Civilinė byla Nr. 2-39424-1171/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24430-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.4.4; 1.3.2.5.7; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo atstovei advokatei Laurai Matjošaitytei,

atsakovės atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manpower Lit“  dėl diskriminacijos įdarbinimo metu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė: 

ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Manpower Lit“  ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti, kad atsakovės UAB „Manpower Lit“ veiksmai darbo atrankos metu buvo diskriminaciniai ir pažeidė ieškovo teises“; 2) įpareigoti atsakovę atskleisti, kokia konkreti vieša informacija apie ieškovą buvo vertinama atrankos metu; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2025 m. liepos 1 d. kreipėsi dėl darbo pasiūlymo, kurį administravo UAB „Manpower Lit“. Atrankos metu ieškovui buvo atsisakyta suteikti darbo galimybę. Motyvuojant tuo, jog buvo vertinama viešai prieinama informacija apie ieškovą. Atsakovė atsisakė atskleisti, kokia konkreti vieša informacija buvo vertinama ir kaip ji turėjo įtakos sprendimui. Tokie atsakovės veiksmai, ieškovo nuomone, sudaro diskriminacijos įdarbinimo metu požymius, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Dėl diskriminacinių veiksmų ieškovui padaryta neturtinė žala – pažeminta jo garbė ir orumas, pablogėjusi psichologinė savijauta, patirta emocinė įtampa ir stresas, nes viešos, nepatikrintos ar nepagrįstos informacijos naudojimas darbo atrankose kliudo ieškovui realizuoti savo teisę į darbą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog atsakovė – tai „Manpower Group” – pasaulinei personalo valdymo paslaugų srityje veikiančių įmonių grupei, priklausanti bendrovė, savo ūkinėje – komercinėje veikloje užsiimanti personalo atranka. 2025 m. liepos mėn. pradžioje ieškovas, tarpininkaujant atsakovei, kaip personalo atrankos įmonei, dalyvavo IPF Digital Lietuva, UAB (finansų sektoriuje veikiančio ūkio subjekto) vykdytoje atrankoje telemarketingo specialisto pareigoms pastarojoje bendrovėje užimti (toliau – atranka). IPF Digital Lietuva, UAB nepasirinkus ieškovo kandidatūros bei nusprendus tęsti atranką su kitais kandidatais, atsakovė 2025 m. liepos 14 d. apie tai informavo ieškovą. Nesutikdamas su aukščiau aptartu IPF Digital Lietuva, UAB sprendimu bei laikydamasis pozicijos, jog toks sprendimas yra neteisėtas (paremtas diskriminaciniais pagrindais), ieškovas atsakovės atžvilgiu DGK pareiškė prašymą dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Teigia, jog  nė vienas iš pastarojo proceso dalyvių jokių diskriminacinio pobūdžio veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Atkreipė dėmesį į tai, kad IPF Digital Lietuva, UAB yra finansų įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir prižiūrima Lietuvos banko. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį, įskaitant darbą su itin jautria finansine ir asmens informacija, įmonėje taikomi aukšti profesiniai, etikos ir konfidencialumo standartai tiek esamiems darbuotojams, tiek kandidatams į pareigas. Dėl šios priežasties kandidatų atrankos procese ypatingas dėmesys skiriamas ne tik profesinei kvalifikacijai, bet ir asmeninėms savybėms, tokioms kaip atsakingumas, sąžiningumas, gebėjimas dirbti komandoje, pagarbus bendravimas bei atitikimas įmonės vertybėms. Šie kriterijai yra būtini siekiant užtikrinti pasitikėjimą tarp darbuotojų, klientų ir priežiūros institucijų, taip pat siekiant apsaugoti jautrią informaciją ir užtikrinti veiklos skaidrumą. Ieškovo, kaip atrankoje dalyvavusio kandidato, vertinimas iš IPF Digital Lietuva, UAB pusės buvo atliktas remiantis paties ieškovo pateiktu jo gyvenimo aprašymu, taip pat atsakovės, kuri pasiūlė kandidatą, surinkta informacija. Vertinimo metu atsižvelgta į pareigybei keliamus profesinius reikalavimus, bendrovės vidines vertybes (tokias kaip aukščiau jau minėti atsakingumas, atvirumas, pagarba ir kt.), taip pat į bendrus elgesio ir kompetencijos standartus, taikomus tiek esamiems darbuotojams, tiek kandidatams. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad ieškovo profesinės kompetencijos, komunikaciniai įgūdžiai ir požiūris į darbą neatitiko kandidatui keliamų reikalavimų konkrečiai pareigybei. Atsižvelgiant į tai, IPF Digital Lietuva, UAB priėmė sprendimą tęsti atranką su kitais kandidatais. Taigi, jokios kitokios ieškovo kandidatūros nepasirinkimo priežastys, kurių įvardijimo pareikštu ieškiniu reikalauja ieškovas, objektyviai negali būti nurodytos. Vien tai, kad pastarosios priežastys ieškovo netenkina, jokiais būdais nereiškia jo diskriminavimo bet kokia forma. Neapsiribojant tuo, kas aptarta aukščiau, paminėtina ir tai, kad ieškovo pozicija, jog viešojoje erdvėje apie jį esanti informacija, neva, nėra susijusi su ieškovo profesinėmis savybėmis, tiek faktine, tiek teisine prasme yra klaidinga. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad profesionalumas – ne vien žinios ir sugebėjimai. Tai darbo lygis ir šį lygį atitinkančios elgesio normos. Todėl darbuotojui būtinos asmeninės dalykinės savybės ir elgesys, profesinių etikos principų laikymasis yra ne tik kompozicinė darbuotojo profesionalumo dalis – tai neretai tampa ir svarbiu indikatoriumi, lemiančiu konkrečios profesijos vertinimą visuomenėje. Klasikinėje profesionalumo raiškoje asmeninės dalykinės savybės įvardijamos kaip sudėtinė kompetencijos dalis. Tokie ieškovo vieši pasisakymai, kaip, pavyzdžiui: „Pripratau gyventi iš nelegalių pajamų ir šiandien neįsivaizduoju savęs dirbančio“, savo esme bei pobūdžiu yra niekaip neatsiejami nuo asmens dalykinių savybių. Paminėti teiginiai buvo išsakyti paties ieškovo, jam dalyvaujant populiarioje televizijos laidoje bei žinant ir suprantant, kad pastarosios laidos turinys bus prieinamas plačiajai visuomenei (įskaitant, bet neapsiribojant, potencialiais darbdaviais ir jų atstovais). Tai reiškia, kad ieškovas, viešai (t. y. per visuomenės informavimo priemones) pareiškęs, jog gyvenimas iš teisėtai uždirbamų pajamų jam nėra priimtinas, laisva valia prisiėmė su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes – ieškovo, kaip teisės bei etikos normų ir standartų nepaisančio/nesilaikančio asmens, vertinimo visuomenėje riziką, bei, tuo labiau, negali remtis tokios informacijos privačiu pobūdžiu (apsauga pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas), kadangi ši informacija, paties ieškovo laisvu apsisprendimu, tapo prieinama bet kuriam viešos informacijos šaltiniais besinaudojančiam asmeniui. Pažymėjo, jog ieškovas aukščiau aptartų jo teiginių - pareiškimų dėl neketinimo laikytis teisėto/etikos normas atitinkančio elgesio standartų (kurie yra itin reikšmingi ne tik IPF Digital Lietuva, UAB, kaip Lietuvos banko prižiūrimai finansų įstaigai, bet ir absoliučiai bet kuriam potencialiam darbdaviui), rimtumą patvirtino ir faktiniu savo elgesiu, t. y., kaip pastebėta DGK sprendime, nors ieškovas atsakovei, kaip atrankos įmonei, pateiktame savo gyvenimo aprašyme (CV) nurodė, jog 2019 m. sausio mėn. – 2025 m. vasario mėn., neva, dirbo Xiaomi aktyvių pardavimų vadybininku salone, vis dėlto, DGK patikrinus su tuo susijusią informaciją, ji nepasitvirtino – tokių darbo santykių minimu laikotarpiu ieškovas neturėjo. Tai reiškia, kad, dalyvaudamas atrankoje, ieškovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai/neteisėtai – mėgino suklaidinti potencialų darbdavį dėl turimos darbinės patirties, kas savaime suponuoja objektyvų jo kandidatūros netinkamumą teigtina, jog ieškovas esamoje situacijoje elgiasi ne tik neteisėtai ir nesąžiningai, bet, netgi, - ciniškai (be viso kito, turint omenyje tai, kad ir atrankos metu jis sugebėjo pateikti potencialiam darbdaviui žinomai melagingą informaciją apie savo darbo patirtį). Toks ieškovo elgesys visiškai atitinka jo viešai išsakytą poziciją dėl nenoro gauti pajamas teisėtais būdais (kitaip tariant, jas užsidirbti, o ne nesąžiningai pelnytis kitų asmenų sąskaita).

Teismo posėdyje ieškovas A. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad darbo ieškojo per įdarbinimo platformą. Radęs darbo skelbimą, išsiuntė gyvenimo aprašymą. Pirmasis pokalbis dėl darbo vyko telefonu, buvo aptarta darbo pozicija, ankstesnė darbo patirtis. Buvo pasiūlyta susisiekti antrą kartą, tačiau pokalbis neįvyko. Pirmasis pokalbis pavyko gerai. Vėliau buvo informuotas, kad jo kandidatūra atmesta dėl viešai skelbiamos informacijos. Teismui taip pat paaiškino, jog jo gyvenimo aprašyme buvo nurodyta informacija apie jo darbo patirtį, tačiau informacija neatnaujinta, todėl datos nesutampa. Teigia, jog 2023-2024 m. dirbo UAB „Wind trades“, kuri yra įmonės Xiaomi naujas pavadinimas. Diskriminacinis pagrindas yra naudojimasis viešai skelbiama neigiama informacija. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog visą laikotarpį buvo bedarbiu, susidūrė su diskriminacija, dėl ko lankėsi pas psichologą, stovėjo Užimtumo tarnyboj. S. M. laida jam žinoma, dėl garbės ir orumo pažeidimo nėra kreipęsis. Teigia, jog buvo pažeminta jo reputacija, negalėjo niekur įsidarbinti, pastoviai turi problemų su darbdaviais dėl viešai skelbtos informacijos. Jis pats nesigilino, kas viešojoje erdvėje apie jį rašoma.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Laura Matjošaitytė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovo kandidatūra atmesta ne dėl profesinės kvalifikacijos, tačiau dėl viešai skelbiamos informacijos. Ieškovas atitiko keliamiems reikalavimams pretendentams į specialistus. Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad kandidatūra buvo atmesta dėl teistumų, tokių duomenų nėra. Buvo pažeistas lygių galimybių principas. Byloje nėra jokios informacijos, kad ir apie kitus pretendentus informacija būtų renkama viešojoje erdvėje. Tvirtina, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi tikėjosi, kad bus įdarbintas, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog negalima teigti, kad ieškovas atitiko kvalifikacinius reikalavimus, nes pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie turėjo patvirtinti kvalifikacinius reikalavimus. Nebūtų buvę nei pirmojo pokalbio, jei ieškovas būtų pateikęs objektyvius duomenis. Pastebi, jog ieškovas nepagrindė diskriminacijos DK 26 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Paaiškino, jog liepos 7 d. ieškovas pats neprisijungė į pirmąjį pokalbį, tokiu būdu parodė savo atsainų požiūrį. Prisijungė tik tuomet, kai su juo susisiekė darbdavio atstovas. Tuomet ieškovo duomenys buvo persiųsti IPF Digital Lietuva, ji buvo informuota, jog yra toks kandidatas, bet neprisijungė į pokalbį. Tuomet bandyta patikrinti dėl darbo Xiaomi.  Šie duomenys parodo pretendento motyvaciją, discipliną, etiką – tai profesionalumo dalis. Priežastys, kodėl ieškovo nekvietė į antrą pokalbį nurodytos I. P. rugpjūčio 1 d. laiške. Jos atsakymas koreliuoja su IPF Digital Lietuva, UAB pateiktomis dokumentų ištraukomis. Negali atsakovė atsiriboti nuo informacijos viešojoje erdvėje, tai gali lemti atsakingumą, sąžiningumą, t. y. atitikimą darbdavio vertybėms. Įmonė išduoda kreditus. Ieškovas turėtų prieigą prie klientų duomenų. IPF Digital Lietuva yra kontroliuojama Lietuvos banko. Mano, jog viešojoje erdvėje neigiamą reputaciją turintis asmuo negali dirbti su jautria informacija. Tos savybės sudaro dalykiškumo ir profesionalumo sąvokos sudėtį. Pastebėjo, jog net darbo ginčų komisijai ieškovas nurodė, jog neteistas. Tai patvirtina, kad viešojoje erdvėje nurodoma informacija yra teisinga. Pažymi, kad nuo 2019 m. iki 2022 m. kovo mėn. ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl tuo metu negalėjo dirbti Xiaomi. Nuo 2014 m. sausio iki 2019 m. dirbo „Bitė Lietuva“, tačiau nuo suimtas ir nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2025 m. birželio 16 d. buvo pristatytas į Pravieniškes, todėl negalėjo dirbti. Pažymėjo, kad nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d. ieškovui buvo taikomas laisvės apribojimas, todėl negalėjo išeiti iš namų, todėl liepos mėn. jis netgi nebūtų galėjęs atvykti į IPF Digital Lietuva. Ir dabar yra suimtas. Jei darbdavys būtų jį priėmęs į darbą, būtų padaręs didžiausią klaidą. Dėl neturtinės žalos ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas viešojoje erdvėje neturi reputacijos, todėl neįmanoma jos labiau sumenkinti. Teiktas CV yra dokumentas – akivaizdu, kad jame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, prašo priimti atskirąją nutartį.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs tarp ginčo šalių esant ikisutartiniams darbo santykiams. Ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovės UAB „Manpower Lit“ veiksmai darbo atrankos metu buvo diskriminaciniai ir pažeidė ieškovo teises, dėl ko šis patyrė neturtinę žalą. Pasak ieškovo, jis nebuvo pakviestas į antrąjį atrankos pokalbį, ir šį atsakovės veiksmą ikisutartiniuose santykiuose vertina kaip diskriminacinį. Taigi, šiuo atveju teismas vertina tarp šalių kilusį ginčą darbuotojų nediskriminavimo priimant į darbą aspektu (DK 26 straipsnis, 41 straipsnis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnis 1 dalyje numatytos pareigos, kurių potencialūs darbuotojai ir darbdaviai turi laikytis atrankos į darbą procese: 1) laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais (lyties, amžiaus ir pan.) pagrindais principo; 2) sąžiningumo pareiga; 3) sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo pareiga; 4) konfidencialios informacijos išsaugojimo pareiga. Šių pareigų privaloma laikytis nuo skelbimo apie laisvą darbo vietą paskelbimo iki darbo sutarties sudarymo, o konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigos – ir tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma.

Draudžiami diskriminacijos pagrindai yra nurodyti DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. darbdavys turi taikyti vienodus kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį, etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus.

Pažymėtina, kad diskriminacijos bylose, o taip pat ir darbo bylose, kuriose remiamasi lygių galimybių principo pažeidimu, kaip neteisėtu elgesiu, darbuotojai nėra atleisti nuo įrodinėjimo. Darbdavio diskriminacinis elgesys, kaip ir bet koks kitas neteisėtas elgesys ikisutartiniuose santykiuose turi būti konkrečiai įrodytas. Tačiau įvertinant, kad ieškovui (darbuotojui) įrodinėti diskriminacinį elgesį yra sudėtinga, tokio pobūdžio bylose yra taikomos išimtys iš bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. DK 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Minėta nuostata, reiškia, kad darbuotojui pakanka nurodyti „aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą“, tam kad įrodinėjimo pareiga dėl diskriminacijos nebuvimo pereitų kitai šaliai.

Ieškovo teigimu, atrankos metu jam buvo atsisakyta suteikti darbo galimybę, motyvuojant tuo, jog buvo vertinama viešai prieinama informacija apie ieškovą. Teismo posėdyje ieškovas sukonkretino, jog diskriminacinis pagrindas yra naudojimasis viešai skelbiama neigiama informacija. Taigi, ieškovas teisme neprašė vertinti jo asmens diskriminavimo priimant į darbą lyčių lygybės, amžiaus, informacijos suteikimo pareigos ar konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigos aspektais (DK 41 straipsnis), todėl teismas vertina, ar atsakovės veiksmai, naudojantis viešai skelbiama neigiama informacija, gali būti pripažinti diskriminuojančiais ieškovą įdarbinimo metu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, kaip įdarbinimo paslaugas teikianti bendrovė, vykdė atrankas telemarketingo specialisto pareigoms IPF Digital Lietuva, UAB užimti. IPF Digital Lietuva, UAB, priklausanti plačiai įmonių grupei, veikia griežtai reguliuojamame finansų sektoriuje, kas lemia papildomas pareigas nustatant ir laikantis aukštų profesinių, etikos ir konfidencialumo reikalavimų darbuotojams bei kandidatams. Bendrovės Įdarbinimo ir atrankos politikos, patvirtintos 2020 m. liepos 1 d. „tikslas yra užtikrinti, kad tinkami žmonės užimtų tinkamas pareigas, ir visi suprastų, jog tinkamų darbuotojų atranka yra itin svarbus procesas Bendrovėje“ (...). „Atrankos proceso metu Bendrovėje visi kandidatai bus vertinami šiose srityse: techniniai gebėjimai, tinkamumas įmonės kultūrai, asmenybės įvertinimas“. Viename pagrindinių dokumentų, nustatančių IPF etikos taisykles, Pasauliniame Etikos Kodekse, patvirtintame 2024 m. rugsėjo 26 d., nurodoma, kad „IPF vertybės ir čia dirbantys žmonės yra: i. Pagarbūs – toks elgesys su kitais, kokio patys norėtume sulaukti; ii. Atsakingi – rūpestingas elgesys visuose mūsų veiksmuose ir sprendimuose; iii. Sąžiningi– atvirumas ir skaidrumas visame, ką darome.“ (b. l. – 105–106).

Kaip nurodė IPF Digital Lietuva, UAB, 2025 metų Telemarketingo agento pareigybės aprašyme, patvirtintame 2024 m. birželio 20 d., įtvirtinta, kad pagrindiniai funkciniai/ techniniai gebėjimai, be kita ko, yra: stiprūs bendravimo ir tarpasmeniniai įgūdžiai; inovatyvumas ir smalsumas; lankstumas; pozityvus požiūris; dėmesys detalėms ir kt. (b. l. 106). Atsakovės paaiškinimais, vertinimo metu atsižvelgta į pareigybei keliamus profesinius reikalavimus, bendrovės vidines vertybes (tokias kaip atsakingumas, atvirumas, pagarba ir kt.), taip pat į bendrus elgesio ir kompetencijos standartus, taikomus tiek esamiems darbuotojams, tiek kandidatams.

Pirmasis darbo atrankos pokalbis vyko nuotoliniu būdu, ir, kaip matyti iš bylos duomenų, tik tuomet, kai ieškovui neprisijungus į pokalbį 2025 m. liepos 7 d., su juo buvo susisiekta įdarbinimo procedūrą vykdančios darbuotojos iniciatyva telefonu (b. l. 66). IPF Digital Lietuva, UAB nepasirinkus ieškovo kandidatūros bei nusprendus tęsti atranką su kitais kandidatais, atsakovė 2025 m. liepos 14 d. apie tai informavo ieškovą, paaiškindama, kad „Darbdavys nedetalizavo, kodėl nusprendė toliau nesvarstyti jūsų kandidatūros. (...)Tačiau jūsų atveju sprendimui manau galėjo turėti įtakos vieša informacija apie kurią teiravausi“ (b. l. 15). 2025 m. rugpjūčio 1 d. elektroninis laiškas patikslinta, jog „ kandidato vertinimas buvo atliktas remiantis pateiktu gyvenimo aprašymu bei atsakovės, kuri pasiūlė, pateikta informacija. Vertinimo metu klientas atsižvelgė į pareigybei keliamus profesinius reikalavimus, bendrovės vidines vertybes (tokias kaip atsakingumas, atvirumas, pagarba ir kt.), taip pat į bendrus elgesio ir kompetencijos standartus, taikomus tiek esamiems darbuotojams, tiek kandidatams. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad kandidato profesinės kompetencijos, komunikaciniai įgūdžiai ir požiūris į darbą neatitiko kliento keliamų reikalavimų konkrečiai pareigybei. Atsižvelgiant į tai, klientas priėmė sprendimą tęsti atranką su kitais kandidatais“ (b. l. 73). Minėti duomenys leidžia, spręsti, kad pagrindinės priežastys, lėmusios darbdavio sprendimą nekviesti ieškovo į antrąjį pokalbį, yra jo nepakankamos profesinės kompetencijos, komunikacinių įgūdžių stoka ir požiūris į darbą, kuris neatitiko keliamų reikalavimų konkrečiai pareigybei.

Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo pirmiausiai būtina pažymėtina, kad darbuotojų atranka – tai naujo darbuotojo paieškos ir pritraukimo veiksmai, siekiant surasti darbuotoją į reikiamą darbo poziciją, kai vertinama kandidatų įgūdžiai, darbo patirtis, išsilavinimas, vertybės, motyvacija, asmeninių savybių atitikimas bei tinkamumas įmonei vidinio mikroklimato aspektu.  Ir būtent darbdavys turi diskrecijos teisę nuspręsi, ar kandidatas yra tinkamas darbo pozicijai užimti. Teismas šiuo atveju vertina, ar darbdavys nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų vykdydamas atranką, šiuo atveju ar ieškovo, kaip pretendento atžvilgiu, nebuvo diskriminacinių darbdavio veiksmų.

Pasak atsakovės, ieškovo pozicija, jog viešojoje erdvėje apie jį esanti informacija, neva, nėra susijusi su ieškovo profesinėmis savybėmis, tiek faktine, tiek teisine prasme yra klaidinga. Iš į bylą pateikto internetinio tinklalapio iškarpos, kurioje yra užfiksuotos ieškovo viešai išsakytų pareiškimų citatos matyti, jog 2016 m. LNK eteryje ieškovas išsakė, jog „Pripratau gyventi iš nelegalių pajamų ir šiandien neįsivaizduoju savęs dirbančio“ (b. l. 83). Teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentais, jog toks ieškovo pasisakymas savo esme bei pobūdžiu yra neatsiejamas nuo asmens dalykinių savybių, kurios yra sudėtine darbuotojo kompetencijos dalimi ir, teismo vertinimu, esant tokiai viešai informacija kiekvienas atsakingas darbdavys spręsdamas dėl potencialių kandidatų pareigybei užimti į tokią informaciją privalo reaguoti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta pareiga darbdaviui įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus reiškia, jog, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, yra draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020), kad reiškia, jog darbdavys turi teisę vertinti dalykines kandidato savybes. Ir nors ieškovas teismo posėdyje teigė, jog jis nesidomi, kas viešojoje erdvėje yra rašoma, tačiau šiuo atveju, minėta citata yra išsakyta paties ieškovo, ji nėra ieškovo paneigta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos autentiškumu. Be to, minėtame internetiniame tinklalapyje taip pat nurodyta, jog 2016 m. ieškovui jau buvo iškelta 12 baudžiamųjų bylų, ir šių duomenų nepaneigia į bylą išreikalauti duomenys apie ieškovo teistumus (b. l. 108–121).

Be to, kaip minėta į 2025 m. liepos 7 d. pokalbį ieškovas ne tik kad neprisijungė, tačiau iš anksto apie nedalyvavimą atrankoje net neinformavo atsakovės. Tokio savo elgesio priežastis argumentavo tuo, jog „Mane darbo pokalbiai vargina“, „Vasaros metu darbo susirasti neskubu“. Todėl, pasak atsakovės, „tiek pirminis sprendimas nedalyvauti pokalbyje be pateisinamos priežasties, tiek bendras požiūris ir atsakymai į pokalbio metu pateiktus klausimus sudarė neprofesionalų įspūdį bei kėlė pagrįstų abejonių dėl kandidato motyvacijos dalyvauti atrankoje“ (b. l. 66).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo nekvietimą antram darbo pokalbiui vertina kaip teisėtą ir ieškovą nediskriminuojantį elgesį, kadangi viešojoje erdvėje esantys duomenys apie kandidatą bei jo atsainus požiūris į dalyvavimą atrankoje neabejotinai turėjo rimtą pagrindą spręsti tiek dėl motyvacijos nebuvimo, tiek dėl kandidatūros tinkamumo, turint omenyje, jog IPF Digital Lietuva, UAB yra finansų įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir prižiūrima Lietuvos Banko. Kadangi darbdavys turi diskrecijos teisę pasirinkti reikiamą darbuotoją, ieškovo nepakvietimas į antrąjį pokalbį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo teises ar teisėtus lūkesčius. Taip pat būtina pažymėti, jog ieškovo nurodyti esą neteisėti atsakovės veiksmai – nepakvietimas jo į antrajį pokalbį dėl viešojoje erdvėje esančios informacijos, nepatenka į DK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų apimtį. Teismo vertinimo nekeičia ir byloje nenustatyta aplinkybė, ar apie kitus pretendentus viešojoje erdvėje taip pat buvo renkama informacija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir kiti pretendentai atsakovės vykdytoje atrankoje galėjo būti traktuojami nevienodai dėl lyties, tautybės, pilietybės, kalbas, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar kt. Paminėtina, kad nevienodas pretendentų vertinimas dėl jų asmeninių, dalykinių reikalavimų, nėra laikytinas diskriminaciniu veiksmu.

Be to, iš byloje esančio ieškovo gyvenimo aprašymo matyti, jog pristatydamas savo darbo patirtį darbdaviui nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2025 m. vasario jis dirbo įmonėje Xiaomi aktyvių pardavimų vadybininku salone (b. l. 4). Atsakovės atstovo paaiškinimais, šią informaciją darbdavys taip pat tikrino. Teismo posėdyje ieškovas patikslino, jog įmonės Xiaomi naujas pavadinimas UAB „Wind traders“, ir jis joje dirbo 2023-2024 m. Taip pat ieškovas paaiškino, jog jo gyvenimo aprašyme buvo nurodyta informacija apie darbo patirtį, tačiau informacija neatnaujinta, todėl datos nesutampa. Vertinant tokius ieškovo paaiškinimus pastebėtina, jog gyvenimo aprašymas yra, visų pirma, dokumentas, kuriame pretendentas potencialiam darbdaviui pateikia duomenis apie savo išsilavinimą, darbo patirtį, įgūdžius, pasiekimus ir kompetencijas. Tai tarsi vizitinė kortelė, kuri turi būti aiški, glausta, kad darbdavys galėtų susidarytų įspūdį apie kandidatą. Akivaizdu, jog gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys turi būti objektyvūs. Tačiau nagrinėjamose situacijoje iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, jog UAB „Wind traders“ ieškovas dirbo mažiau nei mėnesį, t. y. nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d. (b. l. 127–132), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas patvirtina, jog A. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d . iki 2025 m. vasario 28 d. nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu įmonėje „Xiaomi“ (b. l. 99). Taigi minėti duomenys paneigia, ieškovo gyvenimo aprašyme nurodytus duomenis, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2025 m. vasario jis dirbo įmonėje Xiaomi. Maža to, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 118), todėl akivaizdu, jog pretenduodamas į IPF Digital Lietuva, UAB,  darbo vietą ir teikdamas gyvenimo aprašymą, ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo darbo patirtį, todėl elgėsi nesąžiningai ir nesuteikė objektyvios informacijos apie save darbdaviui.

Apibendrinant viską, kas išdėstyta, spręstina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė nei kriterijų ar sąlygų, kurios buvo taikytos nevienodai jam ir kitiems pretendentams, nei pagrindo, leidžiančio manyti, kad ieškovas dėl kurio nors iš DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo galėjo būti traktuojamas nevienodai. Iš darbdavio pateiktos informacijos apie atranką, matyti, kad darbdavys ieškovo atžvilgiu netaikė išskirtinių atrankos kriterijų, susijusių su darbo patirtimi ir kitais įgūdžiais, reikalingais einant telemarketingo specialisto pareigas. Aplinkybė, jog darbdavys, būdamas apdairus ir atsakingas, domėjosi viešojoje erdvėje esančia informacija apie ieškovą, kaip potencialų pretendentą, neduoda pagrindo išvadai dėl diskriminacinių veiksmų buvimo.  Ieškovas ginčo nekėlė dėl to, jog diskriminacija būtų pasireiškusi dėl lyties, tautybės, pilietybės, kalbas, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar kt. Byloje taip pat nėra ir kitokių duomenų apie tai, kad darbdavys atrankoje galėjo vadovautis ne dalykiniais kriterijais, ir kad nepasirinko ieškovo dėl diskriminacinių pagrindų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog  diskriminavimo deliktas, kaip atsakovės veiksmų neteisėtumas, šioje byloje nebuvo įrodytas. Nenustačius, jog ieškovo atžvilgiu buvo atliekami diskriminaciniai veiksmai, prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat netenkintinas, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovas netgi nenurodė, kaip būtent dėl atsakovės veiksmų buvo pažeminta jo reputacija, nes viešojoje erdvėje esanti informacijos sklaida niekaip nėra įtakota atsakovės. Kokia vieša informacija atrankos metu atsakovė vadovavosi, šią aplinkybę nurodė tiek teismo posėdyje, tiek atsiliepime į ieškinį bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Kiti klausimai

Atsakovės atstovas išreiškė prašymą priimti atskirąją nutartį, kadangi teiktas CV yra dokumentas – akivaizdu, kad jame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.

CPK 299 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

 Gyvenimo aprašymą ieškovas teikė atsakovei, kaip įdarbinimo paslaugas teikiančiai įmonei. Nors minėtas dokumentas taip pat buvo pateiktas ir teismui, tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra susijęs su tuo, ar ieškovo atžvilgiu buvo įdarbinimo metu atlikti diskriminaciniai veiksmai, kurie kildinami iš viešojoje erdvėje esančios informacijos naudojimo įdarbinimo metu. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės prašymas nėra pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu yra nustatyti ieškovo padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba kad nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą, todėl byloje priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo.

Be to, pastebėtina, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką, taip pat ir apie bet kokį kitą teisės pažeidimą. Vadinasi, atsakovė, manydama, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti teisės pažeidimai, turi teisę pati kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne siekti perkelti tokio veikimo iniciatyvos teisę teismui.          

   Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3926,45 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atstovavimo kokybę atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 3926,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

            Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,66 Eur, kurios priteistinos valstybei iš ieškovo.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manpower Lit“, juridinio asmens kodas 300529825, iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3926,45  Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 45) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,66 Eur (aštuonis eurus ir 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus  apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Vilma Brazinskienė