Administracinė byla Nr. I-479-386/2012 m.
Proceso Nr. 3-63-3-00188-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, atsakovei V. V. V., 2012 m. liepos 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. V. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi prašymu (b.l.4-7) į teismą prašydamas:
- priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 255,00 Lt įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą;
- priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 200 Lt advokato pagalbai, surašant pateikiamą prašymą bei visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimus motyvuoja tuo, kad 2009 m. balandžio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. 677-582-A/09 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė 2010 m. sausio 27 d. pateikė naują Metinę gyventojo (šeimos turto) deklaraciją, kurios ataskaitinis laikotarpis 2009-01-01 – 2009-12-31. Tarnyba nustačiusi, kad pasikeitė atsakovės turto ir pajamų lygis iš pirmojo į antrąjį, 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr.(1.31)-TPE-7-10 atsakovei nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 50 procentų. Paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V.Mačiulskis 2010 m. gruodžio 2 d. Tarnybai pranešė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei tikslinga nutraukti, nes tolimesnis atstovavimas byloje neperspektyvus. Tarnyba apskaičiavo, kad 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 4 d. atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų suma yra 255,00 Lt, kurią atsakovė privalo sumokėti Atsakovė apie privalomą sumokėti sumą informuota raštu, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nesumokėjo.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvaus ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė V. V. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l. 55) nurodė, kad nesutinka su reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad jai skirta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalbą. Paskirtas teikti teisinę pagalbą advokatas V.Mačiulskis kasacinio skundo neparuošė.
Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jai nebuvo paaiškinta, jog buvo pakeistas antrinės teisinės pagalbos teikimas, tai yra apmokant tik 50 procentų. Teigia, jog jei būtų žinojusi, kad reikės mokėti, būtų pati samdžiusi kitą advokatą.
Konstatuojama:
Skundas tenkintinas dalinai.
Dėl reikalavimo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 255,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Byloje nustatyta, kad V. V. V. 2009 m. balandžio 6 d.prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2008-03-01 – 2009-02-28 laikotarpį. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi V.V.V. prašymą, 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V.Mačiulskį. Atsakovė 2010 m. sausio 27 d. pateikė Tarnybai naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įvertinusi deklaracijos duomenis ir nustačiusi, jog pasikeitė atsakovės pajamų lygis iš pirmojo į antrąjį, 2010 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPE-7-10 pakeitė Tarnybos 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 677-582-A/09, nustatant kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalį – 50 procentų. 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.31)-TPD-13-11 antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 bei 10 punktais (kai atstovavimas neperspektyvus ir kai pareiškėjas nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą). Šiuo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 255,00 Lt.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnyje „Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius. Iš atsakovės 2009 m. balandžio 6 d. teikto prašymo Klaipėdos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo matyti, kad prašymą pildė pati V.V.V., o grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“ bei patvirtino šią aplinkybę savo parašu. 2010 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo pakeista valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei buvo išsiųstas tą pačią dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį sprendimą būtų ginčijusi. Iš šių aplinkybių, akivaizdu, jog atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, o atsakovės argumentas, kad ji nežinojo, kad jai teks mokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą laikytinas nepagrįstu.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. V. ieškinį atsakovei J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimu iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus. Kaip matyti bylos nagrinėjime dalyvavo pareiškėjai paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V.Mačiulskis. 2010 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės V.V.V. apeliacinį skundą dėl minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, tačiau apeliacinio skundo netenkino. Bylos nagrinėjime apeliacinėje instancijoje taip pat dalyvavo advokatas V.Mačiulskis. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba atitiko V.V. prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą turiniui. Advokato paruoštas ieškinys atitiko procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, buvo priimtas ir išnagrinėtas dalinai tenkinus ieškovės reikalavimus. Apeliacinis skundas taip pat atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas. Ta aplinkybė, kad atsakovė siekė civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, o advokatas pateikė Klaipėdos tarnybai išvadą dėl tolimesnio atstovavimo neperspektyvumo negali būti pagrindu konstatuoti, kad Klaipėdos tarnybos V.V.V. teikti antrinę teisinę pagalbą skirtas advokatas suteikė nekokybiškas teisinės paslaugas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovei teisinės paslaugos suteiktos pagal jos prašymo apimtį ir ribas, o atsakovė gavusi teisines paslaugas privalo už jas sumokėti.
Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 21 d. pažymos Nr. 4.27-2L-12 (b.l.44) matyti, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 255,00 Lt. Pagal Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, <,,,>, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), <…>, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu <…>. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (minimali mėnesinė alga 800 Lt). Pažymoje nurodyta, kad apskaičiuotą 255,00 Lt išlaidų sumą sudaro išlaidos už dokumentų parengimą ir išlaidos už atstovavimą. Kaip jau minėta, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V.Mačiulskis paruošė du procesinius dokumentus – ieškinį bei apeliacinį skundą bei dalyvavo tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje nagrinėjant civilinę bylą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba atsakovei V.V.V. nutraukta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-13-11, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktais. Minėto įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba. Jeigu buvo apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Iš 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, kad V.V.V. buvo įpareigota per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 255,00 Lt, pervedant ją į Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas. Minėtas sprendimas atsakovei tą pačią dieną buvo išsiųstas paštu. Atsakovė neigia, gavusi minėtą sprendimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 26 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovei išsiuntė priminimą dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kuris pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2011 m. liepos 27 d. (b.l. 50). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos tarnybos sprendimą bei 2011 m. liepos 26 d. priminimą dėl išlaidų apmokėjimo, o tai reiškia, kad sutiko su Klaipėdos tarnybos apskaičiuota 255,00 Lt suma, taip pat nėra duomenų, kad šią sumą būtų sumokėjusi.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 255,00 Lt yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui iš V. V. V. priteistina 255,00 Lt sumą, pervedant ją į Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas.
Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas prašymu prašo priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui. Išlaidų už antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimas tais atvejais, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir nurodymas asmeniui, kuriam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, padengti kitą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų savo esme yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos funkcijų administruojant tokios teisinės pagalbos teikimą vykdymas, apibrėžtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnyje.
Pareiškėjo šiuo atveju keliamas ginčas yra susijęs su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos funkcijų vykdymu ir savo esme tai yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos teisės normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo priteisti, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 
2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau ir - Rekomendacijos).
Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėjas formaliai įgyja teisę iš atsakovės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą būtina įvertinti ginčo ir bylos pobūdį, kurioje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008 yra konstatavusi, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, jų uždavinys - užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pagal šio įstatymo 3 dalies nuostatas organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą; kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; informuoja apie galimybes ir sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2005 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-105 patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, kuriuose numatyta, kad Tarnyba veikdama kaip biudžetinė įstaiga organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (9.1 punktas), Tarnyba priima sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu (9.2 punktas), atstovauja valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (9.10 punktas), o tarnybos direktorius pagal 14.2 punktą veikia Tarnybos vardu ir atstovauja Tarnybos interesams valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, teismuose, kitose organizacijose.
Įvertinus aukščiau aptartas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos steigimo tikslus ir jos veiklą reglamentuojančias nuostatas, akivaizdu, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti ir teikti. Tokia veikla pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies priskirtina viešajam administravimui. Prie šios Tarnybai priskirtos kompetencijos administruojant antrinės teisinės pagalbos teikimą priskirtina ir ta veikla, kuri susijusi su Tarnybos atstovavimu teisminėse institucijose sprendžiant ginčus dėl jos priimtų sprendimų administruojant antrinę teisinę pagalbą taip pat dėl išieškomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kaip jau minėta, šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas susijęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, todėl tai tiesiogiai susiję su Tarnybos veikla, numatyta Tarnybos nuostatų 9.10 punkte. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, vidinius administravimo pajėgumus, kurie yra nukreipti būtent į antrinės teisinės pagalbos organizavimą, į tai, kad nebuvo keliami nauji klausimai, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į skundo pagrindą ir dalyką, akivaizdu, kad advokato pasitelkimas procesinių dokumentų parengimui nebuvo būtinas. Todėl aukščiau išvardintais argumentais konstatuojama, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos administracinėje byloje Nr. I-479-386/2012 ne pačiai Tarnybai parengus prašymą, o šią paslaugą perkant iš trečiųjų asmenų, t.y. advokato pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. (4.16)S4-10, negali būti pripažintos tokiomis išlaidomis, į kurių atlyginimą gali pretenduoti pareiškėjas, netgi teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės V. V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 255,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant įmoką pervesti į Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas.
Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė