Civilinė byla Nr. 2S-987-340/09
Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D. Kutrienės, P. Jaržemskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl
santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys Danske bank
A/S Lietuvos filialas, UAB „Kamineros grupė“, AB spaustuvė „Spindulys“, išvadą
teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas
kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio
kaltės; prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje
įgytą turtą, kreditorinius įsipareigojimus, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją
vietą su tėvu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams,
neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė
teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti D. Ž. priklausančias asmenines sąskaitas bankuose,
vertybinius popierius, akcijas, registruotas D. Ž. vardu,
iki teismas priims sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir
santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog ieškovas bendrus šeimos pinigus,
gaunamus iš akcijų, vertybinių popierių, dividendų, slepia nuo šeimos, naudoja
tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, švaisto be atsakovės sutikimo
santuokoje įgytas pinigines lėšas.
Vilniaus m. 2
apylinkės teismas 2009-05-12 nutartimi atsakovės D. Ž.
prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies;
areštavo ieškovui D. Ž. priklausančias akcijas bei kitus
vertybinius popierius, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims; kitoje
dalyje prašymą atmetė. Esant neišspręstam klausimui dėl turto, esančio bendrąją
jungtine nuosavybe, padalijimo (iš teismui pateikto atsakovės atsiliepimo
matyti, jog atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodyta santuokoje įgyto
turto padalijimo tvarka), teismas laikė, jog netaikant laikinosios apsaugos
priemonės, ieškovas turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas, kitus vertybinius
popierius tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti galimo būsimo atsakovei
palankaus teismo sprendimo įvykdymą,
todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, uždraudžiant D.
Ž. jam priklausančias akcijas bei kitus vertybinius popierius perleisti
tretiesiems asmenims. Teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą areštuoti D. Ž. priklausančias asmenines sąskaitas bankuose, kadangi atsakovė
nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iš ieškovo asmeninėse sąskaitose esančių
lėšų yra tenkinami ieškovo asmeniniai poreikiai. Teismas pažymėjo, jog taikant laikinąsias
apsaugos priemones būtina atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, o
areštavus ieškovui priklausančias asmenines sąskaitas, esančias bankuose,
ieškovo atžvilgiu galimas nuostolių atsiradimas, todėl atsižvelgiant į
išdėstytą šioje dalyje atsakovės prašymas netenkintas.
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės
teismo 2009-05-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog nesutinka
su skundžiama nutartimi dalyje dėl atsisakymo areštuoti D. Ž.
priklausančias asmenines sąskaitas bankuose. Pažymi, jog pateiktame prašyme
dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovas bendrus šeimos pinigus,
gaunamus iš akcijų, vertybinių popierių, dividendų, slepia nuo šeimos, naudoja
tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas
šeimos bylas, turi būti aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus,
kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai
išspręsti bylą. Nurodo, jog jai neprieinami duomenys apie ieškovo banko
sąskaitose esančių bendrų šeimos piniginių lėšų panaudojimą. Apeliantės
nuomone, teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus, t. y.
nurodyti bendrą sutuoktinių turtą (balansą), į kurį įeina nemaža dalis bendrų
jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių piniginių lėšų, arba pats išreikalauti
rašytinius įrodymus ir taikyti areštą bendrajai jungtinei sutuoktinių
nuosavybei, piniginėms lėšoms, esančioms ieškovo asmeninėse sąskaitose, tuo
užtikrindamas apeliantės ir nepilnamečių vaikų teise ir teisėtus interesus į
bendrą turtą. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo principus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, informacijos,
apie santuokoje įgytas pinigines lėšas bankuose, reikalaudamas tik iš
apeliantės. Atkreipia dėmesį, kad negalinti skirti pinigų net būtiniausių savo
poreikių tenkinimui. Nurodo, jog skundžiama nutartis pažeidžia ne tik
Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, bet skatina ir teisinį
nihilizmą, leidžia suabejoti teisinės valstybės principais, tiesiogiai
pažeidžia apeliantės teisėtus interesus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą visiškai atmesti; Vilniaus m. 2
apylinkės teismo 2009-05-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas,
nepažeidė vaikų ir tėvų interesų bei teisių, laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo principų, priėmė motyvuotą nutartį atsisakyti taikyti piniginių lėšų,
esančių bankuose, areštą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios
instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais
argumentais.
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė
šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. CK 3.65 str. reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones
gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, viena iš jų – areštuoti
turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam
sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK
3.65 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 145 str. 2 d.
teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis
ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti
tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo
sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principu, kuris reikalauja
išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos
priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių
nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei
būtina tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi areštuotos ieškovui D. Ž. priklausančios akcijos bei kiti vertybiniai popieriai,
uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš ieškinio,
ieškovas nurodo, jog santuokoje įgytų įmonių vertybinių popierių vidutinė
rinkos kaina yra 22 560 000 Lt; atsakovei priteistino turto, neskaičiuojant
kreditorinių įsipareigojimų, bendra suma 11 510 000 Lt (nekilnojamojo turto 230
000 Lt vidutinės rinkos kainos + vertybinių popierių 11 280 000 Lt vidutinės
rinkos kainos). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, kadangi
areštavus akcijas bei kitus vertybinius popierius 22 560 000 Lt vertės,
laikytina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas atsakovės atžvilgiu pilnai
užtikrintas. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,
jog esant pakankamai areštuotino turto, piniginių lėšų areštas netaikytinas. Kolegija
taip pat pažymi, kad piniginių lėšų, kurios yra ieškovo pragyvenimo šaltinis,
areštas nėra adekvatus tikslui, kurio siekiama laikinosiomis apsaugos
priemonėmis, todėl gali nepagrįstai žymiai apsunkinti tolesnį normalų ieškovo
gyvenimą, būtinų kasdieninių poreikių tenkinimą, padaryti jam nuostolių. Kolegija
sprendžia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarauja
įstatymo nustatytam ekonomiškumo, protingumo, įgyvendinant teises bei taikant
įstatymus, principams (CPK 145 str. 2 d., CK 1.5 str. 1, 4 d.), todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.
Kolegija pažymi, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio
dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik
vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl atmestini apeliantės teiginiai
dėl teismo pareigos įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus, t. y. nurodyti
bendrą sutuoktinių turtą (balansą), į kurį įeina nemaža dalis bendrų jungtine
sutuoktinių nuosavybe esančių piniginių lėšų, arba pačiam išreikalauti
rašytinius įrodymus ir taikyti areštą bendrajai jungtinei sutuoktinių
nuosavybei, piniginėms lėšoms, esančioms ieškovo asmeninėse sąskaitose, tuo
užtikrindamas apeliantės ir nepilnamečių vaikų teise ir teisėtus interesus į
bendrą turtą. Šie klausimai sprendžiami bylos nagrinėjimo metu. Taip pat
atmestini apeliantės teiginiai, jog teismas pažeidė proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo principus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą,
informacijos, apie santuokoje įgytas pinigines lėšas bankuose, reikalaudamas
tik iš apeliantės. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl piniginių lėšų
įtraukimo į dalintino turto balansą, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimą; taip pat pažymėtina, jog atsakovė nepareiškė priešieškinio
dėl šių sumų neįtraukimo į dalintiną turtą.
Apeliantės teiginius, jog skundžiama nutartis pažeidžia ne tik
Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, bet skatina ir teisinį
nihilizmą, leidžia suabejoti teisinės valstybės principais, tiesiogiai
pažeidžia apeliantės teisėtus interesus, kolegija laiko deklaratyviais,
nesudarančiais pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde
nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl
atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-04-20 Vilniaus rajono apylinkės
teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336,
337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai D.
Kutrienė
P. Jaržemskis