Administracinė byla Nr. eA-1722-415/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1.                      2022 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Spendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. sausio 8 d.

2.2.                      Migracijos

2.3.                      Pateikus Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną, kuriame, be kita ko, buvo klausimai apie jo išsilavinimą, darbovietes, atliktą karinę tarnybą, leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sąžiningai atsakė į Klausimyne nurodytus klausimus ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas Klausimyne nurodė, kad jis turi aukštą profesinę kvalifikaciją ir yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją bei kad nuo 2002 m. iki 2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 m. iki šios dienos dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakė į Klausimyno (duomenys neskelbtini) klausimus ,,Ne“, jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Vien tas faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo, kad jis šiuo metu yra kaip nors susijęs su (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog dėl (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

2.4.                      Klausimyne pateiktus klausimus apie tai, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vertino kaip nekorektiškus, todėl iš pradžių į juos neatsakė. Būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu ir žinodamas savo kilmės valstybės oficialią poziciją šiais klausimais, kuri nesutampa su pareiškėjo nuomone, pareiškėjas, gavęs tokius klausimus, pasimetė ir baimindamasis, kad pareiškėjo nuomonė ateityje netaptų prieinama kilmės valstybės atitinkamoms institucijoms, iki galo nesusiprato ir neturėdamas laiko pagalvoti, ką reiškia tokio pobūdžio klausimai ir kokiu tikslu jie yra įtraukti į Klausimyną, nusprendė į juos neatsakyti, tačiau nežinojo (ir tai jam nebuvo paaiškinta), kad į juos yra privaloma atsakyti tiksliai ir be atsakymo nebus priimtas sprendimas. Pareiškėjas nesureikšmino šių klausimų svarbos ir atsakė į juos pakankamai lakoniškai, tačiau kai vėliau gavo per MIGRIS informacinę sistemą pranešimą, kad jis turi pakartotinai užpildyti Klausimyną ir atsakyti į (duomenys neskelbtini) klausimus, turėdamas laiko įsiskaityti į klausimus, jis atsakė į nurodytus klausimus ir pateikė savo tikrąją poziciją, atsakydamas, kad (duomenys neskelbtini).

2.5.                      Nuo 2002 metų, kuomet nusprendė išeiti iš (duomenys neskelbtini) ir įsidarbinti pagal specialybę (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių bei neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir juolab su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuo 2003 m. buvo išduodami leidimai gyventi ir jis gyveno ir gyvena Lietuvoje su savo šeima ir čia dirba, turi du vaikus – M. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini)ir I. V. (V.), (duomenys neskelbtini) ir nors jie yra pilnamečiai, tačiau pareiškėjas palaiko kasdienius ir glaudžius santykius su savo sūnumis, turi nekilnojamąjį turtą, gauna draudžiamąsias pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius, yra pilnai integravęsis į Lietuvos visuomenę ir laiko save šios visuomenės dalimi, čia yra visi jo draugai. Pareiškėjas jau 21 metus dirba lietuviškose įmonėse pagal įgytą specialybę (duomenys neskelbtini) ir nuo 2008 metų dirba vienoje įmonėje ((duomenys neskelbtini)), darbdavio yra charakterizuojamas itin teigiamai. Pareiškėjas neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su (duomenys neskelbtini) bei itin retai ten lankosi. Paskutinį kartą kilmės šalyje lankėsi praeitų metų vasarą – dalyvavo (duomenys neskelbtini), o prieš tai nebuvo (duomenys neskelbtini)5 metus.

2.6.                      Migracijos

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė, jog 2022 m gruodžio 27 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą.

5.       Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pateiktu išaiškinimu ir teigė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek pildydamas klausimyną pirmą kartą nurodė, kad klausimas apie (duomenys neskelbtini) yra provokacinis. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nenoras atsakyti į klausimą (duomenys neskelbtini )atskleidžia pareiškėjo poziciją kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Sprendime nenurodyta, jog VSD išvada yra įslaptinta, iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti VSD išvados turinį. VSD pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

6.       Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, darbą, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas retai lankosi (duomenys neskelbtini) ar neturi socialinių ir ekonominių ryšių su ja, nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       VSD vertinimu, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). VSD pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento 1 343 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis (duomenys neskelbtini), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik (duomenys neskelbtini) sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.

11.       Vertindamas aplinkybę, kad pareiškėjas, pildydamas anketą ne iš karto atsakė į klausimą, (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad anketoje suformuluotas klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiškumo, ką pareiškėjas ir nurodė teismo posėdžio metu. Migracijos departamentas dabartiniu metu yra pakeitęs klausimo formuluotę ir dabar užduodamas klausimas – „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė savo poziciją, kad (duomenys neskelbtini), o pakartotinai pildydamas klausimyną į klausimą, (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas vertino, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su (duomenys neskelbtini), nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikyta akivaizdžiai formalia.

13.       Teismas nurodė, kad Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas konstatavo, kad tokio individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.

14.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl Sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

III.

15.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. 

16.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kontekstinės informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini).

16.2.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, tai pagrįstai gali būti laikoma grėsmės faktoriumi, nes pareiškėjas praeityje (duomenys neskelbtini). Teismo reikalavimas sprendime nurodyti realiai atliktus veiksmus prieš Lietuvos valstybės interesus yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), todėl jo patirtis ir ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti (duomenys neskelbtini).

16.3.                      Migracijos

16.4.                      Teismas neįvertino Įstatymo 4 straipsnio nuostatų, dėl jų nepasisakė. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

16.5.                      Leidimą nuolat gyventi turinčiam asmeniui pagrįstai keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, kadangi leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui daugiausia teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje formomis.

17.       Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pareiškėjo vertinimu, teismas, priešingai, nei atsakovas, įvertino bei atsižvelgė į pareiškėjo individualią situaciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

19.       Pareiškėjas papildomai nurodo, kad 2017 metais yra išlaikęs lietuvių kalbos pagrindų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. sausio 31 d. lankė ir užbaigė lietuvių kalbos kursą, kas įrodo, kad pareiškėjas deda visas pastangas, kad galėtų visiškai integruotis į Lietuvos visuomenę ir gyventi kaip pilnateisis jos narys.

20.       Kaip visiškai nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai apie tai, kad vien tas faktas, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pagrįstai gali būti laikoma grėsmės faktoriumi, kadangi Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

21.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo minimoje LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 buvo nagrinėjamos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Be to, LVAT minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo tam tikri ryšiai su (duomenys neskelbtini) klostėsi gan neseniai, t. y. iki 2018 metų, o V. V. nepalaiko absoliučiai jokių ryšių su jokiomis (duomenys neskelbtini)daugiau nei 20 metų.

22.        Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

23.       VSD nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus VSD mano, kad atsakovas tinkamai įvertino individualią užsieniečio situaciją, jo sąsajas su (duomenys neskelbtini) ir jo realią grėsmę valstybės saugumui.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

24.       Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.).

25.       Vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

26.       Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną pirmą kartą, nurodė, kad klausimas apie (duomenys neskelbtini) yra provokacinis. Pareiškėjo nenoras atsakyti į klausimą apie (duomenys neskelbtini) dabartiniame įvykių kontekste įvertintas kaip pareiškėjo pozicija, palanki (duomenys neskelbtini), VSD pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėjas darbo (duomenys neskelbtini), todėl pripažinta, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

27.       VSD byloje teikia argumentus, kad (duomenys neskelbtini), todėl dabartinėje geopolitinėje aplinkoje pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

28.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo teiginiais dėl (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir faktas, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau, nepaisant to, šios bylos kontekste, pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuo 2003 m. buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, čia jis gyveno ir gyvena su savo šeima, nuolat dirba pagal civilinę specialybę. Byloje nėra duomenų, kad jį su (duomenys neskelbtini)sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Vengimo tiesioginio atsakymo į klausimą, (duomenys neskelbtini), faktas, suprantama, liudija, kad pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, turinčių tvirtą ir vienareikšmiai neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini). Tačiau, vėlgi, klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą. Nepritarimas (duomenys neskelbtini) liudija pareiškėjo, kaip turinčio priešingas (duomenys neskelbtini) politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti atsakovo sprendimą.

29.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali, todėl teisėtai panaikino ginčijamą atsakovo sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo. 

30.       Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos aiškinant bei taikant teisę, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 šiai bylai neturi precedento teisinės reikšmės, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir paminėtos bylos ratio decidendi (sprendimo esmė).

31.       Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

32.       Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

33.       Pareiškėjas teismui pateikė Lietuvos advokatūros 2023 m. gegužės 8 d. išrašytą sąskaitą Nr. 23-05-08 605 Eur už advokato Remigijaus Rinkevičiaus kontoros suteiktas paslaugas (susipažinimą su Migracijos departamento apeliaciniu skundu ir atsiliepimo parengimą, atstovavimą teisme apeliacinio proceso metu) (5,5 val.). Taip pat pateikta nurodytos sąskaitos apmokėjimą patvirtinanti mokėjimo pavedimo kopija.

34.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (605,00 Eur), patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Migracijos departamento.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjui iš viso priteisia 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis