Administracinė byla Nr. I-29-394/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00019-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.;74.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

nedalyvaujant pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

nedalyvaujant atsakovei R. R.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. R. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau tekste – pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. R. 2290,34 Lt / 663,33 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008-07-01 iki 2014-09-30.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, tame tarpe ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Pagal atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 str., savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, tai darydamos savivaldybės turi patvirtinti taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Remiantis nurodytomis Rinkliavų bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., 16 str. 2 d. 37 p., 29 str. 8 d. 1 ir 5 punktais, 50 str. 1 d. 4 p., 54 str. 4 d., savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti vietinę rinkliavą. Savivaldybių institucijų kompetencijai priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Rinkliavos visuotinumo principo „teršėjas moka“ reikalavimas nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-292 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199 ir 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiais. Šie sprendimai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir jie, remiantis Rinkliavų įstatymo 13 str., yra norminiai administraciniai teisės aktai.

Norminiu teisės aktu įvesta rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nėra susieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam gyventojui, ir savivaldybei nustačius vietinę rinkliavą, sutartys su atliekų turėtojais nesudaromos. Vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nustatytas pagal patvirtintas atliekų kaupimo normas asmeniui ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainą. Įvedant rinkliavą preziumuojama, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimas) Civilinio kodekso 6.548 str. 1 d. prasme.

Atsakovė bei kiti toje pačioje valdoje kartu gyvenantys asmenys naudojasi pareiškėjo teikiamomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis, todėl privalo mokėti rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal rinkliavos dydį vienam gyventojui (45,00 Lt nuo 2008-07-01 ir 55,00 Lt nuo 2013-02-01), ir už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-09-30 yra skolinga 2290,34 Lt / 663,33 Eur.

Atsakovė R. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (57 b. l.).

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009-12-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-412, 2010-05-27 sprendimu Nr. (1.1)TS-185 ir 2012-01-30 sprendimu Nr. (1.1)TS-27 patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 12 p. numato, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Raseinių rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams – Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą fiziniams asmenims ir joje esantiems juridiniams asmenims, kuriems privalomai teikiama šių atliekų tvarkymo paslauga arba jie naudojasi bet kokiomis atliekų tvarkymo sistemomis. Pagal Nuostatų 23 p., vietinės rinkliavos dydis gyventojams nustatomas pagal gyventojų skaičių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė R. R. savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi Užkalnių k., Nemakščių sen., Raseinių r. (58 b. l.), taigi yra Raseinių rajono savivaldybės aptarnaujamos teritorijos gyventoja, todėl ji pagal Nuostatų 12, 18.5 ir 23 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir moka rinkliavą pagal kartu gyvenančių asmenų skaičių. Iš pareiškėjo pateiktos mokėtojo duomenų peržiūros kortelės apie rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą matyti, kad atsakovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 2290,34 Lt įsiskolinimas (6-11 b. l.), atsakovė tokios skolos sumos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal 107 str. 2 d., mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką (LVAT 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2346/2012).

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Raseinių rajone nuostatai numato, kad administratorius parengia vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus ir juos įteikia (siunčia paštu, perduoda per seniūnijų darbuotojus ir pan.) komunalinių atliekų turėtojams likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki mokėjimo termino, mokėjimo pranešimai siunčiami vieną kartą per metus, mokėjimo pranešime nurodyta vietinė rinkliava turi būti sumokama už einamuosius metus - iki tų metų kovo 31 d., sumokant visą nustatytą rinkliavos sumą, už pirmą metų pusmetį – iki kovo 31 d., už antrąjį - iki rugsėjo 30 d., mokant kas ketvirtį – iki einamojo ketvirčio pabaigos. Taigi teisė priverstinai išieškoti vietinės rinkliavos mokestį pareiškėjui atsiranda jau pasibaigus einamųjų kalendorinių metų pirmajam ketvirčiui, jeigu mokėtojas nesumoka rinkliavos sumos nei už visus metus, nei už pirmąjį ketvirtį, nei už pirmąjį pusmetį arba pasibaigus trečiajam ketvirčiui, jeigu mokėtojas nesumoka nei už antrąjį pusmetį, nei už trečią ketvirtį. Iš byloje esančios mokėtojo duomenų peržiūros kortelės matosi, kad skola atsakovei yra susidariusi už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31, taip pat už 2009 m. I, II ir III ketvirčius, kurią pagal Nuostatų reikalavimus atsakovė turėjo sumokėti atitinkamai iki 2008-12-31 ir iki 2009-09-30, o teisė priverstinai išieškoti šią skolą pareiškėjui atsirado jau 2009 m. sausio 1 d. (už 2008 m.) ir 2009-10-01 (už 2009 m. I-III ketvirčius) ir prasidėjo priverstinio išieškojimo senaties termino rinkliavai už 2008 metus ir 2009 m. I-III ketvirčius skaičiavimas, o penkeri metai baigėsi atitinkamai 2013-12-31 ir 2009-09-30. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. gruodžio mėn., taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-09-30 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už šį laikotarpį atmetamas, tenkinant pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą per laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2014-09-30.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. R. pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai 1784,09 Lt / 516,71 Eur (penkis šimtus šešiolika Eur 71 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2014-09-30 .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Jarūnė Sedalienė