Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-495/2018

    Teisminio proceso Nr.1-03-6-00055-2016-9

     Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.;

2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistajam P. S.,

gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir P. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. S. pagal BK 219 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. P. S. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės dokumentus, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2016-10-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimą laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai perduoti nebus, 2016-11-04 raštiškai įformino dokumentų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus fiktyviai direktoriumi įdarbintam V. J., tai yra imitavo dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiam V. J., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1.1. Be to, P. S. nuteistas už tai, kad jis pagamino bei savo parašu patvirtino netikrus dokumentus, o būtent:

žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos V. J. parduodamos nebus, kad V. J. nesupranta pasirašomų dokumentų sukeliamų teisinių pasekmių, ir nežino apie jo - P. S. daromą nusikalstamą veiką, visus dokumentus pasirašo už pažadėtą piniginį atlygį, kad jam nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai - 26 867,61 eurai, nei apskaitos dokumentai,

- 2016-10-27 kaip vienintelis bendrovės akcininkas atleisdamas save iš direktoriaus pareigų, raštiškai įformino fiktyvią darbo sutartį Nr. 04, pagal kurią į direktoriaus pareigas fiktyviai priėmė V. J., patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafoje „Darbdavys“ ties įrašu „akcininkas P. S.“ bei davė šį dokumentą pasirašyti V. J.;

- 2016-10-27 surašė įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, pagal kuriuos fiktyviai bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį 26 867,61 EUR perdavė naujajam direktoriui V. J., patvirtino šiuos žinomai suklastotus dokumentus savo parašu pasirašydamas grafose „Duomenis perdavė“, „Pinigus perdavė“ ties savo vardu ir pavarde bei davė šiuos dokumentus pasirašyti V. J.;

-2016-11-04 surašė dokumentų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį V. J. perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafoje „Perdavė akcininkas“ ties savo vardu ir pavarde bei davė šį dokumentą pasirašyti V. J.;

- pateikė žinomai melagingus duomenis notarui V. Ž., kuris nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, 2016-11-09 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas P. S. parduoda V. J. už 2 896,20 EUR, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafose „...pretenzijų Pirkėjui dėl Parduodamų akcijų apmokėjimo, neturiu:“, „Parašai“ bei šalia parašydamas savo vardą ir pavardę bei parodė, kur šį dokumentą pasirašyti V. J..

1.3. P. S. nuteistas ir už tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 867,61 eurų materialinę žalą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, 2016-10-27 gražinęs į bendrovės kasą, jam kaip atskaitingam bendrovės asmeniui išduotas pinigines lėšas - 26 867,61 eurų, raštiškai įformino Įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, kuriuo neva perdavė fiktyviai direktoriumi įdarbintam V. J., 26 867,61 eurus, kurie buvo jo, kaip bendrovės kasininko žinioje, tai yra imitavo grynųjų bendrovės pinigų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nieko nežinančiam V. J., pinigų neperdavė, tokiu būdu juos pasisavino.

2. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti.

2.1. Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, remiantis tendencingai surinktais ir selektyviai įvertintais įrodymais, neįvertinus ir teisminio nagrinėjimo metu pažeidžiant rungtyniškumo principą net nepriėmus įrodymų, prieštaraujančių kaltinamojo akto teiginiams, viso proceso metu akivaizdžiai palaikant kaltinimo poziciją. Teismas iš esmės perkėlė į nuosprendį prokuroro pateiktą medžiagą bei jos vertinimą, įrodymus, esančius ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir gautus teismo posėdžio metu aptardamas ir vertindamas tik fragmentiškai, iš konteksto paimdamas atskiras dalis bei frazes, pagrindžiančias prokuroro formuojamą nuomonę dėl kaltės.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės jo kaltę, padarius jam inkriminuotas veikas, grindė kito nuteistojo V. J. parodymais. Kita vertus, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad V. J. apie įvykių aplinkybes pasakojo nenuosekliai, nelogiškai, painiojosi dėl įvykių eigos ir juose dalyvavusių asmenų vaidmens. V. J. akivaizdžiai klaidino teismą, pasakodamas apie atsiskaitymo su juo, vežimo į Šiaulius bei Kauną aplinkybes. Visiškai nelogiškai pasakojo apie tai, kad jam uždarbį, pasirašant reikiamus dokumentus, pasiūlė M., kuris po to supažindino su apeliantu, o jis (apeliantas) prisistatė N.. Apeliantas pažymi, kad Kaune gyvenančio asmens vardu M. jis iš viso nepažįsta, o prisistatyti N., kai V. J. pateikiami pasirašyti dokumentai su jo (apelianto) tikrais vardu ir pavarde, būtų net neprotinga.

2.3. Teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad V. J. akivaizdžiai melavo teigdamas, kad jis nieko nesupranta apie įmonių akcijų, turto pirkimo - pardavimo sandorius, dokumentų perdavimą - priėmimą, vadovavimą įmonėms ir pan. Šie jo teiginiai paneigiami bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktais dokumentais, gautais iš VĮ Registrų centras, kuriuose užfiksuota, kad V. J. įvairiais laikotarpiais buvo net penkių uždarųjų akcinių bendrovių akcininkas ir vadovas, buvo įgijęs ir realizavo nekilnojamojo turto objektus.

2.4. V. J. teigė, kaip nurodoma ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei kaltinamajame akte, kad jis (apeliantas) su juo, kaip N., bendravo skambindamas iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu, po didelių ginčų su prokuroru, pavyko gauti duomenis, kad šis telefono numeris registruotas Estijoje įregistruotos įmonės vardu, juo naudojosi bei registracija rūpinosi N. G.. Deja, nei jo, nei V. J. nurodyto M. ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas neieškojo ir neapklausė, teismas šių aplinkybių nuosprendyje net neaptarė.

2.5. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principus, akivaizdžiai vengdamas pridėti prie bylos jo ir gynėjo pateikiamą medžiagą, paneigiančią jo kaltę ir kaltinamojo akto teiginius. Tai padaryta net neteisingai teigiant, jog dalis medžiagos pateikiama ne valstybine kalba ir be vertimų į ją. Prašymai išreikalauti dokumentus, būtinus gynybinei pozicijai pagrįsti, buvo nuolat atmetami.

2.6. Nuosprendyje, teigiant, jog jis siekia išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, neteisingai atkartojamas kaltinamajame akte nurodytas melas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, nurodoma, jog versiją apie V. J. atvykimą su kitu asmeniu tamsios spalvos visureigiu jis sugalvojo bylą nagrinėjant teisme. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, nedalyvaujant gynėjui, nurodė, kad juos duos vėliau. Tai užfiksuota jo apklausos protokole. Deja, ikiteisminio tyrimo pareigūnas jo po to nebeapklausė, o prokuroras jo siekį pasinaudoti teise į gynybą traktavo kaip atsisakymą duoti parodymus.

2.7. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas. Kartu naikintina ir nuosprendžio dalis dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, remiantis tendencingai surinktais ir selektyviai įvertintais įrodymais, neįvertinus ir teisminio nagrinėjimo metu, pažeidžiant rungtyniškumo principą, net nepriėmus įrodymų, prieštaraujančių kaltinamojo akto teiginiams, viso proceso metu akivaizdžiai palaikant kaltinimo poziciją.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, iš naujo juos įvertinusi, neturi pagrindo sutikti, kad apeliantui apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje duomenys tikrinami atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes, atliekant toje byloje įmanomus atlikti proceso veiksmus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės atitinka minėtus BPK reikalavimus, vien tai, kad šis vertinimas nepalankus nuteistajam, neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

4.3. Priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi kito nuteistojo V. J. parodymais. V. J. apklausiamas viso proceso metu dėl esminių įvykių aplinkybių nuosekliai parodė, kad jis, pažįstamam M., kurio nei pavardės, nei gyvenamosios vietos nežino, pasiūlius, sutiko už atlygį pasirašyti kažkokius dokumentus, nes tuo metu neturėjo pastovaus darbo, jam buvo reikalingi pinigai. V. J. parodė, jog dėl dokumentų pasirašymo jis bendravo su šiauliečiu, kuris jam prisistatė N. vardu. N. jam skambindavo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš V. J. parodymų, nusivežus jį į Šiaulius, kažkokiame ofise jis pasirašė N. jam duotus dokumentus. Pasirašinėdamas dokumentus, jis jų neskaitė, bet matė, kad dokumentuose buvo kažkas parašyta. Kur pasirašyti jam parodė N.. N. jam pasakė, kad jis bus bendrovės direktoriumi, tačiau nepasakė kokios. V. J. pateikus susipažinti dokumentus, jis patvirtino, kad 2016-10-27 darbo sutartyje Nr. 04, 2016-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo akte Nr. 1 ir 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo akte Nr. 2, 2016-11-04 dokumentų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašai. Be kita ko, V. J. parodė, kad po dokumentų pasirašymo ofise, N. jį nusivežė pas notarą Šiauliuose, notaro pavardės ir adreso nežino. Pas notarą jis kartu su N. taip pat pasirašė kažkokius dokumentus, po ko jį parvežė atgal į Kauną ir sumokėjo 50 Eur. Nuteistajam V. J. pateikus 2016-11-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą (duomenys neskelbtini) notarų biure, pastarasis patvirtino, kad sutartyje yra jo parašas. Pasak V. J., jis N. nurodymu kartu su pastarojo pažįstamu (teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad byloje liudytoju apklaustas R. G. yra būtent tas asmuo, kuris kartu su juo ėjo į Registrų centrą) buvo nuėjęs ir į Registrų centrą, kur taip pat pasirašinėjo kažkokius dokumentus, už ką taip pat gavo 50 Eur atlygį. V. J. patvirtino, kad 2016-11-04 prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2016-11-09 vienintelio akcininko sprendime, 2016-11-16 prašyme registruoti juridinių asmenų registre yra jo parašai. Apklausiamas V. J. parodė ir tai, kad jis nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudas ir bendrovės grynieji pinigai, jis šių daiktų ir pinigų negavo ir neperėmė, nes neketino tapti jokios įmonės direktoriumi, jis tik pasirašė jam pateiktuose dokumentuose, kad gautų pažadėtą piniginį atlygį. Taip pat jis nemokėjo ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų 2896,20 Eur, nes tokių pinigų neturėjo ir neturi (t. 1, b.l. 66-67; t. 2, b.l. 40-41, 139-141).

4.4. Netikėti pirmiau išdėstytais nuteistojo V. J. parodymais apie tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo – pirkimo sandoris buvo fiktyvus, realiai jis šios įmonės neįgijo ir 2016-11-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos 2896,20 Eur sumos už akcijas nesumokėjo, netapo jos direktoriumi, 2016-11-04 dokumentų perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-27 įmonė kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 1, 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo akte Nr. 2 nurodyti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudas ir grynieji pinigai – 26 867,61 Eur, jam nebuvo perduoti, nėra pagrindo, kadangi šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

4.5. V. J. parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu atpažino asmenį, kuris jam prisistatė N. vardu ir kurio prašymu jis pasirašinėjo dokumentuose (t. 1, b.l. 70-74). Tiesa, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas surašytas nesilaikant BPK 192 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame nenurodyti visų parodytų atpažinti asmenų, tame tarpe ir atpažinto asmens, anketiniai duomenys. Kita vertus, sulyginus fotonuotraukoje užfiksuoto asmens atvaizdą su P. S. išvaizda natūroje, akivaizdu, kad V. J., kaip asmenį, pasivadinusį N. vardu, atpažino būtent apeliantą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. J. taip pat patvirtino, kad N. vardu jam prisistatęs ir prašęs pasirašyti dokumentuose asmuo yra būtent P. S. (t. 2, b.l. 139-141).

4.6. Byloje liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad 2016 m. rudenį, tikslesnės datos nepamena, iš pažįstamo P. S. sužinojo, kad jis parduoda savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. P. S. jam sakė, kad bendrovę tikrina Mokesčių inspekcija, viskas užtruko apie porą metų, todėl jis nori mesti verslą ir parduoda įmonę. Liudytojas patvirtino, kad P. S. prašymu buvo nuėjęs su bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nupirkusiu asmeniu (R. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad paminėtas asmuo buvo V. J.) į registrų centrą, kad įsitikinti, jog tinkamai įforminti dokumentai. Taip pat parodė, kad už Registrų centro suteiktas paslaugas sumokėjo pats liudytojas iš savo pinigų, kuriuos vėliau jam grąžino P. S.. Su V. J. Registrų centre lankėsi du kartus. Liudytojas R. G., be kita ko, parodė ir tai, kad P. S. jo taip pat buvo prašęs nuvykti paimti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso perregistravimo. Jis paskambinęs P. S. jam atsiųstu telefono numeriu ir sužinojęs, kad dokumentus reikia paimti Vilniuje, atsisakė P. S. padėti (t. 1, b.l. 76-77; t. 2, b.l. 139). Šis liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, jog susitikus prie Registrų centro su V. J., šis jam pasirodė panašus į asocialų asmenį. Tiesa, liudytojas R. G., teisiamojo posėdžio metu, po apelianto gynėjo užduoto klausimo, šią aplinkybę neigė. Kita vertus, iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas savo parodymus ne tik patvirtino parašu, bet ir rankraštiniu įrašu nurodė, kad iš jo žodžių parodymai surašyti teisingai, dėl protokole užfiksuotų aplinkybių nepareiškė jokių pastabų.

4.7. Kaip minėta, nuteistasis V. J. apklausiamas patvirtino, kad asmuo, prisistatęs N. vardu, jam skambindavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kategoriškai neigė naudojęsis paminėtu telefono numeriu. Nurodė, jog šis telefono numeris priklauso Estijoje registruotai įmonei, juo naudojosi ir registracija rūpinosi N. G..

4.7.1. Netikėti V. J. parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad veikų padarymo metu išankstinio apmokėjimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi V. J.. Mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas P. S., tuo tarpu liudytojas R. G. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų byloje gautas išankstinio apmokėjimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-01-20, išklotines, bei gautus duomenis sulyginus su kitomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatyta, kad tarp V. J. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir išankstinio apmokėjimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniai įvykiai užfiksuoti laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2017-01-18, t.y. iš esmės kaltinimuose nurodytu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu bei vėliau,  kuomet buvo pradėtas ir atliekamas nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 172-175, 178-179, 182-183, 184-196). Pastebėtina tai, kad be aplinkybių, jog su asmeniu, prisistačiusiu N. vardu dėl dokumentų pasirašymo bendravo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. apklausiamas parodė ir apie tai, jog pareigūnams jį iškvietus į apklausą, jis skambino N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pasiteirauti dėl kokios priežasties jis kviečiamas apklausai. Tą pačią dieną, kai vyko jo apklausa, N. jam skambino, domėjosi apie apklausą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. pirmą kartą byloje buvo apklaustas 2017-01-18 (t. 1, b.l. 66-67). Sprendžiant iš telekomunikacijų bendrovių pateiktų duomenų, V. J. jo naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apklausos laiko suderinimo iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, buvo skambinta 2016 m. lapkričio 11, 17, 18 dienomis. Tuo tarpu daugkartiniai telefoniniai kontaktai tarp V. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būtent ir užfiksuoti 2017 m. sausio 11, 17, 18 d. Pažymėtina šiame kontekste ir tai, kad išanalizavus V. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, jokių telekomunikacinių įvykių tarp šių telefono abonentų nenustatyta. Kai tuo tarpu P. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog dėl įmonės pardavimo bendravo ir telefonu, nepaneigė aplinkybės, jog bendravo su V. J., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai sąmoningai nutylėjo, kokiu telefono numeriu bendraudamas naudojosi (t. 2, b.l. 141-143).

4.7.2. Vertinant 4.7. punkte išdėstytų V. J. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2016-10-26 iki 2016-11-16, t.y. būtent kaltinimuose nurodytu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, užfiksuoti net 24 tarpusavio kontaktai tarp R. G. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Itin intensyvus bendravimas tarp paminėtų abonentų užfiksuotas prieš pat dokumentų pateikimą VĮ Registrų centrui 2016 m. lapkričio 4 ir 16 d. (t. 1, b.l. 44), taip pat šiomis dokumentų pateikimo dienomis. Tuo tarpu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina (to neneigia ir pats apeliantas), kad ne kas kitas, o būtent R. G. P. S. prašymu V. J. lydėjo į VĮ Registrų centrą. Iš P. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad 2016-11-04 taip pat yra užfiksuoti P. S. kontaktai su R. G. naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefoninių kontaktų metu paminėtu R. G. telefono numeriu buvo naudojamasi Kauno mieste. Be kita ko, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad po 2016-11-16 dokumentų pateikimo registrų centrui, daugiau jokių telefoninių kontaktų tarp R. G. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuota. Pažymėtina ir tai, kad analizuojant P. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išankstinio apmokėjimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, 2016-11-02 užfiksuoti ir šių dviejų telefono numerių tarpusavio kontaktai, du kartus buvo skambinta iš P. S. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbių trukmė 83, 93 sekundės) ir vieną kartą buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į P. S. priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

4.7.3. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad išankstinio apmokėjimo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kaltinimuose nurodytu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu naudojosi ne kitas asmuo, o būtent P. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikrojo vardo slėpimas nuo V. J., telefoninių kontaktų su V. J. metu naudojimasis ne jam priklausančiu telefono numeriu, buvo P. S. sugalvoti veiksmai. Apeliantui buvo puikiai žinoma, kad bendrovė turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, taigi, kad V. J. su juo vėliau nesusisiektų, jam prisistatė svetimu vardu bei pasinaudojo ne savo nuolat naudojamu telefono numeriu. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Estijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontaktuose, 2016-05-03 keičiant šio telefono numerio SIM kortelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, buvo pateikta N. G. asmens tapatybės kortelė, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, o tuo pačiu ir fakto, kad P. S. naudojosi paminėtu telefono numeriu. Byloje nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) kaltinimuose nurodytu laikotarpiu priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugai „(duomenys neskelbtini)“, apie kurios vartotojus duomenys nėra kaupiami (t. 1, b.l. 169; t. 2, b.l. 158).

4.8. Apie V. J. parodymų patikimumą ir apie tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandoris buvo fiktyvus, V. J. šios įmonės realiai neįgijo, pinigų P. S. už ją nemokėjo, nebuvo realiu jos direktoriumi ir jam realiai nebuvo perduoti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudas, nei bendrovės kasoje buvusios piniginės lėšos, vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, leidžia spręsti ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengimą sumokėti į valstybės biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijos paskaičiuotą mokestinę nepriemoką, bendrovės kasoje vykusį pinigų judėjimą prieš tariamą bendrovės pardavimą, veiksmus įforminant bendrovės pardavimą, jos buveinės adreso pakeitimą, taip pat aplinkybės apie bendrovės veiklą po jos tariamo pardavimo.

4.9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamo pardavimo V. J. bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-10-12 priminimu, kuris P. S. buvo įteiktas 2016-10-20, priminė apeliantui apie pareigą per 20 dienų sumokėti nesumokėtus mokesčius, kurių bendra suma 10 374,53 Eur. P. S. 2016-10-25 paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. įvykus tam tikriems operatyviniams tyrimams buvo paimti įmonės kompiuteriai ir sugadintas įmonės vardas. Todėl seni ir nauji klientai nebenorėjo dirbti kartu. Įmonei pradėjo stigti apyvartinių lėšų prekių užpirkimui. Bendrovė du kartus (2016-06-01 ir 2016-06-17) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau buvo priimti neigiami sprendimai, todėl bendrovė negalėjo sumokėti įsiskolinimų (t. 1, b.l. 20-35).

4.10. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su specialiste apžiūrint byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateiktus kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, jog priminimo sumokėti mokesčius pateikimo datai (2016-10-20) bendrovės kasoje grynųjų pinigų likučio nebuvo. 2016-10-21 kasoje užpajamuota 13 513,12 Eur, kaip suma įnešta į kasą direktoriaus P. S., ir tą pačią dieną ta pati suma buvo išlaiduota atskaitingam asmeniui. Pateiktų dokumentų duomenimis 13 513,12 Eur suma apskaityta atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėnesio avanso apyskaitoje, t.y. 2016-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 Eur sumą. Atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėnesio avanso apyskaitoje pinigų likutis 2016-10-01 nurodytas 15 113,50 Eur, gauta mėnesio bėgyje 13 682,52 Eur, iš jų 13 513,12 Eur iš kasos, išleista 28796,02 Eur, iš jų 26 867,61 Eur nurodytas, kaip įneštas atgal į kasą 2016-10-27. Tai yra P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas savo avanso apyskaitoje bendrovės grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2016-10-21 iki 2016-10-27 turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 Eur sumą ir 2016-10-27, užpajamavus bendrovės kasoje 26 867,61 Eur sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 Eur sumą.

4.11. Be kita ko, Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2016-10-18 iki 2016-11-17 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 ir nustačius, kad – bendrovė, turėdama 9193,53 Eur mokestinę nepriemoką, kurios išieškojimui buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)), vykdo atsiskaitymus per kasą su juridiniais asmenimis; bendrovės kasos likutis 2016-05-01 buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 kasoje užpajamuota 10 007,41 Eur; iš kasos išlaiduota 10 007,41 Eur (10 007,41 Eur išduoti atskaitingam asmeniui, kuris 15827,43 Eur panaudojo atsiskaityti su tiekėjais už prekes ir paslaugas su juridiniais asmenimis, atskaitingo asmens avanso apyskaitų likutis 2016-05-01 sudarė 22 507,12 Eur); o lėšų likutis 2016-09-30 pabaigai 0,00 Eur, siekiant užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, 2016-11-22 buvo priimtas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti negrynais pinigais (t. 2, b.l. 135-137). Taip pat (duomenys neskelbtini) teismo 2017-03-24 įsiteisėjusiu nutarimu P. S. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t.y. už tai, kad nuo 2014-10-21 iki 2016-11-18 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, turėdamas pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, šios pareigos nevykdė, o tuo pat metu atsiskaitinėjo su tiekėjais už prekes ir paslaugas (t. 2, b.l. 146-147).

4.12. Tokiu būdu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vengė sumokėti į valstybės biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijos paskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Po mokesčių administratoriaus pateikto priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius, 2016-10-25 pateikė tikrovės neatitinkantį paaiškinimą apie blogą bendrovės finansinę padėtį bei neturėjimą galimybės sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, ką ir pats P. S. pripažino teisiamojo posėdžio metu. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės paneigia apelianto teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis nespėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai susidariusios mokesčių nepriemokos, nes staiga atsirado įmonės pirkėjai, kurių „nulinė“ įmonė nedomino. Pirmiau išdėstyti telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys patvirtina, kad P. S. pirmieji kontaktai telefonu su V. J. užfiksuoti dar 2016-10-18, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas pas notarą įformintas 2016-11-09. Pinigai į bendrovės kasą įnešti 2016-10-27, t.y. praėjus porai dienų po paaiškinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo. Be kita ko, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad apeliantui net ir sumokėjus mokesčius valstybei, bendrovė nebūtų likusi su nuliniu biudžetu, kasoje būtų dar likę daugiau kaip 16 000 Eur. Tokiu būdu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nelogiška ir neįtikinama apelianto versija, kad jis, kaip bendrovės vadovas ir akcininkas, rūpindamasis savo interesais bei tuo, kad parduodant įmonę būtų viskas tinkamai ir teisėtai įforminta, patikėjo bendrovės pirkėjų pažadais sumokėti valstybei nesumokėtus mokesčius, rizikavo ir pardavė ją su kasoje buvusiais grynaisiais pinigais (26 867,61 Eur), gerokai viršijančiais valstybei nesumokėtos mokestinės nepriemokos sumą (10 374,53 Eur), kai tuo tarpu akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje (5.4. punktas) įtvirtintas bendrovės pardavėjo įsipareigojimas sumokėti visus mokesčius, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b.l. 164).

4.13. Be kita ko, sprendžiant iš bylos duomenų, išimtinai tik P. S. iniciatyva buvo atliekami visi veiksmai, susiję su bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymu. Būtent apeliantas, net ir po bendrovės pardavimo surašinėjo dokumentus, rūpinosi jų pateikimu VĮ Registrų centrui. P. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad būtent jis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso perregistravimu. Pasak apelianto, tuo jis pradėjo rūpintis jau praėjus kelioms dienoms po bendrovės pardavimo. Bylos duomenys iš tikrųjų neabejotinai patvirtina, kad būtent apeliantas rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso pakeitimu (byloje užfiksuoti tiek P. S., tiek R. G. telefoniniai kontaktai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, elektroniniai susirašinėjimai su šia bendrove vyko iš to paties elektroninio pašto adreso, kurį P. S., kaip savo kontaktinį, buvo pateikęs ir VĮ Registrų centrui, be to, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą paslaugą atsiskaitė pats apeliantas (t. 1, b.l. 100-104, 184-196, 85-87; t. 2, b.l. 138, 139)). Kita vertus, priešingai nei teigia P. S., sprendžiant iš bylos duomenų, bendrovės buveinės adreso pakeitimu buvo pradėta rūpintis dar bendrovės pardavimo dieną. V. J. vardu surašytu 2016-11-09 vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta perkelti įmonės buveinę iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kai pats V. J., pagal bylos duomenis, buveinės adreso pakeitimu nesirūpino ir apie jį nieko nežinojo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas dėl buveinės registravimo paminėtu adresu buvo surašytas 2016-11-10 (t. 1, b.l. 52, 53). Nurodytos aplinkybės, vertinat pirmiau nustatytų aplinkybių (V. J. buvo lydimas į VĮ Registrų centrą liudytojo R. G., prižiūrima, kad būtų tinkamai įforminti dokumentai, už V. J. net ir po bendrovės pardavimo buvo sumokėta už VĮ Registrų centro suteiktas paslaugas) kontekste, tik patvirtina, jog V. J. nebuvo realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas, juo tik buvo pasinaudota, įforminant fiktyvų bendrovės pardavimą. Apie ką, beje, leidžia spręsti ir byloje esantys duomenys, jog po bendrovės pardavimo jokia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdoma.

4.14. Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina P. S. nurodomos aplinkybės, kad bendrovės pirkime kartu su V. J. dalyvavo ir dar vienas asmuo. Tokios aplinkybės nepatvirtino V. J.. Liudytojas R. G. taip pat neparodė apie tai, kad su V. J. bendrovės perregistravime VĮ „Registrų centras“ būtų dalyvavęs kitas asmuo. Visuose be išimties dokumentuose, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujasis direktorius ir akcininkas, pasirašinėjo tik V. J.. Be kita ko, apie tai, kad apelianto suorganizuotame fiktyviame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavime dalyvavo tik vienas V. J., galima spręsti ir iš paties P. S. administracinėje byloje duotų parodymų. Iš (duomenys neskelbtini) teismo 2017-03-24 nutarimo matyti, kad apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog bendrovę pardavė vienam pirkėjui iš Kauno (t. 2, b.l. 146-147).

4.15. Svarbu šiuo atveju pastebėti ir tai, kad sprendžiant iš bylos duomenų, V. J. ir neturėjo galimybės įsigyti P. S. neva parduodamą bendrovę už 2 896,20 Eur, taip pat jis neturėjo žinių apie juridinių asmenų veiklą, vadovavimą bendrovėms. V. J. nuosekliai parodė, jog neketino pirkti jokios įmonės, jam pateiktus dokumentus pasirašė tik dėl to, kad jam reikėjo pinigų, o už tai buvo pažadėtas atlygis. Už dokumentų pasirašymą jis gavo per du kartus 100 Eur. V. J. teigimu, jis pastovaus darbo neturėjo, užsidirbdavo tik iš atsitiktinių darbų. Taip pat nuteistasis parodė, kad jis turi 8 klasių išsilavinimą, apie bendrovių veiklą, vadovavimą joms, apskaitos tvarkymą, grynųjų pinigų apskaitą ir kitus su bendrovių veikla susijusius reikalus nesupranta. Šių aplinkybių nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys, taip pat ir apelianto pateikti duomenys apie tai, kad V. J. įvairiais laikotarpiais buvo penkių (duomenys pateikti apie keturias) uždarųjų akcinių bendrovių akcininku ir vadovu, veikų padarymo metu turėjo savo vardu registruotą nekilnojamojo turto objektą. Iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad visose bendrovėse direktoriumi buvo paskirtas, dalyje bendrovių akcininku tapo 2015 metų antroje pusėje (vienoje bendrovėje), 2016 metais. Kita vertus, sprendžiant iš tų pačių išrašų apie juridinius asmenis, nei viena iš bendrovių V. J. tapus bendrovių akcininku, direktoriumi, realiai nevykdė veikos, neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, ne vienai iš jų praėjus ne itin ilgam laiko tarpui buvo iškeltos ir bankroto bylos. Tokiu būdu, esant paminėtoms aplinkybėms, teigti, kad V. J. apie įmonių veiklą, vadovavimą joms, taip pat nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apelianto bei jo gynėjo pateikti duomenys apie V. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, su juo atliktus sandorius.

4.16. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, byloje neginčijamai nustatyta, kad V. J. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo, už ją pinigų nesumokėjo, realiai jis netapo bendrovės direktoriumi ir akcininku. V. J. nei bendrovės dokumentų, antspaudo, nei kasoje buvusių pinigų iš P. S. neperėmė. P. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą imitavo, siekdamas pasisavinti bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas - 26 867,61 Eur, ir šiuos pinigus pasisavino. Atlikdamas paminėtus neteisėtus veiksmus, apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apeliantui baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu jį pripažinto kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

4.17. Apeliantas skunde kvestionuoja V. J. parodymus, nurodo, kad jie yra prieštaringi ir jais nėra pagrindo vadovautis. Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad nuteistasis V. J. dėl esminių aplinkybių davė nuoseklius ir kitus bylos įrodymus atitinkančius parodymus. Iš tikrųjų dėl tam tikrų aplinkybių (kas konkrečiai vežė į Šiaulius, kas atgal į Kauną, kas jam sumokėjo už dokumentų pasirašymą) šio nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, kita vertus, tos aplinkybės nėra esminės, todėl vien dėl to pirmiau išdėstytus V. J. parodymus laikyti nepatikimais, nėra pagrindo.

        4.18. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo ieškomas ir apklausiamas V. J. nurodomas asmuo, vardu M.. Pastebėtina, kad V. J. visų jo apklausų metu asmenį, pasiūliusį jam užsidirbti, įvardijo M. vardu. Pastarojo teigimu, nei M. pavardė, nei jo gyvenamoji vieta jam nėra žinoma. Taigi, natūralu, kad šiuo atveju atlikti paieškos veiksmus ir surasti V. J. minimą asmenį, žinant tik jo vardą, nebuvo galimybės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad byloje surinkta ir ištirta  įrodymų visuma, leido ir apelianto atžvilgiu, priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

4.19. Nustačius byloje, kad P. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą imitavo tikslu pasisavinti bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas, tuo pačiu yra pagrindas išvadai, kad apeliantas pagamino bei savo parašu patvirtino netikrus dokumentus - 2016-10-27 įformino fiktyvią darbo sutartį Nr. 04, pagal kurią į direktoriaus pareigas neva priėmė V. J.; 2016-10-27 surašė įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, pagal kuriuos bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį 26 867,61 Eur neva perdavė naujajam direktoriui V. J.; 2016-11-04 surašė dokumentų perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. J. neva perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus; visus šiuos dokumentus patvirtino savo parašais; taip pat pateikė žinomai melagingus duomenis notarui V. Ž., kuris nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, 2016-11-09 sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, P. S. patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu. Apeliantas nei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neneigė surašęs bei pasirašęs pirmiau nurodytus dokumentus, pateikęs notarui akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui duomenis bei pasirašęs sudarytoje sutartyje. Taigi, ir dėl šių apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veiksmų baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas pagrįstai ir teisingai, jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti nėra jokio pagrindo.

4.20. V. J. nuoseklūs parodymai apie tai, kad jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, pirmiau išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios fiktyvaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, tikslu pasisavinti bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus, tai, kad V. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė nagrinėjamoje byloje jokių paminėtos bendrovės dokumentų, net ir tų, kuriais buvo įforminamas bendrovės pardavimas (šiuos dokumentus byloje pateikė P. S.), V. J. buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, realiai po bendrovės pardavimo joje nebuvo vykdoma jokia veikla ir valstybės institucijoms nebuvo teikiamos bendrovės finansinės ataskaitos, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. S. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų realiai niekam neperdavė, o juos paslėpė. Iš specialistės, apžiūrint dokumentus, pateikto paaiškinimo matyti, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnį (2010-06-18 įstatymo Nr. XI-917 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-01-01): 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija; 2. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų numatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (2015-12-22 įstatymo redakcija Nr. XII-2215, įsigaliojusi nuo 2016-01-01). Nagrinėjamu atveju, dėl to, kad nebuvo išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 2, b.l. 14-17). Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apeliantas skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas pagrįstai.

4.21. Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai dėl šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų pažeidimo. Sprendžiant iš teisiamojo posėdžio protokolų, visi apelianto gynėjo teismui teikti prašymai išreikalauti tam tikrus dokumentus, informaciją iš atitinkamų įstaigų, prijungti prie bylos dokumentus buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti sprendimai. Priešingai nei teigia apeliantas, dalis iš savalaikiai pateiktų prašymų buvo patenkinti – pridėta dalis dokumentų, išreikalauta informacija iš telekomunikacijų bendrovių, prie bylos pridėtas administracinėje byloje P. S. atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, kurio pagrindu apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį ir buvo išteisintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju konstatuoti paminėtų baudžiamojo proceso principų pažeidimą, pripažinti pirmosios instancijos teismą buvus šališką, nėra jokio pagrindo.

4.22. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. P. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tik vieną kartą (2 t., b.l. 33). Šios apklausos metu apeliantas nurodė, kad nori pasinaudoti savo teise neduoti parodymų. Kadangi yra sudaręs susitarimą su advokatu, parodymus duos šiam dalyvaujant, suderinus naują apklausos laiką. Papildomos apklausos laikas su P. S. bei jo pasirinktu gynėju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo derinamas ir ji nebuvo atlikta. Taigi, šiuo atveju traktuoti, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, neteisinga. Kita vertus, tai laikyti esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisingą byloje esančių įrodymų visumos vertinimą, nėra pagrindo. P. S., dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui, buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtent šios apklausos metu jo duoti parodymai ir buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.

4.23. Apeliantas skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtų bausmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmes, taip pat pagrįstai atidėjo paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4.24. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai pirmosios instancijos teismas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                   Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                   Albinas Bielskis

                                                                                                   Linas Žukauskas