Civilinė byla Nr. 2S-80-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė;
procesinio dokumento kategorija: 122.1, 122.3, 122.5, 129.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
kolegijos teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Birutės Bobrel,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19872-713/2009 pagal antstolio S. U. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A. R. ir
n u s t a t ė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino antstolio S. U. prašymą ir priteisė iš skolininko A. R. 70,80 Lt bylos vykdymo išlaidas antstolio S. U. kontoros naudai.
Teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. E950935, išduotą 2008-11-25 dėl 70 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos Kauno apskrities VMI naudai. Bauda visiškai apmokėta. 2009-04-27 antstolis pateikė skolininkui pasiūlymą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkas nesumokėjo 70,80 Lt vykdymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš skolininko turi būti priteistos 70,80 Lt vykdymo išlaidos, remiantis CPK 609-611 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 p., 52 p.
Atskiruoju skundu skolininkas A. R. su teismo nutartimi nesutiko ir prašė teismo nutartį panaikinti, nurodė, kad antstolio reikalavimas mokėti vykdymo išlaidas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) antstolio išieškojimo paslaugos nebereikalingos, nes bauda buvo sumokėta iki antstolio siūlymo atsiradimo dienos. Baudos sumokėjimo dokumento ir antstolio laiško-reikalavimo data yra ta pati. Antstoliui buvo žinomas baudos apmokėjimo faktas. Apie tai buvo pranešta 2009-02-18 telefonu antstolio kontoros darbuotojams, informacija apie sumokėtą baudą išsiųsta elektroniniu laišku, antstoliui surašytas pareiškimas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo atsisakymo;
2) antstolis vykdė ne valstybės patikėtas funkcijas, o savo privačios kontoros paslaugas, nes išieškojimo ir su tuo susijusių paslaugų būtinybė jau buvo išnykusi. Antstolis reikalauja atlyginimo už jo privačiai suteiktas nereikalingas paslaugas, kurias jis suteikė ir įkainojo savo nuožiūra, pagal savo privačios kontoros įkainius;
3) antstolis piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, siekia gauti privatų atlygį, pasipelnyti iš teismų veiklos už jo paties nuožiūra atliktas faktiškai nereikalingas, tačiau valstybės įstaigų įpareigojimais formaliai pagrįstas privačios jo kontoros paslaugas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Antstolis nurodė šiuos motyvus:
1) pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad iš jo vykdymo išlaidos nepriteistinos, nors pats pripažįsta, kad baudą sumokėjo po termino. Bauda paskirta 2008-11-25, nutarimas vykdymui pateiktas 2009-02-12, o bauda sumokėta 2009-02-13;
2) skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, remiantis CPK 610 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 str.;
3) jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą jau po nustatyto atsiskaityti termino, negali būti laikoma, kad jis sprendimą įvykdė savo valia. Šiuo atveju skolininkas skolą sumokėjo po nutarime nurodyto termino. Jeigu skolininkas sumoka skolą pradėjus priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą nepaisant to, kaip jis sumoka skolą, t. y. per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui, antstolis turi teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą, t. y. bendrųjų vykdymo išlaidų faktinių vykdymo išlaidų ir atlyginimą antstoliui;
4) sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Šiuo atveju skolininkas A. R. skolą sumokėjo po termino, kuris buvo nustatytas nutarime;
5) vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkui atsiranda neigiami padariniai už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Skolininkui sumokėjus baudą, remiantis CPK 610 str., 2009-04-20 skolininkui išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo siūlymo gavimo dienos. Skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų, remiantis CPK 611 str., buvo kreiptasi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3k-7-5/2007 pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims skolininkui UAB „Edana“ ir kreditoriui AB „Vakarų laivų gamykla“ išaiškino, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Vykdomosios bylos Nr.0034/09/00441 medžiaga patvirtina, kad remiantis Kauno apskrities VPK KPV 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu apeliantas nubaustas administracinė bauda 70 Lt už KET pažeidimą (vyk. b. l. 1).
ATPK 313 str.1 d. pasakyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nutarimo kopija įteikta apeliantui pasirašytinai 2008 m. lapkričio 25 d. Todėl terminas sumokėti baudą pasibaigė 2009 m. sausio 5 d. ATPK 314 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti.
Apeliantas baudos per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo , todėl 2009 m. vasario 12 d. baudos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui – tai patvirtina antstolio kontoros antspaudas. Antstolis raštu 2009 m. vasario 13 d. pasiūlė apeliantui sumokėti baudą ir atlyginti antstoliui administracinio teisės pažeidimo nutarimo (vykd. b. l. 2) 70,80Lt vykdymo išlaidas (bendrasias vykdymo išlaidas, pašto išlaidas, patvarkymo surašymo išlaidas, paskirstymo ir banko pavedimo išlaidas). Apeliantas pateikė antstoliui įmokos mokėjimo kvitą (vyk. b. l. 4), kuris patvirtina, kad apeliantas sumokėjo baudą tik 2009 m. vasario 13 d. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad antstolio paslaugos išieškant baudą buvo nereikalingos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3k-7-5/2007, Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Kaip jau nustatyta, nutarimą dėl baudos išieškojimo antstolis priėmė anksčiau (2009 m. vasario 12 d.), negu apeliantas sumokėjo baudą (2009 m. vasario 13 d.). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apelianto motyvas dėl antstolio piktnaudžiavimo savo teisėmis ir be pagrindo reikalaujamo priteisti privačiai kontorai atlyginimo už atliktas paslaugas, nes tai prieštarauja tokios kategorijos bylose suformuotai teismo praktikai.
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir jų nepažeidė, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Taigi teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties nekeisti.
Kolegijos pirmininkė Galina Blaževič
Kolegijos teisėjai Leonas Jachimavičius
Birutė Bobrel