Pranešėjas Jurgis Kiškis                                                                                   Nr. 1A-809-290/2012

Teisėjas Alvydas Rimkevičius                                                    Proceso Nr.1-25-1-01117-2010-2

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                            2.4.7. 

   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei L. B., nuteistajam R. P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kartu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas S. T. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas M. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas A. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,  pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (pasikėsinimas sukčiauti S. T. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinai sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. P. dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų P. P., Marijonos A. B., J. R., A. P., Reginos A. V., P. A. atžvilgiu ir pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiųjų A. G., J. G. atžvilgiu išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Priteistas iš R. P. ir B. G. solidariai - M. B. – 7000 Lt. , S. T. K. – 3000 Lt., A. G. – 3500 Lt. turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija

                                                           n u s t a t ė :

R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą ir pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010-09-01 apie 18.26 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paskambino telefonu nukentėjusiajai M. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, prisistatė jos sūnumi, po to policijos pareigūnu, paaiškino, kad sūnus griūdamas sužalojo mergaitę, bei už žalos atlyginimą pareikalavo 21000 litų ir taip suklaidinus nukentėjusiąją M. B., jis 2010-09-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į M. B. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010-09-01 apie 19.00 val. nuvykus pas nukentėjusiąją M. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paėmus iš jos 7000 litų, įgijo svetimą turtą - M. B. priklausančius pinigus 7000 Lt.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010-09-22 apie 16.00 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paskambino telefonu nukentėjusiajai S. T. Kavaliauskienei į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, prisistatė jos sesers sūnumi, turinčiu problemų policijoje, po to policijos pareigūnu, paaiškino, kad jos sesers sūnus sužalojo moterį, bei už žalos atlyginimą pareikalavo 3000 Lt. ir taip suklaidinus nukentėjusiąją S. T. Kavaliauskienę, jis 2010-09-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į S. T. K. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010-09-22 apie 16.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją S. T. Kavaliauskienę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paėmus iš jos 3000 Lt., įgijo svetimą turtą - S. T. Kavaliauskienei priklausančius pinigus - 3000 litų.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010-09-22 apie 18.00 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paskambino telefonu nukentėjusiajai A. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatė jos sūnumi, policijos pareigūnu, paaiškino, kad sūnus nukrito nuo laiptų ir griūdamas sužalojo mergaitei galvą, bei už jos gydymą pareikalavo 9000 Lt., ir taip suklaidinus nukentėjusiąją A. G., jis 2010-09-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į A. G. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010-09-22 apie 18.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją A. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paėmus iš jos 3500 Lt., įgijo svetimą turtą - A. G. priklausančius pinigus 3500 litų.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. , 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir naudodamasis I. L., kuri tuo metu buvo nepakaltinama, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010-09-17 apie 13.30 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paskambino telefonu nukentėjusiajai S. T. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatė jos sūnumi, po to policijos pareigūnu ir nukentėjusios mergaitės tėvu bei pranešė apie jos sūnaus tariamai sužalotą mergaitę, o mergaitės gydymui paprašė pinigų - 9000 Lt. ir taip suklaidinus nukentėjusiąją S. T., jis 2010-09-17, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino I. L. bei nurodė jai nuvykti į S. T. namus ir iš jos paimti 9000 Lt., o pastarajai 2010-09-17 apie 15.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją S. T. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačius S. B. ir paėmus iš jos 9000 Lt., įgijo svetimą turtą - S. T. priklausančius pinigus – 9000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes I. L., kuri tuo metu buvo nepakaltinama, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo nuosprendį panaikinti ir dėl kaltinimų sukčiavus S. K., M. B. ir A. G. atžvilgiu jį išteisinti, o S. T. epizode sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad minimų nusikaltimų jis nepadarė. Teismas netinkamai ir nepilnai ištyrė įrodymus, juos netinkamai įvertino, dėl ko priėmė neteisingą nuosprendį.  Nevertino jo teisme duotų parodymų, o rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tuo  pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. reikalavimus. Nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, kurios išvados būtų įrodymas dėl jo nekaltumo. Teigia, kad byloje nebuvo išsamaus tyrimo. Teigia, kad bausmė jam paskirta per griežta, nes teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindu, neįvertino jo asmenybės.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra visiškai niekuo nepagrįstas.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, teismas pagrįstai pripažino jo kaltę pilnai įrodyta. Jo kaltės nepaneigia nei jo teisme išsakyta versija, nei skunde nurodyti argumentai, kuriais apeliantas prašo remtis, priimant išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs inkriminuotas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui, nurodė pakankamai išsamias ir detalias nusikalstamų veikų įvykdymo detales. Jis parodė, kad Brigitos telefono numerį gavo iš kito nuteistojo kuris pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis jai paskambino ir paaiškino, kad ji turės paimti pinigus, kuriuos perduos jo nurodytam asmeniui, kad gaus 30 procentų paimtos sumos. Nuteistasis Brigitai prisistatė Luku ir pasakė, kad jis yra pataisos namuose. Nurodė, kad Brigita jo prašymu iš nukentėjusiųjų  pinigus ėmusi maždaug 15 kartų. Jis pats tokiems asmenims neskambina, o tik parūpina asmenį, kuris paims pinigus iš šių asmenų. Taip pat šiuose parodymuose jis nurodė, kad dėl pinigų paėmimo jis dar skambindavo asmeniui vardu Deividas, kuris jo prašymu pinigus paėmė apie 10 kartų. Teisme jis parodymus pakeitė ir savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kaltinime nurodytus laiku negalėjo nusikalsti, nes 2010-09-21 už nusižengimus atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN buvo uždarytas į karcerį, kur nebuvo galimybės naudotis mobiliu telefonu. Šie nuteistojo parodymai niekaip nepatvirtina apelianto skunde išsakytos versijos, kad jis negalėjo padaryti nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. į karcerį buvo uždarytas ne 2010-09-21, o 2010-09-22 vakare, apie 18. 00 val., (t.11, b.l. 5,7-9). todėl sukčiavimą T. K. atžvilgiu pilnai galėjo padaryti. Sukčiavimas M. B. atžvilgiu buvo įvykdytas apskritai visai kitą dieną – 2010-09-01. O dėl kaltinimo sukčiavus 2010-09-22 apie 18.00 val. A. G. atžvilgiu, taip pat nėra faktų, kurie kategoriškai paneigtų, kad, būdamas karceryje, jis šios nusikalstamos veikos negalėjo įvykdyti. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus dėl šio nusikaltimo padarymo, nurodė tas pačias detales, kurias savo parodymuose nurodė ir kaltinamoji B. G., nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos planą, koks iš tiesų ir buvo atliktas, todėl netikėti šiais jo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais ir laikyti juos išgautus iš įtariamojo, panaudojus jos atžvilgiu spaudimą, teismui nebuvo pagrindo, todėl teismas pagrįstai juos laikė teisingais ir jais vadovavosi. Be to, R. P., neigdamas padaręs nusikalstamas veikas, tvirtino, kad pataisos namuose mobilaus ryšio telefonų turėti negalima, todėl juo ir nesinaudojo, tačiau pripažindamas kaltę dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu jis nurodo, kad nors ir žinojo, kad negalima naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau juo naudojosi ir tikslu išvilioti iš žmogaus pinigus ir juos paimti, jis paskambino I. L. ir jos paprašė nuvažiuoti paimti pinigų, nurodydamas jai adresą. Taigi, iš paties apelianto parodymų bei rašytinių bylos dokumentų akivaizdu, kad nuteistieji pataisos namuose neteisėtai naudojasi mobilaus ryšio telefonais, todėl neatmestina galimybė, kad ir 2010-09-22 patalpintas į karcerį R. P. turėjo galimybę pasinaudoti juo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias R. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė apeliantas, kad būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą - nukentėjusiųjų S. T. K., M. B. ir A. G. turtą bei pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. T. turtą. Tokie jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir  22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. 

Skirdamas bausmę nuteistajam tiek už pasikėsinimą sukčiauti S. T. atžvilgiu (dėl kurio apeliantas prisipažino ir prašo švelninti bausmę), tiek ir už kitas nusikalstamas veikas, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Jis anksčiau teistas net 8 kartus, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, padarė jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pripažintas recidyvistu, ką pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip jo pavojingumo visuomenei aplinkybę, todėl realios laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijos ribose paskyrimas, pilnai atitinka teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus. O tai, kad nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, leido teismui skirti jam bausmes, didesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 61 str.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų.

Kolegija konstatuoja, kad nei keisti, nei tuo labiau naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija   

                                                            n u t a r ė :

     nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.         

Kolegijos pirmininkas                                                                         Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                                                               Romualdas Lincevičius   

                                                                                                             Evaldas Gražys