VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,

gynėjams advokatams Jolantai Bagdonienei, Eugenijui Karažinui, Eglei Mockienei,

nuteistajai E. B.,

vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., E. B., A. K. (A. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo

E. B. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausmė, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-02-09 iki 2011-01-07 ir paskiriant E. B. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 2 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-01-07.

E. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-05-17 iki 2010-05-19, ir paskiriant E. B. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių ir 29 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

A. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausmė, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-05-11 iki 2011-01-07 ir paskiriant A. K. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 2 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-01-07.

Iš E. B. ir A. K. priteista solidariai S. K. 27 431 Lt turtinei žalai atlyginti.

E. B. priklausantys 211 Lt 49 ct. konfiskuoti ir nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui.

Iš E. B. priteistos proceso išlaidas - ekstradicijos išlaidų suma 5226,87 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. B., R. G., ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.

              Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 9 d., apie 00.05 val., veikdamas kartu su A. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į UAB „M. t.“ priklausančio viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini) 4 numerį, kur viduje buvusiai S. K. grasino šaunamuoju ginklu bei panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, lipnia juosta surišo jai kojas, rankas bei užklijavo burną, pasipriešinimo atveju žodžiais grasino sumušti ir suluošinti, po ko iš patalpos pagrobė S. K. priklausančias 6 naujas moteriškas rankines, kurių bendra vertė 900 Lt (kiekvieno rankinuko vertė 150 Lt), kosmetinę, kurios vertė 150 Lt, kurioje buvo 25000 Lt, 400 eurų (kas sudaro 1381 Lt), asmeninio pobūdžio beverčius užrašus, krepšį, neturintį materialinės vertės, iš viso pagrobdami S. K. turto už 27431 Lt, ir iš viešbučio pasišalino, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkritį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, netoli Vilniaus autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo ir laikė nedidelį kiekį - 0,014 g, psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuri buvo rasta kratos metu jo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 9 d., apie 00.05 val., veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į UAB „M. t.“ priklausančio viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), 4 numerį, kur viduje buvusiai S. K. grasino šaunamuoju ginklu bei panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, lipnia juosta surišo jai kojas, rankas bei užklijavo burną, pasipriešinimo atveju  grasino sumušti ir suluošinti, po ko iš patalpos pagrobė S. K. priklausančias 6 naujas moteriškas rankines, kurių bendra vertė 900 Lt (kiekvieno rankinuko vertė 150 Lt), kosmetinę, kurios vertė 150 Lt, kurioje buvo 25000 Lt, 400 eurų (kas sudaro 1381 Lt), asmeninio pobūdžio beverčius užrašus, krepšį, neturintį materialinės vertės, ir iš viešbučio pasišalino, iš viso pagrobdami S. K. turto už 27431 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. B. ir R. G., turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką už apgadintus automobilius BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasidalinti gautais pinigais, 2010 m. vasario 21 d., apie 15.20 val, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), inscenizavo eismo įvykį, o būtent: E. B. vairuodamas G. R. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoti jam perdavė R. G., pastarajam eismo įvykio metu sėdint šalia vairuotojo, tyčia atsitrenkė į jo, t.y. A. K., vairuojamą automobilį BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį I. R., po ko siekiant gauti draudimo išmoką, 2010 m. vasario 22 d. R. G. kreipėsi į UAB „B. D.“, o 2010 m. vasario 26 d. jis, t.y. A. K., - į AB „L. d.“, kuriose šios transporto priemonės buvo apdraustos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ko pasėkoje 2010 m. kovo 15 d. už minėtą eismo įvykį UAB „B. D.“ apskaičiavusi išmokėjo 1259 Lt draudimo išmoką, pervedusi minėtą pinigų sumą į G. R. banko sąskaitą, AB „L. d.“, apskaičiavusi už minėtą įvykį draudimo išmoką 3807,21 Lt turėjo pervesti į I. R. sąskaitą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų sausio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paprašęs E. B., iš pastarosios gavo 300 ml (kas atitinka 0.300 gr.) narkotinės medžiagos - metadono, pažadėjęs už tai vėliau jai sumokėti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - metadono, be tikslo ją platinti, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

E. B. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą neteisėtai įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą - metadoną, 2009 m. gruodžio 22 d., viešojoje įstaigoje „K. p.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nurodė Psichikos sveikatos centro gydytojai N. M., jog jos sūnus E. B., kuris Vilniaus priklausomybės ligų centro Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu nuo 1999 m. įrašytas į pakaitinio gydymo metadonu programą ir viešosios įstaigos „Karoliniškių poliklinika“ psichikos sveikatos centre gauna metadoną, negali atvykti pasiimti jam paskirtų narkotinių medžiagų, o gydytojai N. M. šiuos duomenis įrašius į E. B. asmens sveikatos istoriją, ji laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 3 d. per kelis kartus iš slaugytojos S. Ž. paimdama neteisėtai įsigijo 975 ml (kas atitinka 0,975 g) narkotinės medžiagos - metadono, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d., 17.43 val., viešojoje įstaigoje „K. p.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Psichikos sveikatos centre, telefonu susitarusi su N. M., iš slaugytojos S. Ž. paimdama neteisėtai įsigijo 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono, tai yra, bendrai neteisėtai įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,275 g metadono, kurį nugabeno į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), dalį kurio pardavė A. K., o likusią dalį - 970 ml (kas atitinka 0,881 g metadono), turėdama tikslą platinti, laikė savo namuose, iš kur 2010 m. gegužės 17 d. buvo paimtas kratos metu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.  

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 180 str. 2 d., bausmės dydį sumažinant iki minimalios bausmės ir nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, todėl neteisėtas. Savo kaltę dėl svetimo S. K. turto pagrobimo jis pripažįsta pilnai, tačiau jokio šaunamojo ginklo nei jis, nei A. K. neturėjo. Teisme jis patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. K. taip pat patvirtino, kad jokio ginklo jie neturėjo. Teisme nukentėjusioji S. K. parodė, kad vyrai, kurie ją apiplėšė, turėjo daiktą panašų į ginklą. Ji parodė, kad labai išsigando, viskas vyko labai greitai, buvo šoko būsenoje, prieš įvykį vartojo alkoholį. Nuosprendis gali būti grindžiamas tik neginčijamais įrodymais, negali būti grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 str. 2d.). Teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus.

Apeliaciniu skundu nuteistoji E. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendį ir išteisinti ją nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d., požymių ir nurodo, kad ji iš tiesų 2009-12-22 kreipėsi į gydytoją N. M., prašydama išduoti jai jos sūnaus gydymui priklausantį metadoną, paaiškinusi, jog sūnus yra kažkur išvykęs ir matomai pats atsiimti metadono į polikliniką neatvyks, artėja Kalėdų ir Naujųjų Metų išeiginės (poliklinika per išeigines nedirba), o per šventes namo grįžęs sūnus reikalaus metadono. Gydytoja N. M. leido, o slaugytoja S. Ž. išdavė jos sūnaus gydymui priklausantį metadoną už 13 dienų nuo 2009-12-22 iki 2010-01-03 imtinai 975 ml. po 75 ml. per dieną, už kurio gavimą ji pasirašė metadono išdavimo žurnale. Ji buvo įsitikinusi, kad šį metadoną įgijo teisėtai, kadangi nei gydytoja N. M., nei slaugytoja S. Ž. nesakė, kad ne ligoniams metadono išduoti negalima. Sūnui negrįžus namo, kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo suimtas Vokietijoje, šis metadonas liko jos namuose iki 2010-05-17 kai jai sužinojus, kad yra įtariama platinusi metadoną, ji metadoną perdavė policijos pareigūnams, kas buvo įforminta kratos protokolu. Šis metadonas jos namuose buvo virš penkių mėnesių ir ji sėkmingai galėjo jį išplatinti, tačiau to nedarė. Esant jos nurodytoms aplinkybėms, mano, teismas visiškai nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 260 str. 2 d. už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, disponavimą, platinimą. 300 ml. metadono, kuriuos ji tariamai paėmė iš poliklinikos 2010-01-14 yra ikiteisminio tyrimo bylos falsifikacija. Ji šio kiekio nėra gavusi ir niekam jo neplatino. Skunde klausiama ko verti šie parodymai ir nurodoma, kad N. M. parodė, kad 2010-01-05 savo ranka sūnaus E. B. ligos istorijoje padarė įrašą (2010-01-05 pacientas neatvyko. Atvyko policijos pareigūnai, teiravosi apie E. B.. Prašė pranešti kai pasirodys) ir 2010-01-14 ji, žinodama, kad jos sūnus E. B. išbrauktas iš gydymo Metadonu programos ir jam metadonas jau nepriklauso, kad juo domisi policijos pareigūnai, leido jai išduoti 300 ml. metadono, slaugei S. Ž. nereikalaujant pasirašyti metadono išdavimo žurnale, kad ji šį metadoną gavo. Slaugė S. Ž. kodėl metadono išdavimo žurnale nėra jos parašo už 2010-01-14 gautą 300 ml. metadoną nieko paaiškinti negalėjo. Pasak N. M. ir S. Ž. 2010-01-14 jai buvo išduota sūnaus metadono norma už penkias dienas po 75 ml., kas sudarytų 375 ml. N. M. teigia, kad paties metadono perdavimo jai veiksmo nematė. Kodėl parodymuose ir metadono išdavimo žurnale figūruoja 300 ml. metadono. Slaugė teigia, kad 2010-01-14 jos kabinete ji telefonu bendravo su gydytoja N. M., kuri sėdi kabinete už sienos. Kam jai reikėjo N. M. skambinti telefonu, jeigu su ja pabendrauti galėjo perėjusi į kitą kabinetą už sienos. Po 2009-12-22 ji nei pas N. M., nei pas S. Ž. nesilankė. Teismas nesigilino ir į jos bei N. M. telefoninio pokalbio įrašo turinį. Pokalbis vyksta ne apie metadono, priklausančio sūnaus gydymui išdavimą jai, o apie sūnaus išbraukimą iš Metadono gydymo programos. Iš telefoninio pokalbio įrašo taip ir neaišku ar buvo jai išduotas metadonas, ar ne, koks kiekis. Šie migloti N. M. ir S. Ž. paaiškinimai, jos parašų nebuvimas metadono išdavimo žurnale kelia abejones šių asmenų parodymų teisingumu, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje dar yra ir prieštaringi A. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad gerai atsimena, kad ji jam savo buto virtuvėje atpylė metadoną į 300 ml. plastikinį buteliuką nuo mineralinio vandens. Teisme jis parodė, kad ji metadono neatpylinėjo, o iš karto atnešė jam 300 ml. talpos buteliuką metadono - „priderino“ savo parodymus prie liudytojos S. Ž. parodymų. Byloje dar yra jos telefoninių pokalbių įrašų su S. Č. ir A. K.. Ji teismui paaiškino, kad su jais kalbėjosi apie metadoną - „vandenį“, norėdama pasikviesti juos pas save namo ir sužinoti iš jų apie savo sūnų, kur jis, kas jam atsitiko. Ji jiems metadono nedavė. S. Č. patvirtino, kad metadono iš jos negavo, su A. K. buvo kalbama apie skolą. Skunde atkartojama neva tyrėjos ištarta frazė. Nurodoma, kad peršasi prielaida, kad N. M., S. Ž., A. K., siekdami išvengti atsakomybės už daug sunkesnius nusikaltimus, sudarė sandėrį su policijos pareigūnais ir sumaniai, kaip išsireiškė tyrėja „pakišo“ ją, nes jai vienintelei iš visų nuteistųjų skirta griežčiausia bausmė. Ji turėtų būti išteisinta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir švelninti pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 259 str. 1 d. paskirtas bausmes ir nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 3 d., nes nepagrįstai inkriminavo jam ir E. B. šaunamojo ginklo panaudojimą, padarė prieštaraujančią bylos medžiagai išvadą, jog jie įvykdė plėšimą grasindami šaunamuoju ginklu.

Teismas padarė neteisingas išvadas, kad: 1. minėtas plėšimas įvykdytas grasinant šaunamuoju ginklu; 2. nukentėjusiosios S. K. parodymai leidžia daryti išvadą apie šaunamojo ginklo realų buvimą plėšimo metu; 3. E. B. telefoninis pokalbis su savo motina E. B. įrodo netiesioginį B. pripažinimą plėšimo metu naudojus šaunamąjį ginklą; 4. ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti jo parodymai įrodo šaunamojo ginklo buvimą plėšimo metu; 5. tyrėjos O. J. parodymai, paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo, susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolų duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai S. K. buvo grasinta šaunamuoju ginklu.

Šie baudžiamosios bylos duomenys nesudarą realaus pagrindo nuteisti jo pagal BK 180 str. 3 d. Skunde atkartojamos LAT Teisėjų Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 18 p. nuostatos, kad daiktų priskyrimas šaunamųjų ir kt. ginklų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 str. 3 d. kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie realų ir būtent šaunamojo ginklo buvimą, kad ginklas buvo rastas ar apžiūrėtas bei ištirtas, nėra specialisto išvados, jei plėšimo metu ir būtų naudotas daiktas, panašus į ginklą, byloje nėra nustatyta ar jis galėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ar gali būti vertinamas kaip šaunamasis ginklas. Skirdamas jam bausmes pagal BK 259 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. teismas akivaizdžiai pažeidė teisingos bausmės (BK 41 str. 2 d. 5 p.), BK 54 str. reikalavimus, netinkamai įvertinęs visas bausmės paskyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, kurios sutinkamai su LAT formuojama teismų praktika, visos yra vienodai reikšmingos ir labai svarbios tinkamam bausmės parinkimui bei individualizavimui ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra nepagrįstai nubaustas pernelyg griežtomis bausmėmis, teismas nedetalizavo parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvacijos, nors nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Motyvuodamas bausmės skyrimą pagal BK 180 str. 3 d., teismas išsamiai detalizavo, kodėl parenkama atitinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėja prašė skundą tenkinti. Nuteistojo A. K. gynėja prašė skundą iš esmės tenkinti, veiką iš BPK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti į 180 str. 2 d., o ne į 180 str. 1 d. kaip prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji E. B. ir jos gynėjas prašo jos skundą tenkinti ir ją išteisinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas. E. B. ir E. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl E. B. ir A. K. nuteisimo pagal BK 180 str. 3 d. pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad E. B. ir A. K. nusikalstama veika padaryta grasinant šaunamuoju ginklu, veika baigta ir kvalifikuotina pagal BK 180 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad (t.7, b.l. 14) ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad ginklo neturėjo, protokolo negalėjo perskaityti dėl neaiškaus rašto, todėl jį perskaitė tyrėja, advokatas protokolo neskaitė. Tyrėja perskaitė visą protokolą, ji perskaitė, kad jis neturėjo ginklo, įrašė, kad turėjo. E. B. ginklo neturėjo. Tačiau, kaip matyti iš 2010-05-12 įtariamojo A. K. apklausos protokolo (t.4, b.l. 10-11), minėtas protokolas surašytas aiškiu raštu, kiekvienas protokolo puslapis pasirašytas įtariamojo, jo gale yra įrašas „Perskaičiau surašita teisingai“. Protokole nurodyta, kad jis matė, jog rankoje E. B. laiko dujinį pistoletą, nes dar prieš tai minėjo jog turi ginklą. Nežino iš kur jis tą ginklą gavo. Viduje E. B. iš karto pastūmė ten buvusią moterį į kambarį ir paguldė ant lovos, kad ji nesipriešintų ir nešauktų pagalbos. Rankoje jis laikė dujinį pistoletą. Kur jis padėjo tą dujinį ginklą jis jo neklausinėjo. 2010-06-21 įtariamojo apklausos metu A. K. (jam 2010-06-21 buvo pareikštas įtarimas ir pagal BK 180 str. 3 d.), parodė, kad jis (t.4, b.l. 21-23) suprato jam pareikšto įtarimo esmę, savo kaltę pripažįsta pilnai, laikosi savo anksčiau duotų parodymų per ankstesnes apklausas. Protokole įrašyta „Perskaičiau, surašita teisingai“, įtariamojo pasirašyta ir po įtarimų tekstu. 

A. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad ginklo neturėjo, protokolo negalėjo perskaityti dėl neaiškaus rašto, todėl jį perskaitė tyrėja, paneigia ir liudytojos O. J. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuri parodė, kad (t.7, b.l. 138-139) tyrimą dėl plėšimo su šaunamuoju ginklu atliko nuo pradžios iki pabaigos. A. K. skaitė kiekvieną bylos dokumentą, skaitė ir įtariamojo apklausos protokolą, jis turi patirties teisėsaugos institucijose, aklai viskuo nepasitikėjo, skaitė kiekvieną dokumentą, išrašą, jos raštas aiškus, dalyvavo ir advokatas apklausos metu.

Minėti įrodymai parodo, kad A. K. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad nei jis, nei E. B. neturėjo ginklo yra nenuoseklūs, kadangi prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad jis matė, jog rankoje E. B. laiko dujinį pistoletą, jis dar prieš tai minėjo jog turi ginklą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. paaiškino (t.7, b.l. 12-13), kad su A. K. yra pažystamas 10-15 metų, jokio ginklo nebuvo ir jis negrasino, surišo tą moterį lipnia juosta ir viskas, psichinio ir fizinio smurto nebuvo, jis pats laikė moterį, A. K. jam nepadėjo to daryti. Dujinio pistoleto neturėjo. Apie plėšimą (t.7, b.l. 75) kalbėjo su motina telefonu, motina klausė kaip, kas, jis papasakojo. Jis buvo Vokietijoje, skambino gal po 2 mėnesių po plėšimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis išklausęs įrašą (47 pokalbis) (t.7, b.l. 140) patvirtino, kad tai jo balsas, kalba su motina, motinai pasakojo kuo jį kaltiną. Iš byloje esančios 2010-02-02 20:11:48 suvestinės Nr. 1 (vertimo iš rusų kalbos) (t.2, b.l. 123-127) matyti, kad vyko toks pokalbis: „O ką jūs ten pridirbote?“ „Ai, ten ginkluotas apiplėšimas“ „Tai jūs buvote dviese“ „Taip, aišku, tik negaliu suprasti, iš kur jie, nu ar kamera, ar kas, velniai žino, kol kas nežinau, matai, aš pats nesuprantu kodėl. Bet jie viską žino, trumpiau tariant“ Iš šio pokalbio matyti, kad E. B. neteigia, kad jam nepagrįstai inkriminuotas ginkluotas apiplėšimas, kad jis ginklo neturėjo, bet nurodo, kad „Ai, ten ginkluotas apiplėšimas“ ir „jie viską žino“, kas, įvertinus parodymų visumą, patvirtina, kad jam pateiktas įtarimas buvo detalus ir atspindintis tikrovę, kad apiplėšimas buvo ginkluotas.

Ikiteisminio tyrimo, 2010-04-10 įtariamojo apklausos metu E. B. parodė (t.3, b.l. 56), kad parodymų neduos. Ikiteisminio tyrimo, 2010-05-24 įtariamojo apklausos metu, E. B. parodė (t.3, b.l. 57-59), kad jokio ginklo tą vakarą nei jis, nei A. K., neturėjo. Analogiškus parodymus jis davė ir 2010-06-14 įtariamojo apklausos metu (t.3, b.l. 63). Aplinkybė, kad nuteistasis ne iš pat pradžių davė parodymus leidžia manyti, kad jis svarstė kokius parodymus duoti.

Nukentėjusioji S. K. jau nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu atlikimo dieną, 2009-12-09 protokole-pareiškime (t.1, b.l. 7) nurodė, kad vyriškis jai užčiaupė ranka burną, prie jos smilkinio prikišo daiktą, panašų į pistoletą, įstūmė ją į kambarį. Ikiteisminio tyrimo, 2009-12-09 liudytojo apklausos metu ji parodė (t.1, b.l. 60-61), kad pirmas vaikinas jai iš karto savo ranka užčiaupė burną ir įstūmė į pirmą kambarį. Po to paguldė ant grindų, lipnia juosta užklijavo burną, surišo rankas už nugaros ir įrėmė daiktą, panašų į pistoletą, jai į smilkinį, pasakė, kad tylėtų, nes kitaip liks invalidė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. K. parodė (t.7, b.l. 17), kad jie patys atidarė duris, įrėmė į ją ginklą, paguldė ant žemės, užklijavo burną, surišo rankas, grasino. Atpažįsta E. B., jis buvo su ginklu, - ginklą įrėmė jai į smilkinį ir surišo. Ginklas buvo mažas, kaip jai atrodo su duslintuvu, grasino tame pačiame kambaryje, prie durų. Ginklas buvo su duslintuvu (t.7, b.l. 66-67), duslintuvą tikrai matė, nežino ar jis buvo tikras, ar ne.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais apimtyje kad jai buvo įremtas ginklas į smilkinį – jie buvo duoti įvykio dieną, yra nuoseklūs, nukentėjusioji su nuteistaisiais anksčiau pažįstama nebuvo, todėl ji neturėjo jokio pagrindo melagingai apkalbėti E. B. ir A. K. dėl jos atžvilgiu įvykdyto plėšimo panaudojant ginklą.

Nuteistųjų kaltės nepaneigia ir nenuoseklūs A. K. parodymai, E. B. parodymai, prieštaraujantys nukentėjusiosios parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams, kadangi jie nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, juos paneigia nukentėjusiosios S. K. parodymai, kuriais teismas tiki.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju realių abejonių, kad ginklas buvo tikras kolegijai nekyla – nuteistieji pirmosios instancijos teismo posėdyje neprisipažino naudoję ginklą, nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat neparodė, kad naudojo ginklo imitaciją ar ginklą netinkamą naudoti pagal paskirtį, pas nuteistuosius kratų metu nebuvo rasta ginklo imitacija ar netinkantis naudoti pagal paskirtį ginklas, tokio ginklo nuteistieji nepateikė, tačiau priešingai – ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad E. B. plėšimo metu naudojo dujinį pistoletą, o E. B. savo motinai prasitarė, kad „ten ginkluotas apiplėšimas“ ir „jie viską žino“, kas iš dalies patvirtina, kad jam žinomi įtarimai jam nekėlė didelių abejonių jų pagrįstumu. Šiuo atveju, kolegija neturi pagrindo abejoti dėl plėšimo metu panaudoto ginklo tikrumo, kadangi tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, - ginklas buvo panašus į pistoletą, buvo su duslintuvu. Atkreiptinas dėmesys, kad duslintuvo funkcinė paskirtis yra slopinti garsą (šviesą), kurie paprastai atsiranda sprogstamųjų medžiagų produktų degimo metu, kurio metu atsiranda ir slėgio jėga, t.y. vykstant šūviui iš šaunamųjų ginklų ir paprastai neatsiranda ir neslopinami veikiant nešaunamiesiems ginklams (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija Šaunamąjį ginklą apibrėžė kaip (2 str. 2 d.) įrenginį ar daiktą, sukonstruotą ar pritaikytą kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (iš esmės analogiškai šaunamasis ginklas apibrėžiamas šiuo metu galiojančioje minėto įstatymo redakcijoje (2 str. 49 d.), šaunamiesiems ginklams minėtame įstatyme taip pat priskiriami dujiniai pistoletai). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji objektą panašų į pistoletą naudojo kaip ginklą, - įrėmė nukentėjusiajai į smilkinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir be paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo, susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolų duomenų, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog nukentėjusiajai S. K. buvo grasinta šaunamuoju ginklu, o nuteistųjų naudotas ginklas nebuvo rastas arba pateiktas nuteistųjų, todėl priskyrimas šaunamųjų ir kt. ginklų kategorijai ir nebuvo nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada, be to, vertinant byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, priskyrimas naudoto ginklo šaunamųjų ginklų kategorijai, jo tinkamumas naudoti pagal paskirtį, kolegijai nekėlė abejonių.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. ir A. K. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. B. turėjo tikslą neteisėtai įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą - metadoną, nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 3 d. iš slaugytojos S. Ž. paimdama neteisėtai įsigijo 975 ml (kas atitinka 0,975 g) narkotinės medžiagos - metadono, po ko 2010 m. sausio 14 d., 17.43 val., neteisėtai įsigijo 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono, tačiau nepagrįstai šiuos veiksmus vertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką.

E. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji (t.7, b.l. 76) už sūnų paėmė 800-870 ml metadono, tikslaus kiekio neatsimena, metadoną ėmė todėl, kad sūnus buvo išvažiavęs, artėjo šventės, metadoną paėmė šventėm, sūnus sakė, kad grįš. Metadonas namuose stovėjo pusę metų, nuo gruodžio 5 dienos, 2010 m. sausio 14 d. gal poliklinikoje ir buvo, metadoną ėmė vieną kartą. Šiais jos paaiškinimais apimtyje, kad ji už sūnų paėmė 800-870 ml metadono netikėti nėra pagrindo, juos patvirtina bylos medžiaga.

                            Tačiau nors pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. aiškino, kad ji po naujųjų metų, 2011-01-14 metadono neėmė (t.7, b.l. 17), šiais jos paaiškinimais kolegija netiki, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma - nuteistojo A. K. paaiškinimai, iš dalies S. Č. parodymai, S. Ž. parodymai ir N. M. paaiškinimai apie jos paimtą metadono tirpalo kiekį, rasto pas ją kratos metu metadono kiekis ir jo tirpalo tūris, pačios E. B. pokalbiai su sūnumi E. B., N. M.. Šia esančių įrodymų visuma kolegija abejoti neturi pagrindo, kadangi nenustatyta, kad A. K. ir S. Č. būtų turėję ryšį ar bendravę su S. Ž. ir N. M., minėtų asmenų motyvo apkalbėti nuteistąją, nebuvo logiškos priežasties telefoninio pokalbio su sūnumi metu pačiai nuteistajai save apkalbėti. 

Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (t.7, b.l. 15) jis E. B. paklausė gal pas ją yra užsilikę metadono. Ji jam davė metadono, jis jo nepirko, nesakė, kad sumokės. E. B. jam davė metadono, metadonas buvo mažame buteliukyje, jis metadono programoje neįrašytas. Ikiteisminio tyrimo, 2010-06-03 įtariamojo papildomos apklausos metu (t.4, b.l. 19-20) A. K. parodė, kad jau apie metus vartoja narkotikus. E. prieš išvykdamas į Vokietiją jam minėjo, kad jis metadono negeria ir metadono gali būti namuose. Tą dieną, kai buvo užvažiavęs pas E. B. į namus pasikalbėti apie E. (praėjus maždaug mėnesiui po įvykdyto plėšimo), pokalbio metu jis paklausė gal ji turi metadono. Ji jam tą dieną davė 300 ml. metadono. Iš jos paėmė plastikinį buteliuką 0,33 litro talpos, o ten jis buvo beveik pilnas. Metadoną suvartojo pats. Šiais  A. K. paaiškinimais apimtyje, kad jam E. B. davė mažą buteliukį metadono tirpalo, kuriame metadono kiekis, tikėtina, kaip bus matyti iš išdėstyto, neviršijo 0,4 g, netikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra pakankamai nuoseklūs, juos patvirtina byloje esančių įrodymų visuma - iš dalies S. Č. parodymai, S. Ž. parodymai ir N. M. paaiškinimai apie E. B. paimtą metadono tirpalo kiekį, rasto pas ją kratos metu metadono kiekis ir jo tirpalo tūris, pačios E. B. pokalbis su sūnumi E. B..

Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. Č. parodė (t.7, b.l. 19), kad buvo pas E. B., žinojo, kad E. gaudavo metadono, jis nuvažiavo pas ją, paklausė, gal turi metadono, ji jam metadono nepardavė, E. B. sakė, kad jai skolingas A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. S. Č. ikiteisminio tyrimo, 2010-05-25 liudytojo apklausos metu, (t.2, b.l. 48-49) parodė, kad nenorėjo vartoti metadono, nes tarp narkomanų susidarė nuomonė, jog nuo metadono dar blogesnė savijauta negu nuo kitų narkotikų. 2010 metų sausį, vasarį ar kovą A. K. prasitarė, kad namuose, pas E. B. matė ar tai du litrus, ar tai du butelius su metadonu, pridūrė, jog pirko pas E. B. metadoną, po to davė jos mobilaus telefono numerį, pokalbio metu jis klausė ar turi vandens, nesakė žodžio metadonas, ji atsakė, kad neturi, tačiau pokalbio pabaigoje pasakė, kad pas ją užvažiuotų. A. K. paaiškino, kad jis pas ją nupirko pusę litro metadono, bet nesumokėjo visos pinigų sumos ir liko skolingas 170 litų. Kai jis atvažiavo, ji visą valandą skaitė moralą ir sakė, kad A. K. neatvežė jai pinigų už metadoną ir jai skolingas. Dar klausinėjo už kiek galima parduoti pusę litro metadono, jis atsakė kad už 200-250 Lt. Šiais liudytojo parodymais apimtyje, kad tiek E. B., tiek A. K. jam sakė, kad A. K. liko skolingas E. B. už metadoną (metadono kiekis galėjo būti apie pusė litro), kad E. B. S. Č. nepardavė metadono, netikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje nustatytus duomenis, parodo, kad E. B. tyčia nebuvo vien tik metadoną platinti už pinigus.

              N. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (t.7, b.l. 17) E. B. į metadono programą įtrauktas nuo 1999 metų. E. B. buvo porą kartų. Jai buvo išduotas metadonas. Sausio 14 d. B. buvo atėjusi paskutinį kartą. Pasakė, kad kadangi nėra žinių, kur yra E. B., jis bus ištrintas iš pakaitinės metadono programos. Už metadoną pasirašė seselė S. Ž.. Nežino ar E. B. pasirašė sausio 14 d. Metadoną išduodavo kartą į savaitę, pažeidus taisykles, kiekvieną dieną. 2010 m. sausio 14 d. su E. B. bendravo (t.7, b.l. 76), nes slaugytoja klausė, ar gali išduoti metadoną. Sausio 18 d. E. B. buvo pašalintas iš Metadono programos. Viso E. B. buvo išduota 1270 ml metadono. Negalėjo taip būti, kad 2010 m. sausio 14 d. slaugytoja neišdavė metadono B.. Ji 2010 m. sausio 14 d. į kortelę įrašė įrašą apie metadono išdavimą ir E. B. pašalinimą iš programos. Ji nežinojo (t.7, b.l. 137), kad E. B. nėra Lietuvoje. Šiais paaiškinimais apimtyje, kad 2010 m. sausio 14 d. su E. B. bendravo (t.7, b.l. 76), nes slaugytoja klausė, ar gali išduoti metadoną, sausio 18 d. E. B. buvo pašalintas iš Metadono programos, netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina 2010 m. sausio 14 d. pokalbio suvestinė Nr. 1, liudytojos S. Ž. parodymai, kiti bylos duomenys.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. Ž. parodė, kad (t.7, b.l. 20) E. B. buvo skiriama po 75 ml metadono; metadonas išduodamas vieną kartą per savaitę, metadono atsiimti ateidavo E. B., paskutinį kartą lankėsi 2009 m. gruodžio mėnesį, sakė, kad išvažiuoja į užsienį. Vietoj jo pirmą kartą atėjo atsiimti metadono jo mama, antrą kartą atėjo gruodžio pabaigoje, metadoną E. B. išdavė du kartus, po policijos pareigūnų atvykimo E. B. metadono vėl išdavė su gydytojos leidimu, atrodo 300 ml, metadoną išdavė E. B. atsineštame buteliuke nuo mineralinio. Sakė, kad ateis, pasirašys žurnale kitą dieną, E. B. žurnale nepasirašė, nes jos daug kalbėjo. Ji nurodė, kad metadono programoje jų įstaigoje dabar yra 11 pacientų (t.7, b.l. 132), t.y. nedaug, kas rodo, kad liudytoja S. Ž. ir nuteistoji N. M. galėjo pakankamai gerai atsiminti apie E. B. išduotą metadoną. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė teisingus. S. Ž. ikiteisminio tyrimo, 2010-05-18 liudytojos apklausos metu, parodė, kad (t.1, b.l. 184, 187) atvyko E. B. ir jos paprašė duoti vėl jai metadono, ji pasakė, kad lankėsi policijos pareigūnai, kad metadono duoti negali, bet E. B. paskambino gydytojai N. M. ir paprašė metadono, pasikalbėjusi su gydytoja jai padavė savo telefoną ir ji paklausė ar gali duoti E. B. kelioms dienom metadono, pokalbio turinio nepamena, bet gydytoja pasakė duoti kelioms dienom metadono, bet duoti mažesnį kiekį. Ji į E. B. atsineštą butelį įpylė 300 ml metadono, už tą kiekį E. B. jai nepasirašė, tačiau žadėjo tai padaryti kitą dieną, bet neatėjo. Šiais S. Ž. parodymais apimtyje, kad ji metadoną E. B. išdavė du kartus, po policijos pareigūnų atvykimo E. B. metadono vėl išdavė su gydytojos leidimu, atrodo 300 ml, metadoną išdavė E. B. atsineštame buteliuke nuo mineralinio, netikėti kolegija neturi pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, juos patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, nėra žinomas joks S. Ž. motyvas apkalbėti nuteistąją.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. paaiškino, kad (t.7, b.l. 13) 2009 metais vienai dienai gaudavo 75 ml metadono dozę, metadoną imdavo kiekvieną dieną, gydėsi pas gydytoją N. M., metadoną išduodavo seselė, vartojo metadoną ir amfetaminą vienu metu, metadonas jam buvo skiriamas 10 metų, 10 metų jį prižiūrėjo N. M.. Ikiteisminio tyrimo, 2010-05-04 įtariamojo apklausos metu E. B. parodė (t.3, b.l. 57, 59), kad jam buvo patogu šioje programoje, nes kai jau neturėjo pinigų narkotikams, jau kraštutiniu atveju, vartodavo metadoną. 2004 metais, kai gulėjo ligoninėje su išpjaustytais trombais, motina ėmė  už jį metadoną, o šiaip metadoną imdavo pats. Šiais E. B. paaiškinimais apimtyje, kad jis gydėsi pas gydytoją N. M., metadoną išduodavo seselė, vartojo metadoną, metadonas jam buvo skiriamas apie 10 metų, netikėti nėra pagrindo.

Byloje yra 2010 m. sausio 14 d. suvestinė Nr. 1 (t.2, b.l. 107-112), 2010-01-14 17:42:53 pokalbis Nr.104, kuris buvo pagarsintas pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.7, b.l. 140) ir E. B. parodė, kad turbūt tai jos balsas, kalba turbūt su gydytoja N. M. apie metadoną. Ji norėjo paimti dar metadono, bet nepaėmė. Iš minėtos suvestinės (teksto lietuvių kalba) matyti, kad E. B. pokalbio metu nurodė, kad „nežino kiek jis ima, bet nori paimti mažiau, daug mažiau“, „per pusę, bent jau kokių 40, 50“. Gydytoja S. sako, kad „Nu vobščem davai duodam per pusę dabar, pusė duodi ir viskas“. Iš minėtos išklotinės taip pat matyti, kad E. B. pokalbio metu yra šalia S. Ž., t.y. poliklinikoje, jos noras paimti metadono ir gydytojos leidimas E. B. išduoti metadono, taip pat tai, kad E. B. sužinojo, kad E. B. bus pašalintas iš metadono programos (gydytoja sako, kad „iš viso iš programos jis privalės išeiti štai ir viskas“).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. išklausęs įrašą (47 pokalbis) (t.7, b.l. 140) patvirtino, kad tai jo balsas, kalba su motina. Iš byloje esančios 2010-02-02 20:11:48 suvestinės Nr. 1 (vertimo iš rusų kalbos) (t.2, b.l. 123-127) matyti, kad E. B. parodė, kad „Dlinij“ turi pinigų, supranti“, „Na, kaip tai kas, na nieko sau, duos pinigų... litų“, „Ten dvidešimt šeši tūkstančiai dviem, supranti?“, o E. B. savo sūnui pasakė, kad „aš žinau tik vieną, kad jis pasiėmė iš manęs metadoną ir pasakė at... (originale: ?p?...)“.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendis nėra grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais (BPK 302 str. 2 d.).

Iš byloje esančio psichikos sveikatos centro E. B. žurnalo nuorašo matyti, kad E. B. pasirašiusi už 13x75, t.y. 975 ml. (0,975 g.) (t.1, b.l. 172-173) metadono, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2010-06-17 specialisto išvados Nr. 140-(3961)-IS1-4696, pas E. B. bute, esančiame Taikos g. 52-14, Vilniuje, bespalviame skystyje iš plastikinio butelio buvo 0,881 g. metadono, o skysčio tūris buvo 970 ml. (t.2, b.l. 26-27), t.y. neatitiko nei nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 3 d. E. B. paimto metadono tirpalo nei tūris, nei koncentracija, o pas E. B. buvo paimta 0,881 g. metadono, kas atitiktų 881 ml. metadono tirpalo, t.y. 94 ml tirpalo (apie 9,64 procentai) mažiau nei buvo išduota. Atsižvelgus į išdėstytą, tai, kad netikslinga ir nelogiška būtų nupilti iš minėto plastikinio indo metadono tirpalą, kai turimas atskiras indas su 300 ml metadono, į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų sausio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną iš E. B. gavo 300 ml (kas atitinka 0,300 gr.) narkotinės medžiagos – metadono, darytina išvada, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. B. metadoną A. K. išplatino po 2010 m. sausio 14 d., apie 17.43 val., t.y., kad ji vienu metu laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,275 g. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo, 2010-06-03 įtariamojo papildomos apklausos metu (t.4, b.l. 19-20), kad E. B. praėjus maždaug mėnesiui po įvykdyto plėšimo davė jam 300 ml. metadono, iš kurių matyti, kad metadoną jis gavo maždaug 2010-01-09. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. B. nebuvo nuteista už didelio kiekio narkotinės medžiagos - 1,275 g metadono laikymą, o nuteista už neteisėtą įsigijimą didelio kiekio narkotinės medžiagos - 1,275 g metadono tikslu platinti.

Kai nevienkartinį psichotropinių medžiagų įgijimą iš to paties šaltinio ir pardavimą tam pačiam asmeniui lemia kaltininko noras kuo didesnį tos psichotropinės medžiagos kiekį išplatinti, siekiant kuo daugiau uždirbti, tokie veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007). Tačiau vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2010), kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007). 

Bylos medžiaga nepatvirtina, jog nuteistosios E. B. padarytus nusikalstamus veiksmus siejo vieningas jos sumanymas. Įrodymai rodo, kad kiekvienu narkotinių medžiagų įgijimo atveju susiformuodavo savarankiška tyčia. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, negalima daryti neginčijamos išvados, kad E. B. turėjo vieningą tyčią įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,275 g metadono. Priešingai, minėtą išvadą paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma – tai, kad, kaip E. B. ir parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.7, b.l. 1516), jos sūnaus nebuvo per šventes, artėjo labai daug šventinių ir išeiginių dienų, ji nuėjo pas gydytoją N. M. ir paprašė, kad leistų seselei duoti metadoną, 970 ml. metadono netilpo į jos atsineštą tarą (kas rodo, kad ji tada neturėjo tyčios įgyti net tokiam kiekiui), todėl metadoną davė dideliame plastikiniame butelyje. Apeliaciniame skunde ji nurodė, kad prašydama išduoti jai jos sūnaus gydymui priklausantį metadoną, paaiškinusi, jog sūnus yra kažkur išvykęs ir matomai pats atsiimti metadono į polikliniką neatvyks, artėja Kalėdų ir Naujųjų Metų išeiginės (poliklinika per išeigines nedirba), o per šventes namo grįžęs sūnus reikalaus metadono, t.y. tai rodo, kad jos tyčia 2010-01-14 paimti narkotinių medžiagų susiformavo iki to laiko negrįžus jos sūnui per šventes, be to, kaip matyti iš byloje esančio psichikos sveikatos centro E. B. žurnalo nuorašo, E. B. pasirašiusi už 13x75, t.y. 975 ml. (kas atitinka 0,975 g) metadono, ji metadoną buvo paėmusi tik iki 2010-01-03 d. imtinai, o dar paimti metadono pasirodė daug vėliau – tik 2010-01-14, t.y. po ženklaus laiko tarpo, kas rodo, kad jau buvo susiformavusi nauja tyčia. Iš byloje esančios 2010 m. sausio 14 d. suvestinės Nr. 1 teksto lietuvių kalba (t.2, b.l. 107-112) 2010-01-14 17:42:53 pokalbio Nr.104, kuris buvo pagarsintas pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.7, b.l. 140) ir E. B. parodė, kad turbūt tai jos balsas, kalba turbūt su gydytoja N. M. apie metadoną, matyti, kad E. B. gydytojai teigė, kad nežino kiek jis ima, bet nori paimti mažiau, daug mažiau“, „per pusę, bent jau kokių 40, 50“, t.y. ji vengė vienu metu turėti (t.y. ir paimti) didelį kiekį narkotinių medžiagų, kas patvirtina, kad ji nesiekė padaryti BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Be to, pas ją rastą metadoną ji laikė tikėdamasi jį išplatinti sūnui – E. B. (ką rodo ilgas minėto metadono laikymo laikas, tai, kad ji jo neplatino jo net S. Č. prašant parduoti jam metadono), nesiekdama turtinės naudos, o, kaip matyti ir iš jos pokalbių su gydytoja, sūnumi turinio, kad jos sūnus vėl nepradėtų vartoti kitų narkotinių medžiagų. Todėl darytina išvada, kad nėra neginčijamai patvirtinančių E. B. kaltę įrodymų, kad ji 975 ml (kas atitinka 0,975 g) ir 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono paėmė esant vieningai tyčiai, o priešingai, yra įrodymų, kad kiekvienu narkotinių medžiagų įgijimo atveju susiformuodavo savarankiška tyčia, todėl jos veiksmai paimant 975 ml (kas atitinka 0,975 g) ir 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 260 str. 1 d. (sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos  apsaugos ministro 2003 m.  balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis metadonas (methadone) didelis kiekis yra daugiau kaip 1 g šios medžiagos), kas, šiuo atveju, švelnina E. B. padėtį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 patvirtinto Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašo 16. p. gydančiojo gydytojo sprendimu, pacientui susirgus ir ambulatoriškai gydantis namie (pristačius šį gydymą patvirtinantį dokumentą iš pirminės sveikatos priežiūros ar kitos ASPĮ), pakaitiniai opioidiniai vaistiniai preparatai gali būti išduoti paciento artimiesiems, apie tai pažymint paciento medicininiuose dokumentuose. Gydytojas prieš tai privalo įsitikinti šios priemonės reikalingumu. Šiuo atveju, E. B. suprato, kad jos sūnus neserga, yra kažkur išvykęs, pats gali savarankiškai judėti ir atvykti pasiimti jam priklausančio metadono, ji pirmą kartą paėmė metadono net už 13 dienų (2009-12-22 – 2010-01-03), todėl turėjo suprasti, kad tai metadonas ilgesniam laiko tarpui negu dėl švenčių nedirba sveikatos apsaugos įstaigos, antrą kartą ėmė metadono tirpalą jau turėdama metadono tirpalo namie, t.y. ji akivaizdžiai neteisėtai įgijo narkotines medžiagas ir tai turėjo suvokti ir suvokė.

Atsižvelgus į išdėstytą,  E. B. veiksmai paimant 975 ml (kas atitinka 0,975 g) ir 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 260 str. 1 d. Dėl išdėstyto nuosprendis E. B. atžvilgiu keičiamas, nustatant, kad E. B., turėdama tikslą neteisėtai įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą - metadoną, 2009 m. gruodžio 22 d., viešojoje įstaigoje „K. p.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nurodė Psichikos sveikatos centro gydytojai N. M., jog jos sūnus E. B., kuris Vilniaus priklausomybės ligų centro Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu nuo 1999 m. įrašytas į pakaitinio gydymo metadonu programą ir viešosios įstaigos „K. p.“ psichikos sveikatos centre gauna metadoną, negali atvykti pasiimti jam paskirtų narkotinių medžiagų, o gydytojai N. M. šiuos duomenis įrašius į E. B. asmens sveikatos istoriją, ji laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 3 d. iš slaugytojos S. Ž. paimdama neteisėtai įsigijo 975 ml (kas atitinka 0,975 g) narkotinės medžiagos - metadono, kurį nugabeno į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), dalį kurio, 300 ml (kas atitinka 0,300 g), pardavė A. K., t.y. likusią dalį laikė savo namuose tikslu platinti, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Po ko E. B., turėdama tikslą neteisėtai įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą - metadoną, 2010 m. sausio 14 d., 17.43 val., viešojoje įstaigoje „K. p.“, (duomenys neskelbtini), Psichikos sveikatos centre, telefonu susitarusi su N. M., iš slaugytojos S. Ž. paimdama neteisėtai įsigijo 300 ml (kas atitinka 0,300 g) metadono, kurį nugabeno į namus, adresu: (duomenys neskelbtini) ir 970 ml (kas atitinka 0,881 g metadono), turėdama tikslą platinti, laikė savo namuose, iš kur 2010 m. gegužės 17 d. buvo paimtas kratos metu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistoji E. B. buvo įsitikinusi, kad metadoną įgijo teisėtai, kadangi nei gydytoja N. M., nei slaugytoja S. Ž. nesakė, kad ne ligoniams metadono išduoti negalima, įvertinus aptartas aplinkybes, yra nelogiškas ir nepagrįstas, be to, sutinkamais su BK 2 str. 2 d., įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Atsižvelgus į išdėstytą, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad E. B. po 2009-12-22 nei pas N. M., nei pas S. Ž. nesilankė, kad teismas nesigilino ir į jos bei N. M. telefoninio pokalbio įrašo turinį, kadangi iš pokalbio turinio matyti, kad pokalbis vyksta ir dėl metadono, priklausančio sūnaus gydymui, išdavimo jai. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esančių įrodymų visumą apie E. B. nusikalstamus veiksmus. Skundo argumentas, kad peršasi prielaida, kad N. M., S. Ž., A. K., siekdami išvengti atsakomybės už daug sunkesnius nusikaltimus, sudarė sandėrį su policijos pareigūnais ir sumaniai „pakišo“ E. B., nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra, be to, neaišku už kokius nusikaltimus atsakomybės jie norėjo ar galėjo norėti išvengti ir kodėl dėl to turėjo apkalbėti nuteistąją.

Dėl bausmių

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą

Nuteistasis A. K. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 str. 1 d., 259 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 str. 3 d., 11 str. 5 d.), pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal BK 182 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. padarytas nusikalstamas veikas, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. K. asmenybė charakterizuojama neigiamai: jis anksčiau teistas 5 kartus (t.4, b.l. 65-69, 72-76, 79-81, 82-85, 88-91, 93-97), baustas administracine tvarka (t.4, b.l. 63-64), vartoja narkotines medžiagas, aukštesniojo išsilavinimo, kartais dirba (t.4, b.l. 105-106), kaip matyti iš liudytojos B. G. parodymų, pas ją (t.7, b.l. 77-78) A. K. dirbo nuo 2009 m. vasario mėnesio pusantrų metų, dažnai išeidavo nemokamų atostogų, jis buvo sąžiningas, drausmingas, neturėjo jokių konfliktų, A. K. atleido gal po trijų dienų po tyrėjo skambučio (t.7, b.l. 9). A. K. buvo Marijampolės apylinkės teismo 2008-09-03 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 11 mėn. 20 d. bausmės, 2009-08-24 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos ir nepraėjus ir metams padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. K. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl jam pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės (tai vienintelė BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui ir bausmes ženkliai mažesnes nei BK 180 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu. Tokia bausmė nelaikytina nei savo rūšimi, nei dydžiu aiškiai per griežta.

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, E. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau pagal BK 259 str. 2 d. paskyrė arešto bausmę, didesnę nei už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma maksimali arešto trukmė (BK 49 str. 3 d.).

Nuteistasis E. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 str. 3 d., 11 str. 5 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 259 str. 2 d.. E. B. asmenybė charakterizuojama neigiamai: jis ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 114-121), baustas baudžiamuoju įsakymu (t.3, b.l. 122, 127-128), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendžiu (t.3, b.l. 122-123, 139-141), duomenys apie 1987-03-27, 1995-02-27 ir 2008-10-26 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perkelti į registro archyvą, nedirba (t.3, b.l. 150), nuo 2009-12-04 įtrauktas į gyvenamąją vietos neturinčių asmenų apskaitą (t.3, b.l. 150-151, t.7, b.l. 8), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 1996-08-13 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės (t.3, b.l. 15).   Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant E. B. pagal BK 259 str. 2 d. arešto bausmę ir pagal BK 180 str. 3 d. minėto straipsnio sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurią pirmosios instancijos teismas paskyrė lygią BK 180 str. 3 d. numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmė, įvertinus aplinkybių visumą, nelaikytina aiškiai per griežta. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo, kaip prašoma apeliaciniame skunde, E. B. paskirtos bausmės dydį sumažinti iki minimalios bausmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 str. 2 d. paskyrė arešto bausmę, didesnę nei už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma maksimali arešto trukmė (BK 49 str. 3 d.), todėl bausmė keistina, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei BK 49 str. 3 d. už baudžiamąjį nusižengimą nustatomas arešto trukmės vidurkis – 20 parų arešto.

              Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 str. 2 d., kuriuos kvalifikuojant pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., jai skirtina nauja bausmė.

Nuteistoji E. B. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų nėra (nelaikytina, kad E. B. prisipažino pagal BK 260 str. 1 d., kadangi ji teigė, kad kratos metu pas ją buvo išimtas visas metadono kiekis, paimtas nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 3 d., tačiau nustatyta, kad buvo išimtas mažesnis metadono kiekis nei paimtas minėtomis dienomis). E. B. asmenybė charakterizuojama teigiamai: ji anksčiau neteista,  (t.5, b.l. 111), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.5, b.l. 113), dirba (t.5, b.l. 119, t.7, b.l. 9), aukštesniojo išsilavinimo. Be to, E. B. gim. (duomenys neskelbtini), t.y. yra pagyvenusio amžiaus, prastos sveikatos- nuo 1996-10-29 iki 1996-11-20 gydyta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro neurologijos skyriuje (t.5, b.l. 114) dėl kaklo ir juosmens srities osteochondrozės (L5-S1 šaknelinis sindromas, vyraujant dešinės pusės L5 pakenkimui), nusikalstamas veikas darė (ėmė narkotines medžiagas) siekdama, kad jos sūnus turėtų metadono ir vėl nepradėtų naudoti pavojingesnių narkotinių medžiagų, jos sūnus nusikalstamos veikos metu buvo įrašytas į pakaitinio gydymo metadonu programą ir viešosios įstaigos „K. p.“ psichikos sveikatos centre gaudavo metadoną (nuo 1999 m.), todėl šiuo atveju ji neteisėtai įgijo mažesnio pavojingumo narkotines medžiagas (metadoną) tikslu mažesnio pavojingumo pobūdžio platinimui – savo sūnui, vėliau tik mažą jų kiekį išplatino taip pat narkotines medžiagas vartojusiam asmeniui, kurių kitas kiekis liko ilgą laiko tarpą neišplatintas net ir esant sąlygoms jį išplatinti, narkotines medžiagas įgijo viešosios įstaigos „K. p.“ psichikos sveikatos centre, kas iš dalies patvirtina, kad jos veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ir mažiau pavojingi visuomenei. Įvertinusi šias aplinkybes, tai, kad BK 62 str. taikyti nėra teisinio pagrindo, kolegija daro išvadą, kad  vienintelės BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (54 str. 3 d.), todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, tai, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, skiria E. B. laisvės apribojimo bausmės rūšį, atsižvelgus į bausmės rūšies švelnesnį pobūdį, jos dydį nustatant ženkliai didesnį nei BK 48 str. 2 d. nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo E. B. atžvilgiu ir neteisingai paskirtos bausmės E. B. pagal BK 259 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ė:

nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistosios E. B. veiką iš BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas 975 ml - 0,975 g metadono įgijimas tikslu platinti, 300 ml – 0,300 g metadono pardavimas A. K.) ir 260 str. 1 d. (neteisėtas 300 ml – 0,300 g metadono įgijimas ir 970 ml – 0,970 g metadono laikymas tikslu platinti). Paskirti bausmes: pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas 975 ml - 0,975 g metadono įgijimas tikslu platinti, 300 ml – 0,300 g metadono pardavimas A. K.), pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimą 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pagal BK 260 str. 1 d. (300 ml – 0,300 g metadono neteisėtas įgijimas tikslu platinti ir 970 ml - 0,970 g laikymas tikslu platinti), pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimą 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. B. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Pripažintam kaltam ir nuteistam pagal BK 259 str. 2 d. E. B. paskirtą arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausmę sumažinti iki 20 (dvidešimties) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2011 01 07 nuosprendžiu paskirta pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimo 6 metams bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Stasys Lemežis

Teisėjai                                                                                       Leonarda Gurevičienė

   Daiva Pranytė-Zalieckienė