Baudžiamoji byla Nr. 1-2109-966/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17103-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.4.6; 2.1.10.1; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1;
2.3.6.4.5; 2.10.2.7.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,
sekretoriaujant Ingridai Pikusau,
dalyvaujant prokurorams Simonai Naskauskaitei, A. J.,
kaltinamajam K. S.,
nukentėjusiajai V. S.,
ekspertei Zofijai Makšimaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p.,
n u s t a t ė :
K. S. 2015 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val. būdamas namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės V. S. atžvilgiu – pastūmė ją ir parvertė ant pilvo, ant grindinio, ne mažiau 8-10 kartų mindė jai kojomis nugarą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. S. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, I-o juosmens slankstelio kompresinį lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. K. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis sutuoktinės nemušė, ši, kai prisigeria, pati susižaloja ir po to jį kaltina. Kaltinime nurodytu laiku tarp jų įvyko konfliktas, nes jis iš sutuoktinės norėjo atimti savo telefoną, kadangi ji išgėrus pradeda visiems skambinti – policijai, greitajai, pusseserėms. Jis buvo jos paėmęs telefoną. Sutuoktinė padauginusi alkoholio pasidarė agresyvi ir jį puolė, bet jis jos nemušė ir nespardė. Ją paėmė į glėbį ir jie galynėjosi, susistumdė, priklaupęs šalia jos prispaudė jos visą kūną prie grindų ir laikė, kol ji nusiramino. Atsisėdęs ir atsistojęs ant jos nebuvo. Po to sutuoktinė nuėjo į savo miegamąjį ir užmigo. Po savaitės išsiblaivė, nuėjo pas gydytojus ir jį apkaltino. Nuo prispaudimo negalėjo atsirasti kaltinime nurodyti sužalojimai, galėjo šlaunyje atsirasti kraujosruva. Kraujosruvų pas ją dažnai būna nuo griuvinėjimų, buvo galvą prasiskėlusi. Ji vartoja vaistus nuo nervų ir kai sumaišo su alkoholiu tampa labai agresyvi, jam sako, kad pasodins, nužudys, blaiva taip nesielgia. Sutuoktinė dažnai vartoja alkoholį, po 2-3 savaites, vargsta su ja apie 20 metų. Sutuoktinė meluoja, kad jis ją sumušė, nežino, kaip atsirado jai slankstelio lūžis. Mano, jog sutuoktinė jį apkalba, kodėl, nežino.
Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
N. V. S. parodė, kad prieš įvykį iš vakaro ji buvo šventėje pas kaimynus sode, vaišinosi. Grįžus namo viskas buvo gerai, išgėrusi kavos nuėjo miegoti. Pripažįsta, kad ji alkoholikė, bet savaitėmis tikrai negeria. Atsikėlusi ryte nerado savo telefono, todėl nuėjo pas vyrą į kambarį ir jo paklausė, ar jis paėmė. Šis pripažino paėmęs jos telefoną, ji supyko ir paėmė jo telefoną. Jai beeinat iš jo kambario, pajuto smūgį, nukrito ant grindų ant pilvo, tada sutuoktinis apie 10 kartų šokinėjo jai ant nugaros, ji šaukė, nes labai skaudėjo. Jis jos nelaikė, tik šokinėjo. Vyras jos nespardė, tik pargriovė ant pilvo, užlipo ir šokinėjo jai ant nugaros, mano, kad tyrėja ją ne taip suprato. Atsikėlusi nuo grindų nuėjo atsigulti, skausmas buvo nežmoniškas, išgėrė 100 g degtinės, skausmui nepraėjus, išgėrė raminamųjų. Po kelių dienų, 2015-03-17 išėjo iš namų, nusipirko nuskausminamųjų vaistų, nėjo pas gydytojus, nes vyras ėjo kartu. Kadangi 2015-03-19 jai buvo numatytas vizitas pas psichiatrę A. D. S., pas kurią ji lankosi, ji nuėjo ir papasakojo apie įvykį. Psichiatrė ją nukreipė pas socialinę darbuotoją, kuri, išklausiusi kas atsitiko, liepė eiti pas šeimos gydytoją. Žinojo, kad jai reikia kreiptis pas medikus, bet neturėjo telefono, buvo užrakinta, negalėjo iš lovos pasikelti, todėl nenuvyko pas gydytojus iš karto po įvykio bei nepranešė policijai. Po įvykio šlapinosi krauju, buvo kraujosruvos ant rankos, kojos. Šeimos gydytojas iškvietė greitąją ir policiją. Ligoninėje peršvietė, ji tą pačią dieną nesutiko gulti į ligoninę, atvyko kitą dieną, tada ir į policiją nuėjo. Apie įvykį dar sakė draugėms, kad K. tiesiog ją sumindžiojo. Ji visada vyrui atleidžia ir dabar atleidžia. Vyras jos neatsiprašė. Po įvykio nebuvo jokių ginčų, muštynių. Ji mano, kad vyras taip elgiasi, nes nenori, kad ji su kuo nors bendrautų, kad nepasakytų, jog sumušta.
Liudytoja A. D. S., VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika psichiatrė, parodė, kad jos pacientė V. S. vieno vizito metu, kovo mėnesį, dienos neprisimena, jai pasiskundė, kad buvo sumušta vyro. Ji jos daugiau nieko neklausinėjo, tik palydėjo pas socialinę darbuotoją Z. S.. Sumušimo aplinkybių nesiaiškino.
L. Z. S., VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika socialinė darbuotoja, paaiškino, kad V. S. gydytojos psichiatrės buvo atsiųsta pas ją konsultacijai. Nukentėjusioji papasakojo, kad ją mušė vyras, kad pargriovė ir laipiojo ant nugaros, mindžiojo, kad atėmė iš jos telefoną. Pasakodama verkė, sakė skauda nugarą. Ji jai paaiškino, kad pirmiausia yra būtina gydytojo apžiūra tuoj pat, ji pasakė, kad tikrai pati nueis. Po to jai pasakė, kad būtina kreiptis į policiją ir į teismo medicinos specialistą.
Iš 2015-03-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. S. policijai pranešė apie tai, kad 2015-03-15 apie 12 val. namuose (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis K. S. konflikto metu ją pastūmė, ji parkrito, tada ją pradėjo spardyti, ant jos užsilipo, jai sukėlė skausmą. Pas medikus kreipėsi 2015-03-23, nes skausmas nugaros srityje nepraėjo (b. l. 2-3).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo V. S. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2015-03-15. I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 10).
Ekspertė Zofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad juosmens slankstelio kompresinis lūžimas pačiai parkritus negalėjo būti padarytas, jis galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą, krentant ant nugaros. Nukritus ant pilvo tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Prispaudus nukentėjusiąją prie grindų visu kūnu, sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant konkrečią vietą. Jeigu ant lygaus paviršiaus būtų nukritus, tai ji nebūtų taip susižalojusi. Dokumentuose ir išvadoje nekonstatuota daugiau sužalojimų, jeigu būtų ant nukentėjusiosios nugaros šokinėjama 8-10 kartų, tai būtų buvę daugiau sužalojimų. Sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant kojomis, taip kaip nukentėjusioji parodė teisiamojo posėdžio metu.
Akistatos protokolas, kad nukentėjusioji V. S. įvykio aplinkybes paaiškino taip pat, kaip ir liudytojo apklausos metu. Į. K. S. akistatos metu paaiškino, kad 2015-03-15, nuo pat ryto jo žmona V. S. buvo girta, kadangi nuo pat ryto gėrė kambaryje užsidariusi. Apie 11.00 val. ar tai 12.00 val. jis atėjo pas V. S. į kambarį ir atėmė telefoną iš jos, kadangi ji skambinėjo tai į policiją, tai į greitąją. Kai atėmė iš jos telefoną, tada ji atėmė tefloną iš jo. Po to jis iš jos atsiėmė telefoną ir jie tuo metu susistumdė. V. prasidėjo isterija, tada jis ją pavertė ant žemės koridoriuje ir tramdė kol jai praėjo isterija. V. prispaudė prie grindinio savo rankomis ir kūnu, jai ant nugaros užlipęs nebuvo. V. isterija truko apie 10 minučių. Nusiraminus, V. jis paleido ir ji nušliaužė į kambarį. Į kambarį V. nušliaužė, kadangi ji buvo girta ir taip dažnai būna. N. V. į kambarį ji toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Įtariamojo apklausos metu sakė, kad V. laikė tik apglėbęs rankomis ir laikė kol jai praeis isterija, nors jis V. parvertė ant grindų ir laikė ją prispaudęs prie žemės rankomis ir kūnu. Kodėl apie tai nepaminėjo, paaiškinti negali (b. l. 35-37).
Veikos kvalifikavimas
BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. K. K. S. teisme neigė sužalojęs sutuoktinę, kaip jai atsirado slankstelio kompresinis lūžis, paaiškinti negalėjo. Teigė, kad tarpusavio konflikto metu jis ją paėmęs į glėbį galynėjosi, susistumdė, priklaupęs šalia jos prispaudė jos visą kūną prie grindų ir laikė, kol ji nusiramino. N. V. S. iš esmės vienareikšmiškai nuo pat tyrimo pradžios nurodė tokias pačias, jai padaryto sužalojimo aplinkybes: tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas dėl iš jos atimto telefono, jai beeinat iš sutuoktinio kambario, pajuto smūgį, nukrito ant grindų ant pilvo, tada jis apie 10 kartų šokinėjo jai ant nugaros. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenys, kurioje konstatuota, kad V. S. sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-03-15, I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kietu panašias savybes turinčiu daiktu; poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė patvirtino, kad juosmens slankstelio kompresinis lūžimas pačiai parkritus negalėjo būti padarytas, jis galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą. Nukritus ant pilvo tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Prispaudus nukentėjusiąją prie grindų visu kūnu, sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant konkrečią vietą, jeigu būtų ant nukentėjusiosios nugaros šokinėjama 8-10 kartų, tai būtų buvę daugiau sužalojimų. Jeigu ant lygaus paviršiaus būtų nukritus, tai ji nebūtų taip susižalojusi, šiuo atveju buvo nelygus paviršius. Patvirtino, jog sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant kojomis. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos ekspertės nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusios V. S. parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, liudytoja psichiatrė A. D. S. teisme parodė, kad jos pacientė V. S. kovo mėnesį vizito metu, jai pasiskundė, kad buvo sumušta vyro. Ji jos daugiau nieko neklausinėjo, tik palydėjo pas socialinę darbuotoją Z. S.. L. Z. S. teisme patvirtino, kad jai nukentėjusioji papasakojo, jog ją mušė vyras, pargriovė ir laipiojo ant nugaros, mindžiojo, kad atėmė iš jos telefoną. Nukentėjusioji pasakodama verkė, skundėsi, kad jai labai skauda nugaros srityje. Ji pirmiausia jai liepė kreiptis pas šeimos gydytoją, po to į policiją. Akivaizdu, jog liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai, patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į jas pagalbos ir joms papasakojo apie sutuoktinio prieš ją naudotą smurtą, tai liudytojos patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Iš specialistės išvados aprašomojoje dalyje išdėstytos informacijos matyti, jog V. S., pristatyta į ligoninę, paaiškino, kad 2015-03-15 apie 12 val. savo namuose sutuoktinis K. S. pastūmė, nugriuvo ant grindų, užlipo ant nugaros ir mindė. Buvo apsvaigusi. 2015-03-23 kreipėsi į Kalniečių polikliniką pas šeimos gydytoją dėl nugaros skausmo iš ten GMP nuvežta į KKL traumpunktą. Diagnozė: I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžimas. Pritaikytas ortopedinis gydymas (b. l. 10). Tai, kad sutuoktinis ją mindė, nukentėjusioji nurodė ir socialinei darbuotojai, ką ši patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji pirminiame 2015-03-24 paaiškinime nurodė, kad jos sutuoktinis K. S. konflikto metu ją pastūmė, ji parkrito, tada ją pradėjo spardyti, ant jos užsilipo, jai sukėlė skausmą (b. l. 2-3). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad ne mažiau 8-10 kartų vyras jai šokinėjo ant nugaros (b. l. 26). Teisme nurodė, kad vyras jos nespardė, tik pargriovė ant pilvo, užlipo ir šokinėjo jai ant nugaros, mano, kad tyrėja ją ne taip suprato. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pademonstravo, kokiu būdu kaltinamasis ją sužalojo, iš jos parodymo akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmus daugiau galima laikyti mindymu nei šokinėjimu, nors tokius kaltinamojo veiksmus nukentėjusioji įvardijo kaip šokinėjimą. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai nugriuvus ant pilvo ir pajutus didelį skausmą nugaroje dėl vyro atliktų veiksmų, galėjo ir suklysti, manydama, jog vyras ją spardo, šokinėja, todėl teismas nukentėjusiosios parodymų nelaiko prieštaringais, jais vadovaujasi.
Kaltinamasis to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas dėl paimto jo telefono, įvyko susistumdymas, nukentėjusioji nugriuvo, neneigia. Vertinant kaltinamojo parodymų nuoseklumą, pažymėtina, kad jo parodymai dėl visos konflikto eigos kito. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiąją laikė tik apglėbęs rankomis ir laikė, kol jai praeis isterija (b. l. 32). Akistatos metu K. S. nurodė, jog nukentėjusiąją pavertė ant žemės koridoriuje ir tramdė kol jai praėjo isterija. V. prispaudė prie grindinio savo rankomis ir kūnu, jai ant nugaros užlipęs nebuvo; kodėl apie tai nepaminėjo, paaiškinti negali. (b. l. 35-37). Teisme kaltinamasis nurodė, jog priklaupęs šalia nukentėjusiosios prispaudė jos visą kūną prie grindų ir laikė, kol ji nusiramino, susižaloti ji galėjo griūdama. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada bei ekspertės Z. M. parodymai teisme, jog slankstelio lūžimas pačiai parkritus ant grindų negalėjo būti padarytas, sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant kojomis. Nustačius šias aplinkybes dėl kaltinamojo parodymų prieštaravimų, kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo parodymus, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, kad jis jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, teismas vertina kaip neobjektyvius, prieštaraujančius iš esmės nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, specialisto išvadai, liudytojų parodymams ir jais nesiremia. Be to, kaltinamasis negalėjo įvardinti priežasčių, dėl ko sutuoktinė norėtų jį apkalbėti.
Taigi, teisme ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisą įrodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimo padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, įrodymai dėl nukentėjusiosios gydymo, patvirtina ne tik buvus konfliktą tarp kaltinamojo K. S. bei V. S., bet ir sukėlusį pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą V. S. padarė kaltinamasis pastumdamas ją ir parversdamas ant pilvo, ant grindinio, mindydamas kojomis jai nugarą. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti griūdama, byloje nenustatyta. Priešingai, nukentėjusioji nurodė, jog atsikėlus nuo grindų nuėjo atsigulti ir tik po kelių dienų sutuoktinio lydima išėjo nusipirkti vaistų nuo skausmo. Pas gydytojus iš karto nesikreipė dėl didelio nugaros skausmo, nes negalėjo pasikelti iš lovos, buvo vyro užrakinta kambaryje. Skausmui nepraėjus, pas gydytojus kreipėsi po savaitės, taip pat vyro lydima. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad sutuoktinė skundėsi nugaros skausmais, lydėjo ją nusipirkti nuo skausmo vaistų, pas medikus. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dominavo asmeniniai santykiai dėl nukentėjusiosios piktnaudžiavimo alkoholiu, šią aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl dažnai kylančių priekaištų išsakomų vienas kitam, ir šie veiksmai buvo pykčio pasekmė. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog K. S. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – stumdamas ją, parversdamas ant pilvo, mindydamas nugarą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą nusikalstimo požymių visumą.
Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. K. S. inkriminuoti veiksmai – pastumdamas nukentėjusiąją ir parversdamas ant pilvo, ant grindinio, ne mažiau 8-10 kartų šokinėjo jai kojomis ant nugaros, padarydamas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, I-o juosmens slankstelio kompresinį lūžį. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamasis ne šokinėjo jai ant nugaros, o mindė užlipęs ant nugaros, ekspertė teisme patvirtino, jog I-o juosmens slankstelio kompresinis lūžis galėjo būti padarytas spaudžiant kojomis, taip kaip nukentėjusioji pademonstravo teisiamojo posėdžio metu, o jei kaltinamasis būtų šokinėjęs, būtų atsiradę daugiau sužalojimų nukentėjusiajai, todėl atitinkamai kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad V. S. sužalojimai buvo padaryti ne kaltinamajam šokinėjant jai ant nugaros, o mindant kojomis nukentėjusiosios nugarą. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikalstamo veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
K. K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., BK 60 str.).
K. S. praeityje neteistas (b. l. 48), baustas administracine tvarka (b. l. 43-47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 54), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2008-02-28 iki 2010-05-06. Diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 57). 2015-06-16 gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-555, kad 2008-02-28 diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis epizodas, bet jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 62).
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 str. 2 d. 3 p. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą - laisvės atėmimas iki penkerių metų. K. K. S. padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), anksčiau neteistas, turi šeimą, pensininkas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmę, nukentėjusiosios poziciją – ji kaltinamajam atleido, sprendžia, jog bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. S. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimą bei, atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė nusikalstama veika prieš šeimos narį, baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurie teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).
K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39, 40), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina. K. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
n u s p r e n d ž i a:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., BK 67 str. 2 d. 9 p., 72 2 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, skirti K. S. įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią K. S. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Vasiliauskienė