Civilinė byla Nr. 2-901/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 127.4; 127.9(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos
Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuspręsta
patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo proceso
trukmę, civilinėje byloje Nr. B2-414-154/2010.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB
„Šiaulių tauro detalės“ iškelta restruktūrizavimo byla, o jos administratoriumi
paskirta UAB „Restrus“. Teismas taip pat įpareigojo administratorių ne vėliau
kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo
dienos pateikti restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai
nagrinėti reikalingus dokumentus. Teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi
pratęsė vienam mėnesiui 2009
m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytą 4 mėnesių terminą pateikti RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, o kita tos pačios dienos
nutartimi patvirtino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorinius reikalavimus.
Vėliau teismas tikslino kai kuriuos kreditorinius reikalavimus.
RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratorius 2010 m. kovo 8 d.
prašymu prašė: pratęsti UAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo laiką
vieneriems metams; patvirtinti UAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo
planą; įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su RUAB „Šiaulių tauro detalės“ mokestinių
nepriemokų atidėjimu (išdėstymu), laikytinos valstybės pagalba. Prašyme
nurodyta, kad 2010 m.
kovo 4 d. įvykęs RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimas,
pripažindamas, jog pagal pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas, nutarė
pritarti įmonės restruktūrizavimo planui. Juo numatyta sugrąžinti skolas
kreditoriams, atkurti ilgalaikį mokumą bei per 5 metus tapti konkurencinga
įmone. Kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl
restruktūrizavimo laiko pratęsimo ir plano tvirtinimo bei prašyti teismo
įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu
(išdėstymu), yra valstybės pagalba.
Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi (skundžiama nutartis) administratoriaus prašymą patenkino iš dalies - patvirtino
RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatydamas penkerių
metų restruktūrizavimo proceso trukmę pagal pridedamą planą. Teismas netenkino likusios
administratoriaus prašymo dalies. Nutartyje nurodyta, kad UAB „Šiaulių tauro
detalės“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2010 m. kovo 4 d., pritarė
restruktūrizavimo planui, įpareigojo restruktūrizavimo bylos administratorių
pateikti jį tvirtinti teismui ir pateikti prašymą pratęsti restruktūrizavimo
laiką dar vieneriems metams, t.y. iki penkerių metų. Plane numatyta, kad per
penkerių metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė sugrąžins skolas kreditoriams
sutartu ir plane numatytu laiku bei atstatys ilgalaikį įmonės mokumą. Įmonė taip
pat numačiusi siekti ir kitų tikslų, kurie tarnaus pagrindiniam tikslui, t.y.
bus siekiama išsaugoti ir plėtoti pagrindinę ūkinę komercinę veiklą. Pateiktame
plane finansiniai rodikliai apskaičiuoti išanalizavus padėtį įmonėje bei
rinkoje, numatytos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei. Teismo
įsitikinimu, įvertinus pateiktą planą, yra pagrindas manyti, kad RUAB „Šiaulių tauro
detalės“ restruktūrizavimo proceso metu atkurs mokumą ir taps konkurencinga
įmone. Restruktūrizavimo plano II.3.5. punkte numatyta penkerių metų
restruktūrizavimo proceso trukmė atitinka ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatas,
todėl įmonės restruktūrizavimo planas, nustatant penkerių metų
restruktūrizavimo trukmę, patvirtintas. Teismas netenkino prašymo įvertinti, ar
nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų RUAB „Šiaulių tauro detalės“
atidėjimu (išdėstymu), yra valstybės pagalba. Iš prašymo patvirtinti RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą bei prie jo esančių dokumentų
matyti, kad ginčų ar skundų, susijusių su klausimu dėl tvirtinamo
restruktūrizavimo plano, nėra, prašymas dėl išaiškinimo nemotyvuotas ir
nepagrįstas duomenimis. Be to, teismas nėra įgaliotas vertinti ir aiškinti, ar
nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu)
restruktūrizuojamai įmonei, laikytinos valstybės pagalba, jei tai nėra susiję
su konkretaus ginčo sprendimu.
Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė skundą,
adresuotą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 4 d. RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti įmonės
restruktūrizavimo planui ir nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo bylą. Teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjui Šiaulių
apskrities VMI išsiuntė 2010
m. kovo 15 d. nutarties kopiją ir įpareigojo iki 2010 m. kovo 24 d.
pateikti išaiškinimą dėl keliamų reikalavimų teisinių pasekmių.
Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu
prašo panaikinti teismo 2010
m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti
tvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą. Esant teisiniam
pagrindui, prašo bylą dėl RUAB „Šiaulių tauro detalės“ 2010 m. kovo 4 d.
kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo planui pripažinimo negaliojančiu
ir bylą dėl teismo 2010
m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo sujungti į vieną bei jas
nagrinėti kartu Lietuvos apeliaciniame teisme. Skunde rašoma :
1. Kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti
restruktūrizavimo planui ir pateikti jį tvirtinti teismui pažeidžia pareiškėjo
teises, neužtikrina ĮRĮ nustatytų restruktūrizavimo tikslų ir Europos Sąjungos
nuostatų įgyvendinimo, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.
2. Įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 13
straipsnio 1 dalies 2-7 punktų reikalavimų. Jame nepateikta duomenų analizė,
siekiant nustatyti pagrindines priežastis, kurios lėmė susidariusią padėtį –
finansinius sunkumus. Plane nepateikti duomenys, kaip siekiama išieškoti skolas,
nėra duomenų apie jų išieškojimo perspektyvas. Plane nėra duomenų, kokia tvarka
bus atsiskaitoma su kreditoriais. Įmonė nepateikė detalios informacijos apie
sudarytas sutartis, jų sumas, galiojimo laikotarpius, atsiskaitymo terminus.
Toks neapibrėžtumas kelia pagrįstų abejonių dėl realaus restruktūrizavimo plano
įgyvendinimo bei ilgalaikio įmonės mokumo atstatymo. Įmonės valdymo organai ir
administratorius nėra įsitikinę, jog planas bus įgyvendintas nurodytomis
sąlygomis ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Plane nėra pateikta
konkrečių projektų, kaip ketinama optimizuoti sąnaudas bei pakeisti,
modernizuoti veiklą. Įmonė taip pat neparengė trijų plano variantų: labiausiai
tikėtino, pesimistinio ir optimistinio, nepateikė vertinimo, ką kreditoriai
atgautų bankroto atveju. Pastabas dėl restruktūrizavimo plano bei abejones dėl
jo įgyvendinimo pateikė ir kiti kreditoriai. Restruktūrizavimo laikotarpiu
plane nenumatyta įmonės investicijų jos veiklai. Plane pateikti verslo ir
finansiniai planai neįrodo, kad restruktūrizavimo planas realus.
3. Antros eilės kreditorių, tarp kurių yra Šiaulių
apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyrius, kreditorinių reikalavimų grąžinimas
išdėstytas 2 metams, pradedant ketvirtais plano vykdymo metais. Esant
nustatytoms kreditorinių reikalavimų tenkinimo sąlygoms, nėra pagrindo teigti,
jog Šiaulių apskrities VMI galėtų veikti kaip privatus kreditorius, nes jos
kreditorinio reikalavimo tenkinimas atidėtas ketvirtiems ir penktiems
restruktūrizavimo plano vykdymo metams. Mokestinės nepriemokos mokėjimo
atidėjimas paskutiniesiems restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metams ar jos
išdėstymas yra valstybės pagalba, nes iš valstybės lėšų įmonei suteikiama išskirtinė
ekonominė nauda, kurios ji negautų rinkos sąlygomis. Įmonės skolų grąžinimo
terminų nukėlimas į paskutinius restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus yra
valstybės pagalba. Restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kad įmonei bus
suteikta valstybės pagalba.
4. 2010
m. kovo 4 d. kreditorių
susirinkimo protokole užfiksuotos Šiaulių apskrities VMI ir kitų kreditorių
pastabos, jog restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ ir Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą įmonėms, kurioms
iškeltos restruktūrizavimo bylos, reikalavimų, o restruktūrizavimo plane
pateiktų verslo ir finansinio planų duomenys bei įvykdymo priemonės neįrodo,
jog įmonės restruktūrizavimo planas realus ir ekonomiškai pagrįstas. Šiaulių
apskrities VMI ir kiti kreditoriai balsavo prieš plano patvirtinimą. Teismas iš
esmės neanalizavo ir nevertino restruktūrizavimo plano bei kreditorių pateiktų
pastabų dėl šio plano.
5. 2010 m. kovo 4 d. Šiaulių apskrities VMI atstovas
nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka Europos Sąjungos teisės
aktų reikalavimų, nes mokestinės nepriemokos atidėjimas įmonės
restruktūrizavimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike yra valstybės
pagalba. Administratorius prašė teismo spręsti, ar mokestinės nepriemokos
mokėjimo atidėjimas įmonės restruktūrizavimo plano kreditorių tenkinimo grafike
yra valstybės pagalba. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog
nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką.
Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ atsiliepime į
pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti,
o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad restruktūrizavimo
plane nenurodyta informacija, kuri yra komercinė paslaptis. Kreditoriai
vėlesniuose plano vykdymo etapuose, įvertinę, kad plane numatytos priemonės
nebus įgyvendintos, turi teisę siūlyti keisti planą arba nutraukti
restruktūrizavimo procesą. Šiaulių apskrities VMI nesuteikė nuolaidų, neatidėjo
mokėjimų ar kitaip nesuteikė geresnių sąlygų negu privatūs kreditoriai. 2010 m. kovo 4 d. RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių
bendra kreditorinių reikalavimų suma siekia 93,58 procento visų teismo
patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už restruktūrizavimo plano
patvirtinimą balsavo 86,20 procento kreditorių. Tik kreditoriai gali įvertinti
restruktūrizavimo planą. Šiaulių apskrities VMI reikalavimų suma siekia tik
1,91 procentą visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditoriai
pagrįstai patvirtino restruktūrizavimo planą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios
instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro
detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo
trukmę, tačiau netenkintas prašymas įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su
mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių
tauro detalės“, laikytinos valstybės pagalba, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirojo
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl prašymo sujungti bylas
RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime
(b. l. 100-105), įvykusiame 2010 m. kovo 4 d., tarp kitų klausimų taip pat buvo
nuspręsta pritarti pateiktam RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo
planui, įpareigoti restruktūrizavimo administratorių pateikti šį
restruktūrizavimo planą tvirtinti teismui bei prašymą teismui pratęsti RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo laiką dar vieniems metams iki
penkerių metų. Už tokį sprendimą balsavo 86,20 procento kreditorių nuo visų
teismo patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, prieš – 7,38 procento.
Apskritai kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų
suma sudaro 93,58 procento teismo patvirtintų reikalavimų sumos, iš kurių 74,63
procento savo nuomonę pareiškė raštu. 2010 m. kovo 8 d. RUAB „Šiaulių
tauro detalės“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo
plano patvirtinimo, o teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi jį patvirtino (b. l. 92, 113-114).
Šiaulių apskrities VMI 2010
m. kovo 19 d. pateikė skundą, adresuotą Šiaulių apygardos
teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių
tauro detalės“ kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti įmonės
restruktūrizavimo planui bei prašė nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo
bylą. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 132),
atsižvelgdamas į tai, kad jau yra teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas,
Šiaulių apskrities VMI išsiuntė 2010 m. kovo 15 d. nutarties kopiją ir įpareigojo iki 2010 m. kovo 24 d.
pateikti teismui išaiškinimą dėl keliamų reikalavimų teisinių pasekmių. Tuomet
pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. kovo 15 d.
nutarties. Skunde taip pat prašoma, esant teisiniam pagrindui bylą dėl RUAB
„Šiaulių tauro detalės“ 2010
m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti
restruktūrizavimo planui pripažinimo negaliojančiu bei bylą dėl teismo 2010 m. kovo 15 d.
nutarties panaikinimo sujungti į vieną ir jas nagrinėti kartu Lietuvos apeliaciniame
teisme (b. l. 136-140).
Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios
instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus
atvejus (CPK 301 str. 1 d.). Apeliacinio (atskirojo) skundo objektas yra
pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjo Šiaulių
apskrities VMI skundas, kuriuo ginčijamas 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių
tauro detalės“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, negali būti
nagrinėjamas kartu su tos paties pareiškėjo skundu dėl teismo 2010 m. kovo 15 d.
nutarties, nes pareiškėjo inicijuotas procesas dėl kreditorių susirinkimo
nutarimo nuginčijimo nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo procesiniu
sprendimu, kuris galėtų būti apeliacijos objektas. Lietuvos apeliacinis teismas,
kaip apeliacinė instancija, šiuo atveju negali spręsti klausimo, kuris pagal
savo esmę priskirtas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išdėstytų
aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylų ar
atskirų procesinių klausimų sujungimo (bendro nagrinėjimo).
Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo 2010 m. kovo 15 d.
nutartimi jau nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo proceso
trukmę, todėl šioje situacijoje apelianto taip pat ginčijamas 2010 m. kovo 4 d.
RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo
pritarta pateiktam restruktūrizavimo planui, nesukeltų teisinių pasekmių, nes
toks klausimas jau išspręstas teismo procesiniu sprendimu. Tam tikras teisines pasekmes
galėtų sukelti tik procesinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas, jeigu
juo būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis
patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą.
Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo
ir valstybės pagalbos sąvokos aiškinimo
Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose
įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų
finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti
bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista
ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas,
parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar
skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės
priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų
kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 str. 2 d.).
Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų
nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų),
darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad
šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir
valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso
egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas
teismo vaidmuo turi būti aktyvus.
ĮRĮ 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės
restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies
skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei
suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais
atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Pasak pareiškėjo Šiaulių
apskrities VMI, restruktūrizuojamos įmonės mokestinio įsiskolinimo padengimo
nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus
laikytinas valstybės pagalba.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios
instancijos teismas netenkino prašymo įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su
mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių
tauro detalės“, yra valstybės pagalba. Nutartyje nurodyta, kad teismas nėra
įgaliotas vertinti ir aiškinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių
nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai įmonei, laikytinos valstybės
pagalba. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo
išvadomis, o atsižvelgdama į tai, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio
bylas turi būti aktyvus, pati pasisako valstybės pagalbos galimo teikimo šioje
restruktūrizavimo byloje aiškinimo ir vertinimo klausimu. Teisėjų kolegijos
įsitikinimu, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino
teisės normas, spręsdamas dėl prašymo, susijusio su valstybės
pagalbos teikimo įvertinimu.
Nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką
aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar įgyvendinama priemonė
atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų,
reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas. Kilus abejonėms, ar
konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, nacionaliniai teismai turi teisę
kreiptis į Europos Komisiją dėl Komisijos nuomonės pateikimo. Nacionaliniai
teismai taip pat turi teisę ir pareigą, prireikus, vadovaujantis Europos
Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės
redakcijos (toliau – Sutartis) 234
straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pateikimo.
Europos Komisija, skirtingai nei nacionaliniai teismai, turi įgaliojimus ne tik
įvertinti, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, bet ir turi
išimtinę kompetenciją, remiantis Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytais kriterijais atlikti siūlomos pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja
rinka vertinimą (Sutarties 88 straipsnis, Komisijos pranešimo dėl nacionalinių
teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 20 punktas). Europos Komisijos
pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės
(2009/C 85/01) 13 punkte nurodyta, kad kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos
kvalifikavimo, nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos nuomonės. Ši
nuostata yra dispozityvi ir neįpareigoja nacionalinį teismą kreiptis į Europos
Komisiją nuomonės kiekvieną kartą, kai byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas
dėl konkrečios priemonės atitikimo valstybės pagalbos sampratai. (...)
Komisijos pranešimo 10 punkte nurodyta, kad Teisingumo Teismas aiškiai nurodė,
jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką
(žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr.
2-1383/2009, 2010 m. balandžio 22 d. nutartį,
priimtą byloje Nr. 2-639/2010).
Europos Komisija yra priėmusi komunikatą „Bendrijos
gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir
restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių
galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d. UAB „Šiaulių tauro detalės“ atitinka
sunkumus patiriančios įmonės sąvoką
Gairių 10 punkto c papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis
jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta
vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis
leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią
Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Teisingumo
Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei
subsidijos (1999 m.
birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-256/97, 19 pastraipa). Minėtoje byloje
nemokumo bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas
išaiškinti, ar viešojo subjekto teikiamos lengvatos (įmokų mokėjimo terminų
atidėjimas, pratęsimas) turėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba.
Teisingumo Teismas išaiškino, kad socialinių įmokų mokėjimo lengvatos,
suteiktos teisę tokias lengvatas suteikti turinčios įstaigos, sudaro valstybės
pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92
straipsnio 1 dalies (po pakeitimų, 87 straipsnio 1 dalies)
prasme, jeigu taip suteikto ekonominio
pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos tokiomis
sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus. Teisingumo Teismas minėtoje byloje
(sprendimo 25 pastraipa) pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar
Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos suteiktos įmokų mokėjimo lengvatos yra akivaizdžiai didesnės negu tos, kurias galėtų
suteikti privatus kreditorius. Tuo tikslu, Nacionalinė socialinės apsaugos
įstaiga turi būti lyginama su hipotetiniu privačiu kreditoriumi, kuris būtų
tokioje pačioje padėtyje kaip Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga ir siektų
atgauti savo skolą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d.
nutartį byloje Nr. 2-732/2010; 2010 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr.
2-223/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį byloje Nr. 2-1383/2009). Ši
Teisingumo Teismo byla savo faktinėmis aplinkybėmis artima nagrinėjamai bylai. Vadovaujantis
minėtais Teisingumo Teismo išaiškinimais, teismas šioje byloje irgi turi
pasisakyti, ar RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo procese numatomos
atsiskaitymo su Šiaulių apskrities VMI lengvatos yra akivaizdžiai didesnės,
negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius.
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi
patvirtintas 67 112,32 Lt dydžio
Šiaulių apskrities VMI kreditorinis reikalavimas. Tai antros eilės kreditorinis
reikalavimas (b. l. 90). Iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo plano matyti, kad restruktūrizavimo proceso trukmė numatyta
penkeri metai. Iš RUAB „Šiaulių tauro detalės“ skolų kreditoriams grąžinimo
grafiko (6 lentelė) matyti, kad
visiems antrosios eilės kreditoriams įsiskolinimus numatoma grąžinti ketvirtais
ir penktais įmonės restruktūrizavimo metais. Vertinant RUAB „Šiaulių tauro
detalės“ administratoriaus pateiktus duomenis, susijusius su restruktūrizavimo
plano įgyvendinimu, pažymėtina, jog Šiaulių apskrities VMI kreditorinis
reikalavimas nėra didžiausias (už jį didesni kitų restruktūrizuojamos įmonės
kreditorių: OU „Estosteel“, UAB „Assa Abloy Baltic“, UAB „BA prekyba“, UAB
„Melesta“, UAB „Metalo prekyba“, UAB „Šiaulių tauro energetika“ kreditoriniai
reikalavimai). Minėti subjektai yra privatūs juridiniai asmenys. Restruktūrizavimo
laikotarpiu numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik
kreditoriui Šiaulių apskrities VMI, bet ir kitiems RUAB „Šiaulių tauro detalės“
kreditoriams. Vertinant RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorinių reikalavimų
visumą darytina išvada, kad įsiskolinimo dengimo Šiaulių apskrities VMI išdėstymas
nėra tokio masto lengvata ar nuolaida, jog ją būtų galima pripažinti valstybės
pagalba. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tokios
pagalbos restruktūrizuojama UAB „Šiaulių tauro detalės“ tokiomis pačiomis
sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes visos eilės kitų
privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas taip pat yra atidėtas. Tokios
aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Šiaulių apskrities VMI kreditorinio
reikalavimo išmokėjimo atidėjimas ketvirtiems-penktiems įmonės
restruktūrizavimo metams, laikytinas valstybės pagalba. Aukščiau nurodytų
aplinkybių pagrindu taikant „hipotetinio“ privataus kreditoriaus principą,
negalima daryti išvados, jog tokios pagalbos restruktūrizuojama UAB „Šiaulių
tauro detalės“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus
kreditoriaus. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo
skundo argumentais, jog įsiskolinimo kreditoriui Šiaulių apskrities VMI dengimo
atidėjimas laikytinas valstybės pagalba.
Valstybė
šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei
valstybės pagalbą ar sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo
padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Restruktūrizavimo plane taip
pat nėra nurodyta, kad RUAB „Šiaulių tauro detalės“ suteikiama valstybės
pagalba.
Sprendimas
išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas
restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė
restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4
dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Pritarimui gauti reikia, kad už
restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų
patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Taip restruktūrizuojamos
įmonės kreditoriams ĮRĮ suteikiama teisė ir galimybė kreditorių susirinkime, kuriame
sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, išdėstyti savo
poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu kreditoriai mano planą esant
netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.). ĮRĮ nenustato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui
pritartų visi kreditoriai vienbalsiai. Galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos
restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, atspindi ir
restruktūrizavimo procesui būdingą siekį prioritetą suteikti reabilitaciniam, o
ne laikinai nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos tikslui. Pareiškėjo Šiaulių apskrities
VMI valia, kuri buvo išreikšta balsuojant dėl restruktūrizavimo plano, nesutapo
su didžiosios dalies kreditorių valia, kuri atitiko įstatyme numatytą vertinę
išraišką.
Vertinant
ĮRĮ 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog nusprendus, kad įsiskolinimo Šiaulių
apskrities VMI dengimas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plane
nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, pareiškėjui nekyla pareiga
kreiptis į Europos Komisiją. Teisėjų kolegija pažymi taip pat ir tai, kad pagal
ĮRĮ 15 straipsnio 8-10 dalių nuostatas, teismas tvirtina įmonės
restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditoriai. ĮRĮ nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų
įvertinti pateiktą tvirtinimui restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo
planą, baigtinio sąrašo. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo
planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės
restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Tvirtindamas restruktūrizavimo
planą, teismas įvertina, ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus
reikalavimus, ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar
pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano
parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso
dalies, neteisėtumą. Restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus
reikalavimus. Šiame etape teismas neprivalo detaliai analizuoti ir pasisakyti
dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų
ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano
ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti
išsaugoti laikinai nemokų subjektą, kaip veikiantį rinkos dalyvį,
restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams. Visada yra
rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes
jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti
aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Svarbu, kad
restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų
pateisinama, protinga. Teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo
proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso
etapuose. Vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos
įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teisę siūlyti teismui
tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, siūlyti teismui nutraukti ar
baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane
numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonei neįrodžius, kad
restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą
nutraukia (ĮRĮ 24
str. 1 d. 3 p.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį,
priimtą byloje Nr. 2-725/2010). Šioje bylos stadijoje atskirojo skundo
argumentai nesudaro pagrindo nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo proceso.
Kaip
jau minėta bei matyti iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro detalės“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių
susirinkimo protokolo (b. l. 99-105), kreditorių susirinkime dalyvavo
kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma siekia 93,58 procento, o
pateiktam restruktūrizavimo planui pritarė 86,20 procento dalyvavusių
kreditorių. Abejonių, ar planas bus įgyvendintas, visada lieka, nes vykdant
planą, gali paaiškėti, kad numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir tai yra
vienas iš pagrindų nutraukti restruktūrizavimo procedūras. Tačiau atsižvelgiant
į tai, kad teismas iš esmės vertina restruktūrizavimo plano parengimo ir
pateikimo atitikimą keliamiems reikalavimams, kad visada yra rizika dėl
restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo, teisėjų kolegija, vien tik remiantis
apelianto argumentais, neturi pagrindo abejoti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo
plano, kuriam pritarė kreditorių dauguma, pagrįstumu. Nurodyta aplinkybė, kad buvo
teikiamos atitinkamos pastabos dėl parengto restruktūrizavimo plano, kad
įstatymu leistina kreditorių mažuma balsavo prieš plano tvirtinimą, nesudaro
pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, taip pat nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad
skundžiama nutartimi iš esmės pažeidžiamos pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI
teisės ar teisėti interesai.
Kadangi
šios apeliacijos objektas yra skundžiamos 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria
nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą,
nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, teisėtumas ir pagrįstumas,
teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais ginčijamas 2010 m. kovo 4 d.
kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui bei teikti
jį tvirtinti teismui, nes tokie apelianto argumentai neapima šios apeliacijos
objekto.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai
įvertino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo
klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo tvirtinti restruktūrizavimo planą. Nors
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti, ar šioje byloje
restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo kreditoriui Šiaulių apskrities VMI
padengimo nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano
įgyvendinimo metus laikytinas valstybės pagalba, teisėjų kolegija bylos
medžiagos pagrindu išnagrinėjusi šį klausimą nusprendė, kad kreditorinio įsiskolinimo
Šiaulių apskrities VMI patenkinimo nukėlimas (atidėjimas) restruktūrizavimo
plane numatytam laikui nelaikytinas valstybės pagalba. Toks procesinis sprendimas
bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti
skundžiamą nutartį, kuria patvirtintas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo
planas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria
nuspręsta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro detalės“
restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, palikti
nepakeistą.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Gintaras Pečiulis