Civilinė byla Nr. e2-53-971/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00806-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.4.1.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovei advokatei Astai Jakštienei,
atsakovui R. T., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,
trečiajam asmeniui O. N.,
išvadą teikiančios institucijos atstovėms U. R., V. L., G. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, pagal atsakovo R. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, O. N., DNSB „Gulbė“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškiniu, 2023-09-04 ir 2024-11-19 pareiškimais dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (ieškinio dalyko pakeitimo) (1 t., b. l. 1-27; 3 t., b. l. 119 (neskaitmenizuotas dokumentas); 4 t., b. l. 42-63) prašo:
1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 459, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – T., T.;
2) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, t. y. su ieškove V. T. jos gyvenamojoje vietoje;
3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarką, pagal kurią:
- atsakovas R. T. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber etc.)) kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 19.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų užimtumo pamokose, būreliuose, kt. režimą;
- atsakovas R. T. elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber etc.)), informavęs ieškovę iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinį mėnesį iki planuojamos atvykimo į vaiko buvimo valstybę datos, turi teisę ir pareigą susitikti ir bendrauti su vaiku. Bendravimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į vaiko norą, taip pat į sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų režimą. Atsakovas R. T., būdamas vaiko buvimo valstybėje, su ieškove iš anksto susitartą dieną ir susitartu laiku savo jėgomis ir lėšomis paima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir susitartu laiku grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą Klaipėdos mieste. Atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su E. T. tik dalyvaujant ieškovei arba griežtai laikantis jos nurodytų taisyklių, susijusių su E. T. sveikatos būklės sąlygotais jo bendravimo ir elgesio ypatumais;
- šalys privalo nedaryti kliūčių viena kitai bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikui bendrauti su seneliais bei kitais artimaisiais giminaičiais iš vaiko motinos ir tėvo pusės;
4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. T. išlaikymą 400 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
5) padalinti santuokos metu įgytą turtą:
- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 3770 Eur vidutinės rinkos vertės;
- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vidutinės rinkos vertės;
6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 7573,85 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę sutuoktinių bendro turto dalį (solidariųjų prievolių įvykdymą);
7) prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką E. T. užtikrinimui bei prievolės išmokėti ieškovei 7573,85 Eur dydžio piniginę kompensaciją užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti atsakovui R. T. priteistiną butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari. Šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio;
9) pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais trečiajam asmeniui O. N. už 15550 Eur dydžio skolą ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė trečiajam asmeniui O. N. išlieka solidari. Šalių tarpusavio santykiuose prievolę O. N. po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio;
10) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gulbė“ pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu, išlieka solidari. Šalių tarpusavio santykiuose prievolę kreditoriui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gulbė“ pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu, po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio.
11) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, pareiškimuose dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (ieškinio dalyko pakeitimo) nurodė, kad santuokoje sutuoktiniams gimė du sūnūs – (duomenys neskelbtini) gimė M. T., kuris bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, ir (duomenys neskelbtini) gimė E. T.. Sudarius santuoką, iš pradžių šalių santykiai buvo normalūs, šalys gerai sutarė ir vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau išryškėjo jų charakterių, interesų, požiūrių į gyvenimą ir šeimą esminiai skirtumai. Pagrindinė šalių santuokos nutrūkimo priežastis yra daug metų trunkantis ieškovei nepriimtinas atsakovo požiūris ir elgesys šeimos, nepilnamečių vaikų auklėjimo, priežiūros klausimais, dėl ko išblėso sutuoktinių tarpusavio jausmai ir dėmesys. Metams bėgant, atsakovas visiškai nusišalino nuo šeimos reikalų, visus šeimos rūpesčius palikdamas vien ieškovės atsakomybei. Šalių santuokinis gyvenimas visiškai nutrūko 2018-12-22, kai atsakovas išėjo iš šeimos buto, kuriame šalys gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), ir vienas apsigyveno kitame sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko šalys nebeveda bendro gyvenimo, tarp jų nebeliko bendrų reikalų, praktiškai nebebendrauja. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovė nemato jokių galimybių vėl gyventi kartu su atsakovu, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir jais nesirūpina, jis neturi nei žinių, nei patirties, reikalingos bendraujant su E. T., turinčiu raidos sutrikimų, dėl kurių jam nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios (2018-12-22) nepilnamečiai sūnūs nepertraukiamai gyveno su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl nepilnamečio vaiko E. T. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina (ieškove). Ieškovė, atsižvelgdama į šalių nepilnamečio vaiko E. T. amžių ir raidos ypatumus (E. T. nustatyti raidos sutrikimai, dėl kurių jis jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus, sunkiai susikaupia ir išlaiko dėmesį, jam diagnozuotas žymus kalbos neišsivystymas), taip pat į atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą ne Lietuvos Respublikoje, mano, kad vaiko ir atsakovo poreikius geriausiai atitiks ieškovės nurodyta bendravimo tvarka. Įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, turimus sveikatos ir raidos sutrikimus, mano, kad 400 Eur dydžio kasmėnesinis periodinis išlaikymo priteisimas iš atsakovo yra pagrįstas. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo priešieškinyje išreikštą reikalavimą, bylos nagrinėjimo metu patikslino reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vidutinės rinkos vertės, ir automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3770,00 Eur vidutinės rinkos vertės, iš viso 54970 Eur bendros vertės turto; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vidutinės rinkos vertės.
Ieškovė taip pat nurodė, kad iš jai priteistino buto vertės (51200 Eur) atėmus nepadengto kredito likutį, kuris 2024-11-01 dienos duomenimis, sudaro 26477,52 Eur, bei sutuoktinių bendrą įsiskolinimą DNSB „Gulbė“, kuris 2024-10-31 duomenimis, yra 429,81 Eur, iš ieškovės turėtų būti priteistina 12146,34 Eur dydžio piniginė kompensacija ((51 200,00 - 26 477,52 Eur - 429,81 Eur) : 2 = 12146,335 Eur) atsakovui; už ieškovei atitenkantį automobilį atsakovui iš ieškovės priteistina 1885 Eur (3770 Eur : 2 = 1885 Eur) dydžio piniginė kompensacija. Bendra piniginės kompensacijos, kuri priteistina atsakovui iš ieškovės, suma iš viso sudaro 14031,34 Eur. Už atsakovui atitenkantį butą ieškovei iš atsakovo priteistina 8095 Eur (16190,00 Eur : 2 = 8095 Eur) dydžio piniginė kompensacija.
Per laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki 2024-11-11 ieškovė iš savo asmeninių lėšų pagal santuokos metu su AB SEB bankas sudarytas kreditavimo sutartis Nr. 0450418011031 ir Nr. 04A1518210517-I6 sumokėjo bendrą 21391,39 Eur dydžio sumą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2018-12-22 (dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2024-11-08 į ieškovės banko sąskaitą tikslu prisidėti prie kreditų dengimo iš viso pervedė bendrą 7170 Eur dydžio pinigų sumą. Taigi už solidariųjų prievolių pagal būsto kredito sutartis Nr. 0450418011031 ir Nr. 04A1518210517-I6 su kreditoriumi – trečiuoju asmeniu AB SEB bankas įvykdymą iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija ieškovei sudaro 3525,70 Eur (21391,39 Eur : 2 - 7170 Eur = 3525,695 Eur).
Ieškovė laikotarpiu nuo 2018-12-22 (šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki 2024-11-07 už sutuoktiniams priklausančių abiejų butų draudimą iš viso sumokėjo 1082,08 Eur dydžio sumą, o atsakovas per šį laikotarpį prie butų draudimo prisidėjo tik 40 Eur dydžio suma, todėl už solidariųjų prievolių pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartis įvykdymą iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija ieškovei sudaro 501,04 Eur dydžio sumą.
Po šalių faktinio išsiskyrimo (2018-12-22) ieškovė išimtinai iš savo asmeninių lėšų mokėjo įmokas už daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado remontą, t. y. laikotarpiu nuo 2018-12-22 iki 2021-03-31 ji sumokėjo 741,65 Eur, o laikotarpiu nuo 2023-08-31 iki 2024-10-31 iš savo lėšų solidarią skolą DNSB „Gulbė“ padengė 225,25 Eur dydžio suma, todėl už solidariosios skolos dalinį padengimą iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija ieškovei sudaro 483,45 Eur.
Šalys santuokos metu bendriems šeimos poreikiams buvo pasiskolinusios iš ieškovės tėvo O. N. 20000 Eur. Laikotarpiu nuo 2018-12-22 (nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki 2024-11-11 ieškovė iš savo asmeninių lėšų iš viso yra grąžinusi 3450 Eur skolą sutuoktinių bendram kreditoriui – trečiajam asmeniui O. N., o atsakovas iš savo asmeninių lėšų padengė dalį sutuoktinių skolos kreditoriui O. N. – 1000 Eur. Už solidariosios skolos dalinį padengimą sutuoktinių bendram kreditoriui O. N. iš atsakovo ieškovei priteistina piniginė kompensacija sudaro 1225 Eur ((3450 Eur - 1000 Eur) : 2 = 1225 Eur).
Bendra piniginės kompensacijos, kurią atsakovas turėtų sumokėti ieškovei, suma sudaro iš viso 13830,19 Eur (8095 Eur + 3525,70 Eur + 501,04 Eur + 483,45 Eur + 1225 Eur = 13830,19 Eur). Įskaičius sutuoktinių priešpriešinius mokėjimus vienas kitam, piniginės kompensacijos suma, kurią ieškovė turėtų sumokėtų atsakovui, sudaro 201,15 Eur (14031,34 Eur - 13830,19 Eur = 201,15 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad pinigai iš O. N. buvo pasiskolinti šeimos poreikiams ir abiejų šalių tarpusavio sutarimu bei sprendimu, iš atsakovo priteistina ½ dalis likusios skolos O. N. sumos, t. y. 7775 Eur (15550 Eur : 2 = 7775 Eur), taip kompensuojant ieškovei būsimą ½ dalies solidariosios prievolės įvykdymą šiam kreditoriui už atsakovą. Ieškovės skaičiavimu, iš atsakovo ieškovei priteistinos galutinės piniginės kompensacijos suma sudaro iš viso 7573,85 Eur (7775 Eur - 201,15 Eur = 7573,85 Eur).
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo ieškovė nurodė, kad, nesant atsakovo tėviško rūpesčio vaikais, nejaučiant atsakomybės už juos, nesidomint jų poreikiais, kyla rimtų abejonių, ar atsakovas ateityje tinkamai vykdys pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką E. T.. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovas neigia solidarią šalių skolą O. N. ir bando išvengti atsakomybės ją grąžinti. Mano, kad ir po teismo sprendimo, jei juo bus patenkintas ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jos naudai priteisimo, atsakovas gali vengti vykdyti šią prievolę. Nenustačius priverstinės hipotekos, atsakovas būtų laisvas be jokių suvaržymų ir įpareigojimų jam priteistą nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką nuolat gyvena ir dirba ne Lietuvoje, ieškovė susidurtų su dideliais sunkumais dėl jos naudai priteistų sumų ir vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo, jei atsakovas nuspręstų nevykdyti teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei kompensacijos ieškovei išmokėjimo.
Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. 2023-04-17 atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 101-105) nurodė, kad ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors to ir neprašo teismo pripažinti. Šalys susipažino užsienyje kartu dirbdami kruiziniuose laivuose. Po santuokos sudarymo šalys dirbo Airijoje, ten gimė pirmasis sūnus. Ieškovė grįžo į Lietuvą, nedirbo augino vaiką. Atsakovas visus uždirbtus pinigus siųsdavo į Lietuvą ieškovei. Vėliau į Lietuvą grįžo ir atsakovas, tačiau šeimoje pasijuto pinigų trūkumas. Tuomet abu sutuoktiniai nusprendė, kad reikia ieškoti geriau apmokamo darbo ir atsakovas įsidarbino ant keltų Airija–Anglija. Atsakovas ten išdirbo 8 metus, visus pinigus siųsdavo ieškovei, kuri valdė visas banko sąskaitas. Atsakovui grįžus po vieno reiso, jis pastebėjo ieškovės elgesio pokyčius – prasidėjo įvairūs priekaištai, ieškovė grįždavo paryčiais arba kitą dieną. Tuomet atsakovas sužinojo, kad ieškovė susitikinėja su kitu vyru. Būtent dėl ieškovės neištikimybės atsakovas, susirinkęs tik rūbus, išėjo gyventi į kitą butą. Ir gyvendamas skyrium atsakovas nuolat siųsdavo ieškovei pinigus vaikų ir butų išlaikymui (iš viso po 600 – 650 Eur kas mėnesį). Pažymėjo, kad ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos niekada nebuvo. Nesutiko su pradinio ieškinio alternatyviu reikalavimu priteisti išlaikymą vaikams mišriu būdu, t. y. buto dalimi ir periodinėmis išmokomis. Taip pat nesutiko su ieškovės nurodoma tariama skola jos tėvui O. N., santuokoje įgyto turto padalijimo būdu.
2024-12-20 atsiliepime į 2024-11-19 ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (4 t., b. l. 196-199) atsakovas nurodė, kad ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo reikalavimu dalinti turtą atsakovo pasiūlytu būdu. Ši aplinkybė turi reikšmės teismui skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai 7573,85 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį bendro turto. Pažymėjo, kad atsakovas 2023-07-12 atsiliepimu buvo pareiškęs teismui reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2018-12-22. Atsakovas nuo 2018-12-22 bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir juo nesinaudoja, butas abiejų šalių prašymu priteistinas asmeninėn ieškovės nuosavybėn, todėl taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį ir pripažinus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2018-12-22, visos ieškovės atliktos įmokos už butą (duomenys neskelbtini), laikytinos jos asmeninėmis įmokomis už turtą, kuris priteistinas jos asmeninėn nuosavybėn, ir jokia kompensacija iš atsakovo nepriteistina. Tai apima ieškovės reikalavimus priteisti jai kompensaciją pagal jos atliktas įmokas bankui pagal kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6, namo fasado remonto išlaidas ir draudimo įmokas. Šie ieškovės reikalavimai atmestini. Kita dalis prašomos kompensuoti sumos, su kuria nesutinka atsakovas, susidaro iš tariamos ieškovės tėvo O. N. paskolos. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodytas paskolos sutarties sudarymas, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties sudarymo datą, susitarimą dėl paskolos sumos ir termino, grąžinimo tvarkos, pinigų perdavimą ieškovei ir/ar atsakovui, įsipareigojimą grąžinti pinigus, palūkanas ir pan. Galiausiai, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad neva gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesų tenkinimui ir turėtų būti pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole kreditoriui. Visi ieškovės reikalavimai, susiję su šia tariama paskola, atmestini kaip neįrodyti. Atsakovas su reikalavimu dėl priverstinės hipotekos taikymo taip pat nesutinka, kadangi priverstinės hipotekos taikymui nėra pakankamo pagrindo. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip neproporcingai suvaržantis vienos iš šalių teises ir teisėtus interesus.
Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį (2 t., b. l. 178-185), kuriuo prašo:
1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. T. ir E. T. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. T. ir E. T. tvarką, pagal kurią:
- vaikai M. T. ir E. T. bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, laikantis bendrų moralės normų. R. T. bendraus su vaikais pagal pageidavimą, iš anksto suderinęs laiką ir vietą su V. T., neapsiribojant žemiau nustatyta bendravimo tvarka. V. T. privalo nedaryti kliūčių tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. R. T. turi teisę neribotai nuo 9 val. iki 20 val. laikotarpiu su vaikais bendrauti visomis elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis Skype, WhatsApp, Viber etc.), išskyrus vaikų buvimo ugdymo įstaigose laiką, nevaržomai vaikus lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, rūpintis jų sveikata, kitais poreikiais, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, o V. T. privalo tokios R. T. teisės įgyvendinimą užtikrinti;
- tėvas ir vaikai bendrauja antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val.;
- V. T. ir R. T. per metus praleidžia su vaikais iki 30 dienų atostogas, derindami jas su vaikų užimtumu lavinimo įstaigose ir vaikų planais (atostogos stovyklose, išvykos su mokykla, būreliais ir pan.). Atostogos per metus gali būti dalinamos į kelias dalis. Apie numatomą atostogų laiką su vaikais šalys informuoja viena kitą prieš 30 dienų;
- lyginiais metais R. T. turi teisę su vaikais švęsti Kūčias ir Kalėdas bei prieš ar po švenčių esančias nedarbo dienas; nelyginiais metais Velykas ir Naujuosius metus ir prieš ar po švenčių esančias nedarbo dienas. Vaikai paimami pirmosios nedarbo dienos išvakarėse iki 18 val. ir grąžinami paskutinės nedarbo dienos vakare 20 val.;
- lyginiais metais V. T. turi teisę su vaikais švęsti Velykas ir Naujuosius metus bei prieš ar po švenčių esančias nedarbo dienas; nelyginiais metais Kūčias ir Kalėdas ir prieš ar po švenčių esančias nedarbo dienas;
- R. T. kasmet bendrauja su vaikais jų gimtadienio dieną nuo 18 val. iki 20 val. ir po jos sekantį artimiausią savaitgalį, paimdamas vaiką nuo penktadienio 18 val. ir grąžindamas sekmadienį 20 val.: su M. T. nelyginiais metais, su E. T. – lyginiais. Bet kokiu atveju V. T. privalo užtikrinti vaikų gimtadienio dieną jų bendravimą su tėvu elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis Skype, WhatsApp, Viber etc.);
- kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais praleisti dieną, kai švenčiamas jų (tėvų) gimtadienis, taip pat R. T. – Tėvo dieną, o V. T. – Motinos dieną. Šiuo atveju R. T. bendrauja su vaikais nuo 18 val. iki 20 val. ir po šventinės dienos sekantį artimiausią savaitgalį paimdamas vaikus nuo penktadienio 18 val. ir grąžindamas sekmadienį 20 val.;
- atostogų metu, per šventes (tvarkos 3.3-3.7 punktai) netaikoma 3.2. punkte nustatyta tvarka, kitai pusei nepraleistas su vaiku laikas nekompensuojamas;
- apie ketinimą susitikti (pasiimti vaikus) ir kartu praleisti laiką su jais R. T. įsipareigoja informuoti V. T. iš anksto – ne vėliau kaip prieš savaitę, o atostogų metu, per šventes (tvarkos 3.3-3.7 punktai) – ne vėliau kaip prieš mėnesį elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis Skype, WhatsApp, Viber etc.);
- apie vaikų sveikatos būklę ar kitas objektyvias priežastis, trukdančias vaikams planuotu laiku susitikti su tėvu, V. T. privalo informuoti R. T. nedelsiant elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis Skype, WhatsApp, Viber etc.). Vaikams sergant tėvas turi teisę juos aplankyti jų gyvenamoje vietoje. Dėl vaikų sveikatos būklės tėvui negalint bendrauti su vaikais, R. T. prašymu V. T. privalo pateikti sveikatos (gydymo) įstaigos dokumentus, patvirtinančius vaikų būklę, trukdančią bendrauti su tėvu;
- R. T. pageidavimu V. T. informuoja jį apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą. Apie numatomų mokymosi atostogų pradžią ir trukmę V. T. informuoja R. T. elektroniniu paštu jam išsiųsdama mokymosi įstaigos sudarytą grafiką, nedelsiant, kai tik toks mokymosi įstaigoje sudaromas;
- laikotarpiu, kai vaikai būna su motina ar bendrauja su tėvu, vaikai gali bendrauti ar būti, atitinkamai, su motinos ar tėvo artimaisiais giminaičiais;
- šalys privalo esminius klausimus, kaip antai, dėl vaikų religinių apeigų, ugdymo įstaigos parinkimo, vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo išvykstant į užsienį, planinės chirurginės operacijos atlikimo ir kt., spręsti bendru sutarimu, t. y. nepriimti vienašališko sprendimo. Nepavykus rasti bendro sprendimo, šalys ginčus sprendžia įstatymų nustatyta tvarka;
- ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti pakoreguota abipusiu R. T. ir V. T. rašytiniu susitarimu elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (SMS, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis Skype, WhatsApp, Viber etc.);
- ši bendravimo tvarka taip pat taikoma M. T. ir E. T. seneliams, t. y. R. T. tėvams, pirmenybę dėl bendravimo teikiant R. T.;
4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. T. ir E. T. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą, kiekvienam vaikui po 250 Eur, mokamą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
5) padalyti santuokos metu įgytą turtą:
- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 4200 Eur rinkos vertės;
- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vidutinės rinkos vertės;
- atsakovui iš ieškovės priteisti 4364,15 Eur kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį;
6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal šią kredito sutartį po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė V. T.;
7) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2004-07-07 kredito sutartį Nr. 0450418011031/50 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal šią kredito sutartį po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys atsakovas R. T.;
8) priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ieškinyje bando sudaryti teismui įspūdį, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors to ir neprašo teismo pripažinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės, tačiau taip pat neprašo pripažinti santuoką iširus dėl vieno sutuoktinio kaltės. Tarp šalių niekada nebuvo ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, kuri neatitinka įstatymo nuostatų ir teismų praktikos. Ieškovės siūlomą bendravimo tvarką galima vertinti tik kaip atsakovo lygių su ieškove teisių nepagrįstą apribojimą ieškovės nuožiūra, todėl atsakovas prašo teismo patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri yra detalesnė ir geriau užtikrina tiek šalių, tiek vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė objektyviais įrodymais nepagrindė vaikų realių poreikių, nurodė „išpūstas“ sumas, kurios neatitinka realių vaikų poreikių ir šalių finansinių galimybių. Ieškovė yra darbinga, sveika, turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau nepateikia duomenų apie pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, o tenkinasi mažesniu, nei vidutinis Lietuvoje, darbo užmokesčiu. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės, tačiau šį skirtumą su kaupu pašalina nepalyginamai brangesnis pragyvenimas Vokietijoje. Ieškovė nurodo vaikus esant prastos sveikatos, tačiau jų poreikius grindžia tiek buvusiomis, tiek spėjamomis būsimomis, t. y. šiuo metu neegzistuojančiomis, sveikatos problemomis. Iki šiol atsakovas mokėjo po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui ir šios sumos pilnai pakako eilę metų. Atsakovas sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 250 Eur išlaikymą. Taip pat nurodė, kad šalių santuokos metu įgytą turtą sudaro du butai, automobilis, skolinis įsipareigojimas AB SEB bankui. Kitų kreditorių šalys neturi. Atsakovas sutinka, kad 4 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, nustatant, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė. Atsakovas sutinka, kad automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, kadangi šiuo šeimos turtu ilgą laiką faktiškai naudojasi išimtinai ieškovė. Tuo tarpu 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, nustatant, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2004-07-07 kredito sutartį Nr. 0450418011031/50 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys atsakovas. Atsakovui iš ieškovės priteistina 4364,15 Eur kompensacija už jai tekusią didesnę turto dalį. Kompensacijos suma privalės būti patikslinta sprendimo priėmimo dienai dėl sumažėjusių įsipareigojimų bankui. Pažymėjo, kad atsakovas, išeidamas gyventi skyriumi, nepasiėmė iš šeimos būsto (duomenys neskelbtini), jokių buities daiktų – baldų, buitinės technikos ir pan., kurie turi tam tikrą vertę (pavyzdžiui, virtuvės komplektas kainavo 6000 Eur, buitinė technika su baldais dar 3000 Eur.). Bendra visų šių daiktų vertė žymiai viršija atsakovui tenkančią kompensaciją.
Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, atsiliepime į priešieškinį (3 t., b. l. 15-34) nurodė, kad, jos manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė vis dar tikisi, kad atsakovas sutiks ginčą užbaigti taikiai, todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, atvirkščiai, ragino patį atsakovą tai daryti dažniau, tačiau atsakovas šiuo klausimu elgėsi ir iki šiol elgiasi visiškai pasyviai, o ieškovės pasiūlymus susitikti, bendrauti su vaikais, domėtis jų gyvenimu visiškai ignoruoja. Ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka yra parengta atsižvelgiant į atsakovo realias galimybes susitikti ir bendrauti su vaikais, turint omeny, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje. Ieškinio reikalavimas atsakovui bendraujant su savo neįgaliu vaiku E. T. užtikrinti ieškovės dalyvavimą kartu arba jos nurodytų taisyklių laikymąsi, yra nulemtas siekio užtikrinti šio vaiko interesus, kad neįgaliu būdamas vaikas nepatirtų nereikalingo streso, kad būtų tinkamai nuteiktas kurti ryšį su savo tėvu, kurio neprisimena. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis – po 250 Eur vaikui yra nepagrįstai mažo dydžio ir neužtikrina galimybių patenkinti net minimalius bei būtinus vaikų poreikius. Pažymėjo, kad ieškovė objektyviai turi mažiau galimybių lyginant su atsakovu ieškotis papildomo ar geriau apmokamo darbo, nes jai vienai tenka visa atsakomybė pasirūpinti, priūrėti, auklėti šalių nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas turi specialiųjų poreikių sveikatai ir natūraliai reikalauja papildomo dėmesio. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodyta automobilio verte, taip pat su atsakovo reikalavimais dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo (priteisimo atsakovui) ir 4364,15 Eur kompensacijos iš jos priteisimu. Dėl skolos ieškovės tėvui – trečiajam asmeniui O. N. pažymėjo, kad byloje egzistuojančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti išimtį, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu, kadangi: šalys pinigų iš ieškovės tėvo šeimos poreikiams įvairiomis sumomis skolinosi per keliolika kartų, taip pat šalys keletą kartų paskolintus pinigus grąžino – kadangi galutinė paskolos suma buvo neapibrėžta, šalis ir kreditorių siejo šeiminiai santykiai, grįsti pasitikėjimu, šalys ir kreditorius vengė sudaryti notarinę sutartį; 2019-09-24 rašte, kurį pasirašė ieškovė ir atsakovas, nurodyta, kad V. T. priėmė iš R. T. 1000 Eur padengti dalį skolos O. N.; kitą dieną ieškovė 1000 Eur, įneštus į savo banko sąskaitą, mokėjimo pavedimu pervedė į O. N. priklausančią banko sąskaitą; aplinkybę, kad šalys skolinosi pinigus iš trečiojo asmens O. N., pagrindžia tarp šalių vykęs susirašinėjimas.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2024-12-12 atsiliepime į 2024-11-19 ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (4 t., b. l. 191-192) nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai įvykdyta 2004-07-07 kredito sutartis Nr. 0450418011031/50 bei išregistruota hipoteka (duomenys neskelbtini) esančiam butui, todėl sutinka, kad neliko pagrindo po santuokos nutraukimo dalinti prievolių pagal įvykdymu pasibaigusią 2004-07-07 kredito sutartį. Atsiliepimo pateikimo dienai yra galiojanti 2015-05-15 banko su ieškove ir atsakovu sudaryta kredito sutartis Nr. 04A1518210517-16 (kredito suma – 46700 Eur; kredito likutis – 36269,04 Eur; kredito grąžinimo terminas – 2035-05-07). Patikslintu ieškiniu nėra keičiamas/tikslinamas pradinio ieškinio reikalavimas, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas toliau lieka solidariai atsakingi bankui už prievolių pagal 2015-05-15 kredito sutartį vykdymą ir bankas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į priešieškinį (3 t., b. l. 11) AB SEB bankas sutiko su priešieškinio reikalavimais dėl prievolių pagal 2004-07-07 kredito sutartį Nr. 0450418011031 bei 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-16, po santuokos nutraukimo, palikimo solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis bankui.
Trečiasis asmuo O. N. 2023-03-09 atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 69-70) nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtina, jog ieškovė V. T., kuri yra jo dukra, bei jos sutuoktinis atsakovas R. T., gyvendami santuokoje per keliolika kartų laikotarpiu nuo 2014 metų lapkričio iki 2017 metų liepos iš jo skolinosi pinigų, kuriuos jis jiems duodavau grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis (po kelis šimtus ar tūkstančius eurų). Pinigai buvo skolinami įvairioms dukros ir jos sutuoktinio šeimos reikmėms: mašinos pirkimui, įnašui už butą imant paskolą ir buto remontui, dukros sutuoktinio R. T. dokumentams dėl darbo jūroje susitvarkyti, mokėti paskolai už butą, išlaidoms, susijusioms su dukros ir jos sutuoktinio sūnaus E. T. gydymu, bei kitiems jų šeimos poreikiams. Su ieškove ir jos sutuoktiniu paskolos sutarčių ar vekselių nepasirašinėjo, nes skolinimasis buvo tarp artimų žmonių ir dažnai pasikartojantis, pasitikėjo savo dukra bei žentu, kurie žadėjo grąžinti pasiskolintus pinigus. Be to, ieškovė ir atsakovas, turėdami galimybę, kartais dalį skolos įvairiomis sumomis grąžindavo, bet atsiradus poreikiui jie vėl skolindavosi reikalingas sumas, nes jis pats turėjo santaupų, kurias sukaupė dirbdamas Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Tą dieną, kai žentas išėjo gyventi atskirai nuo dukros (2018 m. gruodį, prieš pat šventes), bendra suma, kurią dukra su žentu buvo jam skolingi, sudarė 20000 Eur. Taip pat patvirtino, kad 2019 metų rugsėjį atsakovas R. T. jam grąžino 1000 Eur skolos, kurią jis įdavė ieškovei V. T., o ji iš savo banko sąskaitos pervedė į jo banko sąskaitą. Ieškovė V. T. 2019-2022 metais jam iš savo asmeninių lėšų įvairiomis sumomis, jas pervesdama į jo asmeninę banko sąskaitą arba į jo sutuoktinės M. N. banko sąskaitą, iš viso grąžino 2250 Eur. Taigi, šiuo metu ieškovė ir atsakovas bendrai jam skolingi 16750 Eur sumą. Sutinka, jog likusią skolos sumą jam grąžintų ieškovė V. T. iš savo asmeninių lėšų, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio. Skolos grąžinimo sąlygas ir terminus su ieškove susiderins individualiai.
Trečiasis asmuo O. N. 2023-06-08 atsiliepime į priešieškinį (3 t., b. l. 13-14) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kadangi priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad daugiau kreditorių, išskyrus AB SEB banką, nėra, neatitinka tiesos. Patvirtino aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje per keliolika kartų laikotarpiu nuo 2014 metų lapkričio iki 2017 metų liepos iš jo skolinosi pinigų, kuriuos jis jiems duodavo grynaisiais įvairiomis sumomis (po kelis šimtus ar tūkstančius eurų). Pinigai buvo skolinami įvairioms šeimos reikmėms. Tą dieną, kai atsakovas pradėjo gyventi atskirai nuo savo šeimos (2018-12-22), jo bei ieškovės bendra suma, kurią jie buvo jam skolingi, iš viso sudarė 20000 Eur. Iki šiol negrąžintos skolos sumą sudaro 16750 Eur.
Trečiasis asmuo DNSB „Gulbė“ 2023-10-09 atsiliepimu į ieškinį (3 t., b. l. 157) prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Kiek tai susijęs su šalims priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nuo 2017-07-01 iki 2021-03-31 priskaityta 1172,66 Eur už namo fasado remontą pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu. Už namo fasado remontą nuo 2018-07-01 iki 2018-12-22 sumokėta 68,98 Eur; už namo fasado remontą nuo 2018-07-01 iki 2023-07-01 sumokėta 652,10 Eur bendra suma. Skola už namo fasado remontą 2023-07-01 dienos duomenimis yra 520,56 Eur. Iš viso už DNSB „Gulbė“ suteiktas bendrijos paslaugas 2023-08-31 duomenimis V. T. ir R. T. yra skolingi 655,06 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė Asta Jakštienė davė paaiškinimus, patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai, o priešieškinio reikalavimus prašė atmesti.
Atsakovas teismo posėdyje davė paaiškinimus, nurodė sutinkantis su ieškovės prašoma nustatyti jo ir sūnaus E. T. bendravimo tvarka, taip pat sutinka mokėti sūnui išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, tokį išlaikymą teikia ir šiuo metu. Turtą prašė dalinti tokiu būdu kaip nurodyta priešieškinyje. Nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl skolos DNSB „Gulbė“ (nesutiko, kad tai bendra prievolė), taip pat dėl skolos ieškovės tėvui O. N..
Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pagrindinis ginčas byloje liko dėl skolos O. N., priverstinės hipotekos, kompensacijos dydžio dalinant turtą, vaiko išlaikymo dydžio. Nurodė, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti nustatytas toks, kad atitiktų vaiko interesus, taip pat atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti išlaikymą. Kompensacijos dydį ir kam ji priteistina, nustatys teismas. Dėl skolos O. N. ir priverstinės hipotekos palaikė atsiliepime į ieškinį (ieškinio tikslinimą) išdėstytą poziciją ir su šiais reikalavimais nesutiko bei prašė juos atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. N. paaiškino, kad pinigus dukros (ieškovės) šeimai skolino dalimis nuo 2014 m. iki 2017 m. Kokią bendrai sumą paskolino, pasakyti negali, pats užrašų nevedė. Pagal dukros buhalteriją (skaičiavimus) likusi skola 15500 Eur. Dėl pinigų paskolinimo kreipdavosi dukra, kuri tvarkė visus finansinius reikalus. Pinigus skolino be grąžinimo termino, tarėsi, kad, kai išeis į pensiją, grąžins dalimis. Jau šešeri metai kaip yra pensijoje, tačiau dar turi santaupų, todėl dar nereikalauja skolos. Po skyrybų nereikalaus iš dukros grąžinti skolą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 459 (1 t., b. l. 30). Santuokoje šalys susilaukė dviejų sūnų: M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31, 32). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-59). Pagal 2004-07-07 su AB SEB banku ieškovės sudarytą kredito sutartį Nr. 0450418011031/50 buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui gautas 26413,35 Eur kreditas; kredito grąžinimo terminas buvo 2024-07-07 (1 t., b. l. 60-67). Bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai įvykdyta 2004-07-07 kredito sutartis Nr. 0450418011031/50 bei išregistruota hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal 2015-05-15 su AB SEB banku abiejų šalių sudarytą kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui gautas 46700 Eur kreditas; kredito grąžinimo terminas 2035-05-07; negrąžinto kredito likutis 2025-03-17 dienai buvo 25435,12 Eur (1 t., b. l. 69-80, 5 t., b. l. 154). Užtikrinant šalių įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą, butas, adresu (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas kreditoriui AB SEB bankui (2 t., b. l. 41-48). Ieškovė turi 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, akcijos nominali vertė 25 Eur (5 t., b. l. 38-40). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalimi, ieškovė neprašė šio turto padalinti. Atsakovas reikalavimo dėl minėtų akcijų padalinimo nepareiškė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad nereiškia pretenzijų (nepretenduoja) į akcijas.
Taip pat nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2018-12-22, kai atsakovas išsikraustė iš šalių bendrų namų – buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir apsigyveno kitame šalims nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 str.). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei šešerius metus, gyvena skirtingose valstybėse (atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje), abu turi kitus partnerius. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka laikytina faktiškai iširusia.
Nors šalys procesiniuose dokumentuose ir teikdamos paaiškinimus teisme nurodė tam tikras aplinkybes dėl vieno ir kitos sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Šiuo atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų, jog išsaugotų santuoką, nebuvo pakankamai lojalūs ir atsidavę vienas kitam, dėl tarpusavio konfliktų ir nesutarimų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 str.).
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 str. 1 d.).
Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.
Šalių sūnui M. T. bylos nagrinėjimo metu ((duomenys neskelbtini)) sulaukus pilnametystės, ieškovei tuo pagrindu patikslinus ieškinio reikalavimus (jų nebereiškiant), nepaisant to, kad atsakovas priešieškinio reikalavimų netikslino, toliau sprendime pasisakytina ir spręstina tik dėl šalių nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 385 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka, priešieškiniu reiškia analogišką reikalavimą. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnaus E. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė konkrečią ir detalią bendravimo tvarką, kurioje įvardijamos dienos ir laikas, kada atsakovas turi teisę (kartu ir pareigą) matytis su vaiku. Tuo tarpu ieškovė, atsižvelgdama į vaiko amžių, raidos sutrikimus, tai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir ilgą laiką su vaiku nebendravo, prašė nustatyti gana lanksčią ir nekonkretizuotą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kurioje numatyta galimybė atsakovui bendrauti su vaiku elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis, taip pat numatyta, kad, atsakovui būnant Lietuvoje, šalys suderina konkretų bendravimo laiką.
Pažymėtina, kad, nors atsakovas priešieškiniu ir pareiškė savarankišką reikalavimą dėl bendravimo su vaiku (vaikais) tvarkos nustatymo, tačiau teikdamas paaiškinimus teisme iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, taip pat sutiko su tuo, kad jam bendraujant su sūnumi kažkas turi dalyvauti šalia; atsakovo nuomone, šalims pavyks susitarti dėl konkretaus bendravimo (susitikimų) laiko.
Byloje nustatyta, kad atsakovas jau 5 metus gyvena ir dirba Vokietijoje, jo paties teigimu, į Lietuvą grįžta nedažnai, su sūnumi E. T. nebendravo 5 metus, nebandė bendrauti nuotoliniu būdu. Šalių sūnus E. T. turi sveikatos problemų, kalbos sutrikimą (žymus kalbos neišsivystymas), vaikui sulėtėjusi raida, nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai (1 t., b. l. 40-46, 3 t., b. l. 35-60, 4 t., b. l. 144-148, 5 t., b. l. 28-30, 46-58).
Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus geriau atitiktų ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuri ir nustatytina. Tuo tarpu atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka šiuo metu būtų faktiškai neįgyvendinama. Atsakovui nurodžius, kad jis nuotolinio ryšio priemonėmis su vaiku galėtų bendrauti tik savaitgalį, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaiku elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį ir sekmadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 19.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų režimą, užimtumą būreliuose ir kt.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. T. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis mokėti po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tokio dydžio išlaikymą teikė ir bylos nagrinėjimo metu, teismui priteisus laikiną išlaikymą.
Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nustatyta, kad ieškovė su šalių vaikais – nepilnamečiu E. T. ir pilnametystės sulaukusiu M. T. gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto padalinimo sprendžiama nagrinėjamoje byloje. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 1000 Eur atskaičius mokesčius (5 t., b. l. 31). Atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, jo gaunamas darbo užmokestis apie 2000 Eur atskaičius mokesčius (5 t., b. l. 101-102). Šalys turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal būsto kredito sutartį, taip pat natūralu, kad abi šalys patiria su būsto išlaikymu susijusių išlaidų (komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai). Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Kaip minėta, su ieškove gyvena ir šalių pilnametis sūnus M. T., kuris šiuo metu dar mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (3 t., b. l. 63-64), ir kuriam taip pat reikalinga tėvų parama.
Šalių sūnui E. T. yra 8 metai. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmoje klasėje. Minėta, kad E. T. turi rimtų sveikatos problemų, jam buvo nustatytas neįgalumas, vaikas turi kalbos sutrikimą (žymus kalbos neišsivystymas), sulėtėjusi vaiko raida, nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Kaip paaiškino ieškovė (ką iš dalies patvirtina ir bylos duomenys), vaikas lankosi pas logopedą, psichologą, kineziterapeutą, lanko baseiną, haloterapiją, šviesos terapiją. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, mokymo bei ugdymo priemonės, be kita ko ir specialios ugdymo priemonės.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2025-01-01 minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 777 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui tik kiek didesnį nei pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą – po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę, nustatytus didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius, kitus tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, ką pažymėjo ir išvadą teikiančios institucijos atstovė.
Dėl valstybės mokamų išmokų vaikui pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog minėta aplinkybė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Kai šalių turtinė padėtis (kaip šiuo atveju) leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 punktą).
Taigi, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, sveikatos būklę, raidos sutrikimą, į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių nepilnamečiui sūnui priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. T. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-02-07) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).
Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovo sumokėtas laikinas išlaikymas, vykdant 2023-02-10 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118, 3.119 str.).
CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Atsakovas 2023-07-12 atsiliepime į 2023-06-27 ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (3 t., b. l. 89-90) prašė teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2018-12-22. Byloje nustatyta, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2018-12-22. Nagrinėjamu atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2018-12-22, nėra, todėl, atsakovui prašant, remiantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, nustatytina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018-12-22.
Minėta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovės turimų 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų nė viena iš šalių reikalavimo jas padalinti nepareiškė, šios akcijos ieškovės įgytos laikotarpiu nuo 2024-02-19 iki 2024-04-02, todėl vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 2 dalimi dėl šių akcijų padalinimo teismas nesprendžia.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Bylos nagrinėjimo eigoje tarp šalių nebeliko ginčo dėl nekilnojamojo turto ir automobilio padalinimo būdo: abi šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitektų butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės: tiek ieškovė, tiek atsakovas laikėsi pozicijos, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 51200 Eur, o buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 16190 Eur. Pažymėtina, kad tokia butų vidutinė rinkos vertė nurodyta į bylą pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.
CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
Ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek paskutiniame 2024-11-19 pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nurodė, jog automobilio VOLVO XC90 vidutinė rinkos vertė yra 3770 Eur. Dėl automobilio vertės ieškovė ieškinyje nurodė, kad automobilio VOLVO XC90 vidutinė rinkos kaina yra 4300 Eur, ką pagrindžia prie ieškinio pridedami skelbimai apie parduodamas tokios pačios markės, modelio bei kuro sistemos automobilius, kurių gamybos metai yra panašūs (2005-2007 m.). Kadangi ieškovė iš savo asmeninių lėšų automobilį remontavo ir apie tai atsakovas buvo informuotas, jis dėl remonto išlaidų dydžio pastabų neturėjo, todėl ieškovė automobilio vertę mažina patirtomis išlaidomis remontui, t. y., 4300 Eur - 530 Eur (remonto išlaidos) = 3770 Eur. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė nurodė, kad šiuo metu minėto automobilio vertė yra apie 1000 Eur, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.
Atsakovas priešieškinyje automobilio vertę nurodė 4200 Eur, atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo sumažino automobilio vertę; turto balansas sudaromas pagal turto rinkos vertę ir visiškai nesvarbu, kiek per jo eksploatavimo laikotarpį jis buvo remontuotas; ieškovė nenurodo jokios teisės normos, galinčios pagrįsti tokį automobilio vertės sumažinimą; mano, jog automobilio remontas jo vertę padidina.
Pažymėtina, kad įrodinėdama automobilio vertę ieškovė rėmėsi interneto portaluose įdėtuose skelbimuose nurodytomis panašių automobilių pardavimo kainomis, atsakovas jokių įrodymų automobilio vertei pagrįsti neteikė, individualus automobilio vertinimo nė viena iš šalių neatliko, todėl nei ieškovės, nei atsakovo nurodyta automobilio vertė nelaikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178 str.). Nesant byloje kitų duomenų apie realią automobilio rinkos vertę, teismas sprendžia, jog teisinga būtų nustatyti ginčo automobilio vertę pagal šalių nurodytų verčių vidurkį ((3770 Eur + 4200 Eur) : 2), todėl laikytina, kad automobilio VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3985 Eur.
Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių, jų atstovų paaiškinimus, tarp šalių nelikus ginčo dėl nekilnojamojo turto ir automobilio padalinimo būdo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vertės, ir automobilis VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3985 Eur vertės, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vertės.
Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
Įvertinus CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatą, taip pat CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį už ieškovei atitenkantį butą, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo AB SEB bankui pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 suma, kuri 2025-03-17 dienai buvo 25435,12 Eur. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad šalių įsiskolinimas DNSB „Gulbė“ už butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2024-10-31 dienai buvo 429,81 Eur (4 t., b. l. 138), todėl ir šia suma mažintinas priteistinos kompensacijos dydis. Nors atsakovas nesutiko su skola DNSB „Gulbė“, tačiau, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą (CK 3.118 straipsnio 2 dalis), tai kad ši skola yra susijusi su šalių bendru turtu, kuris tarp šalių dalinamas ir atsakovas siekia gauti kompensaciją už ieškovei atitenkantį butą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas 429,81 Eur suma mažinti priteistinos kompensacijos dydį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už ieškovei atitenkantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vertės, atėmus 25435,12 Eur nepadengto kredito likutį ir 429,81 Eur įsiskolinimą DNSB „Gulbė“, atsakovui iš ieškovės priteistina 12667,54 Eur dydžio piniginė kompensacija ((51200 Eur - 25435,12 Eur - 429,81 Eur) : 2). Už ieškovei atitenkantį 3985 Eur vertės automobilį VOLVO XC90 atsakovui iš ieškovės priteistina 1992,50 Eur dydžio piniginė kompensacija (3985 Eur : 2). Bendra piniginės kompensacijos, kuri priteistina atsakovui iš ieškovės, suma iš viso sudaro 14660,04 Eur. Už atsakovui atitenkantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo priteistina 8095 Eur dydžio piniginė kompensacija (16190 Eur : 2).
Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytą dalintiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsakovui iš ieškovės priteistina 6565,04 Eur (14660,04 Eur - 8095 Eur) kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Dėl prievolių kreditoriams
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr. 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą).
Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams, šiuo klausimu nesant tarp šalių ginčo, atsižvelgiant į tai, kad, padalijus turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, kurio įsigijimui buvo paimtas kreditas, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari, tačiau šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai įvykdyta 2004-07-07 su AB SEB banku ieškovės sudaryta kredito sutartis Nr. 0450418011031/50, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolių pagal įvykdymu pasibaigusią 2004-07-07 kredito sutartį.
Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė kreditoriui DNSB „Gulbė“ pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu, išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditoriui DNSB „Gulbė“ po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, 2023-09-25 atsiliepime į pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (3 t., b. l. 146-147) nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo teismo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; be to, atsakovas yra pateikęs teismui prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2018-12-22; atsakovas jau penkti metai nei naudojasi butu (duomenys neskelbtini), nei naudosis ateityje.
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiški kasacinio teismo išaiškinimai pateikti ir atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 (nutarties 81-82 punktai).
Teismo vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai ir CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymas yra aktualūs sprendžiant dėl atsakomybės už turtą ar prievoles, kurios atsirado jau po šalių faktinio išsiskyrimo, t. y. po to, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju prievolė, susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu/pagerinimu (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.), t. y. prievolė apmokėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) fasado remonto išlaidas pagal namo butų savininkų sprendimu patvirtintą ilgalaikį planą atsirado šalims būnant santuokoje ir gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, iki šalių faktinio išskyrimo 2018-12-22 (3 t., b. l. 158-160), todėl teismas sprendžia, kad tai yra solidarioji šalių prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 2 p., 6 p.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė kreditoriui DNSB „Gulbė“ pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu, išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditoriui DNSB „Gulbė“ po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio.
Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais trečiajam asmeniui O. N. už 15550 Eur dydžio skolą ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė trečiajam asmeniui O. N. išlieka solidari, o šalių tarpusavio santykiuose prievolę O. N. po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko; neneigė, kad ieškovės tėvas O. N. duodavo pinigų (kiek tiksliai, nežino), finansiškai padėjo jų šeimai, tačiau nebuvo kalbos, kad reikės grąžinti pinigus; su skola buvo sutikęs, kai tarėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, dabar nesutinka; pažymėjo, kad išsikeldamas iš bendrų namų paliko ieškovei visus daiktus. Trečiasis asmuo O. N. savarankiško reikalavimo byloje nereiškė, tačiau sutiko su minėtu ieškovės reikalavimu. Duodamas paaiškinimus teisme, O. N. negalėjo pasakyti, kokią sumą paskolino ieškovei ir atsakovui, teigė, kad pats jokių užrašų nevedė, o pagal dukros skaičiavimus likusi skola jam yra 15500 Eur. O. N. nurodė ir tai, kad pinigus skolino be grąžinimo termino, tarėsi, kad, kai išeis į pensiją, grąžins dalimis; nors jau yra pensijoje, tačiau dar turi santaupų, todėl dar nereikalauja skolos.
CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 1 d., 3 d., 4 d.).
Nagrinėjamu atveju jokia rašytinė ar juo labiau notarinė sutartis tarp šalių (ieškovės) ir trečiojo asmens O. N. nebuvo sudaryta. Ieškovė 15550 Eur dydžio skolą savo tėvui O. N. grindžia 2019-09-24 raštu, pasirašytu ieškovės ir atsakovo, kuriame nurodyta, kad V. T. priėmė iš R. T. 1000 Eur padengti dalį skolos O. N. (1 t., b. l. 178), tarp šalių vykusiu susirašinėjimu, kuriame kalbama apie skolą tėvui (1 t., b. l. 197-198), taip pat ieškovės įrašais apie pasiskolintas ir grąžintas sumas jos užrašų knygoje (kalendoriuje) (2 t., b. l. 95-96).
Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nėra ginčo, kad ieškovės tėvas O. N. per keletą metų (laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m.) ieškovės prašymu perdavė (perdavinėjo) jai tam tikras pinigines lėšas grynaisiais ir šios lėšos buvo naudojamos (ir) šeimos poreikiams (butų remontui, atsakovo darbo dokumentų tvarkymui ir kt.), tačiau teismas sprendžia, kad byloje liko neįrodyta nei galutinė perduota pinigų suma, nei šalių (ieškovės ir atsakovo) įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti O. N.. Atkreiptinas dėmesys, kad O. N., apklausiamas teisme, negalėjo nurodyti, kokią sumą paskolino ieškovei ir atsakovui, bei rėmėsi išimtinai pačios ieškovės (savo dukros) nurodytais paskaičiavimais apie skolos likutį. Be to, kaip paaiškino O. N., jis iki šiol nereikalavo paskolintų pinigų grąžinti ir po skyrybų nereikalaus iš dukros grąžinti skolą („kaip jis atims pinigus iš anūkų“). Išdėstytos aplinkybės suponuoja pagrįstai tikėtiną išvadą, kad O. N. perduotas pinigines lėšas iš esmės galima laikyti tėvo finansine pagalba dukros šeimai, o ne suteikta paskola. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai – 2019-09-24 raštas, pasirašytas ieškovės ir atsakovo, tarp šalių vykęs susirašinėjimas, ieškovės įrašai jos užrašų knygoje (kalendoriuje), taip pat ieškovės atlikti mokėjimai O. N. ir M. N. (motinai) – nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti šalių solidarios 15550 Eur dydžio skolos (neįvykdytos prievolės) trečiajam asmeniui O. N. buvimą (CPK 178, 185 str.).
Ieškovei neįrodžius aplinkybės dėl 15550 Eur skolos trečiajam asmeniui O. N. egzistavimo, atmestini ieškovės reikalavimai tiek dėl šios prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole ir tolesnio jos vykdymo, tiek dėl kompensacijos už šios prievolės įvykdymą priteisimo iš atsakovo.
Dėl kompensacijos už solidariųjų prievolių įvykdymą (už sumokėtas būsto kredito, draudimo įmokas, skolą DNSB „Gulbė“)
Ieškovė prašo už solidariųjų prievolių pagal būsto kredito sutartis Nr. 0450418011031 ir Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankas įvykdymą priteisti iš atsakovo 3525,70 Eur piniginę kompensaciją; už prievolės sumokėti už nekilnojamojo turto draudimą įvykdymą priteisti iš atsakovo 501,04 Eur piniginę kompensaciją; už solidarios skolos DNSB „Gulbė“ dalinį padengimą priteisti iš atsakovo 483,45 Eur piniginę kompensaciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad per laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2018-12-22 iki 2024-11-11 ieškovė iš savo lėšų pagal santuokos metu su AB SEB bankas sudarytas kredito sutartis Nr. 0450418011031 ir Nr. 04A1518210517-I6 sumokėjo bendrą 21391,39 Eur dydžio sumą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2018-12-22 iki 2024-11-08 į ieškovės banko sąskaitą tikslu prisidėti prie kreditų dengimo iš viso pervedė bendrą 7170 Eur dydžio pinigų sumą (1 t., b. l. 83-115, 127-134, 138-177, 4 t., b. l. 71-89, 139-143, 5 t. b. l. 4).
Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018-12-22 iki 2024-11-07 už šalims priklausančio turto, t. y. butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), draudimą iš viso sumokėjo 1082,08 Eur dydžio sumą, o atsakovas per šį laikotarpį prie butų draudimo prisidėjo 40 Eur dydžio suma (žr. neskaitmenizuotą 2023-06-28 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo DOK-28186 ir jo priedus, taip pat 4 t., b. l. 90-95, 140).
Be to, ieškovė už daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado remontą laikotarpiu nuo 2018-12-22 iki 2023-05-31 DNSB „Gulbė“ sumokėjo 741,65 Eur, o laikotarpiu nuo 2023-08-31 iki 2024-10-31 iš savo lėšų solidarią skolą DNSB „Gulbė“ padengė 225,25 Eur dydžio suma (žr. neskaitmenizuoto 2023-09-04 pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo DOK-37984 priedą DNSB „Gulbė“ 2023-08-29 pažymą, taip pat 3 t., b. l. 157, 4 t., b. l. 138).
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.).
Šiuo sprendimu jau nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018-12-22 (CK 3.67 str. 2 d.). Taip pat nustatyta, kad šalių prievolė AB SEB bankas pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6, kaip ir buvusi prievolė pagal įvykdytą 2004-07-07 kredito sutartį Nr. 0450418011031/50 (ginčo dėl to nebuvo) yra (buvo) bendra solidarioji sutuoktinių prievolė. Sprendimu nustatyta, kad ir prievolė DNSB „Gulbė“ apmokėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) fasado remonto išlaidas pagal namo butų savininkų sprendimu patvirtintą ilgalaikį planą yra solidarioji šalių prievolė.
Atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, taip pat į tai, kad prievolė apdrausti AB SEB bankas įkeistą turtą kilo iš minėtų 2004-07-07 ir 2015-05-15 kredito sutarčių, kadangi šalys, imdamos kreditus, įsipareigojo turtą apdrausti, draudimo sutartys sudarytos ir prievolė mokėti draudimo įmokas buvo sutuoktinių prisiimta jiems būnant santuokoje ir gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, iki šalių faktinio išskyrimo, todėl teismas sprendžia, kad ir prievolė mokėti už šalims priklausančio nekilnojamojo turto, dalintino šioje byloje, draudimą yra solidari šalių prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 2 p., 6 p.).
Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, byloje esančius ištirtus įrodymus, pritartina ieškovės ir jos atstovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas teismui nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2018-12-22, nešalina atsakovo pareigos atlyginti ieškovei išlaidų, jos patirtų įvykdant ne tik savo, bet ir atsakovo dalį solidariųjų prievolių, kurios buvo prisiimtos santuokos metu iki šalių faktinio išsiskyrimo arba yra susijusios su turto, įsigyto iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, išlaikymu ir priežiūra.
Taigi teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 3525,70 Eur (21391,39 Eur : 2 - 7170 Eur) kompensaciją už solidariųjų prievolių pagal būsto kredito sutartis kreditoriui AB SEB bankui įvykdymą; 501,04 Eur (1082,08 Eur : 2 - 40 Eur) kompensaciją už prievolės sumokėti už nekilnojamojo turto draudimą įvykdymą; 483,45 Eur ((741,65 Eur + 225,25 Eur): 2) kompensaciją už solidarios skolos DNSB „Gulbė“ dalinį padengimą, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 4510,19 Eur kompensacija už solidariųjų prievolių įvykdymą.
Dėl priverstinės hipotekos
Ieškovė prašo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką E. T. užtikrinimui bei prievolės išmokėti ieškovei 7573,85 Eur dydžio piniginę kompensaciją užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti atsakovui R. T. priteistiną butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad, išsprendus šalių pareikštus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo, šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistina 6565,04 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį, o ieškovei iš atsakovo priteistina 4510,19 Eur kompensacija už solidariųjų prievolių įvykdymą. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas, ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma sudaro 2054,85 Eur. Taigi toliau pasisakytina dėl to, ar yra pagrindas taikyti priverstinę hipoteką prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką užtikrinimui.
Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.).
CK 3.197 straipsnis numato, kad, prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
Priverstinė hipoteka pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką).
Priverstinė skolininko nekilnojamojo daikto hipoteka gali būti nustatyta tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Priverstinės hipotekos nustatymo būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015, 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).
Teismo vertinimu, vien tai, kad šiuo sprendimu yra priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, kad atsakovas turi turto (kuris priteisiamas jam šiuo sprendimu) ir yra ieškovės pareikštas prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, bei kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atvejis, nustatytas CK 3.197 straipsnyje, savaime nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, nes be minėtų sąlygų byloje turi būti įrodyta, kad, nenustačius hipotekos, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, nėra duomenų, jog teisminio proceso metu atsakovas būtų ėmęsis veiksmų bloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, atsakovas neginčijo savo prievolės teikti išlaikymą vaikui, mokėjo išlaikymą vaikams tiek iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ateityje vengs teikti išlaikymą ir tuo pagrindu nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui. Teismo vertinimu, priverstinės hipotekos nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, varžys atsakovo teises ir interesus labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 185 str.). Akivaizdu, kad nesant konkrečių įrodymų dėl atsakovo nesąžiningumo, priverstinės hipotekos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovas gyvena ir dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje (Vokietijoje), taip pat nesudaro pagrindo priverstinės hipotekos taikymui, kadangi, atsakovui gera valia nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė galės kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo Vokietijoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmestinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių, trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė už pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o 2023-02-10 nutartimi 1178 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), yra 108 Eur (400 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė taip pat turėjo 5864,50 Eur išlaidų už advokatų ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą bei patyrė 142 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų (už duomenų gavimą ir kt.). Taigi ieškovė iš viso patyrė 6106,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui už priešieškiniu pareikštus reikalavimus 2023-05-25 nutartimi buvo atidėtas 641 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsakovas turėjo 4430 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 66 proc. (patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 60 proc. patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo; 67 proc. patenkintas reikalavimas dėl prievolių kreditoriams; atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos; be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl turto padalinimo bylos nagrinėjimo eigoje keitė ir patikslintas reikalavimas sutampa su atsakovo priešieškinio reikalavimu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamas šis priešieškinio, o ne patikslinto ieškinio reikalavimas).
Teismas sprendžia, kad atsakovas priešieškiniu pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus: dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir prievolių kreditoriui AB SEB bankas vykdymo. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo nelaikytini savarankiškais reikalavimais, kadangi analogiškus reikalavimus byloje pareiškė ieškovė ir dėl šių reikalavimų ginčo iš esmės nebuvo. Įvertinus atsakovo patenkintų ir atmestų savarankiškų reikalavimų santykį, laikytina, kad priešieškinis patenkintas apytiksliai 50 proc. (patenkinti reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir prievolių kreditoriui; atmesti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo).
Kadangi byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos taip: pusė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir iš esmės nenukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Taigi, 66 proc. tenkinus ieškinį ir 50 proc. atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2015,15 Eur (3053,25 Eur × 66 proc.) bylinėjimosi išlaidų pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą ir 1526,63 Eur (3053,25 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą, iš viso 3541,78 Eur.
Atitinkamai 34 proc. atmetus ieškinį ir 50 proc. tenkinus priešieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistina 753,10 Eur (2215 Eur × 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą ir 1107,50 Eur (2215 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą, iš viso 1860,60 Eur.
Minėta, kad 2023-02-10 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1178 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Ieškinį tenkinus 66 proc. ir atitinkamai atmetus 34 proc., ieškovei atidėtas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš ieškovės priteistina 400,52 Eur (1178 Eur × 34 proc.) žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo priteistina 777,48 Eur (1178 Eur × 66 proc.) žyminio mokesčio valstybei.
2023-05-25 teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas 641 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Priešieškinį tenkinus 50 proc. ir atitinkamai atmetus 50 proc., atsakovui atidėtas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš atsakovo priteistina 320,50 Eur (641 Eur × 50 proc.) žyminio mokesčio valstybei ir iš ieškovės priteistina 320,50 Eur (641 Eur × 50 proc.) žyminio mokesčio valstybei.
Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 108 Eur žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).
Iš viso iš ieškovės priteistina 721,02 Eur (400,52 Eur + 320,50 Eur) žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo priteistina 1205,98 Eur (777,48 Eur + 320,50 Eur + 108 Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, todėl dėl jų paskirstymo nespręstina.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-10 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. T., panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Minėta nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė dalyje dėl M. T. iš atsakovo priteisto laikino materialinio išlaikymo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-26 nutartimi.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 459, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. T. palikti pavardę – T., atsakovui R. T. palikti pavardę – T..
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove V. T..
Nustatyti atsakovo R. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1) R. T. turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi E. T. elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber etc.)) kiekvienos savaitės šeštadienį ir sekmadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 19.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaiko norą, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų režimą, užimtumą būreliuose ir kt.
2) R. T. elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber etc.)), informavęs V. T. iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinį mėnesį iki planuojamos atvykimo į vaiko buvimo valstybę datos, turi teisę ir pareigą susitikti ir bendrauti su vaiku E. T.. Bendravimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į vaiko norą, taip pat į sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų režimą. R. T., būdamas vaiko buvimo valstybėje, su V. T. iš anksto susitartą dieną ir susitartu laiku savo jėgomis ir lėšomis paima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir susitartu laiku grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ar kitą motinos nurodytą vietą Klaipėdos mieste. R. T. turi teisę susitikti ir bendrauti su E. T. tik dalyvaujant V. T. arba griežtai laikantis jos nurodytų taisyklių, susijusių su E. T. sveikatos būklės sąlygotais jo bendravimo ir elgesio ypatumais.
3) Vaiko tėvai privalo nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikui bendrauti su seneliais bei kitais artimaisiais giminaičiais iš vaiko motinos ir tėvo pusės.
Priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-02-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. T..
Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo R. T. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-10 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovės V. T. ir atsakovo R. T. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018-12-22.
Padalinti ieškovei V. T. ir atsakovui R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:
- priteisti ieškovei V. T. asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 51200 Eur vertės; automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3985 Eur vertės;
- priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16190 Eur vertės;
- priteisti atsakovui R. T. iš ieškovės V. T. 6565,04 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. T. ir atsakovo R. T. prievolė pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 kreditoriui AB SEB bankui išlieka solidari. Šalių tarpusavio santykiuose prievolę AB SEB bankui pagal 2015-05-15 kredito sutartį Nr. 04A1518210517-I6 po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė V. T., nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. T. ir atsakovo R. T. prievolė kreditoriui DNSB „Gulbė“ pagal ilgalaikį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu, išlieka solidari. Šalių tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditoriui DNSB „Gulbė“ po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė V. T., nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio.
Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo R. T. 4510,19 Eur kompensaciją už solidariųjų prievolių įvykdymą.
Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo R. T. 3541,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. T. iš ieškovės V. T. 1860,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. T. 721,02 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661.
Priteisti iš atsakovo R. T. 1205,98 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661.
Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-10 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dalyje dėl E. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. T. priteisto laikino materialinio išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Kristina Sušinskaitė