Pranešėjas Stasys Punys                                                                  Baudž. byla Nr. 1A –764/2011

Teisėjas Tadeušas Volkovskis                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.; 2.5.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,

gynėjui adv. Aleksandr Palamarčuk,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės subendrinimo nuteistajam D. M..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

D. M. nuteistas 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo 2010-12-30 įsiteisėjusiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., 178 str. 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., 64 str., subendrinus su neatliktos ir paskirtos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu bausmės dalimi, 6 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Be to, D. M. nuteistas 2010-10-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. (7 epizodai), 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d., 65 str. 1 d. 1 p., a) p.p., subendrinus bausmes, 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant pataisos namuose.

Lukiškių - tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija kreipėsi su teikimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl bausmių, paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius nuteistajam D. M., subendrinimo. Kadangi priimant 2010-10-27 nuosprendį, dar nebuvo neįsiteisėjęs 2010-10-14 nuosprendis, todėl Lukiškių Tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė subendrinti šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Vilniaus rajono apylinkės teismas, vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d. prie 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu, iš paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2 metų dalį ir D. M. galutinę subendrintą bausmę paskyrė 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Skunde nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir vadovaujantis humaniškumo ir teisingumo principais sušvelninti galutinę bausmę. Nuteistojo manymu, galutinė bausmė yra per griežta, nes subendrinant bausmes, buvo paimta didžioji dalis paskirtos bausmės, tokiu būdu pažeidžiant humaniškumo principus. Nuteistasis teigia, visos vagystės yra smulkios - turtinės žalos neviršija 1000 Lt ribos, padarytos spontaniškai, neplanuojant veiksmų ir specialiai tam nesiruošiant, dėl visų jo nusikalstamų veikų labai gailisi ir nori pasikeisti.

Savo noru pasiliko Lukiškių TI-K ūkinio aptarnavimo būryje, kas įrodo nesilaikymą ir netoleravimą kriminalinių subkultūros tradicijų, bei akivaizdžiai parodo savo norą sąžiningai dirbti. Nurodo, kad darbe charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas. Nuteistojo teigimu, jis kritiškai vertina savo elgesį, pradėjo vertinti šeimos vertybės, kurios yra daug svarbesnės negu egoistiškas ir naivus jaunatviškas maksimalizmas, nes jo šeimai reikalinga jo parama ir pagalba, taip pat suprato kokia brangi yra laisvės kaina.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Nuteistasis D. M. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad visos vagystės yra smulkios - turtinės žalos neviršija 1000 Lt ribos, padarytos spontaniškai, neplanuojant veiksmų ir specialiai tam nesiruošiant, dėl visų mano nusikalstamų veikų labai gailisi ir nori pasikeisti. Visų pirma pažymėtina, jog teisėjų kolegija netikrina nuteistajam D. M. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimo. Šiuo atveju nagrinėjamas skundžiamos nutarties, kuria patenkintas teikimas dėl bausmių, paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius nuteistajam D. M., subendrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad 2010-10-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo ir 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo 2010-12-30 įsiteisėjusiais nuosprendžiais nuteistojo D. M. nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos, paskirtos atitinkamos bausmės, o minėti teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję. Be to, kaip matyti iš 2010-10-27 Vilniaus r. apylinkės teismo ir 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių ir į ką atkreiptinas D. M. dėmesys, kad minėtais nuosprendžiais skiriant D. M. bausmės rūšį ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismai pripažino D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad D. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todėl pastarąją aplinkybę teismai laikė jo atsakomybę lengvinančia.

A. D. M. dėmesys į tai, kad nuteistasis D. M., nesutikdamas su jam paskirtomis bausmėmis, turėjo įstatyme numatytą teisę apskųsti priimtus neįsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo nuosprendžius su prašymu sušvelninti jam paskirtas bausmes. Tuomet nagrinėjant apeliacinius skundus ir sprendžiant klausimą dėl bausmės sušvelninimo aukštesnės instancijos teismas gali atsižvelgti į šiame nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, nuteistasis D. M. minėtus nuosprendžius įstatymo nustatyta tvarka apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismai paliko tas pačias pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes. Todėl tikrinti jau įsiteisėjusių teismo nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą nėra įstatyminio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismai pripažino, kad nuteistajam D. M. paskirtos tinkamos rūšies ir dydžio bausmės, jos atitiko jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, todėl sušvelninti bausmes nebuvo jokio pagrindo. Be to, svarstant klausimą dėl bausmių, paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius nuteistiesiems, subendrinimo, baudžiamasis įstatymas nenumato tokios galimybės iš naujo spręsti jau įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamos nutarties, priimant 2010-10-27 nuosprendį, dar nebuvo neįsiteisėjęs 2010-10-14 nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas, bendrinant bausmes įvertino tai, kad nuteistasis D. M. 4 kartus teistas, recidyvistas, nedirbo, nesimokė, nusikaltimus pagal abu nuosprendžius padarė būdamas pilnamečiu, 2010-10-27 Vilniaus r. apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 50 str., 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d. bausmes bendrino prie griežčiausios neatliktos bausmės iš dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t.y. prie 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu, iš paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2 metų dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas bendrindamas bausmes į bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, išbūtą pagal 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusį nuosprendį laisvės atėmimo bausmės nuo 2010-06-14 iki 2010-10-27 ir pagal 2010-10-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2009-12-16 iki 2009-12-18, nuo 2010-06-01 iki 2010-06-03 ir nuo 2010-10-27 iki 2011-02-18 laiką.

Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, įstatymo nepažeidė. Be to, bendrindamas bausmes teismas paskirtą 2010-10-14 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu 6 metų laisvės atėmimo bausmę tik iš dalies sudėjo su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl laikyti, jog subendrinta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. 

Nuteistojo skundo argumentai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, pradėjo vertinti šeimos vertybės, kurios yra daug svarbesnės negu egoistiškas ir naivus jaunatviškas maksimalizmas, nes jo šeimai reikalinga jo parama ir pagalba, taip pat suprato kokia brangi yra laisvės kaina, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą galutinę bausmę. Be to, kaip minėta, teismas šiuo atveju netikrina nuteistajam D. M. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimo. Kaip minėta, apeliantas anksčiau teistas 4 kartus, tačiau iš ankstesnių teistumų teigiamų poveikių nepadarė, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.

Dėl šių motyvų nuteistojo D. M. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį .

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Stasys Punys

Teisėjai                                                                                                      Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                                                    Arūnas Kisielius