Civilinė byla Nr. e2-4-1174/2024

   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01173-2023-5

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                      2.6.8.3; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 11 d.

Mažeikiai

 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovo E. P. atstovei advokatei Ingai Balynienei (nuotoliniu būdu),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laimda“ atstovui direktoriui L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saurida“ ir „AS Inbank filialas“, tretysis asmuo UAB „Laimda“, dėl sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

 

1.       Ieškovas E. P. prašo teismo nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas Sutartis Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2; įpareigoti ieškovą E. P. grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26; priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai 1284,00 Eur nuostolių; nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį; priteisti iš atsakovės „AS Inbank filialas“ ieškovo E. P. naudai 640 Eur dydžio įmokas, sumokėtas pagal 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį; priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas E. P. nurodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į atsakovę UAB „Saurida" dėl galimybės iš jų įsigyti bei sumontuoti dujinę šildymo sistemą jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su ieškovu iš karto susisiekė UAB „Saurida" vadybininkas T. Ž., kuris pasisiūlė atvykti į vietą konsultacijai bei įvertinimui dėl galimybės įsirengti dujų šildymo sistemą. 2022 m. lapkričio 22 d. pas ieškovą atvykus T. Ž. buvo pateikti įvairūs klausimai dėl dujų šildymo sistemos bei ar yra galimybė ieškovui priklausančiame bute įrengti tokią šildymo sistemą, kuris nurodė, kad yra galima įsirengti dujinį šildymą ir paaiškino, kad reikia surinkti 50 proc. daugiabučio namo savininkų parašų arba parengti projektą, kuris užims daug laiko ir reikalaus papildomų lėšų. Ieškovas pasirinko surinkti daugiabučio namo bendrasavininkų parašus, to paties susitikimo metu atsakovės UAB „Saurida" atstovas T. Ž. pasiūlė pasirašyti sutartis ir jas atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas pasirašė su UAB „Saurida” sutartį Nr. DTS-L-000093-1, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovės dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24- 26 už 3562 Eur kainą bei įsigijo montavimo paslaugą. Dujų šildymo sistemos įsigijimui, tarpininkaujant „AS Inbank filialas", 2022 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, už dujų katilą pagal lizingo sutartį jau yra sumokėta 640 Eur dydžio įmoka. Ieškovas taip pat 2022 m. lapkričio 22 d. su atsakove UAB „Saurida” sudarė sutartį Nr. DTS-L-000093-2, kurios pagrindu įsigijo suskystintas naftos dujas balionuose. 2022 m. gruodžio 14 d. į ieškovo namus atvyko UAB „Saurida" siųsti įrangos montuotojai, prisistatę V. ir V. vardais, kurie tą pačią dieną atliko dujinės šildymo sistemos įrengimo darbus, ieškovas už montavimo darbus ir medžiagas grynaisiais pinigais sumokėjo 1284 Eur sumą, montuotojai jokių pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų ieškovui neišdavė, nurodydami, kad tokios galimybės neturi. Nors ieškovas buvo surinkęs namo gyventojų parašus (sutikimus) dėl galimybės įsirengti tokią šildymo sistemą, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrija kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją su raštu dėl atliekamų darbų, raštas savivaldybės darbuotojų buvo persiųstas į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Ieškovas nedelsiant daugiabučio namo savininkų bendrijos raštą persiuntė atsakovės vadybininkui T. Ž. ir vėliau nuolatos jį informuodavo apie situaciją, o pastarasis elektroniniu laišku patvirtino, kad informaciją gavo ir persiuntė atitinkamiems techniniams skyriams, administracijai, klientų aptarnavimui, dėl situacijos vyko nuolatinis bendravimas. 2023 m. vasario 2 d. į ieškovo namus atvyko Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai, kurie atlikę patikrinimą konstatavo, jog dujinis šildymo katilas įrengtas nesilaikant Taisyklių 108.32 papunkčio reikalavimų; lauke, prie pastato sienos, nesilaikant Taisyklių 2423 ir 247.24 punktuose numatytų reikalavimų, sumontuota bei įrengta suskystintų naftos dujų balionų laikymo spinta, atsižvelgiant į visa tai ieškovui buvo surašytas bei įteiktas nurodymas Nr. VNP-3, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, apie nustatytus pažeidimus, ieškovas nedelsiant informuodavo atsakovės vadybininką T. Ž. Kadangi atsakovė nereagavo, 2023 m. vasario 21 d. ieškovas savo jėgomis atliko šildymo sistemos demontavimo darbus pagal VERT 2023 m. vasario 2 d. nurodymą ir apie tai informavo atsakingus asmenis. Ieškovui dėl netinkamai atliktų dujų šildymo sistemos montavimų darbų buvo sukelti materialiniai nuostoliai, t. y. ieškovas turėjo demontuoti netinkamai įrengtą šildymo sistemą, už kurią atsakovei buvo sumokėjęs 1284 Eur sumą, ieškovas turi įsigijęs Dujų šildymo sistemą bei dujų balionus, kurių jam faktiškai nebereikia ir kuriais jis negali naudotis. Kadangi ieškovas po to, kai informavo atsakovę apie susidariusią situaciją ir nustatytus montavimo pažeidimus iš atsakovės jokios reakcijos nesulaukė, 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. 2023 m. gegužės 29 d. buvo gautas atsakovės atstovo skambutis ir bendro pobūdžio atsakymas, kad atsakovė reikalavimo nevykdys, nes ne jie atliko montavimo darbus ir jokių pinigų negavo. Šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, nes ieškovas dujų šildymo sistemą bei jos įrengimo (montavimo paslaugą) įsigijo asmeninių poreikių tenkinimui (vartojimo ranga CK 6.672 str.), buvo sudarytos vartojimo sutartys ir šioms sutartims turi būti taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais. Ieškovas (šiuo atveju - Vartotojas) turi teisę pasirinkti vieną iš Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų ir reikalauti iš pardavėjo (šiuo atveju - Rangovo): 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, nes ieškovas iš atsakovės įsigijo dujinę šildymo sistemą už 3562 Eur kainą bei jos įrengimo (montavimo) paslaugą, suskystintas naftos dujas balionuose, ieškovas savo jėgomis privalėjo atliko šildymo sistemos demontavimo darbus pagal VERT nurodymą 2023 m. vasario 2 d., netinkamai ir pažeidžiant teisės aktus atsakovės įrengtą dujų šildymo sistemą, už kurios įrengimą sumokėjo 1284,00 Eur kainą. Atsakovė ieškovo įsigytą įrangą sumontavo netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl neabejotina, kad po to, kai ieškovas ją turėjo demontuoti, ieškovas patyrė finansinius nuostolius, kurie jam privalo būti atlyginti. Kadangi atsakovė atsisako pripažinti net įrangos montavimo paslaugų teikimą, todėl ieškovas esant tokiam nesąžiningam atsakovės elgesiui ir atsižvelgiant į tai, kad demontavus įsigytą įrangą ieškovas ja faktiškai negali naudoti, akivaizdu, kad ieškovas turi teisę reikalauti nutraukti su atsakove  sudarytas sutartis bei reikalauti grąžinti už įrangos montavimą (įrengimą) sumokėtą 1284 Eur kainą, kuri yra laikoma ieškovo patirtais nuostoliais. Nutraukus su atsakove sutartis, tuo pačiu metu nutrūksta ir 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartis, sudaryta su „AS Inbank filialas", ieškovas už dujų katilą pagal vartojimo kredito sutartį sumokėjo 640 Eur dydžio įmoką, kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prašo priteisti iš atsakovės „AS Inbank filialas" ieškovui.

3.       Papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Saurida“ nesąžiningai aiškina tarp šalių sudarytą sutartį Nr. DTS-L-000093-1 dėl prekių ir paslaugų teikimo, t. y. nesąžiningai teigia, jog ieškovas iš atsakovės įsigijo tik dujinio šildymo įrangą ir neįsigijo tokios įrangos montavimo darbų, ieškovas kreipėsi į atsakovės vadybininką T. Ž. su prašymu pateikti jo pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Saurida“ vadybininkas T. Ž. atsiuntė ieškovui dokumentą, kuris buvo sudarytas iš 7 lapų: 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis Nr. DTS-L-000093-1 (3 lapai); 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis DTS-L-000093-2 (3 lapai); sutarties priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“ (1 lapas), šis dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų šalių, t. y. UAB „Saurida“ vadybininkų R. G., T. Ž. bei ieškovo E. P.. Iš visų šalių pasirašytos sutarties ir jos turinio yra aiškiai matyti ir neabejotina, kad ieškovas iš atsakovės UAB „Saurida“ įsigijo, o atsakovė pardavė ieškovui ne tik konkrečias prekes (dujinio šildymo įrangą, dujų balionus), bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinio šildymos įrangos montavimo paslaugą, buvo sudaryta mišri vartojimo pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Atsiliepime UAB „Saurida“ aiškina ir teigia, kad ne ji faktiškai atliko montavimo darbus ir ieškovas šiuo atveju turi visus ir bet kokius savo reikalavimus dėl netinkamai suteiktos montavimo paslaugos teikti UAB „Laimda“, tačiau su tokia atsakovės pozicija ieškovas nesutinka, nes ieškovas sutartį dėl prekių įsigijimo ir montavimo paslaugų suteikimo sudarė su UAB „Saurida“, o ne su UAB „Laimda“, ieškovas savarankiškai montuotojų dujinės įrangos sumontavimui neieškojo, o ieškovui montuotojus į namus atsiuntė pati atsakovė UAB „Saurida“, ką atsiliepimu patvirtina ir atsakovė. Faktą, kad atsakovė UAB „Saurida“ teikia montavimo paslaugas ir net nesvarbu pati ar pasitelkdama trečiuosius asmenis, patvirtina byloje esantis elektroninis šalių susirašinėjimas, kuriame po kiekvienu vadybininko T. Ž. laišku yra nurodyta: „SAURIDA. Šildymo ir vėsinimo sprendimų ekspertai. Konsultacijos/Montavimas/Priežiūra“, šalių pasirašytoje sutartyje nėra jokia forma įtvirtinta, kad ieškovas E. P. perima UAB „Saurida“ įsipareigojimus pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ sudarytą tarpininkavimo sutartį, šalių pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, kad netinkamo paslaugų suteikimo atveju, pretenzijos ir reikalavimai turi būti reiškiami ne UAB „Saurida“, o tretiesiems asmenims; sutarties 4.3.4 punkte numatyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja leisti Pardavėjui pagal šią Sutartį paslaugų atlikimui samdyti trečiuosius asmenis“. Jokios teisinės reikšmės neturi tai, kad faktiškai montavimo paslaugas atliko ne pati atsakovė UAB „Saurida“, o trečiasis asmuo UAB „Laimda“, nes pati atsakovė UAB „Saurida“ patvirtino, kad montavimo darbams atlikti pasamdė (pasitelkė) ir pas ieškovą nusiuntė trečiajį asmenį UAB „Laimda“, montuotojai, kurie atvyko pas ieškovą sumontuoti įrangą, prisistatė kaip atsiųsti UAB „Saurida“, todėl atsakovė prievolės įvykdymui (dujinio šildymo sistemos sumontavimui) pasamdžius/pasitelkus trečiąjį asmenį, už ieškovui sukeltus nuostolius ir netinkamai suteiktą montavimo paslaugą, turi atsakyti atsakovė UAB „Saurida“, kaip tai numato Civilinio kodekso nuostatos. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos sutartys turi būti pripažįstamos vartojimo sutartimis, nes ieškovas yra fizinis asmuo, kuris prekes ir montavimo paslaugą įsigijo asmeninių poreikių tenkinimui iš atsakovės UAB „Saurida“, t. y. verslininkės, vykdančios komercinę veiklą. Nors atsakovė teigia, kad ji ieškovui pardavė kokybiškas prekes, todėl ieškovas neturi teisės nutraukti sutarties, tačiau atsakovė UAB „Saurida“ įsipareigojo ne tik parduoti prekes, bet ir suteikti ieškovui dujinio šildymo sistemos įrangos montavimo paslaugą, kuri neabejotina, jog buvo suteikta netinkamai, kadangi ieškovui montavimo paslauga buvo suteikta netinkamai, ieškovas iš atsakovo įsigytą įrangą dėl jo netinkamai suteiktos montavimo paslaugos turėjo demontuoti, todėl neabejotina, kad nepaisant to, jog pati prekė buvo kokybiška, tačiau ja ieškovas naudotis negali. Dėl šios priežasties ieškovas, kaip vartotojas ir silpnesnė vartojimo sutarties šalis, turi teisę reikalauti nutraukti su atsakovėmis sudarytas sutartis, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Saurida“ turi būti priteisiami 1284 Eur dydžio nuostoliai už netinkamai suteiktą įrangos montavimo paslaugą, nutraukus su atsakove UAB „Saurida“ sudarytas sutartis turi būti nutraukiama su atsakove „AS Inbank filialas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis ir iš atsakovės „AS Inbank filialas“ ieškovo naudai priteisiamos 640 Eur dydžio įmokos, sumokėtos pagal vartojimo kredito sutartį.

4.       Atsakovė UAB „Saurida“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta dujinio šildymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DTS-L-000093-1. Atsiskaitymui pagal sutartį ieškovas su atsakove „AS Inbank filialas“ sudarė 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį. 2022 m. lapkričio 22 d. taip pat sudaryta sutartis Nr. DTS-L-000093-2, kurios pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susitarta dėl dujų balionų pirkimo-pardavimo dujinio šildymo sistemai eksploatuoti. Pagal sutarties 1.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui šias prekes ir paslaugas: (1) dujinio šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26; (2) GSM paslaugą, šia sutartimi atsakovė neįsipareigojo sumontuoti dujinio šildymo sistemos, atsakovė tik rekomendavo partnerius, užsiimančius dujinio šildymo sistemos montavimu. Ieškovo iš atsakovės įsigyta dujinio šildymo sistema sumontuota 2022 m. gruodžio 14 d., sumontuotą dujinio šildymo sistemą 2023 m. vasario 1 d. patikrino VERT atstovai, kurie surašydami faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. VFAA-74 konstatavo, kad dujinis šildymo katilas įrengtas nesilaikant Taisyklių 108.3 papunkčio reikalavimų, kad lauke prie Pastato sienos, nesilaikant Taisyklių 242 ir 247.2 punktų reikalavimų, sumontuota suskystinų naftos dujų balionų laikymo spinta, ieškovas buvo kuriuo įpareigotas iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Ieškovas, vykdydamas nurodymą, 2023 m. vasario 21 d. sumontuotą dujinio šildymo sistemą demontavo savo jėgomis, kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų grąžinimo, atsakovė nesutikdama su ieškovo pretenzija, atsisakė ją tenkinti. Iš ieškinio turinio matyti, kad dėl sutarties vykdymo ieškovas atsakovės atžvilgiu jokių pretenzijų neturi, nei jos pagrindu parduotos įrangos kokybė, nei jos komplektacijai, nei pristatymo terminas nesiskyrė nuo ieškovo lūkesčių, turėtų prieš sudarant sutartį. Ieškovas reikalavimą nutraukti visas su juo sudarytas sutartis kelia tik dėl to, kad kokybiška dujinio šildymo sistema sumontuota netinkamai, pažeidžiant Taisyklių nuostatas, kurios susijusios išimtinai su dujinės šildymo sistemos montavimo darbais. Atsakovė neatliko jokių dujinio šildymo sistemos montavimo darbų, sutartis su ieškovu sudaryta tik dėl dujinio šildymo sistemos pardavimo, atsakovė ieškovui tik pardavė dujinio šildymo sistemą. Atsakovė dujinio šildymo sistemų nemontuoja, šiuos darbus atlieka kita bendrovė – UAB „Laimda“, su kuria atsakovė yra sudariusi tarpininkavimo sutartį, jos pagrindu atsakovė perduoda savo partneriui (UAB „Laimda“) informaciją apie savo klientus, kuriems reikalinga dujinio šildymo sistemos montavimo paslauga ir ją UAB „Laimda“ suteikia. UAB „Laimda“ atsakovei moka tam tikrą tarpininkavimo mokestį, konkrečiai ieškovo atveju, būtent UAB „Laimda“ ir atliko sutarties pagrindu įsigytos dujinės šildymo sistemos montavimo darbus. Ieškinyje ieškovas yra nurodęs, kad šios dujinės šildymo sistemos darbus atliko asmenys, vardais V. ir V., atsakovė tokiu vardu neturi nei vieno darbuotojo, dirbančio dujinio šildymo sistemos montuotojo pareigose. Atsakovė ieškovo atžvilgiu jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nei UAB „Saurida“ traukimas nagrinėjamoje byloje atsakovu, nei su atsakove sudarytų sutarčių nutraukimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstas ieškovo reikalavimas atsakovės atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovė ieškovo atžvilgiu neatliko visiškai jokių neteisėtų veiksmų, atsakovė už dujinės šildymo sistemos pas ieškovą sumontavimą nebuvo atsakinga, kadangi tokių įsipareigojimų sutartimi neprisiėmė, atsakovės atžvilgiu ieškinys reiškiamas nepagrįstai, todėl jį prašė atmesti.

5.       Atsakovė AS „Inbank filialas“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas, ir ginčas tarp atsakovės ir ieškovo negali būti sprendžiamas tol, kol neišspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Saurida“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nes kredito sutartis yra susietojo vartojimo kredito sutartis, kuri nutrūktų be jokių papildomų įsipareigojimų, jei ieškovas turėtų teisę atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir ja pasinaudotu arba tenkintų ieškinį. 2017 m. liepos 20 d. tarp atsakovių AS „Inbank filialas“ ir UAB ,,Saurida” sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 100/2017/TP, kurios pagrindu atsakovės susitarė tarpusavyje bendradarbiauti UAB ,,Saurida“ parduodant prekes ir teikiant paslaugas, o atsakovei finansuojant prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB ,,Saurida“, UAB „Saurida“ veikia kaip priklausomas vartojimo kredito tarpininkas. 2022 m. lapkričio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Tikslinės paskolos (vartojimo Kredito) sutartis Nr. VGJ21122KPPA, kurios pagrindu ieškovui suteikta 3562,00 Eur paskolos suma šildymo įrangai iš UAB ,,Saurida“ įsigyti (bendra įmokų suma atsakovei – 5100,64 Eur). Ieškovas iki 2023 m. birželio 30 d. pagal kredito sutartį yra atlikęs 5 įmokas 356 Eur sumai, iš jų 355,20 Eur paskolos padengimui ir 0,80 Eur delspinigiai už laikų nesumokėtas įmokas. Ieškovas nėra pateikęs atsakovei įrodymais pagrįsto prašymo dėl sutarties nutraukimo, kad prekė (šildymo įranga) grąžinta pardavėjui (UAB „Saurida) arba prekės pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėju (UAB „Saurida“) nutraukta. Atsakovė neturi teisinio pagrindo nutraukti kredito sutartį ir grąžinti ieškovui pagal kredito sutartį sumokėtas įmokas, tai padariusi nesant teisiniam pagrindui, atsakovė negalėtų reikalauti finansuotos sumos grąžinimo ir UAB „Saurida“, nes neatsirastų atgręžtinio reikalavimo teisė dėl vartojimo kredito gavėjui grąžintų įmokų ir kitų patirtų nuostolių atlyginimo reikalavimo iš pardavėjo, tačiau išnagrinėjus ginčą tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Saurida“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, jeigu ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasibaigtų ieškovo naudai, atsakovė sutinka nutraukti kredito sutartį, grąžinti ieškovui pagal kredito sutartį sumokėtas įmokas, pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir kreiptis į UAB ,,Saurida“ dėl finansuotos sumos susigrąžinimo. Kredito sutarties nutraukimas tiesiogiai susijęs su sprendžiamo ginčo tarp ieškovo ir UAB ,,Saurida“ eiga, atsakovė prašo toliau laikyti ją ne atsakove, o trečiuoju asmeniu byloje.

6.       Tretysis asmuo UAB „Laimda“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad UAB „Laimda“ jokių montavimo darbų E. P. neatliko, minimi montuotojai V. ir V. įmonėje nedirba, todėl prašo trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos.

7.       Ieškovo E. P. advokatė Inga Balynienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindama, jog ieškovas dujinės įrangos įsigijimui ir įrengimui pasitelkė profesionalę įmonę, susisiekus su atsakove, pas ieškovą atvykęs atsakovės darbuotojas T. Ž. suteikė profesionalę konsultaciją, apžiūrėjo vietą, paaiškino, kokius dokumentus turi turėti ieškovas susitvarkyti, kad būtų galima įsirengti dujinę šildymo įrangą, bei paaiškino, kad jų bendrovė ne tik parduoda dujinę įrangą, bert teikia montavimo paslaugas, kad atsiųs montuotojus, kurie sumontuos dujinę įrangą. Tą pačią dieną buvo pasirašytos sutartys, kartu su priedu dėl dujinės įrangos montavimo darbų. Tą pačią dieną ieškovas sudarė ir kredito sutartį dėl dujinės įrangos įsigijimo. 2022 m. gruodžio 14 d. atvyko montuotojai V. ir V., patys su ieškovu susisiekę telefonu, sumontavo ieškovui dujinę įrangą, pinigus ieškovas sumokėjo grynais 1284 Eur, jokių tai patvirtinančių dokumentų negavo, ieškovas pats jokių montuotojų neieškojo, juos atsiuntė atsakovė. Tarp ieškovo ir atsakovės UAB ,,Saurida“ buvo sudaryta vartojimo sutartis, ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, su atsakove sudaryta sutartis pasirašyta kartu su montavimo darbų paslauga, sutartis buvo sudaryta tik su atsakove, o atsakovės teigimu darbus atliko UAB „Laimda“ pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį, tačiau tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ jokių sutarčių su ieškovu nebuvo sudaryta. Atsakovė patvirtino, jog dujinės įrangos montavimo darbų atlikimui pas ieškovą siuntė UAB „Laimda“, atsakovė atsiuntė darbų atlikimui savo partnerius. Įranga buvo sumontuota netinkamai, nes 2023 m. vasario 22 d. atvyko VERT atstovai, įvertinę situaciją, surašė privalomąjį nurodymą dėl pažeidimų. Ieškovas dėl nustatytų pažeidimų informavo atsakovę, gavęs atsakymą, jog reikalavimų nevykdys, dujinę įrangą išmontavo savarankiškai. Sudarytoje sutartyje su atsakove yra nurodyta, jog atsakovė gali pasitelkti trečiuosius asmenis, ką byloje atsakovė ir padarė, todėl turi prisiimti atsakomybę už trečiųjų asmenų netinkamai sumontuotą dujinę įrangą. Ieškovas prašo nutraukti su atsakovėmis sudarytas sutartis, nes dėl netinkamai sumontuotos dujinės įrangos ši buvo demontuota, ieškovas negali šia įranga naudotis ir prarado interesą tokią įrangą turėti, prašo taikyti restituciją ir atlyginti patirtus 1284 Eur nuostolius bei grąžinti sumokėtas atsakovei AS „Inbank filialas“ 640 Eur įmokas.

8.       Atsakovės UAB ,,Saurida“ atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindamas, jog VERT privalomąjį nurodymą surašė dėl netinkamai sumontuotos įrangos, nes atsakovė nemontavo ieškovui dujinės įrangos ir pasirašytoje sutartyje montavimo darbų nebuvo numatyta. Sutarties pateiktame priede yra tik nurodyta preliminari dujinės įrangos montavimo darbų galima kaina, tačiau tai nėra įsipareigojimas, kad atsakovė montuos dujinę šildymo įrangą. Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog ieškovui dujinę šildymo įrangą montavo UAB „Laimda“ pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį, kurie patvirtina, kad atsakovė jokių montavimo darbų ieškovui neatliko ir neįsipareigojo atlikti. Ieškovo nurodyta sumokėta kaina už montavimo darbų atlikimą yra ženkliai didesnė, nei jų nurodyta preliminari montavimo darbų kaina (800 Eur – 1284 Eur). Atstovui nėra žinoma, kaip perduodama informacija apie darbų atlikimą UAB „Laimda“, kaip suteikiama informacija apie galimus klientus. Vartojimo sutarčių sudarymas neatleidžia nuo įrodinėjimo pareigos, jog už montavimo darbus sumokėjo 1284 Eur sumą, negaudama jokio pinigų paėmimo kvito. Nors tretysis asmuo neigia, jog ieškovui atliko montavimo darbus, tačiau neneigia, jog atsakovei moka tarpininkavimo mokestį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui montavimo darbus atliko būtent UAB „Laimda“, neįtikėtina, jog darbus atlikus kitai įmonei, atsakovė būtų prašiusi trečiojo asmens pagalbos, dėl blogai sumontuos dujinės įrangos. Kadangi dujinę įrangą sumontavo UAB „Laimda“, tai ji ir turėtų būti byloje atsakovu.

9.       Trečiojo asmuo UAB „Laimda“ atstovas direktorius L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Laimda“ be jokio pagrindo įtraukta byloje, nes jokių dujinio šildymo montavimo darbų ieškovui E. P. neatliko. Jų įmonė atlieka įvairius šilumos, santechnikos montavimo darbus, montuoja įvairius šildymo katilus, todėl iš atsakovės UAB ,,Saurida“ pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį gavus informaciją (telefonu ar elektroniniu paštu) apie galimus klientus, susisiekia pats su klientu telefonu ir sutaria dėl reikiamų darbų atlikimo. Jo žiniomis atsakovė turi ir kitų partnerių, ne tik UAB „Laimda“. Tarp jų susiklosčiusi tokia praktika, jog sutartis sudaro su klientu sudaro UAB ,,Saurida“, o jie tik atlieka darbus. Už atliktus darbus daugiausia sumoka jiems, tačiau jokių papildomų sutarčių su klientais nesudaro, dujinio šildymo įrangos montavimo darbų kaina būna skirtinga nuo 1000 Eur ir daugiau. Neginčija, jog žino apie susidariusią situaciją tarp ieškovo ir atsakovės, nes atsakovė į jų įmonę kreipėsi pagalbos dėl kitų montuotojų netinkamai sumontuotos dujinės šildymo įrangos ir kilusio konflikto su ieškovu, įprasta, jog kilus konfliktinei situacijai vieni kitiems pagelbėja, todėl atsakovės paprašyta bandė išsiaiškinti situaciją. Ieškovui dujinės įrangos UAB „Laimda“ nemontavo, tik žino, kad ją montavo V. ir V., jų įmonėje šie asmenys nedirba ir jis neturi informacijos, kur jie dirba, montuotojai vieni kitus pažįsta. Tai nėra pirmas kartas, kai UAB „Laimda“ konsultuoja ar pagelbėja atsakovei dėl montavimo darbų atlikimo be jokio atlygio, nes yra partneriai, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė būtent UAB „Laimda“ nurodė kaip montuotojus, kai jų įmonė jokių montavimo darbų ieškovui neatliko, įmonėje darbuotojų vardais V. ir V. nėra, jokių pinigų iš ieškovo negavo, nes montavimo darbų neatliko, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Laimda“ atliko ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo darbus.

10.       Atsakovė AS „Inbank filialas“ pateikė atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281  straipsnio 2 ir 3 dalys).

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DTS-L-000093-1, su priedu, kurios pagrindu įsigijo dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga, taip pat ieškovas E. P. su atsakove „AS Inbank filialas“ sudarė 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VGJ21122KPPA, kurios pagrindu, tarpininkaujant pačiai UAB „Saurida“, buvo finansuojamas dujinio šildymo sistemos įsigijimas. Ieškovas E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DTS-L-000093-2, kurios pagrindu ieškovas įsigijo dujų balionus dujinio šildymo sistemai eksploatuoti. Dujinio šildymo sistema ieškovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota 2022 m. gruodžio 14 d. 2022 m. gruodžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrija kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su raštu dėl atliekamų darbų, raštas buvo persiųstas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kurios atstovai atvyko 2023 m. vasario 2 d. į ieškovo namus ir surašė nurodymą Nr. VNP-3, kuriuo ieškovą įpareigojo iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Apie susidariusią situaciją ieškovas nedelsiant informavo atsakovę UAB „Saurida“, atsakovei nereagavus, ieškovas savo jėgomis atliko dujinio šildymo sistemos demontavimo darbus. Nustatyta, kad tarp E. P. ir UAB „Saurida“ susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi E. P. yra fizinis asmuo, įsigijęs UAB „Saurida“ teikiamą paslaugą su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o UAB „Saurida“ yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą ir įsipareigojęs suteikti užsakytą paslaugą (prekę).

 

Dėl sutarčių kvalifikavimo

 

13.       Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2 nutraukimo, ieškovas siekia nutraukti sutartį pasirinkdamas vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdą – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nes atsakovei netinkamai sumontavus iš jos įsigytą dujinę šildymo įrangą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovas dujinę šildymo įrangą privalėjo demontuoti ir patyrė finansinius nuostolius, kuriuos ir prašo atlyginti. Atsakovė UAB „Saurida“ atsikirsdama nurodė, jog ieškovui buvo parduota tinkamos kokybės dujinė šildymo įranga, jog atsakovė pasirašytomis su ieškovu sutartimis neįsipareigojo atlikti dujinės šildymo įrangos montavimo darbų, jog montavimo darbus atliko tretysis asmuo UAB „Laimda“. Tretysis asmuo UAB „Laimda“ nurodė, jog su atsakove UAB „Saurida“ yra partneriai, tačiau įmonė jokių ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo darbų neatliko.

14.       Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau atsakovės teigimu, ji ieškovui pardavė tinkamos kokybės dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga, o montavimo dujinio šildymo sistemos darbų neatliko, pasirašytomis sutartimis nebuvo įsipareigojusi jų atlikti. Ieškovas byloje nurodė, jog dujinės įrangos įsigijimui ir įrengimui pasitelkė profesionalę įmonę – atsakovę UAB „Saurida“, reklamoje nurodytu telefono numeriu susisiekus su atsakove, pas ieškovą į namus atvyko atsakovės darbuotojas T. Ž., kuris apžiūrėjo ieškovo būstą, įvertino galimybes įsirengti dujų šildymo sistemą, paaiškino, kokius dokumentus turi ieškovas susitvarkyti, kad būtų galima įsirengti dujinę šildymo įrangą, jog reikia surinkti 50 proc. daugiabučio namo savininkų parašų arba parengti projektą, bei paaiškino, kad jų bendrovė ne tik parduoda dujinę įrangą, bet teikia montavimo paslaugas, kad atsiųs montuotojus, kurie sumontuos dujinę įrangą ieškovui. Byloje pateiktos tarp šalių pasirašytos sutartys patvirtina, jog 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovui buvo atsiųsta ir elektroniniu parašu ieškovo E. P. ir atsakovės darbuotojų - T. Ž. ir R. G. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DTS-L-000093-1, su priedu Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas įsigijo dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DTS-L-000093-2, kurios pagrindu ieškovas įsigijo dujų balionus dujinio šildymo sistemai eksploatuoti. Pažymėtina, jog nors atsakovė UAB „Saurida“ tiek atsiliepime, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neatliko jokių dujinio šildymo sistemos montavimo darbų ieškovui, jog sutartis su ieškovu sudaryta tik dėl dujinio šildymo sistemos pardavimo, jog sutarties pateiktame priede yra tik nurodyta preliminari dujinės įrangos montavimo darbų galima kaina, tačiau tai nėra įsipareigojimas, kad atsakovė montuos dujinę šildymo įrangą, tačiau tuo pačiu atsakovė nurodė, jog montavimo darbus atliko UAB „Laimda“, pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį. 

15.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002).

17.       Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Pažymėtina, tarp pasirašytas dokumentas buvo sudarytas iš 7 lapų, 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis Nr. DTS-L-000093-1 (3 lapai); 2022 m. lapkričio 22 d. sutartis DTS-L-000093-2 (3 lapai); sutarties priedas „Preliminari medžiagų ir darbų atlikimo sąmata – montavimo darbai“ (1 lapas), šis dokumentas buvo pasirašytas kaip vientisas dokumentas visų šalių, t. y. UAB „Saurida“ vadybininkų R. G., T. Ž. bei ieškovo E. P. Prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DTS-L-000093-1 buvo pateiktas priedas Nr. 1, kuriame išsamiai nurodyti montavimo darbai: dujų tiekimo sistemos pastatymas ant kliento suteikto kieto pagrindo, balionų pajungimas ir paleidimas; skylių gręžimas į plytinę sieną dūmtraukiui 13 cm, dujotiekiui ir elektros kabeliams 5 cm; mūro ir karkasinių sienų storis negali viršyti 40 cm; gilzė dujotiekiui ir jos montavimas; dujotiekis 3/4 gofruoto nerūdijančio plieninio dujinio vamzdžio iki 4 m, 1 vnt. dujinis ventilis ir jų montavimas; katilo pastatymas ir pajungimas į kliento esamą termofikato kolektorių ir boilerio sujungimas su katilu, sujungiant plastikiniais vamzdžiais iki 5 m. vamzdžio; GSM modulio, dujų nuotėkio detektoriaus ir atkirtos vožtuvo pajungimas, kaina be PVM 800 Eur.

18.       Byloje nėra ginčo, jog dujinio šildymo sistema ieškovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota 2022 m. gruodžio 14 d. Ieškovo E. P. teigimu, jis nesikreipė į jokią įmonę dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų, jog atsakovės atstovas buvo nurodęs, jog jų įmonė ne tik parduoda dujinę šildymo įrangą, bet ir atlieka dujinės šildymo sistemos montavimo darbus, jog susisiekę telefonu į jo namus atvyko montuotojai V. ir V., kurie pristatė, jog yra siųsti atsakovės UAB „Saurida“ bei sumontavo dujinę šildymo įrangą. Nors atsakovės visos bylos nagrinėjimo metu teigė, jog priedas tik tam, kad klientas (ieškovas) žinotų preliminarią dujinės įrangos montavimo darbų galimą kainą, tačiau tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pas ieškovą montuoti dujinę šildymo įrangą siuntė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas pats nesikreipė į jokią įmonę dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį. Atsakovė byloje pateikė tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą Tarpininkavimo sutartį Nr.3, kurios pagrindu šalys įsipareigojo bendradarbiauti, UAB „Saurida“ klientui sutikus atlikti santechnikos darbus, įsipareigojo pateikti partneriui (UAB „Laimda“) informaciją, susijusią su darbų atlikimu, t. y. darbus atlikti užsakančio kliento kontaktinius duomenis (telefono numerį) ir kitą pradinę informaciją apie galimą darbo objektą (sutarties 2.1. punktas), o partneris (UAB „Laimda“) įsipareigojo, gavęs informaciją apie klientą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas susisiekti su UAB „Saurida“ klientu (sutarties 2.2. punktas), bei suderinęs su klientu dėl darbų atlikimo, įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti bendrovę telefonu ar elektroniniu paštu (sutarties 2.3. punktas). Pažymėtina, jog pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DTS-L-000093-1 pirkėjas (ieškovas) 4.3.4. punktu įsipareigojo leisti pardavėjui (UAB „Saurida“) pagal šią sutartį paslaugų atlikimui samdyto trečiuosius asmenis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo punktu ieškovas įsipareigojo leisti trečiuosius asmenis samdyti tik paslaugų atlikimui, jog tai nėra rangos santykiai, tačiau atsakovės pateikta Tarpininkavimo sutartis Nr.3 patvirtina, joje įtvirtintos nuostatos „įsipareigojo pateikti partneriui informaciją, susijusią su darbų atlikimu“, „partneris suderinęs su klientu dėl darbų atlikimo, įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti bendrovę telefonu ar elektroniniu paštu“, tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti dujinio šildymo sistemą, bet ir ją sumontuoti. Ką patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ atstovas teismo posėdžio metu nurodydamas, jog su klientais, pagal su atsakove sudarytą Tarpininkavimo sutartį atliekant darbus, dažniausiai nieko nepasirašo, nes turi tokią praktiką, jog atsakovė UAB „Saurida“ sudaro sutartį su klientu, o jie tik atlieka darbus.

19.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

20.       Teismo manymu, ieškovas kreipdamasis į profesionalią įmonę bei pasirašydamas vientisą 7 lapų dokumentą su pateiktu dujinės šildymo sistemos montavimo dabų priedu, kai po kiekvienu vadybininko T. Ž. laišku yra nurodyta: „Saurida. Šildymo ir vėsinimo sprendimų ekspertai. Konsultacijos. Montavimas. Priežiūra“, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog atsakovė ne tik parduos, bet ir atliks dujinės šildymo sistemos montavimo darbus, jog ieškovui pačiam nereikės niekuo rūpintis, ką patvirtina šalių elgesys po sutarties sudarymo, kad dujinės šildymo įrangos montavimu rūpinosi atsakovė UAB „Saurida“, jog jos nurodymu dujinio šildymo įrangą pas ieškovą montavo UAB „Laimda“.

21.       Vartojimo rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. 

22.       Atsižvelgus į išdėstytą, į šalių nurodytas faktines aplinkybes, jog atsakovės UAB „Saurida“ nurodymu dujinio šildymo įrangą pas ieškovą montavo UAB „Laimda“ (kurių atsakovė neginčijo), tiek byloje esančius dokumentus, į tai, kad atsakovė ėmėsi realių aktyvių veiksmų, jog pas ieškovą būtų sumontuota dujinės šildymo sistema, teismas daro išvadą, jog atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti ieškovui konkrečias prekes, bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo paslaugą, kuri nurodyta tarp šalių pasirašytame priede Nr. 1., t. y. ieškovas E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė mišrią pirkimo-pardavimo ir rangos sutartį Nr. DTS-L-000093-1, Nr. DTS-L-000093-2, nes sutarties priede įtvirtinti šalių įsipareigojimai vertintini, kaip vartojimo rangos sutarties teisiniai santykiai, kadangi atitinka visus vartojimo rangos sutarties teisinių santykių požymius (CK 6.672 straipsnis).

 

Dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų atlikimo

 

23.       Atsakovei UAB „Saurida“ atsiliepime nurodžius, jog atsakovė dujinio šildymo sistemų montavimo darbų neatlieka, jog juos atlieka kita bendrovė – UAB „Laimda“, su kuria atsakovė yra sudariusi tarpininkavimo sutartį, byloje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Laimda“, kuri tiek atsiliepime, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dujinio šildymo sistemų montavimo darbų ieškovui neatliko.

24.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, dėl dujinio šildymo sistemos montavimo darbų atlikimo, pareiga įrodyti, kad montavimo darbus atliko tretysis asmuo UAB „Laimda“, tenka teigiančiai atsakovei UAB „Saurida“.

25.       Atsakovė nurodžiusi, jog ieškovui dujinio šildymo sistemų montavimo darbus atliko UAB „Laimda“, pateikė byloje tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą Tarpininkavimo sutartį Nr.3, kurios pagrindu šalys įsipareigojo bendradarbiauti, pasiūlant savo klientams, įsigijusiems jos parduodamas dujinio šildymo sistemas, partnerį šildymo sistemos santechnikos darbų atlikimui (sutarties 1.1 punktas), UAB „Saurida“ klientui sutikus atlikti santechnikos darbus, įsipareigojo pateikti partneriui (UAB „Laimda“) informaciją, susijusią su darbų atlikimu, t. y. darbus atlikti užsakančio kliento kontaktinius duomenis (telefono numerį) ir kitą pradinę informaciją apie galimą darbo objektą (sutarties 2.1. punktas), o partneris (UAB „Laimda“) įsipareigojo, gavęs informaciją apie klientą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas susisiekti su UAB „Saurida“ klientu (sutarties 2.2. punktas), bei suderinęs su klientu dėl darbų atlikimo, įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti bendrovę telefonu ar elektroniniu paštu (sutarties 2.3. punktas).

26.       Trečiojo asmens UAB „Laimda“ atstovas direktorius L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog jų įmonė atlieka įvairius šilumos, santechnikos montavimo darbus, montuoja įvairius šildymo katilus, todėl iš atsakovės UAB ,,Saurida“ pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį gavus informaciją (telefonu ar elektroniniu paštu) apie galimus klientus, susisiekia pats su klientu telefonu ir sutaria dėl reikiamų darbų atlikimo, tačiau ieškovui E. P. UAB „Laimda“ neatliko dujinio šildymo sistemos montavimo darbų, jo žiniomis atsakovė turi ir kitų partnerių, montavimo darbus atliko pas ieškovą montuotojai V. ir V., tačiau šie asmenys nėra UAB „Laimda“ darbuotojai, ką patvirtina  byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacija apie draudėjus ir jų apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m gruodžio 31 d., jog darbuotojų vardais V. ir V. UAB „Laimda“ nebuvo, kaip nurodė atstovas, jog galimai jie dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Nors atsakovės UAB „Saurida“ atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kaip perduodama informacija apie darbų atlikimą UAB „Laimda“, kaip suteikiama informacija apie galimus klientus, kam ir kada buvo perduota informacija šio ginčo atveju, nepateikė tai pagrindžiančių jokių įrodymų, tačiau pateiktoje Tarpininkavimo sutartyje konkrečiai nurodyta, jog atsakovė įsipareigojo pateikti partneriui (UAB „Laimda“) informaciją, susijusią su darbų atlikimu, t. y. darbus atlikti užsakančio kliento kontaktinius duomenis (telefono numerį) ir kitą pradinę informaciją apie galimą darbo objektą, ką patvirtino trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu, jog informacija apie klientą iš atsakovės UAB „Saurida“ dažniausiai perduodama telefonu, jog jis pats skambina klientui ir tariasi dėl darbų atlikimo. Nors tretysis asmuo neigdamas nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės UAB „Saurida“ teiginius, jog ieškovui dujinę šildymo sistemą montavo būtent tretysis asmuo UAB „Laimda“, jog jai buvo perduota informaciją apie galimą klientą – ieškovą E. P., tačiau byloje atsakovės UAB „Saurida“ pateikti susirašinėjimai su trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktoriumi L. Š., šiam nurodant, jog „ten kažkas įskundė iš daugiabučio namo, mes montuojame kaip visada... ten sumontuota pusrūsyje...“, jog „bandysime kažkokį kompromisą atrasti... jis toks iš tų „pagerintų““, jog „mes pasirengę permontuoti jam... montavimo suma nėra labai didelė, bet įrangos suma manau nemaža“, teismo manymu tik įrodo, jog trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktoriui žinomos visos ieškovo dujinio šildymo sistemos montavimo aplinkybės, jog nurodymas, kad „mes montuojame kaip visada“, „mes pasirengę permontuoti“ tik patvirtina atsakovės UAB „Saurida“ nurodytas aplinkybes, kad ieškovui dujinio šildymo sistemą montavo UAB „Laimda“ (CPK 178 straipsnis).

27.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktorius L. Š. nurodė, jog jis pažįsta V. ir V., montavusius ieškovui dujinio šildymo sistemą, galimai turintis jų telefonų numerius, teigdamas, kad montuotojai vieni kitus pažįsta, priešingai nei atsakovė UAB „Saurida“, kuri nurodė, jog jų įmonėje nėra tokių darbuotojų V. ir V., pateikė darbuotojų 2022 m. gruodžio mėnesio sąrašą, jog neturi jokių duomenų apie šiuos asmenis. Trečiojo asmens UAB „Laimda“ direktorius L. Š. nurodė, kad atsakovė UAB „Saurida“ turi ir kitų parnerių, ne tik UAB „Laimda“, tačiau teismas turi pagrindo manyti, kad ir UAB „Laimda“ darbų atlikimui galėjo pasitelkti partnerius, nes trečiojo asmens atstovas, išklausęs šalių atstovų pasisakymus, jog UAB „Laimda“ montavo ieškovui dujinio šildymo sistemą galimai pati pasitelkusi partnerius (V. ir V.), turėdamas minėtų asmenų kontaktus (telefonų numerius), neprašė šių asmenų apklausti byloje, kurie patvirtintų ar paneigtų šalių atstovų išsakytus argumentus. Teismas sutinka su atsakovės atstovo išsakytais argumentais, jog neįtikėtina, jog darbus atlikus kitai įmonei, atsakovė būtų persiuntusi informaciją ne partneriams, pas ieškovą netinkamai sumontavusius dujinę šildymo įrangą, tačiau trečiajam asmeniui UAB „Laimda“ bei prašiusi jos pagalbos, dėl blogai sumontuos dujinės įrangos, kuri bylos duomenimis puikiai žino visas ieškovo dujinio šildymo sistemos montavimo aplinkybes. Nors byloje atsakovės UAB „Saurida“ pateiktos 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 0423474 ir 2023 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 0423498 tiesiogiai nepatvirtina, jog ieškovui dujinės šildymo sistemos montavo darbus atliko būtent tretysis asmuo UAB „Laimda“, tačiau juos vertinant esančių įrodymų visumoje, teismas turi pagrindo manyti, kad tretysis asmuo UAB „Laimda“ atsakovei pagal tarpininkavimo sutartį mokėdamas sutartą mokestį, šiuo atveju sumokėjo tarpininkavimo mokestį ir už klientą - E. P. Atmestini trečiojo asmens UAB „Laimda“ atstovo nurodyto argumentai, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Laimda“ atliko ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo darbus, nes pats trečiojo asmens atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog su klientais, pagal su atsakove sudarytą Tarpininkavimo sutartį atliekant darbus, dažniausiai nieko nepasirašo, nes turi tokią praktiką, jog atsakovė UAB „Saurida“ sudaro sutartį su klientu, o jie tik atlieka darbus.

28.       2022 m. kovo 1 d. sudarytos Tarpininkavimo sutarties 2.4 punktu tretysis asmuo UAB „Laimda“ įsipareigojo užsakytus darbus atlikti kokybiškai, laikantis visų privalomų teisės aktų reikalavimų, taikytinų šių darbų atlikimui, o paaiškėjus darbų defektams, savo sąskaita darbų trūkumus nedelsiant pašalina bei asmeniškai ir tiesiogiai atlygina visą žalą bendrovės klientui.

29.       Visuma byloje nustatytų aplinkybių teismui sudaro pagrindą išvadai, jog pagal ieškovo E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią pirkimo-pardavimo ir rangos sutartį Nr. DTS-L-000093-1, Nr. DTS-L-000093-2, dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Laimda“ atsakovės UAB „Saurida“ pavedimu, vadovaujantis tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi Nr.3.

 

Dėl atsakovės procesinės padėties

 

30.       Ieškovas šioje byloje prašo vienašališkai nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią pirkimo-pardavimo ir rangos sutartį Nr. DTS-L-000093-1, Nr. DTS-L-000093-2, sutartį, nes atsakovei UAB „Saurida“ netinkamai sumontavus iš jos įsigytą dujinę šildymo įrangą, ieškovas patyrė finansinius nuostolius.

31.       Atsakovės UAB „Saurida“ atstovas byloje nurodė, jog ieškovui dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko būtent UAB „Laimda“, todėl ji ir turėtų būti byloje atsakove.

32.       CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

33.       Atsakovės UAB „Saurida“ atstovui išreiškus poziciją dėl atsakovės procesinės padėties byloje, teismas posėdžio metu pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovės teigimu netinkamą šalį – tinkama. Ieškovo atstovė atsisakė keisti atsakovės UAB „Saurida“ procesinį padėtį byloje nurodydama, jog tarp ieškovo ir atsakovės UAB ,,Saurida“ buvo sudaryta vartojimo sutartis, ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, su atsakove sudaryta sutartis pasirašyta kartu su montavimo darbų paslauga, sutartis buvo sudaryta tik su atsakove, nors atsakovės teigimu darbus atliko UAB „Laimda“ pagal tarp jų sudarytą tarpininkavimo sutartį, tačiau tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ jokių sutarčių su ieškovu nebuvo sudaryta.

34.       Šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m, gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-120/2014). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisimo pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

35.       Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

36.       CK 6.717 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.

37.       CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta generalinio rangovo atsakomybė, jog generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis).

38.       Teismui byloje nustačius, kad atsakovė UAB ,,Saurida“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti ieškovui konkrečias prekes, bet ir įsipareigojo suteikti ieškovui dujinės šildymo įrangos montavimo paslaugą, jog tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytoje mišrioje pirkimo-pardavimo ir rangos sutartyje Nr. DTS-L-000093-1, Nr. DTS-L-000093-2, nėra nurodyta, kad ieškovas perima atsakovės UAB ,,Saurida“ įsipareigojimus pagal atsakovės UAB ,,Saurida“ ir trečiojo asmens UAB „Laimda“ sudarytą Tarpininkavimo sutartį, jog nėra nurodyta, kad netinkamų paslaugų suteikimo atveju pretenzijas ir reikalavimus ieškovas turėtų reikšti ne atsakovei, o tretiesiems asmenims, atsižvelgus į tai, kad dujinės šildymo sistemos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Laimda“, kurį montavimo darbams pasamdė atsakovė UAB ,,Saurida“, vadovaudamasi tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi Nr. 3., darytina išvada, jog UAB „Saurida“ yra tinkama atsakovė šioje byloje ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį (CPK 45 straipsnis, CK 6.717 straipsnio 3 dalis, 6.650 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl ieškovo teisės atsisakyti vartojimo sutarties

 

39.       Ieškovas E. P. pasirinkdamas vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdą prašo vienašališkai nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2; įpareigoti ieškovą E. P. grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26; priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovo E. P. naudai 1284,00 Eur nuostolių; nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovo „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį; priteisti iš atsakovo „AS Inbank filialas“ ieškovo E. P. naudai 640 Eur dydžio įmokas, sumokėtas pagal 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį, nurodydamas, kad atsakovei netinkamai sumontavus iš jos įsigytą dujinę šildymo įrangą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovas dujinę šildymo įrangą privalėjo demontuoti ir patyrė finansinius nuostolius, kuriuos ir prašo atlyginti.

40.       E. P. su atsakove UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė mišrią pirkimo-pardavimo ir rangos sutartį Nr. DTS-L-000093-1, Nr. DTS-L-000093-2.

41.       Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 1, 2 dalys). Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Be to, pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.

42.       Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.

43.       Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

44.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).

45.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).

46.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko, informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 6.2289 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą.

47.       Iš ieškovo atstovės paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kaip vartotojas, dujinės šildymo įrangos įsigijimui ir įrengimui pasitelkė profesionalę įmonę – atsakovę UAB „Saurida“, pas ieškovą atvykęs atsakovės darbuotojas T. Ž. suteikė profesionalę konsultaciją, apžiūrėjo vietą, paaiškino, kokius dokumentus turi ieškovas susitvarkyti, kad dujinės šildymo sistemos įsirengimui reikalinga surinkti 50 procentų daugiabučio namo savininkų parašų arba parengti projektą, ieškovas surinko 50 procentų daugiabučio namo savininkų parašų, ką patvirtina byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. Sutikimas, jog pasirašę asmenys sutinka, kad butui esančiam (duomenys neskelbtini) būtų įrengtas dujinis šildymas. Bylos duomenimis 2022 m. gruodžio 14 d. atvyko montuotojai V. ir V., vadovaujantis tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Laimda“ 2022 m. kovo 1 d. sudaryta Tarpininkavimo sutartimi, kurie ieškovui sumontavo iš atsakovės įsigytą dujinę šildymo įrangą, ir kuriems, ieškovo atstovės teigimu, ieškovas sumokėjo grynaisiais 1284,00 Eur sumą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ieškovas negavo. Tą pačią dieną Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 16 „Avižienių būstas“ ieškovui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijai pateikė raštą „Dėl atliekamų darbų“, siekiant išsiaiškinti, kokie darbai atliekami (duomenys neskelbtini) buto savininko E. P., ar dujų įrangos įrengimas bute yra galimas, ar tokie darbai turėtų būti suderinti su Vilniaus rajono savivaldybe, kokie dokumentai turėtų būti teikiami bendrijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Bylos duomenimis ieškovas, gavęs minėtą raštą, jį persiuntė atsakovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės atstovo T. Ž. 2022 m. gruodžio 14 d. gavo atsakymą, jog šis laišką persiuntė techniniam skyriui ir klientų aptarnavimui.

48.       Minėtas Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 16 „Avižienių būstas“ raštas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pagal kompetenciją buvo persiųstas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kuri tikrindama pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes 2023 m. vasario 2 d. surašė Faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. VFAA-74, kuriame konstatavo, kad pastato 3 buto savininkas E. P. daugiabučio namo su mansarda rūsio patalpose sumontavo „Radiant“ 24 kW galios „C13x“ dujinį šildymo katilą, kuris įrengtas nesilaikant dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 108.3 papunkčio reikalavimų, jog lauke prie pastato sienos, nesilaikant Taisyklių 242 ir 247.2 punktų reikalavimų, sumontuota suskystintų naftos dujų balionų laikymo spinta, o nustatytų pažeidimų pašalinimui buvo surašytas Nurodymas Nr. VNP-3, kuriuo ieškovas E. P. buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 23 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, ką patvirtina byloje pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. vasario 15 d. raštas Nr. R2-(VT)-1357, kuris taip pat buvo persiųstas elektroniniu paštu atsakovei UAB „Saurida“.

49.       Taisyklių 108.3. papunktyje nurodyta, jog draudžiama įrengti dujinius prietaisus daugiabučių pastatų rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse (Taisyklių 1 priedo 9 punktas), liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, patalpose, kuriose dujotiekis gali būti tiesiogiai veikiamas agresyvių medžiagų; 242 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti suskystintas naftos dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių išėjimo iš pastato (patalpos) lauko durų vietoje grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio; 247.2. papunktyje nurodyta, jog montuojant prie pastatų sienų, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo dujų balionų įrenginio iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

50.       CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodytos darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

51.       Nors ieškovas bylos duomenimis nebuvo atsakovei UAB „Saurida“ konkrečiai pareiškęs CK 6.665 straipsnyje nurodyto reikalavimo, tačiau jis nedelsiant atsakovei persiuntė visus gautus raštus, t. y. informavo atsakovę UAB „Saurida“ apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus įrengtos dujinės šildymo sistemos įrengimo pažeidimus, apie įpareigojimo juos pašalinti nustatytą terminą. Iš byloje pateiktų atsakovės UAB „Saurida“ elektroninių laiškų nustatyta, jog ieškovas ne tik persiuntė gautus raštus atsakovei, tačiau ir telefonu buvo susisiekęs su atsakovės darbuotojais, bandė išsiaiškinti susidariusią situaciją, o atsakovė, bylos duomenimis, apie susidariusią situaciją informavo dujinę šildymo įrangą montavusios UAB „Laimda“ direktorių L. Š., tačiau jokių konkrečių veiksmų dujinės šildymo sistemos įrengimo pažeidimų šalinimui atsakovė UAB „Saurida“ neatliko.

52.        Kadangi dujinę šildymo įrangą sutartimi buvo įsipareigojusi įrengti atsakovė UAB „Saurida“, ieškovui sutarties 4.3.4. punktu įsipareigojus leisti pardavėjui (UAB „Saurida“) pagal šią sutartį paslaugų atlikimui samdyto trečiuosius asmenis, kuri dujinio šildymo sistemos įrengimui 2022 m. kovo 1 d. Tarpininkavimo sutartimi pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Laimda“, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, 6.717 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą sutarties įvykdymą privalo atsakyti atsakovė UAB „Saurida“. Atsakovė UAB „Saurida“ specializuodamasi savo darbų srityje, pristatydama save kaip šildymo ir vėsinimo sprendimų eksperte, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų kliento (ieškovo), įgyvendinti Taisyklėse įtvirtintas imperatyvias nuostatas, darbų atlikimo metu. Atsakovė, būdama savo srities specialistas ir užsiimdama ūkine - komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas, ir veikia savo rizika.

53.       Pažymėtina, jog Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Nurodymas Nr. VNP-3, kuriuo ieškovas E. P. buvo įpareigotas iki 2023 m. vasario 23 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, buvo surašytas dėl netinkamai įrengtos dujinės šildymo sistemos, nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų imperatyvių nuostatų. Bylos duomenimis iki ieškovui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nurodyme nustatyto termino pašalinti nustatytus pažeidimus,  atsakovė UAB „Saurida“ nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, nustatytiems pažeidimams pašalinti, todėl ieškovas dujinę šildymo įrangą demontavo pats, apie tai informavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą 2023 m. vasario 21 d. raštu.

54.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, silpnesnioji šalis gali remtis ir vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.350–6.370 straipsniai). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra nulemta daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami.

55.       Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovas siekdamas nutraukti sutartį prašo taikyti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdą – (galiojusį iki 2021 m. birželio 29 d.) nutraukti sutartis ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti patirtus nuostolius kas atitiktų sutarties sudarymo ir šiuo metu galiojantį CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 1 punktą, CK 6.3643 straipsnio 2 dalį ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos teisių gynimo būdą – rangos sutarties nutraukimą, reikalaujant atlyginti nuostolius, kai atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė vartojimo rangos sutartį ir atsisakė pašalinti nustatytus trūkumus.

56.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra pagrindas taikyti užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą CK 6.363 straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą.

57.       Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog pažeistas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) interesas, atsakovei  UAB „Saurida“ netinkamai įvykdžius vartojimo rangos sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, siektinas teisinis rezultatas – kuo tinkamesnis ieškovo pasirinkto vartotojų teisių gynimo būdo įgyvendinimas, kartu užtikrinant, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Vartotojas (ieškovas) bylos duomenimis išreiškęs valią atsisakyti sutarties atsakovei pateikė 2023 m. gegužės 25 d. pretenziją „Dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų grąžinimo“, tačiau atsakovė nesutiko nutraukti sutartį. 

58.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

59.       Įvertinus faktą, kad ieškovas kaip vartotojas sudarė mišrią vartojimo sutartį su atsakove UAB „Saurida“, kaip šildymo sistemų profesionale, kuri įsipareigojo ne tik parduoti dujinę šildymo įrangą, bet ir ją sumontuoti, ieškovas turėjo lūkesčių pakeisti senąją šildymo sistemą, įsirengiant dujinę šildymo sistemą, tačiau atsakovei UAB „Saurida“ įrengus dujinę šildymo sistemą nesilaikant nustatytų imperatyvių reikalavimų, kurių per nustatytą terminą nepašalino, ieškovas neturi galimybių naudoti iš atsakovės UAB „Saurida“ įsigytą dujinę šildymo įrangą, vartotojas negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti kokybišką dujinio šildymo įrangą ir ja naudotis pagal paskirtį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2 (CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 1 punktas, CK 6.3643 straipsnio 2 dalis ir CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

60.       Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties nutraukimo atveju abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, tačiau šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi, t. y. taikoma restitucija. Ieškovas pasirinko vieną iš vartotojų teisių gynimo būdų, įsipareigodamas grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo įrangą ir prašydamas grąžinti sumokėtas vartojimo kredito įmokas. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad dujinė šildymo sistema buvo sumontuota nesilaikant imperatyvių reikalavimų, kurios ieškovas negali naudoti. Tuo pagrindu ieškovas E. P. įpareigojamas grąžinti atsakovei UAB „Saurida“ dujinę šildymo įrangą STANDART R26 6-2/24-26. Atsižvelgus į civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, kad vartotojui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita (CK 6.3643 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kad prekės grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui (CK 6.3642 straipsnio 2 dalis), teismas siūlo atsakovei UAB „Saurida“ savo lėšomis pasiimti dujinio šildymo sistemą, esančią pas ieškovą, adresu (duomenys neskelbtini).

61.       Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad susietojo vartojimo kredito sutartis laikytina – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; vartojimo kredito suteikimą finansuoja trečioji šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį, naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos. Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai vartojimo kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir susietojo vartojimo kredito sutartis.

62.       Tarp ieškovo E. P. ir atsakovės „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VGJ21122KPPA yra laikytina susietojo vartojimo kredito sutartimi (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), nes šis vartojimo kreditas buvo skirtas būtent dujinio šildymo sistemos pirkimo sutarčiai finansuoti, o prekių pardavimo ir vartojimo kredito sutartys sudarė iš esmės vieną komercinį sandorį. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kai vartojimo kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti prekių pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir susietojo vartojimo kredito sutartis.

63.       Atsakovė „AS Inbank filialas“ atsiliepime nurodė, jog išnagrinėjus ginčą tarp ieškovo ir atsakovės UAB ,,Saurida“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, jeigu ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasibaigtų ieškovo naudai, atsakovė sutinka nutraukti vartojimo kredito sutartį, kas nurodyta vartojimo kredito sutarties 5.5 punkte, kad Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka gavėjui pasinaudojus teise atsisakyti prekės pirkimo-pardavimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir ši sutartis. 

64.       Atsižvelgus į nurodytą, nutraukus tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Saurida“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytas sutartis Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2, nutrauktina ieškovo E. P. ir atsakovės „AS Inbank filialas“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VGJ21122KPPA, atsakovei „AS Inbank filialas“ grąžinant ieškovui E. P. 640,00 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas.

65.       Ieškovas E. P. prašo iš atsakovės UAB „Saurida“ jo naudai priteisti 1284,00 Eur nuostolių, t. y. už dujinės šildymo įrangos montavimo darbus, nurodydamas, jog montuotojams ieškovas sumokėjo grynaisiais 1 284,00 Eur sumą, jokių patvirtinančių pinigų paėmimo dokumentų ieškovas negavo.

66.       Atsakovės UAB „Saurida“ atstovas teismo posėdžio metu atsikirsdamas nurodė, kad ieškovo nurodyta sumokėta kaina už montavimo darbų atlikimą yra ženkliai didesnė, nei jų nurodyta preliminari montavimo darbų kaina (800 Eur), jog vartojimo sutarčių sudarymas neatleidžia nuo įrodinėjimo pareigos, jog ieškovas privalo įrodyti, jog už montavimo darbus sumokėjo    1 284,00 Eur sumą.

67.       Akivaizdu, kad ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, kai jo prašomo priteisti nuostolių atlyginimo 1 234,00 Eur suma yra ženkliai didesnė už byloje pateiktą preliminarią medžiagų ir darbų atlikimo sąmatoje nurodytą darbų kainą – 800 Eur be PVM, tačiau ieškovui byloje neįrodžius, jog už dujinės šildymo įrangos montavimo darbus sumokėjo 1 234,00 Eur sumą, nenurodžius priežasčių, kodėl jo teigimu, negavus iš montuotojų jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, sumokėjo nurodytą sumą, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į byloje pateiktą preliminarią medžiagų ir darbų atlikimo sąmatoje nurodytą darbų kainą, ieškovo E. P. naudai priteisiant iš atsakovės UAB „Saurida“ 968,00 Eur sumą (800 Eur + 21 proc. PVM)

68.        Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

69.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti 3534,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3256,00 Eur už teisines advokato paslaugas ir 278,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai. Ieškinį patenkintus iš dalies, atsižvelgus į tai, kad byloje buvo pareikšti ieškovo penki reikalavimai, kurie visi patenkinti, tik sumažinta priteistina nuostolių suma, iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovui priteistinos 3527,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (mažinant prašomą priteisti žyminio mokesčio sumą 7 Eur (prašė 1284 Eur – priteista 968 Eur)  (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atsakovei UAB „Saurida“ bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalyje).

71.       Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti iš dalies. 

Nutraukti tarp ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Saurida“, juridinio asmens kodas 266916280, 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą mišrią vartojimo pirkimo - pardavimo ir rangos sutartį Nr. DTS-L-000093-1 ir Nr. DTS-L-000093-2 ir tarp ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės „AS Inbank filialas“, juridinio asmens kodas 305340173, 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VGJ21122KPPA.

Taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovei UAB „Saurida“, juridinio asmens kodas 266916280, dujinę šildymo sistemą STANDART R26 6-2/24-26, bei priteisti iš atsakovės „AS Inbank filialas“, juridinio asmens kodas 305340173, ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 640,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“, juridinio asmens kodas 266916280, ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai;

-        968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) nuostolių atlyginimo;

-        3 527,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                    Lina Klimaitė