevairuoti automobilio ir įjungti avarinį signalą. Pareigūnai važiuodami pastebėjo, kad automobilis su įjungtu avariniu signalu apsisuko ir išvažiavo, tada jie automobilį pasivijo, sustabdė. Prie vairo sėdėjo D. M.. Apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta budėtojui, iškviestas ekipažas, D. M. buvo pristatytas į komisariatą patikrinti blaivumą. Patikrinus buvo nustatytas 1,36 promilių girtumas, įformintas pažeidimas. Pareigūnai administracinį teisės pažeidimą nustatė vykdydami jiems paskirtą tarnybinę užduotį, įrodymų, kad policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra. iš tarnybinių pranešimų, filmuotos medžiagos ir pareigūnų duotų parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, pareigūnai nurodė, kad pažeidėjo anksčiau nepažinojo, pats D. M. taip pat patvirtino, kad su pareigūnais anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Teigti, kad pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad D. M. buvo įspėtas, kad nevairuotų automobilio būdamas neblaivus, tačiau jis nepaklausė, piktybiškai ignoravo įspėjimą ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, pristačius į policijos komisariatą įtarimas, kad D. M. neblaivus, pasitvirtino, buvo nustatytas 1,36 promilių girtumas. Be to, iš filmuotos medžiagos aiškiai matosi, kad pareigūnas A. D. patikrina D. M. blaivumą ir supažindina jį su alkotesterio parodymais. Neblaivumo testas atliktas teisingai, abejonių, kad kvite užfiksuotas D. M. neblaivumas, nėra, pats D. M. patvirtino, kad be jo policijos komisariate buvo tik keturi pareigūnai, kitų asmenų nebuvo. Teiginys, kad D. M. yra nekaltas, visiškai nepagrįstas, kadangi byloje duomenų, patvirtinančių, kad D. M. vairavo neblaivus, pakanka.

Atsiliepimų negauta.

Institucijos skundas tenkinamas.

Institucija skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutarimą, tačiau iš skundo motyvų aišku, kad Institucija ginčija tik tą nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta. Todėl apygardos teismas, vadovaudamasis apeliacinį procesą administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuojančiomis nuostatomis, patikrina tik tą nutarimo dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta konstatavus, kad D. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. M. vairavo neblaivus, todėl, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byla dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos bylą nagrinėjantis teismas vertina pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodytos aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas minėtas nuostatas. Teismo išvados, jog D. M. veiksmuose nėra ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimų sudėties, nėra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl bylos pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukimo naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. traukiamas tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Byloje esančių įrodymų visuma, priešingai, negu nurodoma, skundžiamame nutarime, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tai yra patvirtina, kad D. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Nors D. M. neblaivumo faktą neigė, aiškino, kad byloje esantis asmens blaivumo testas yra ne jo, aukštesnysis teismas mano, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadoms dėl D. M. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą pagrįsti. Aplinkybę, kad D. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus šio atveju patvirtina pažeidimą stebėjusių bei jį fiksavusių pareigūnų parodymai, kurie iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei vaizdo medžiagai ir kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.

Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas I. I., įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 1872 str., paaiškino, kad dirbant su tyrėju G. S. pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį ir prie jo stovintį vyriškį, kaip paaiškėjo vėliau – D. M.. Priėjus prie vyriškio nuo šio sklido alkoholio kvapas, dėl to asmuo buvo įspėtas automobilio nevairuoti. D. M. patikino, kad automobilio nevairuos, įjungs avarinį signalą ir paliks. Nuvažiuojant pastebėjo, kad tas automobilis su įjungtu avariniu signalu apsisuka ir važiuoja. Su kolega automobilį pasivijo, sustabdė, už vairo sėdėjo tas pats asmuo – D. M.. Buvo pranešta budėtojui, kad sustabdytas neblaivus vairuotojas ir reikalingas ekipažas pažeidimui įforminti. Į vietą kitu ekipažu atvyko pareigūnai R. D. ir A. D.. D. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ir neblaivumo patikrinimui. Kuris pareigūnas kokius konkrečius veiksmus atliko tiksliai nurodyti negali (b. l. 54). Liudytoju teisme apklaustas pareigūnas G. S. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir jo kolega I. I. ir patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog D. M. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, reakcija buvo sulėtėjusi. Taip pat patvirtino, kad pasivijus ir sustabdžius automobilį su įjungtu avariniu signalu, už vairo sėdėjo tas pats asmuo, kuris buvo įspėtas nevairuoti – D. M.(b. l. 55). Pareigūnai buvo apklausiami įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nė vienas iš jų taip pat ir pats D. M. nenurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pareigūnai būtų anksčiau pažįstami, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai, siekdami D. M. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu ar kitaip jam pakenkti, nurodė neteisingas įvykio aplinkybes. Be to, pareigūnų teisme duoti parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su jų pažeidimo dieną rašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose su padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės nurodytos nuosekliai ir logiškai.

Aplinkybes dėl D. M. neblaivumo teisme patvirtino ir į įvykio vietą iškviesti pareigūnai A. D. bei R. D.. Liudytoju apklausiamas A. D. paaiškino, kad nuvykus į vietą bandė aiškintis situaciją su D. M., tačiau šis nerišliai kalbėjo, kolegos pasakė, kad D. M. neblaivus. Bendraujant su D. M. vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Neblaivumo patikrinimui D. M. buvo nuvežta į policijos komisariatą (b. l. 53). Liudytojas R. D. nurodė tapačias aplinkybes, kad D. M. vizualiai atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas, neblaivumo patikrinimui buvo nuvežtas į policijos komisariatą (b. l. 60). Pažymima, kad ir pats D. M. neneigė tos aplinkybės, kad pareigūnai galėjo jausti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kadangi buvo išgėręs skardinę alaus, tačiau tikino, kad neblaivus jis tikrai nebuvo. Šią jo versiją iš esmės paneigia ne tik aukščiau paminėti liudytojų su pažeidėju bendravusių betarpiškai parodymai, bet ir blaivumo testas. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad D. M. 2014-04-12, 01:56:35 nustatytas 1,36 promilių girtumas (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas asmens blaivumo testo nelaikė patikimu įrodymų šaltiniu, tačiau aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. D. M. blaivumas buvo tikrinamas sertifikuotu, galiojančią patikrą turinčiu Lionalcolmeter 500 Nr. 18915 alkotesteriu, objektyvių duomenų, kad blaivumo patikrinimas buvo atliktas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos bei blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis tvarkos, byloje nėra. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, priešingai, negu teigiama skundžiamame nutarime, patvirtina, kad policijos komisariate D. M. buvo duota pūsti į alkotesterį, šiek tiek palaukus, jis buvo supažindintas su alkotesterio duomenimis. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad į policijos komisariato patalpas D. M. atvedamas apie 01:43:30, alkotesteriu jo blaivumas patikrinamas apie 01:53:43, alkotesterio rezultatai D. M. parodomi maždaug 01:54:18, asmens blaivumo testo kvitas su patikrinimo rezultatais D. M. parodomas maždaug apie 02:02:55 ir D. M. jame pasirašo. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad vaizdo įrašė fiksuotas pūtimo į alkotesterį laikas – apytiksliai 01:53:43 skiriasi nuo asmens blaivumo teste nurodyto laiko – 01:56:35, nėra pakankamas pagrindas abejoti asmens blaivumo teste fiksuotų duomenų teisingumu bei tuo, kad minėtame asmens blaivumo teste yra užfiksuoti būtent D. M. patikrinimo duomenys. Tokią išvadą leidžia daryti ir paties D. M. nurodyta aplinkybė, kad tuo metu, kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, jokių pašalinių asmenų, išskyrus policijos pareigūnus, patalpoje nebuvo. Apygardos teismo vertinimu tai, kad alkoholio kiekio matuoklio Nr. 18915 panaudojimo žurnalą užpildė ne D. M. blaivumo patikrinimą atlikęs pareigūnas A. D., o kitas pareigūnas – L. I., D. M. neblaivumo fakto nepaneigia. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas paaiškino, kad būna taip, jog užpildyti žurnalą iš karto po asmens patikrinimo alkotesteriu nėra galimybės, todėl patikrinimo kvitai sudedami į krūvą ir, turint laiko, padaromi įrašai žurnale. Visais atvejais naujas įrašas gali būti daromas tik tada, kai prieš tai būna įrašyti visi ankstesnių patikrinimų alkotesteriu duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad žurnale padarytas įrašas dėl D. M. neblaivumo atitinka asmens blaivumo teste užfiksuotus duomenis, taip pat įvertinant tai, kad įrašą žurnale padarė ne pašalinis asmuo, o tokią teisę turintis policijos pareigūnas L. I., teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tikrinant asmens blaivumą ir fiksuojant patikrinimo duomenis atitinkamame žurnale buvo padarytas esminis pažeidimas, nulėmęs neteisingus asmens blaivumo patikrinimo ir fiksavimo rezultatus. Aplinkybės, kad D. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nepaneigia ir tai, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, kurį pasirašė patrulis A. D., nurodytas laikas – 02:00 val., kuris nežymiai skiriasi nuo asmens blaivumo teste, kurį taip pat pasirašė minėtas patrulis, nurodyto laiko – 01:56:35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patrulis A. D. tuo pačiu metu dviejose skirtingose vietose negalėjo būti, todėl tai, kad jis beveik tuo pačiu metu patikrino D. M. blaivumą ir surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą yra pakankamas pagrindas abejoti tuo, kad D. M. blaivumas buvo patikrintas tinkamai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neišsiaiškinę aplinkybių, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, neapklausęs priverstinai transporto priemonę nuvežusio vilkiko vairuotojo, kas teismui būtų leidę nustatyti, ar transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodytas laikas – 02:00 val., yra faktinis automobilio priverstinio nuvežimo laikas, ar toks laikas buvo nurodytas tik apytiksliai. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog tą naktį buvo daug iškvietimų, D. M. padarytas pažeidimas įvykio vietoje negalėjo būti įformintas, kadangi abu ekipažai gavo iškvietimą į kitą vietą, kur iš karto išvyko, kas šiuo atveju leidžia manyti, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas buvo surašytas ne įvykio vietoje, o vėliau – būnant policijos komisariate. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kurį taip pat pasirašė patrulis A. D., nurodytas laikas – 2:16 val. ir kuris buvo užpildytas jau po to, kai D. M. policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma aukštesnysis teismas paminėtų netikslumų nelaiko esminiais ir jų nevertina kaip paneigiančių D. M. neblaivumą. Jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnai suinteresuoti D. M. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, dėl ko būtų davę melagingus parodymus ar suklastoję byloje esančius rašytinius duomenis, šioje byloje nėra, o vien tai, kad ne visi dokumentai buvo įforminti tuo metu, kai buvo atliekamas tam tikras veiksmas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog D. M. nepadarė pažeidimo, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Įvertinus tai, kad pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas dėl D. M. blaivumo, taip pat atsižvelgus į tai, kad D. M. su savimi asmens dokumento neturėjo, jo pareigūnams nepateikė, pareigūnai teisėtai jį pristatė į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui. Blaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų taisyklių, D. M. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 1 d. Pagrindo pristatyti D. M. į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui šiuo atveju nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintas transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šioje byloje aplinkybių, kurioms esant policijos pareigūnai privalėjo asmenį pristatyti į gydymo įstaigą, nebuvo, todėl pareigūnai tinkamai D. M. neblaivumą patikrino specialiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu. Duomenų, kad D. M. būtų išreiškęs norą pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje, byloje nėra, tokių aplinkybių teisme nenurodė ir pats D. M.. Tai, kad D. M. buvo taikytas administracinis sulaikymas, savaime jo neblaivumo nepaneigia, administracinio sulaikymo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl aukštesnysis teismas, laikydamas, kad byloje yra pakankamai objektyvių ir patikimų D. M. kaltę pagrindžiančių duomenų, dėl D. M. taikyto administracinio sulaikymo nepasisako. Pažymima tai, kad D. M., manydamas, jog administracinis sulaikymas jo atžvilgiu buvo taikytas nepagrįstai, turėjo teisę tokį aktą skųsti nustatyta tvarka. Šiuo atveju apylinkės teismo išvada, kad administracinis sulaikymas užkirto D. M. galimybę pasitikrinti blaivumą medicininiu būdu yra paremta tik prielaidomis, kadangi, kaip jau minėta, D. M. nenurodė, kad policijos komisariate būtų prašęs vežti jį į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, tokių aplinkybių nenurodė ir nė vienas iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų. Aukštesnysis teismas, įvertinęs įrodymus, konstatuoja:

D. M. 2014 m. balandžio 12 d. apie 00 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustačius lengvą neblaivumo laipsnį ( 1, 36 promilės).

Nustačius, kad D. M. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, turi būti išspręstas ir jam skirtinos administracinės nuobaudos klausimas.

Už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą gali būti baudžiama bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str. įtvirtintomis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei ATPK 20 str. apibrėžtais administracinės nuobaudos tikslais, atsižvelgdamas į tai, kad dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo D. M. savo kaltę neigė, administracine tvarka už KET pažeidimus anksčiau baustas, per metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį buvo paskirta nuobauda, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, neteistas, dirbantis, nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršijo minimalų, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, daro išvadą, kad D. M. skirtina bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Sąlygų taikyti ATPK 301 str. ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, šioje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 5 p., 30213 str.,

n u t a r i a:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukta panaikinti ir priimti naują nutarimą.

D. M. pripažinti kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir jį nubausti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. D. M. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

TeisėjasValdas Vitunskas